Civilinė byla Nr. e3K-3-40-684/2026
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00109-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.1; 3.1.1.2.4; 3.1.16
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl išmokėtų sumų grąžinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir PTŽSAĮ) nuostatų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas ir atsakovės valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, teisę gintis nuo pareikšto ieškinio, be kita ko, pareiškiant priešieškinį byloje dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama padidinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 56-14 nustatytą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 12 700 Eur iki 100 000 Eur ir priteisti iš atsakovės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. sausio 10 d. mirė jos sutuoktinis V. J. B. (toliau – ir pacientas) dėl to, kad VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose jam buvo netinkamai suteiktos sveikatos paslaugos, t. y. neatlikti kraujo tyrimai, pacientas buvo apžiūrėtas aplaidžiai, jam nustatyta klaidinga diagnozė. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama atlyginti jai 342,58 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl paciento sveikatai padarytos žalos. Komisija 2023 m. sausio 26 d. sprendimu tenkino prašymą atlyginti patirtą 342,58 Eur turtinę žalą, o prašymą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies (12 700 Eur).
4. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą ir 932 Eur išlaidų už deontologinės ekspertizės atlikimą atlyginimą.
5. Atsakovė nurodė, kad, bylos nagrinėjimo metu atlikus deontologinę ekspertizę, padarytos tokios išvados, jog sveikatos priežiūros paslaugos pacientui buvo suteiktos tinkamai, o jo mirtis buvo neišvengiama, ją lėmė turėta onkologinė liga ir jos sukeltos komplikacijos. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos neatitiko jų teikimo metu buvusio medicinos ir slaugos mokslo lygio ir gerosios medicinos praktikos patirties, o jų teikimas buvo priežastiniu ryšiu susijęs su paciento mirtimi.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apygardos teismas 2025 m. sausio 7 d. sprendimu atmetė ieškinį, o priešieškinį patenkino, panaikino Komisijos sprendimą ir priteisė iš ieškovės atsakovei nepagrįstai gautą 13 042,58 Eur žalos atlyginimą, 932 Eur išlaidų už deontologinės ekspertizės atlikimą atlyginimą.
7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, deontologinės ekspertizės išvadas, nusprendė, kad byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp ieškovės nurodytų gydytojų neteisėtų veiksmų (kraujo tyrimo neatlikimas, temperatūros nepamatavimas ir ortopedo-traumatologo konsultacijos neatlikimas) ir ligos išeities. Teismas, padaręs išvadą, kad paciento sveikatai nebuvo padaryta žala ir nebuvo galimybės išvengti jo mirties, panaikino Komisijos sprendimą kaip prieštaraujantį PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalis normai. Panaikinęs Komisijos sprendimą ir atmetęs ieškovės ieškinį, teismas tenkino priešieškinį, pripažino, kad ieškovės prašymas buvo nepagrįstai patenkintas, todėl priteisė valstybei iš ieškovės 13 042,58 Eur.
8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 12 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės priešieškinis ieškovei dėl išmokėtų sumų grąžinimo, ir šią bylos dalį nutraukė; panaikino Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimo dalį pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo ir ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad ieškovei padaryta 12 700 Eur neturtinės žalos; kitą ieškinio dalį atmetė.
9. Kolegija nurodė, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais ir nagrinėjamam ginčui taikytinais PTŽSAĮ nuostatų pakeitimais buvo įtvirtintas naujas pacientų patirtos žalos atlyginimo modelis – žalos atlyginimas iš specialaus fondo, nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) jos sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Specialusis pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas lemia ir specifinę šios rūšies ginčų nagrinėjimo teismine tvarka apimtį, pagal kurią teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės turi pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į tokios žalos atlyginimą. PTŽSAĮ nenustatyta galimybė kitiems subjektams, tarp jų ir valstybei ar jai atstovaujančioms institucijoms, veikiančioms pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo reguliavimo srityje, teisme reikšti reikalavimus, kylančius PTŽSAĮ pagrindu. Kadangi atsakovė neturi teisės byloje reikšti savarankiškų reikalavimų, kildinamų iš pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teisinių santykių, tai tokio pobūdžio bylose ji gali naudoti tik vieną iš dviejų atsakovų gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonių – teikti atsikirtimus į ieškinį, bet ne priešieškinį. Dėl to kolegija panaikino sprendimo dalį dėl priešieškinio ir bylos dalį pagal priešieškinį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1 punktas).
10. Kadangi šiuo atveju ieškovė nesutiko su Komisijos nustatytu ir jai faktiškai išmokėtu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, tai bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik šios žalos atlyginimo dydžio nustatymas ir vertinimas. Kolegija ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 12 700 Eur suma, t. y. tokia pačia suma, kuri buvo nustatyta Komisijos sprendimu ir jau faktiškai išmokėta, todėl papildomai žalos atlyginimo nepriteisė.
11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė 2025 m. gruodžio 12 d. pateikė atskirąją nuomonę dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. sprendimo.
12. Atskirojoje nuomonėje kolegijos teisėja nesutiko su kolegijos daugumos išvada, kad ginčo, kilusio nagrinėjamoje byloje, esmę gali sudaryti tik žalos dydžio, nustatyto Komisijos, patikra, o žalos atlyginimas negali būti visiškai nepriteisiamas, nes valstybės šiame teisiniame santykyje atstovei Valstybinei ligonių kasai įstatymų leidėjas nesuteikia teisės inicijuoti ginčo iš esmės nagrinėjimo teisme procedūros.
13. Anot kolegijos teisėjos, visų pirma, bet kuris proceso dalyvis, taigi, ir atsakovės valstybės atstovė, gali pareikšti nesutikimo su ieškiniu argumentus atsiliepime į jį arba kitais būdais, o teismui, atsižvelgiant į rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, atsiranda pareiga juos teisiškai įvertinti ir pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Vadinasi, nagrinėjant teisme ginčą, inicijuotą tinkamo subjekto, turėtų būti vertinami ir tokie atsikirtimai į ieškinį, kad žala iš viso nepadaryta.
14. Antra, kai dėl pacientui suteiktų gydymo paslaugų pradedamas dar ir baudžiamasis procesas, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka netaikoma. Tokia aiškia išreikšta įstatymų leidėjo valia negali lemti išvados, kad taikytinas skirtingas įrodinėjimo standartas situacijose, kai žalos atlyginimo dėl teiktų sveiktos priežiūros paslaugų reikalaujama civilinėje ir baudžiamojoje bylose, t. y. vienu atveju žalos faktą pakanka konstatuoti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir šis faktas teisme jau nekvestionuotinas, o kitu atveju jį nustato būtent teismas baudžiamojoje arba civilinėje byloje, nes baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys dėl procesinių aplinkybių gali būti paliktas išnagrinėti ir civilinio proceso tvarka.
15. Trečia, privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nėra viena iš teisminio nagrinėjimo stadijų, todėl pagal analogiją negalėtų būti taikoma CPK 320 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad paskesnėje to ginčo nagrinėjimo instancijoje ginčo ribos nustatytinos atsižvelgiant į tai, ko prašo ar ko siekia proceso tąsą inicijuojantis asmuo. Komisija taip pat nėra teisminė institucija ir negali pakeisti teismo, kuriam vieninteliam pagal Konstituciją pavesta vykdyti teisingumą. Komisijos sprendimas, kai ginčo nagrinėjimas iš esmės paties paciento valia persikelia į teismą, teismų iš viso nesaisto ir, kaip yra pripažįstama teismų jau suformuotoje praktikoje, negali būti net ir ginčijamas teisme (t. y. jo tarsi nėra).
16. Nors pagal PTŽSAĮ nuostatas valstybė, kitaip nei pacientai, iš tiesų negali inicijuoti klausimo dėl paciento reikalavimo atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą išnagrinėjimo teisme iš esmės, kvestionuodama Komisijos nustatytą žalos atlyginimo dydį ar patį žalos padarymo faktą (tokią privilegiją turi tik pacientai), vis dėlto tam tikras pareigas specialieji teisės aktai nustato ir jai, o šių pareigų įgyvendinimo priemonių neįtvirtina. Antai, jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis negu Komisijos sprendime nurodyta atlygintos žalos suma, kuri, atsižvelgiant į PTŽSAĮ nurodytus terminus, paprastai jau būna išmokėta iki teismo sprendimo priėmimo (nebent sąskaitoje einamaisiais metais nepakanka lėšų žalai atlyginti; žr. Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3, (toliau – ir Aprašas) 19 punktą), pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Apraše nustatyta tvarka grąžina į sąskaitą gautą žalos atlyginimo sumą, lygią teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų sumų skirtumui (PTŽSAĮ 25 straipsnio 3 dalis).
17. Taip pat Valstybinei ligonių kasai nustatyta teisė CPK nustatyta tvarka išieškoti tik nesumokėtas įmokas ir delspinigius iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, o sprendimo, susijusio su ieškotinomis iš pacientų lėšomis (grąžintina į sąskaitą žalai atlyginti suma ir delspinigiais), priėmimo teisė jai nesuteikta. Vadinasi, gali susiklostyti ir tokios situacijos, kad Valstybinė ligonių kasa, turėdama Aprašo 20 punkte jai nustatytą pareigą sugrąžinti į sąskaitą žalai atlyginti išmokėtas lėšas, turėtų dėl to kreiptis į teismą, jei pacientai jų negrąžintų ir nesumokėtų delspinigių už vėlavimą, nes pati sprendimo, atitinkančio vykdytino dokumento sampratą (CPK 584 straipsnis), priimti negalėtų. Todėl manytina, kad, kaip ir bet kuris kitas procesinį subjektiškumą turintis asmuo, Valstybinė ligonių kasa gali kreiptis į teismą dėl tokių klausimų, kurių iniciatyvos teisė pagal PTŽSAĮ nuostatas jai nėra ribojama.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
18. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. sprendimą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas iki neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimo ir netikrindamas, ar yra visos PTŽSAĮ nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kilti, netinkamai aiškino ir taikė PTŽSAĮ 24 ir 25 straipsnių normas, netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atliko sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti teisinį vertinimą ir ginčą išsprendė pagal atlikto vertinimo rezultatus.
18.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovės teisę teikti priešieškinį šios kategorijos bylose ir nutraukė šią bylos dalį, taip pažeisdamas PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies, CPK 143 straipsnio normas:
18.2.1. Pagal PTŽSAĮ nuostatas, valstybė, kitaip nei pacientai, negali teisme inicijuoti klausimo dėl paciento reikalavimo atlyginti žalą išnagrinėjimo iš esmės, kvestionuodama Komisijos nustatytą žalai atlyginti dydį ar patį žalos padarymo faktą. Tačiau specialieji teisės aktai nustato tam tikras pareigas. Valstybinė ligonių kasa yra juridinis asmuo ir Vyriausybės įgaliota institucija pagal PTŽSAĮ administruoti sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti, atstovauja valstybei bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo ir pan. (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Valstybinės ligonių kasos nuostatų (toliau – Nuostatai) 13 punktas). Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 3 dalį, Aprašo 20 punktą ieškovė turi pareigą sugrąžinti į sąskaitą žalai atlyginti išmokėtas lėšas, kai teismas sprendime nurodo mažesnį atlygintinos žalos dydį, nei jis buvo nurodytas Komisijos sprendime ir išmokėtas. Tai reiškia, kad Valstybinė ligonių kasa, vykdydama Aprašo 20 punkte nustatytą pareigą, turi kreiptis į teismą, kai pacientai negrąžina sumokėtos ir teismo nustatytos sumos skirtumo ir nesumoka delspinigių už vėlavimą, nes ji pati negali priimti sprendimo, atitinkančio vykdytino dokumento sampratą (CPK 584 straipsnis).
18.2.2. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostata leidžia spręsti, kad įstatymo leidėjas riboja valstybės teisę teikti ieškinį tokios kategorijos bylose, nes tai reikštų, jog ji skundžia Komisijos sprendimą, t. y. veikia prieš save. Kai bylą inicijuoja pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą, tai valstybė byloje yra atsakovė. PTŽSAĮ, kaip specialusis teisės aktas, nenustato, kad atsakovo teisės šios kategorijos bylose yra apribotos, o tai reiškia, kad nagrinėjant bylą iš esmės valstybė turi visas teises ir pareigas, įtvirtintas CPK, – byla nagrinėjama pagal bendras CPK taisykles. Kitoks PTŽSAĮ ir CPK normų aiškinimas reikštų atsakovės diskriminavimą nesant tam teisinio pagrindo.
18.2.3. CPK nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios priemonės įgyvendinamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtime atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Įstatyme nenurodyta, kada nuo pareikšto ieškinio atsakovas turi gintis priešieškiniu, kada – atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais).
18.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies normas, nepagrįstai nuspręsdamas, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad teismo procesą inicijavęs asmuo prisiima riziką, jog, netenkinus jo ieškinio, jam gali tekti patirti tam tikras pasekmes (negauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo).
19. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Atsakovė, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies išvadomis, pateikia tik formalius pagrindus, spėliones, prielaidas, retorines tezes ir subjektyvią nuomonę. Atsakovė tikslingai mėgina suklaidinti kasacinį teismą dėl šiam ginčui (šiai bylai) aktualių PTŽSAĮ normų taikymo ir aiškinimo.
19.2. Atsakovė nėra nurodžiusi kasacinio teismo nutarčių, kuriose būtų išdėstytos priešingos išvados ir išaiškinimai dėl PTŽSAĮ 25, 26 ar 27 straipsnių aiškinimo ir taikymo, nei pateikė apeliacinės instancijos teismas. Savo skundą atsakovė iš esmės grindžia tik atkartodama ir cituodama atskirojoje nuomonėje pateiktus argumentus bei vertinimus.
19.3. Atsakovės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiama dėl atsakovo gynimosi būdų, kai ieškovas (rangovas) reiškia reikalavimą sumokėti už atliktus darbus, o atsakovas (užsakovas) nesutinka su mokėtina suma remdamasis atliktų darbų trūkumais. Taigi toje kasacinėje byloje buvo aiškinamasi ir pasisakoma dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir CPK normų, reglamentuojančių rangos santykius ir šalių teises bei pareigas tokio tipo santykiuose.
19.4. Pagal PTŽSAĮ, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą nėra vertinama sveikatos priežiūros įstaigos ir (ar) konkrečių jos specialistų kaltė, neteisėti veiksmai, jai nenustatyta pareiga atlyginti žalą, įstatymų leidėjas neprivalėjo suteikti galimybės sveikatos priežiūros įstaigai inicijuoti teisminį ginčą dėl Komisijos sprendimo. Todėl atsakovė neturėjo ir neturi teisės ginčyti Komisijos sprendimo.
19.5. Atsakovė, byloje pateikdama priešieškinį, veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), o pirmosios instancijos teismas, priimdamas priešieškinį, pažeidė ir netinkamai taikė PTŽSAĮ 25 straipsnį bei CPK 143 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Atsižvelgiant į CPK 143 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, kad Lietuvos civilinio proceso teisėje yra tam tikros kategorijos bylos, kuriose tiesiog negali būti reiškiamas priešieškinis (pvz., priešieškinis negalimas bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, skundų dėl antstolių ir notarų veiksmų, skundų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų; bylose dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei jokiu PTŽSAĮ straipsniu ir jokiu kitu pagrindu nėra suteikta teisė inicijuoti ginčą dėl Komisijos sprendimo, t. y. nėra suteikta teisė ir ginčyti Komisijos sprendimo teisėtumą ar priteisiamą žalos atlyginimo dydį, darytina išvada, kad atsakovė neturi teisės ir pateikti priešieškinio tokio tipo bylose kaip ši pagal ieškovės ieškinį.
20. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą tenkinti visą ieškinį; taip pat dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 4900,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 3025,00 Eur išlaidų, patirtų bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Komisijos nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma yra teisinga kompensacija, padaryta netinkamai aiškinant CK 6.250 straipsnį, nukrypstant nuo teismų praktikoje nustatytų tokios žalos kriterijų, neatsižvelgus į kitas svarbias aplinkybes.
20.2. Apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamesnės kasacinio teismo praktikos analizės dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio tokios kategorijos bylose ir, spręsdamas dėl konkretaus dydžio, priteisė nepakankamo dydžio žalos atlyginimą.
20.3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 93 straipsnio normas, netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovės elgesio, nors pripažino, kad atsakovė neturėjo teisės byloje reikšti priešieškinio, o teismas – tokio klausimo nagrinėti.
20.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263, 270, 331 straipsnių reikalavimus, nes tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, didžiąją dalį įrodymų dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos atmetė, remdamasis vien formaliu nesutikimu, pripažindamas, kad jos pateikti įrodymai bei paaiškinimai yra nepakankami.
21. Atsakovė atsiliepime į ieškovės kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Ieškovė visiškai ignoruoja PTŽSAĮ 25 straipsnio 2 dalies nuostatą. Ši nuostata aiškiai nurodo, kad teismo priteistas žalos atlyginimo dydis gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis, nei buvo nustatytas Komisijos.
21.2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas tiesiog sutiko su Komisijos nustatytu žalos atlyginimu. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime yra nurodytos visos byloje nustatytos aplinkybės ir kriterijai, kodėl, teismo nuomone, Komisijos nustatytas 12 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas ir adekvatus. Teismas, priimdamas sprendimą, nėra saistomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 patvirtinto Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašo ir šiuo aprašu nesirėmė. Teismas priėmė sprendimą įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir remdamasis savo vidiniu įsitikinimu. Tai, kad ieškovė tikėjosi didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos, negali paneigti teismo sprendimo dėl žalos sumos nustatymo.
21.3. Lietuvos apeliacinio teismo nurodyta teismų praktika yra orientacinė ir nustatytas žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip esminis nukrypimas nuo teismų praktikos. Teismas kaip orientyru vadovavosi priteistomis sumomis civilinėse bylose, susijusiose su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Bylos, kuriose priteistos sumos viršija 70 000 Eur, yra susijusios su žala, padaryta eismo įvykio metu. Viena iš jų susijusi su neturtinės žalos atlyginimu dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta mažametės sveikata. Kita – su eismo įvykiu, kuriame žuvo 2 asmenys ir buvo sunkiai sužalotas trečias asmuo. Todėl šios bylos net negali būti vertinamos kaip orientyras.
21.4. Atsakovė laikosi pozicijos, kad Lietuvos apeliacinis teismas priteisė iš jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepagrįstai. Nors Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad tenkino ieškinį iš dalies, realiai jis atmetė ieškovės reikalavimą padidinti nustatytą neturtinės žalos sumą nuo 12 700 Eur iki 100 000 Eur ir nieko iš atsakovės ieškovės naudai nepriteisė. Atsakovė nepasisakė dėl ieškovės argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo, nes nepatenkinus ieškinio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės neturėjo būti priteisiamas.
21.5. Ieškovė neįrodė, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir buvo susijusios priežastiniu ryšiu su paciento mirtimi, bet savo samprotavimais bando paneigti faktus, nustatytus medicinos dokumentuose.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka pagal ieškovės ir atsakovės kasacinius skundu, 2025 m. spalio 29 d. nutartimi nusprendė teismo nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėti 2025 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė dalyvaujantiems byloje asmenims iki 2025 m. gruodžio 18 d. pateikti teismui rašytinius paaiškinimus šioje nutartyje nurodytu PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 30 straipsnių nuostatoms klausimu.
23. Atsakovė pateikė nuomonę dėl galimo PTŽSAĮ prieštaravimo Konstitucijos nuostatoms. Atsakovė nurodė tokius esminius argumentus:
23.1. Nuo 2020 m. sausio 1 d. buvo pakeistas PTŽSAĮ teisinis reguliavimas ir įsigaliojo naujas žalos be kaltės modelis, pagal kurį pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Nauju reguliavimu nustatyta, kad ieškovais byloje gali būti tik pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, atsakovu – valstybė. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos šiose bylose negali būti nei ieškovais, nei atsakovais. Nauju reglamentavimu pakeistas įrodinėjimo dalykas, t. y. galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas nenustatė kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti. Be to, naujai nustatyta teismo teisė sumažinti Komisijos skirtą žalos atlyginimą ir prievolė pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, grąžinti pinigus valstybei. Tokį teisinio reguliavimo pasikeitimą nulėmė tai, kad pagal naują modelį pinigai pagal Komisijos sprendimą pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, sumokami per 30 dienų, o pagal seną modelį pinigai buvo sumokami tik pasibaigus teismo procesams.
23.2. Tačiau PTŽSAĮ nuostatomis iš esmės nepakeistas Komisijos sprendimo statusas, teismo sprendimu jis nėra panaikinamas ar kitaip keičiamas. Komisijos tikslas yra greitai išnagrinėti paciento pareiškimą dėl galimos žalos sveikatai padarymo. Kadangi teismo nesaisto Komisijos sprendimas, tai teismo sprendimas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priimamas vienos ar kitos šalies naudai. Teismų praktika patvirtina, kad teismų sprendimai neretai skiriasi nuo Komisijos priimtų sprendimų, nes nagrinėjant bylą iš esmės nustatomos aplinkybės, kurių Komisija nežinojo ar kurias netinkamai įvertino. Be to, asmens sveikatos priežiūros įstaigos neturi teisės skųsti Komisijos sprendimo, jos iš esmės yra pašalintos iš teismo proceso – PTŽSAĮ tokios teisės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nesuteikia. Tačiau praktikoje susiduriama su situacijomis, kai asmens sveikatos priežiūros įstaigos nesutinka su Komisijos sprendimu dėl netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir nors materialinių nuostolių dėl Komisijos sprendimo nepatiria, bet jos norėtų savo garbę ginti teisme. Kadangi Komisijos sprendimai neturi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, atsakovės valstybės teisės apribojimas, kai ji privalo išmokėti pacientui Komisijos skirtą žalos atlyginimo sumą, bet neturi teisės šio sprendimo skųsti, taip pat visiškas asmens sveikatos priežiūros įstaigų pašalinimas iš teismo proceso, kai jos, nesutikdamos su Komisijos sprendimu, neturi teisės jo apskųsti teismui, yra neproporcingas ir galimai prieštarauja Konstitucijai.
23.3. Pasikeitus modeliui, kai Komisijos sprendimas sumokėti žalą yra įvykdomas per 30 dienų, atsakovė valstybė turi teisinį materialinį suinteresuotumą byloje. PTŽSAĮ nustato pareigą pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimą, grąžinti pinigus, jei teismas priteis mažesnį, nei nustatyta Komisijos, žalos atlyginimą. Kadangi PTŽSAĮ tokio proceso nedetalizuoja, teismai turi šį procesą organizuoti pagal bendras civilinio proceso taisykles. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai (ieškinio, priešieškinio dalykas) bei reikalavimų faktinis pagrindas, teismui neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnis). Šios kategorijos bylos nėra priskiriamos vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, kuriose teismas turi būti aktyvus ir disponuoja platesnėmis teisėmis. Kadangi proceso teisės normos išimčių iš bendrosios šalių dispozityvumo principo taisyklės byloms dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo nenustato, teismas negali priimti sprendimo dėl priteistinos sumos mažinimo ex officio (pagal pareigas). Todėl darytina išvada, kad atsakovė valstybė, nesutikdama su ieškiniu, gali pareikšti nesutikimo (kartu ir dėl sumų) argumentus atsiliepime į ieškinį arba kitais būdais, o teismas, atsižvelgdamas į rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus, privalo juos teisiškai įvertinti ir pasisakyti dėl jų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Atsakovės pateikti atsikirtimai, jei teismas pripažins juos pagrįstais, gali būti pagrindu pateikti reikalavimus ieškovei dėl piniginių sumų grąžinimo į sąskaitą. Toks reikalavimas savo esme yra priešieškinis, nepriklausomai nuo to, kokiame dokumente jis nurodytas.
23.4. Konstitucijos 29 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinto visų asmenų lygybės principo nuostata „teismui visi asmenys lygūs“ yra sudedamoji principo, kad įstatymui visi asmenys lygūs, dalis. Konstitucijos 30 straipsnio nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, yra konstitucinis teisminės gynybos prioriteto ir universalumo principas, kurio veiksmingumas tiesiogiai siejasi su konstituciniu principu „teismui visi asmenys lygūs“. Teismai vykdo teisingumą, t. y. sprendžia teisinius konfliktus, priimdami teisinius sprendimus. Bylos dėl asmenims padarytos žalos teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo nagrinėjamos civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka. Civiliniame procese asmenų lygybės teismui principas pasireiškia kaip šalių procesinio lygiateisiškumo principas, kuris įtvirtintas CPK 35 straipsnio pirmojoje dalyje. Lygiateisių proceso šalių ginčas, kai kiekviena iš bylos šalių teisminio nagrinėjimo metu naudojasi vienodomis galimybėmis, išreiškia civilinio proceso esmę. Tiek šalys, tiek kiti dalyvaujantys byloje asmenys (tretieji asmenys, jų atstovai ir kiti), pasinaudodami procesinėmis teisėmis, siekia, kad teismas priimtų jų interesus atitinkantį sprendimą. Kadangi šios kategorijos bylose atsakovės – valstybės ir ieškovų interesai skiriasi, manytina, kad atsakovės teisių teikti ieškinį ir priešieškinį apribojimas galimai prieštarauja Konstitucijai.
24. Ieškovė pateiktoje nuomonėje nurodo, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 ir 30 straipsnių nuostatoms ir šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ir būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ieškovės pateiktuose paaiškinimuose nurodomi tokie esminiai argumentai:
24.1. Asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. Pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalį, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Kitokia įstatymo leidėjo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka (speciali) nereiškia konstitucinių nuostatų pažeidimo. Šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, todėl jam spręsti taikytinos ne tik CK, CPK nuostatos, bet ir PTŽSAĮ normos bei kiti specialiai tam skirti teisės aktai. PTŽSAĮ 13, 24 bei 25 straipsniuose nustatyta teisė į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą ir konkreti šios teisės įgyvendinimo tvarka. Visoms valstybės institucijoms galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nustatyta įstatyme. Todėl valstybės institucijos ir pareigūnai negali viršyti savo įgaliojimų, o jų sprendimai turi būti pagrįsti konkrečiomis galiojančiomis teisės normomis. Dėl to spręstina, kad šioje byloje atsakovė negali įgyti daugiau teisių, nei suteikta PTŽSAĮ.
24.2. Kadangi atsakovė neturi teisės į žalos atlyginimą pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, todėl ji negali (neturi teisės) teikti ir reikšti reikalavimų, susijusių su žalos atlyginimo dydžio pacientui sumažinimu ar nepriteisimu. Įstatymo leidėjo priimtas paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelis lemia tai, kad, atlyginus žalą iš sąskaitos, regreso teisė į žalą padariusį asmenį ir (ar) asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje dirba žalą padaręs asmuo, neįgyjama, išskyrus jei žala padaryta tyčia, taip pat jei žalą padaręs asmuo buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo vaistų, narkotikų ar kitų svaiginamųjų medžiagų (PTŽSAĮ 24 straipsnio 10 dalis). Taigi pašalinęs sveikatos priežiūros įstaigą iš asmenų, galinčių ginčyti Komisijos sprendimą, sąrašo, įstatymų leidėjas užtikrino, kad dėl tokio apribojimo sveikatos priežiūros įstaiga nepatirtų neigiamų materialinių padarinių.
24.3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, neturi savarankiškos procesinės teisės pateikti priešieškinio pagal CPK 143 straipsnį bylose dėl paciento žalai padarytos žalos atlyginimo ar savarankiškai kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimu nustatytos (priteistos) žalos atlyginimo panaikinimo ir (ar) jo sumažinimo. Tai nereiškia konstitucinių teisių pažeidimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų PTŽSAĮ esmės ir paskirties, pažeistų visų pacientų teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, o pats reglamentavimas netektų prasmės, nes atsakovė kiekvienu atveju įgytų teisę ginčyti absoliučiai visus Komisijos sprendimus, kuriais būtų priteistos sumos pacientams dėl žalos atlyginimo. Taigi atsakovė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos, gali pasinaudoti tik tokiomis teisėmis, kokios jai yra teisėtai suteiktos įstatymu, ir negali jų viršyti, nes tai reikštų veikimą ultra vires.
24.4. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/S1QzMC1BLVMyNi8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'KT30-A-S26/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="KT30-A-S26/2024">KT30-A-S26/2024</a>; 2025 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/S1QyOC1BLVMyMi8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'KT28-A-S22/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="KT28-A-S22/2025">KT28-A-S22/2025</a>). Pagal Konstituciją, Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės taikymo klausimų (Konstitucinio Teismo 2025 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/S1Q2LUEtUzYvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'KT6-A-S6/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="KT6-A-S6/2025">KT6-A-S6/2025</a>; 2025 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/S1QyNi1BLVMyMC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'KT26-A-S20/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="KT26-A-S20/2025">KT26-A-S20/2025</a>; kt.). Dėl to ieškovė mano, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali išnagrinėti bylą pagal ieškovės ir atsakovės pateiktus kasacinius skundus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
25. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
26. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieštaraujančio Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje. Taigi pagal esamą teisinį reglamentavimą pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kita vertus, tai nepaneigia byloje dalyvaujančio asmens teisės prašyti bylą nagrinėjančio teismo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir su atitinkamu prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą.
27. Vis dėlto dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2010">3K-3-373/2010</a>).
28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai kilus abejonių, ar byloje taikytina PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies norma neprieštarauja Konstitucijai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir buvo pasiūlyta dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti teismui rašytinius paaiškinimus nutartyje nurodytu PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies normos atitikties Konstitucijos 29, 30 straipsnių nuostatoms klausimu. Teisėjų kolegija, susipažinusi ir įvertinusi ieškovės ir atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas pozicijas ir argumentus dėl PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies normos atitikties Konstitucijai, padaro išvadą, kad byloje neegzistuoja poreikis kreiptis į Konstitucinį Teismą, o PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies normos aiškinimo ir taikymo klausimas gali būti išspręstas aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą.
Dėl bylos dalies nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu ir atsakovės teisės byloje dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo gintis atsikirtimais dėl priežastinio ryšio tarp sveikatos priežiūros specialistų veiksmų (neveikimo) ir žalos nebuvimo bei teisės reikšti ieškinį dėl pacientui sumokėtų sumų grąžinimo
29. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamos bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sumokėtų sumų sugrąžinimo nutraukdamas CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintu civilinės bylos nutraukimo pagrindu (nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka), nepažeidė ir neapribojo atsakovės, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, teisių gintis byloje dėl paciento sveikatai galimai padarytos žalos atlyginimo ir pernelyg nesusiaurino tokios bylos nagrinėjimo ribų.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos nutraukimas lėmė ne tik tai, kad buvo nenagrinėtas priešieškinio reikalavimas sugrąžinti iš ieškovės jai Komisijos sprendimu sumokėtą sumą, bet ir tai, kad buvo susiaurintos bylos nagrinėjimo ribos, t. y. nagrinėtas klausimas tik dėl žalos atlyginimo dydžio, tačiau nenagrinėti atsakovės atsikirtimai, kad žalos atlyginimas apskritai nepriteistinas, nes žala buvo neišvengiama.
31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė gynėsi nuo pareikšto ieškinio dėl žalos neišvengiamumo aplinkybę nurodydama atsiliepime į ieškinį, o ne tik vėliau pareikštame priešieškinyje. Todėl teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl bylos nagrinėjimo ribų.
32. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis), ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Tuo tarpu atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis) ar priešieškinio (CPK 143 straipsnis) forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjk4LTk2OS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-298-969/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-298-969/2022">e3K-3-298-969/2022</a>, 23 punktas). Taigi, tiek ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, tiek atsakovo atsikirtimai, nepriklausomai nuo jų formos, faktinis pagrindas ir dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad bylose dėl pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia tik paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, pareikštas ieškinys.
33. Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad įstatymų leidėjas PTŽSAĮ specialiu reglamentavimu nenustatė galimybės kitiems subjektams, įskaitant valstybę ar jos įsteigtas institucijas, veikiančias pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo reguliavimo srityje, taip pat ir sveikatos priežiūros įstaigas, mokančias įmokas PTŽSAĮ 27 straipsnyje nustatyta tvarka, bei sąskaitą administruojančią instituciją, teismine tvarka reikšti reikalavimus, kylančius PTŽSAĮ pagrindu. Tai, anot apeliacinės instancijos teismo, reiškia, kad tuo atveju, kai Komisijos sprendimu žalos atlyginimas nebuvo nustatytas, teismas, nagrinėdamas žalos atlyginimo klausimą iš esmės, vertina visas PTŽSAĮ nustatytas ir kasacinio teismo praktikoje atskleistas sąlygas, būtinas žalai atlyginti. Tačiau tuo atveju, kai ieškovas nesutinka tik su Komisijos sprendime nurodytu žalos (turtinės ir (ar) neturtinės) atlyginimo dydžiu, teismas iš esmės sprendžia tik žalos atlyginimo dydžio klausimą. Šiuo atveju teismas, įvertinęs bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų visumą, ieškovui gali priteisti ir didesnį, ir mažesnį žalos atlyginimo dydį, nei jis buvo nustatytas Komisijos. Teismas nėra saistomas Komisijos sprendime nurodyto žalos atlyginimo dydžio. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai teisme nagrinėjamas tik žalos atlyginimo dydžio klausimas, žalos atlyginimas negali būti visiškai nepriteisiamas.
34. Kadangi ieškovė šioje byloje ginčijo tik Komisijos nustatytą neturtinės žalos atlyginimo dydį, anot apeliacinės instancijos teismo, būtent šio žalos atlyginimo dydžio nustatymas ir vertinimas sudarė nagrinėjamos bylos dalyką. Atsižvelgdamas į subjektus, galinčius teisme reikšti savarankiškus reikalavimus pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo srityje, taip pat į tai, kad ginčo ribas apibrėžia paciento ar kito į žalos atlyginimą teisę turinčio asmens ieškiniu pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė šioje byloje galėjo pateikti tik atsiliepimą į ieškinį, jame išdėstydama savo nesutikimo su ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiu argumentus. Anot apeliacinės instancijos teismo, atsakovė neturėjo teisės reikšti savarankiškų materialiųjų teisinių reikalavimų, pateikdama priešieškinį, kuriuo, be kita ko, būtų ginčijamos visos žalos atlyginimo sąlygos (ne tik neturtinės žalos atlyginimo dydis), kadangi jai tokia teisė PTŽSAĮ nesuteikta.
35. Atsakovė su šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas iki neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimo ir netikrindamas, ar yra visos PTŽSAĮ nustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kilti, netinkamai aiškino ir taikė PTŽSAĮ 24 ir 25 straipsnių normas, netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, taip pat nepagrįstai apribojo atsakovės teisę tokioje byloje pareikšti priešieškinį dėl nepagrįstai išmokėtų sumų sugrąžinimo.
36. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo skundžiamame sprendime, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose (kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos bei rašytiniuose paaiškinimuose) išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo išvados dėl bylos nagrinėjimo ribų padarytos netinkamai taikant procesą reglamentuojančias teisės normas.
37. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susiaurindamas bylos nagrinėjimo ribas, nepagrįstai nesivadovavo CPK 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta CPK ir kitų įstatymų kolizijos taisykle.
38. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos, be kitų, diagnostikos ir ligonių gydymo paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (žr. PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnio 1 dalį). PTŽSAĮ taip pat įtvirtinta teisė į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarka (PTŽSAĮ 13, 24, 25 straipsniai).
39. Nors įstatymų leidėjas, kaip leidžiamosios valdžios institucija, turi plačią diskreciją formuoti ir vykdyti valstybės politiką ir teisės aktais atitinkamai reguliuoti visuomeninius santykius (įskaitant ir procesinius), vis dėlto ši diskrecija turi būti įgyvendinama laikantis Konstitucijos ir įstatymų, be kita ko, neviršijant juose nustatytų valstybės valdžios institucijų įgaliojimų, paisant Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo, tikrumo, saugumo principų, iš Konstitucijos kylančių tinkamo teisinio proceso reikalavimų (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimą).
40. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta teisės norma nėra ribojama atsakovės teisė šioje byloje nuo ieškovės pareikšto ieškinio gintis atsikirtimais teigiant, kad pagrindo priteisti žalos atlyginimą apskritai nėra.
41. Pagal CPK 1 straipsnio 2 dalį, jeigu yra prieštaravimų tarp CPK ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi CPK normomis, išskyrus atvejus, kai CPK suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas civilines bylas, vadovaujasi vien CPK normomis, o papildomas įstatymų nustatytas teisminių procedūrų reguliavimas galimas tik įsakmiai CPK nurodytose bylose (kylančiose iš darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, nemokumo teisinių santykių ir ypatingosios teisenos bylų). Tai suponuoja išvadą, kad ir kituose įstatymuose gali būti nustatyti nurodytų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai ir, esant CPK ir specialiojo įstatymo prieštaravimui, bus taikomos specialiojo įstatymo nuostatos. Visais kitais atvejais, vadovaujantis CPK 1 straipsnio 2 dalimi, esant CPK ir specialiojo įstatymo kolizijai, teismas vadovaujasi CPK pirmumo principu, kurio tikslas garantuoti civilinio proceso teisės nuoseklumą ir sistemiškumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras, I dalis. Bendrosios nuostatos. Vilnius, Justitia, 2004, p. 38).
42. Nagrinėjamu atveju CPK nėra įtvirtintos pirmenybės PTŽSAĮ atžvilgiu, todėl vien tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, gindamasi nuo jai pareikšto paciento ar kito asmens, turinčio teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą, ieškinio, kuriuo prašoma priteisti didesnį žalos atlyginimą, nei buvo nustatytas Komisijos sprendimu, turi teisę naudotis visomis jai proceso įstatyme nustatytomis leistinomis gynybos priemonėmis – pateikdama atsikirtimus, kuriais teigiama, kad neegzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės reikalaujamo žalos atlyginimo ir sveikatos priežiūros specialistų veiksmų (t. y. kvestionuoti PTŽSAĮ įtvirtintas žalos atlyginimo sąlygas). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad atsakovė jau atsiliepime į ieškovės ieškinį gynėsi nuo ieškinio minėtais argumentais. Tai atsakovė grindė Komisijos pasitelkto eksperto gydytojo ortopedo-traumatologo Alfonso Šapalo atsakymais į Komisijos užduotus klausimus, taip pat prašė byloje skirti deontologinę ekspertizę. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, net ir konstatuodamas, kad atsakovė neturėjo teisės tokioje byloje reikšti priešieškinio, turėjo pareigą atsižvelgti į atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, kad sveikatos priežiūros specialistų veiksmais ieškovės sutuoktiniui žala iš viso nebuvo padaryta, ir taip apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.
43. Be to, ir paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančios nuostatos taip pat negali būti aiškinamos taip, kad teismas, nagrinėdamas bylą pagal paciento ieškinį po to, kai Komisija nusprendė priteisti tam tikro dydžio žalos atlyginimą, neturi teisės žalos atlyginimo apskritai nepriteisti. Tiek PTŽSAĮ 25 straipsnio 3 dalyje, tiek ir Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3, 20 punkte įtvirtinta paciento ar kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, pareiga grąžinti jam nepagrįstai išmokėtą žalos atlyginimą ar jo dalį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 3 dalies lingvistinė formuluotė: „Jeigu Komisijos sprendimu žalos atlyginimas nebuvo nustatytas, o teismo sprendimu – nustatytas arba jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra didesnis <...>. Jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis <...>“, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad kai pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, nesutikdamas su Komisijos nustatytu žalos atlyginimo dydžiu, kreipiasi į teismą dėl didesnio žalos atlyginimo priteisimo, žalos atlyginimas negali būti visiškai nepriteisiamas. Toks aiškinimas prieštarauja civilinės atsakomybės kompensaciniam tikslui, taip pat konstituciniam žalos atlyginimo principui, kuris neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimas). Vis dėlto konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, pagal kuriuos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutarimas).
44. Tai, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę žalos atlyginimo iš viso nepriteisti, patvirtinta sisteminis PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 6 dalies normų aiškinimas. Pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi. Pastarojoje normoje įtvirtinta, kad žala atlyginama, jeigu nustatoma, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba atliekant biomedicininį tyrimą, keliantį tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį, paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala sveikatai. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Taigi, tais atvejais, kai žala buvo neišvengiama arba ji patirta dėl paciento kaltės, pasireiškusios tyčia, žala gali būti iš viso neatlyginama. Todėl pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į tokios žalos atlyginimą, perkėlus ginčo nagrinėjimą iš esmės į teismą ir atsakovei ginantis nuo pareikšto reikalavimo minėtais pagrindais, teismui nustačius šiuos pagrindus, žalos atlyginimas gali būti nepriteisiamas.
45. Todėl konstatuotina, kad įstatymų leidėjas PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintu reguliavimu suteikė teismui galimybę sprendžiant ginčą iš esmės nustatyti ir mažesnį žalos atlyginimo dydį, nei buvo nustatytas Komisijos sprendimu.
46. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė, atsižvelgdama į byloje gautos deontologinės ekspertizės išvadą, neturėjo teisės reikšti priešieškinio dėl galimai nepagrįstai išmokėto žalos atlyginimo sugrąžinimo. Kaip ir minėta, teismas bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį ieškovei dėl sumokėtų sumų sugrąžinimo nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
47. CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.
48. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme. Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2013">3K-3-453/2013</a>; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-969/2019">e3K-3-259-969/2019</a> 41 punktą; 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgtNjg0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-48-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-48-684/2023">e3K-3-48-684/2023</a> 60, 61 punktus ir kt.).
49. Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-421/2022, 33 punktas; 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk4LTcwMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-198-701/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-198-701/2024">e3K-3-198-701/2024</a>, 42 punktas ir šiuose punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).
50. PTŽASĮ 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis, negu Komisijos sprendime nurodyta atlygintos žalos suma, pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Apraše nustatyta tvarka grąžina į sąskaitą gautą žalos atlyginimo sumą, lygią teismo ir Komisijos sprendimuose nurodytų sumų skirtumui. Taigi įstatyme yra įtvirtinta valstybės teisė reikalauti grąžinti be pagrindo gautą žalos atlyginimą. Dėl tokio lėšų grąžinimo įstatyme neįtvirtinta speciali neteisminė išieškojimo procedūra, todėl tokios lėšos gali būti išieškomos tik kreipiantis į teismą dėl jų priteisimo, jei pacientas ar kitas asmuo, kuriam jos buvo išmokėtos, negrąžina jų gera valia. Vadinasi, toks reikalavimas dėl lėšų susigrąžinimo negali būti laikomas nenagrinėtinu teisme.
51. Antra vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad iš dalies sutinka su ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodytais argumentais dėl to, kad priešieškinis neatitiko CPK 143 straipsnyje įtvirtintų sąlygų.
52. CPK 143 straipsnyje įtvirtinta atsakovo teisė iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Priešieškinis savo esme yra atsakovo pareiškiamas ieškinys (reikalavimas) ieškovui pastarojo pradėtoje civilinėje byloje, siekiant atsakovui apsiginti nuo pirminio ieškinio reikalavimo. Priešieškinis turi būti tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su ieškovo pareikštu reikalavimu, kurio tenkinimas gali lemti, jog bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio, atsiras galimybė įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, arba jeigu kartu nagrinėjant ieškinį ir priešieškinį dėl jų tarpusavio ryšio bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus (CPK 143 straipsnis). Paprastai priešieškinis nagrinėjant bylą ginčo teisenos tvarka gali būti pareiškiamas iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo, vėlesnis jo priėmimas galimas esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (CPK 143 straipsnio 1 dalis). Atsakovo teisė pareikšti priešieškinį yra civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, įtvirtintų CPK 7 straipsnyje, išraiška, užtikrinanti galimybę greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS02MTEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35-611/2022">3K-3-35-611/2022</a> 25 punktą).
53. Kadangi reikalavimas dėl galimai nepagrįstai išmokėto žalos atlyginimo sugrąžinimo bylos nagrinėjimo riboms įtakos iš esmės neturi, be to, jo patenkinimas yra siejamas su konkrečia sąlyga – įsiteisėjusiu teismo sprendimu, galėtų būti keliamas klausimas, ar toks priešieškinio pareiškimas tenkina CPK 143 straipsnyje įtvirtintas priešieškiniui keliamas sąlygas. Tačiau bet kuriuo atveju neatitiktis šioms sąlygoms lemia ne reikalavimo pripažinimą nenagrinėtinu teisme, o atsisakymą priimti priešieškinį CPK 143 straipsnio 4 dalies pagrindu. Po priešieškinio priėmimo jo atitiktis CPK 143 straipsnyje 2 dalyje įtvirtintiems reikalavimams negali būti kvestionuojama, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
54. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su ieškovės atsiliepime į atsakovės kasacinį skundą nurodytais argumentais, kurie grindžiami negalimumu reikšti priešieškinį tam tikrų kategorijų bylose (tokiose kaip bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, skundų dėl antstolių ir notarų veiksmų, skundų dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų; bylos dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu). Tokie galimi ribojimai yra nulemti atitinkamos bylų kategorijos nagrinėjimo ypatumų. Šiuo atveju ginčas dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėtinas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Kaip minėta, CPK nėra suteiktas prioritetas PTŽSAĮ (CPK 1 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovė tokioje byloje turi teisę naudotis visomis jai suteiktomis šalies procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pareikšti priešieškinį laikantis CPK 143 straipsnyje nustatytos tokio procesinio dokumento pareiškimo tvarkos ir sąlygų.
Dėl bylos procesinės baigties
55. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 1 punktą, nepagrįstai susiaurino šios bylos nagrinėjimo ribas ir taip apribojo atsakovės teisę gintis nuo pareikšto reikalavimo, netinkamai aiškino PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į CPK 1 straipsnio 2 dalį, todėl nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė byloje neturėjo teisės pareikšti priešieškinio, dėl to nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusią su atsakovės priešieškinio patenkinimu, ir šią bylos dalį nutraukė. Nurodytų proceso teisės normų pažeidimas kvalifikuotinas kaip esminis, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui visa apimtimi (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 5 dalis).
56. Kiti atsakovės ir ieškovės kasaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat neturi įtakos vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Egidija Tamošiūnienė
Eglė Zemlytė
