Baudžiamoji byla Nr. 1-891-445/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15502-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.6.3.;1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.;

1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.6.1.; 1.2.4.4.1.;

1.1.10.1.1.; 1.1.9.1.; 1.1.9.5.; 1.1.9.9.;

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,

nukentėjusiajam J. S.,

kaltinamiesiems E. B., A. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas:

1. 2020-04-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1 d. (2 veikos) 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2. 2024-12-27 pagal BK 140 str. 1 d. - 4 mėnesiai viešųjų darbų, 2025-05-21 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, atlikęs bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį.

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi Alytaus profesinio rengimo mokykloje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

E. B. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2025-05-03, apie 21 val., (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 1.60 promilės neblaivumas), veikdamas kartu su A. B., tyčia sudavė kojos keliu vieną smūgį į nosį ir nemažiau dviejų smūgių ranka į veidą J. S., tuo nukentėjusiajam J. S. padarė poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame smilkinyje ir nosies kaulų lūžimą, kas visumoje sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

A. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2025-05-03 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 1.45 promilės neblaivumas), veikdamas kartu su E. B., pastarajam sudavus kojos keliu vieną smūgį į nosį ir du smūgius ranka į veidą J. S., sudavė tris smūgius ranka į galvą nukentėjusiajam, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl poodinių kraujosruvų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame smilkinyje bei sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamieji E. B. ir A. B. savo kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus ir juos davė, sutiko, kad įrodymai nebūtų išsamiai tiriami, o tik išvardijami, t. y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė, nukentėjusysis dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko.

Kadangi kaltinamieji E. B. ir A. B. kaltinami dėl nesunkių nusikaltimų padarymo, todėl nustačius aplinkybes, jog galimas atlikti sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl įrodymai tirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. B. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta - kaimynas, susipykę nebuvo. 2025-05-03 buvo išgėręs, negražiai pavadino, o jis išgėręs linkęs į konfliktus, labai greitai užsidega. Buvo apgirtęs. Prisimena, kad sudavė kelis smūgius J. S., sudavė keliu ir rankos kumščiu. Sudavė turbūt į galvą. Viskas vyko S. kieme, buvo prieblanda. Neatsimena, kiek kartų sudavė nukentėjusiajam. Galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime. Po suduotų smūgių matė kraują, bėgantį iš S. nosies. Po įvykio nebuvo susitikę su nukentėjusiuoju. Dabar atsiprašo J. - pasikarščiavo, taip gavosi. Šiuo metu laikinai nedirba. Dirbo (duomenys neskelbtini). Ieško kitos darbo vietos, nes daug kainuoja važinėjimas. Alkoholis įtakojo smurtavimą. Nėra priklausomas nuo alkoholio. Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, sutinka atlyginti. Po šio įvykio turi dar vieną bylą dėl sužalojimo- išgėręs nesusivaldė. Pragyvena iš atsitiktinių darbų.

Kaltinamasis A. B. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad buvo neblaivus, nelabai ką pamena. Sudavė J. S. rankos kumščiu pora kartų, galėjo suduoti tris smūgius į veidą. Nelabai ką pamena dėl neblaivumo. J. S. pažįsta kaip kaimyną, anksčiau santykiai buvo geresni, po įvykio pablogėjo. Pats yra kaltas. Atsiprašo J.. Mokosi (duomenys neskelbtini). Po mokslų baigimo ieškos darbo pagal specialybę. Gauna stipendiją, tenka dirbti atsitiktinius darbus. Mokosi dieniniame skyriuje. Turi galimybę atlyginti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Pageidauja taikytis su nukentėjusiuoju. Įvykis vyko kaimyno kieme.

Kaltinamųjų kaltė pagrįsta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo J. S. parodymais, kad 2025-05-03 svečiavosi pas sugyventinę B. N. namuose, (duomenys neskelbtini). Tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, todėl buvo neblaivus, tačiau viską atsimena. Apie 20 val. 30 min. į namus sugrįžo jo dukra R. S., kuri pasiguodė, kad kaimynai A. ir E. B., kurie gyvena (duomenys neskelbtini) bei A. K., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), ją įžeidė ir priekaištavo jos atžvilgiu, kad ji važinėjosi dviračiu. Jis kartu su dukros draugu D. S. nuėjo pas minėtus kaimynus, kurie tuo metu buvo kaime prie parduotuvės esančioje pavėsinėje. Čia jau įvyko konfliktas. Jiems sugrįžus į namų teritoriją, atėjo į pavėsinę, jis atsisėdo ant hamako, D. ant kėdės. E. B. ir A. B. už vartų, į teritoriją neįėjo, tačiau nuo gatvės rėkavo, juos įžeidinėjo. Jų bendravimas vyko per atstumą, prašė asmenų išeiti, tačiau asmenys niekur nėjo. Vėliau pareikalavo, kad asmenys eitų toliau nuo jų teritorijos, nes jau buvo vėlus metas ir jie trukdė ramybę, todėl pasakė, kad iškvies policiją. Dėl šių jo žodžių, apie 21 val. A. ir E. B. bei A. K. įėjo į teritoriją, t. y. praėjo pro nerakintus vartus ir nedelsiant puolė muštis. E. B. nieko nesakęs pribėgo prie jo ir kojos keliu, jam smūgiavo vieną stiprų smūgį į veidą, pataikė į nosį ir nieko nesakęs nemažiau dviejų kartų galimai dešinės rankos kumščiu smūgiavo jam į veidą, pataikė į kairę akį. Tuo pat metu, matė, kaip A. B. rankos kumščiu, tris kartus smūgiavo jam į galvą, pataikė į pakaušį. Sąmonės praradęs nebuvo. Užsidengė veidą ir pamatė iš nosies tekantį kraują. Netrukus asmenys jį mušti liovėsi. Muštynių metu, dukra R. rėkdama pasakė, kad iškvietė policiją dėl to muštynės ir baigėsi. (t. 1, b. l. 33-36)

Liudytojo D. S. parodymais, kad 2025 m. gegužės 3 d. su J. S. svečiavosi jo sugyventinės B. N. namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Ten su J. ruošė malkas žiemai. Po darbo su juo išgėrė alaus ir sėdėjo kieme. Jiems sėdint kieme apie 21 val. grįžo B. N. dukra R. S. ir pasakė, kad jai važinėjant su dviračiu (duomenys neskelbtini), prie jos kabinėjosi to paties kaimo gyventojas A. B., kuris priėjęs prie jos bandė ją nustumti nuo dviračio. Su J. S. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, kur tuo metu buvo A. B. su kitais jaunuoliais norėdami išsiaiškinti dėl ko jie kabinėjosi prie R.. Atėjus jiems prie parduotuvės pamatė, kad iš pavėsinės išėjo A. B., E. B. ir A. K.. Tarp jų kilo konfliktas. Su J. iškart pasuko link namų, A. su broliu E. ir A. K. ėjo jiems iš paskos. Grįžus jiems į kiemą su J. atsisėdo pavėsinėje toliau gėrė alų, tarpusavyje kalbėjosi. A., E. ir A. K. sustojo prie jų namų ties įėjimo varteliais ir pradėjo šūkauti. Atsidarę vartelius įėjo į kiemą, priėję prie jų pradėjo šaukti, po to A. su koja jam sėdinčiam spyrė į veidą. Nuo smūgio jis parkrito ant žemės. Iškart prarado sąmonę, kas toliau vyko neprisimena. Atsigavo tik tuo metu kai kieme jau buvo atvykusi policija ir GMP brigada. Matė, kad J. yra sužalotas, jam iš nosies tekėjo kraujas, buvo sumušta akis (t.1, b. l. 90-93).

Liudytojo A. K. parodymais, kad 2025-05-03 jis susitiko su savo kaimynais E. ir A. B., su kuriais buvo susitaręs leisti laiką ir vartoti alkoholinius gėrimus. Buvo pavėsinėje esančioje šalia kaimo parduotuvės. Nusprendus eiti link namų ir vos tik jiems pajudėjus, prie jų priėjo J. S. ir dar vienas jam nepažįstamas jaunuolis. Abu vyriškiai iškart priėjo prie jų, tada J. S. A. B. paklausė, kodėl šis nepraleido jo dukros R. S. pravažiuoti dviračiu ir kodėl prie jos prisikabino. Kilo konfliktas. Kartu su E. B., A. B. priėjo prie B. namų kiemo tvoros ir, būdamas gatvėje, A. B. paklausė J. S. tuo metu buvusio terasoje ar parduos jam sidro, J. S. atsakė, kad nieko neturi. Įvyko žodinis konfliktas. A. B. pradėjo bėgti link B. namų kiemo, kuriame buvo J. S., minėtas jaunuolis, kuris buvo atėjęs su J. S. iki pavėsinės ir J. S. dukra R. S.. A. B. pradėjus bėgti link minėto kiemo jam iš paskos nubėgo ir E. B.. Pribėgęs prie B. namų kiemo tvoros A. B. rankomis išstūmė vartus, kurie nebuvo užrakinti įbėgo į kiemą ir puolė prie terasoje sėdinčio J. S., kuriam rankomis sudavė nemažiau tris smūgius į galvos sritį, tada prie J. S. pribėgo E. B. ir kojos kelieniu trenkė J. S. į veidą. Ar E. B. sudavė J. S. daugiau smūgių, jis nematė, nes vaizdą užstojo A. B.. Tuo pat metu, matė kai E. B. sudavė smūgį kojos kelieniu J. S., A. B. paklausė minėto jaunuolio kas jam yra ir jam sudavė vieną smūgį koja, po ko jaunuolis nukrito nuo kėdės ant kurios sėdėjo. Po jau įvykusių muštynių matė, kad iš J. S. nosies bėgo kraujas, tačiau po kieno suduoto smūgio jam pradėjo bėgti kraujas jis nežino, nes nematė, taip pat nori paminėti, kad J. S. iki jam suduotų smūgių rankomis ir kojomis, kuriuos sudavė A. ir E. B. nebuvo sužalotas (t. 1, b. l. 96-99).

Liudytojos R. S. parodymais, kad 2025-05-03 buvo sugrįžusi į savo mamos B. N. namus esančius (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną 19 val. minėtame kaime buvo išvažiavusi pasivažinėti dviračiu. Važinėjantis (duomenys neskelbtini), netoli kaimo parduotuvės esančioje pavėsinėje tuo metu laiką leido A. B., E. B. ir A. K.. Jai dviračiu važiuojant pro minėtus vyrus jai kelią užkirto A. B., kuris ją pradėjo kalbinti, kabinėtis žodžiais, neleido jai pravažiuoti. Iškart nuvažiavo į mamos namus ir pasiskundė ten buvusiam tėčiui J. S., jam pasakė, kad A. B. ją erzino ir nepraleido pravažiuoti. Tai išgirdęs tėvas J. S. nusprendė eiti išsiaiškinti, po ko kartu su namuose buvusiu sesės draugu D. S. nuėjo link minėtos vietos kur laiką leido minėti trys vyrai. J. S. ir D. S. sėdėjo lauko pavėsinėje, kuri yra nuo gatvės kelio pusės. Tėčiui ir D. S. atsisėdus, A. B., E. B. ir A. K. liko stovėti gatvėje ant kelio priešais namų tvorą. Tuo metu A. B., E. B. ir A. K. kažką kalbėjo juokėsi, tuo metu tėvas J. S. jiems kažką pasakė, kad šie liautųsi juokęsi. Po to tėvas J. S. įsivėlė į žodinį konfliktą su A. B. ir E. B.. Vykstant žodiniui konfliktui, A. B. peršoko tvorą ir įėjo į namų kiemą, tuo pat metu E. B. į kiemą įėjo per kiemo vartus. Įėjęs į kiemą E. B. iškart puolė prie tėvo J. S., matė kaip tėvui sudavė vieną ar du smūgius kojos kelieniu į nosį, rankomis kiek matė nesmūgiavo, po suduotų smūgių prie tėvo priėjo A. B., tačiau ar jis sudavė tėvui smūgius, ji nematė, nes kažkuriuo metu jis ją pastūmė, kad negintų tėvo. Po E. B. tėvui suduotų smūgių matė, kad iš tėvo nosies bėgo kraujas (t. 1, b. l. 102-105).

Liudytojo M. Č. parodymais, kad 2025-05-03 dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriuje. Tarnybos metu apie 22 val. bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos tėvą sumušė vyrai. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko nepilnametė pranešėja R. S., kuri paaiškino, kad nurodytu adresu esančiu namų kieme kaimynai B. sumušė jos tėvą. Tuo metu ten pat netoliese šalia esančioje terasoje sėdėjo nukentėjęs vyriškis J. S., jo nosis buvo kruvina, tai yra matėsi sudžiuvęs kraujas, taip pat ant žemės buvo matyti galimai kraujo pėdsakai. Pabendravus su nukentėjusiuoju, tuo metu jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai dėstė mintis, tačiau nurodė, kad kaimynystėje gyvenantys A. ir E. B. atėję į namų kiemą jį sumušė suduodami smūgius į veido sritį. Atvykus į įvykio vietą kieme taip pat buvo rasti E. ir A. B., kurie neigė smurtavę prieš nukentėjusįjį J. S., aiškino, kad šis galėjo susižaloti pats. Įvykio vietoje buvo patikrintas visų asmenų neblaivumas. (t. 1, b. l. 108-111)

Nukentėjusiojo J. S. protokolas-pareiškime nurodyta, kad 2025-05-03 apie 21 val. (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl kaimynų A. B. ir E. B., gyvenančių (duomenys neskelbtini) veiksmų, minėti asmenys jį sumušė. E. B. kojos keliu, smūgiavo stiprų smūgį jam į veidą, pataikė į nosį bei nemažiau dviejų kartų rankos kumščiu smūgiavo į veidą, pataikė į kairę akį, taip pat A. B. rankos kumščiu nemžiau tris kartus smūgiavo jam į galvą, pataikė į pakaušį. Dėl šių A. bei E. B. veiksmų patyrė fizinį skausmą, taip pat atsirado kraujosruvos ties abejomis akimis, patinimas nosyje bei pakaušyje. Prašo E. bei A. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn (t.1, b. l. 19-22).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra vieno aukšto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Į namo kiemą patenkama pro juodos spalvos metalinius vartus, patekus į namo teritoriją matyti verandos patalpa mediniu karkasu, su žalios spalvos mediniais komponentais. Apžiūrint įvykio vietą, šalia minėto krėslo ant plytelių yra matyti gausios dėmės raudonos skysčio panašaus į kraują. Namo teritorija yra aptverta tvora (t.1, b. l. 23-30).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjos Aistės Miškinytės 2025-05-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-05-03 dirbant kartu su vyr. patruliu M. Č., apie 21 val. 56 min. bendrajame pagalbos centre buvo gautas R. S. telefoninis pranešimas, kad trys vyrai esantys šalia jos namų sumušė jos tėvą. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) pasitiko pranešėja R. S. gim. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad kaimynystėje gyvenantys asmenys atėjo ir sumušė jos tėvą. A. B. kartu su broliu E. B. gim. (duomenys neskelbtini), atėjo į jos namų kiemą ir abu tiek iš rankų tiek iš kojų kelis kartus smūgiavo J. S. į veido sritį. Apžiūrint įvykio vietą, verandoje, ties krėslu ant žemės buvo matyti raudonos spalvos skystis, panašus į kraują.. Alkotesteriu 22 val. 24 min. E. B. buvo nustatytas 1.60 prom. neblaivumas, 22 val. 30 min. A. B. buvo nustatytas 1.45 prom. neblaivumas, o 22 val. 27 min. J. S. 2.32 prom. neblaivumas. (t. 1, b. l. 9-11)

Specialisto išvadoje Nr. G 1549/2025(01) nurodyta, kad J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame smilkinyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš 1-3 paras iki apžiūros. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikjami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas. (t. 1, b. l. 52-53)

Specialisto išvada Nr. pG 1763/2025(01). J. S. nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame smilkinyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš 1-3 paras iki apžiūros VTMT Vilniaus skyriuje 2025-05-05, 13:00 val. Nosies kaulų lūžis padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Varėnos sveikatos centrą 2025-05-06. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (mažiausiai vienu į kairį smilkinį ir mažiausiai vienu į nosies sritį). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atskirai poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairiame smilkinyje kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas. (t. 1, b. l. 67-69)

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-62/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-62/2014">2K-62/2014</a>, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015, 2K-186-746/2016).

Kaltinamojo E. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tyčia kojos keliu sudavė J. S. smūgį į veido-nosies sritį ir sudavė du smūgius rankos kumščiu į veido sritį. Nukentėjusiajam J. S. konstatuotas nosies kaulų lūžimas, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia.Tokią išvadą padarė teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros duomenis, teismo medicinos specialisto išvadas, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo A. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis suduodamas tris smūgius rankos kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame smilkinyje, nosies nugarėlėje. Šie sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas.

Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>, 2K-95-648/2021, 2K-150-489/2022).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali – mušimo ar smurto atveju nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas suprantamas kaip tam tikras poveikis žmogaus kūnui, siekiant jam sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Nurodytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUtNDg5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-65-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-65-489/2018">2K-65-489/2018</a>). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. B. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nebejotinai, nukentėjusiajam padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, jis jautė ir fizinį skausmą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018).

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamųjų E. B. ir A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).

Be to, kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjEyLTU5NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-212-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-212-594/2024">2K-212-594/2024</a>).

Nagrinėjamu atveju kaltinamieji iš karto po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, jog kaltę pripažįsta pilnai, sutinka duoti parodymus, dėl nusikalstamos veikos gailisi, atsiprašė nukentėjusįjį.

Kaltinamųjų E. B. ir A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamieji pripažįsta, kad dėl apsvaigimo ir buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. apsvaigimas įtakojo nusikalstamo veikos padarymą.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01) numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o to paties straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, laikomi turinčiais teistumą trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

Nustatyta, kad kaltinamasi E. B. teistas 2020-04-14 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 2024-12-27 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Sistemingai daro nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad jis tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro naujas nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Todėl nustatytina kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė recidyvistas.

Dėl kaltinamajam E. B. bausmės parinkimo ir skyrimo

Kaltinamasis E. B. praeityje teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b.l. 132-137). Niekur nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamasis nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny02NDgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-648/2021">2K-7-57-648/2021</a>).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės - laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis.

Nenustatyti pagrindai kaltinamajam E. B. taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, kadangi kaltinamasis savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat nenustatytos BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios nurodytų į kaltinamojo veikos pavojingumo vertinimą, kilusius padarinius, t. y. leistų vertinti ar tai nėra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-942/2018">2K-281-942/2018</a>). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis praeityje teistas už smurtinius nusikaltimus, teistumui neišnykus vėl padarė naują, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nenustatyti pagrindai, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kaltinamajam parinktina ir skirtina arešto bausmė. Tokia bausmės rūšis parinktina ir atsižvelgiant į aplinkybes, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiajam J. S. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2.32 promilės), kadangi nukentėjusysis galėjo netinkamai elgtis konfliktuojant su kaltinamaisiais. Šia bausmės rūšimi bus pasiekti BK 41 straipsnio tikslai (bausmės paskirtimi).

Dėl parinktinos bausmės dydžio, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimas žmogaus sveikatai), byloje nustatytą lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, skirtina didesnė bausmė, negu sankcijoje už numatytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis.

Pagrindai taikyti kaltinamajam BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti ir taikytini.

Apylinkės teismas įvertinęs padaryto nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), praeityje yra dirbęs ir turėjęs legalų pragyvenimo šaltinį, suteikia kaltinamajam galimybę pasitaisyti ir būti perauklėtam neatliekant realios arešto bausmės, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, ir vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis (2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (galiojančiu nuo 2025 02 01), atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamu atveju teismas neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusiais pasekmes, paskiriant kaltinamajam kelias tarpusavyje suderintas pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) - (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės vykdymo atidėjimas nustatytinas didesnis, negu vidurkis, įvertinus, kad nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios yra reikšmingesnės už lengvinančią aplinkybę.

Dėl kaltinamojo A. B. susitaikymo su nukentėjusiuoju

Kaltinamasis A. B. praeityje neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi. Kaltinamasis baustas už administracinius nusižengimus ir turi galiojančių nuobaudų, mokosi profesinio rengimo centre. Kaltinamasis nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitą.

Kaltinamojo A. B. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Nukentėjusysis ir kaltinamasis pareiškė, kad susitaikė, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, apie tai padarius įrašą teisiamojo posėdžio protokole ir kaltinamajam bei nukentėjusiajam tai patvirtinus parašais.

Kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuoju asmeniu (BK 38 straipsnio 1 dalis) ir yra sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kaltinamasis pripažino kaltę pilnai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, su nukentėjusiuoju J. S. susitaikė.

Nukentėjusiajam nėra padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala, kadangi nėra pareikštas civilinis ieškinys.

Kaltinamasis A. B. ir nukentėjusysis J. S. prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Tokios aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.

Teismas pažymi, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIwLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-120/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-120/2007">2K-120/2007</a>, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA2LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-606/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-606/2006">2K-606/2006</a>).

Kaltinamasis A. B. BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo atleistas. Nors A. B. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, nepaneigia išvados, jog yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. B. mokosi ir tai teigiamai jį charakterizuoja. Asmuo neteistas, todėl nustatytina ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga.

Pagrindų numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kurie draustų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra nustatyta.

BK 67 straipsnio 1 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės. Tokios aplinkybės reiškia, kad teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemones arba gali jų ir neskirti.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, baudžiamojo poveikio priemonės skirtinos, įvertinus tai, kad kaltinamasis baustas už administracinius nusižengimus (alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys, tyčinis svetimo turto sugadinimas, viešoje vietoje neblaivaus pasirodymas, nevykdymas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų).

BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą arba pašalinimą – teismas, be kita ko, skiria tada, kai dėl nusikaltimo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei.

Kai baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti asmenį (BK 67 straipsnio 6 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija.

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam A. B. parinktinos ir skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės - nemokami darbai (BK 70 str.) ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 70 straipsnio 2 dalis numato, kad nemokami darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka. Kaltinamasis A. B. neišreiškė prieštaravimų dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 54.10 Eur ieškinį ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t.1, b.l.77-80).

Kaltinamieji šį pareikštą ieškinį pripažino pilnai.

Pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas J. S. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas (apžiūrėtas) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 54.10 Eur.

Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau - SDĮ) 26, 27 str., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau - SAM) įsakymu Nr. V-1113 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, S AM 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl Giminingų diagnozių grupių sąrašo ir Normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. SDĮ 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - VLK).

SDĮ 31 str. 1 p. ir 34 str. 1 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą naudoja VLK. SDĮ 15 str. 1 d. 6 p. c p. p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kiti klausimai

Kaltinamieji E. B. ir A. B. BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo laikinai sulaikyti.

Kaltinamiesiems E. B. ir A. B. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki įsiteisės nuosprendis.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamiesiems nebuvo paskirtas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

vokas su DVD laikmena "Dėl tarnybinių kūno kamerų vaizdo-garso įrašų" ir bendrojo pagalbos centro garso įrašas – saugomi prie bylos medžiagos, paliktini saugoti su bylos medžiaga.

Vadovaudamasis BPK 297 – 299, 301 – 303 straipsniais, 304 – 305, 307 - 308 straipsniais, BK 38 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti septyniasdešimt penkias (75) paras arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir nustatyti, kad E. B. paskirta penkiasdešimt (50) parų arešto.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 5 dalį, 6 dalies 5 punktą, 6 punktą, 10 punktą ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti devyniems (9) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio) ir paskirtas pareigas vykdyti per visą paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius kaltinamajam su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktais, 70 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: skirti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, atliekant šiuos darbus per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; įpareigojimą - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, b. k. 73000), 54.10 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 10 ct) žalos dėl nukentėjusiojo J. S. gydymo atlyginimo ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - voką su DVD laikmena "Dėl tarnybinių kūno kamerų vaizdo-garso įrašų" ir bendrojo pagalbos centro garso įrašą – saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, turi būti nurodyta ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Dalis Žilionis