Dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-964

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29552-2025-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2026 m. kovo 8 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transavis“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gruodžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl atsisakymo priimti ieškinį civilinėje byloje dėl darbo ginčo. Kauno apygardos teismas 2026 m. gruodžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 29 d. nutartį, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl termino atnaujinimo kreiptis į teismą ir atsisakyta priimti ieškinį.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais spręsdami, jog ieškovė buvo nepakankamai rūpestinga. Terminas kreiptis į teismą praleistas dėl akivaizdžių Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK) padarytų grubių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 226 ir 227 straipsnių pažeidimų, todėl ieškinio pareiškimo teismui terminas ieškovei turėtų būti atnaujintinas.

2. Netinkamai taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog dėl to, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-399/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-399/2007">3K-3-399/2007</a>). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai užkirto ieškovės kelią į teisminę gynybą, nes netinkamai vertino DGK padarytus procesinius pažeidimus, dėl kurių ieškovė nebuvo informuota apie bylą.

3. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tik pirmu DK 227 straipsnio 1 dalies 3 punkto sakiniu (dokumentai nagrinėjant ginčus darbo ginčų komisijoje gali būti įteikiami ir naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas), tačiau ignoravo antrą sakinį (jeigu ginčo šalys nurodė, dokumentai siunčiami tik šalių nurodytais elektroninio pašto adresais) – nenustatinėjo aplinkybės, ar DGK byloje buvo ginčo šalies – ieškovės – nurodymas naudoti el. paštą. Kadangi ieškovė nenurodė, kad dokumentai siunčiami tik šalių nurodytais elektroninio pašto adresais, DGK privalėjo siųsdama pranešimą apie bylą naudoti kitus DK 227 straipsnyje nurodytus būdus informuoti darbdavį apie darbo bylą – siųsti registruotą laišką.

4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netaikė DK 227 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos (taisyklės) ir nenustatinėjo aplinkybės, ar DGK skelbė pranešimą www.vdi.lt. Akivaizdu, kad DGK turėjo suprasti, kad darbdaviui bylos dokumentai buvo neįteikti, todėl DGK privalėjo naudoti kitus būdus darbdaviui informuoti apie darbo bylą, įskaitant ir skelbimą interneto svetainėje.

5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netaikė DK 226 straipsnio 4 dalies, netyrė ir nevertino DGK procedūrinių pažeidimų, dėl kurių ieškovė nebuvo informuota apie bylą DGK. Byloje nėra ieškovės pasirašyto prašymo dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu (DK 226 straipsnio 4 dalis). Teismai apsiribojo tuo, kad DGK pateikė pranešimo apie bylą siuntimo įrodymus, tačiau nevertino, ar pateikti pranešimai atitiko elektroniniams dokumentams keliamus reikalavimus, ar pranešimai buvo išsiųsti pagal teisės aktų reikalavimus ir kodėl ieškovė (DGK byloje atsakovė) galėjo negauti pranešimų. Tinkamai neištyrę DGK veiksmų, teismai negalėjo nustatyti termino praleidimo priežasčių svarbumo.

6. Darbo byloje teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik netiesioginiais įrodymais (el. dokumentų nuorašais) dėl DGK siųsto laiško atsakovui, tačiau nerinko įrodymų, kad galėtų išsiaiškinti, kaip DGK įvykdė DK 226 ir 227 straipsnių reikalavimus dėl dokumentų siuntimo ieškovei (DGK byloje atsakovei) ir jos dalyvavimo DGK posėdyje užtikrinimo. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad šalis turėjo domėtis bylos eiga, nors byloje nebuvo išsamiai patikrintas klausimas, ar šalis buvo tinkamai informuota apie bylą. Šios aplinkybės buvo esminės nustatant, ar praleistas ieškinio padavimo terminas dėl svarbių priežasčių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Transavis“ (j. a. k. 301881765) 407 (keturis šimtus septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. kovo 5 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 2601307, kodas ZP26362.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė