Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI2-4535-809/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09876-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas O. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 23S151655, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 23S23S218437, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į Ukrainos Respubliką 2023 m. gruodžio 5 d. (toliau – ir 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimas).

Nurodo, kad 2023 m. gegužės 5 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti (pratęsti) pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. gegužės 25 d., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjas atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką ketindamas dirbti (toliau – ir LLG). 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 23S23S147514 Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą LLG.

Pareiškėjo teigimu, Departamentas Sprendime visiškai nepagrįstai nurodo, jog nėra Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių. Pareiškėjas buvo nuteistas už du nesunkius nusikaltimus ir sąžiningai bei pareigingai vykdo baudžiamojo poveikio priemones, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl pareiškėjui negali būti taikomos Įstatymo 130 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pareiškėjas su šeima persikėlė gyventi į Lietuvos Respubliką, bėgdamas nuo karo Ukrainos Respublikoje. Pabrėžia, jog visuotinai žinoma, jog šiuo metu Ukrainos Respublikoje įvesta karinė padėtis ir visuotinė mobilizacija, todėl pareiškėją išsiuntus į Ukrainos Respubliką, pareiškėjas ne tik negalėtų grįžti į Lietuvos Respubliką, tačiau būtu pašauktas į Ukrainos Respublikos ginkluotąsias pajėgas, dalyvautų aktyviuose kariniuose veiksmuose. Tai realiai sukeltų grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, kadangi dalyvaujant aktyviuose kariniuose veiksmuose visuomet egzistuoja rizika būti sužeistam, ar nužudytam.

Pareiškėjas iki atvykstant į Lietuvos Respubliką gyveno (duomenys neskelbtini), o ši teritorija šiuo metu yra okupuota Rusijos Federacijos, todėl pareiškėjas net neturėtų galimybės grįžti į Ukrainos Respubliką. Jeigu pareiškėjas vis tiek būtų grąžintas į jo buvusią gyvenamąją vietą, jis būtų kankinamas, žalojamas ir kalinamas, kadangi apie Rusijos Federacijos naudojamą kankinimą, kalinimą ir žiaurų elgesį Ukrainos Respublikos piliečių atžvilgiu yra skelbiama viešai prieinamuose informaciniuose šaltiniuose. Be to, viešai prieinami šaltiniai internetinėje erdvėje nurodo, jog, remiantis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje, nuo 2022 m. vasario 24 d. Ukrainos Respublikoje žuvo mažiausiai 10 000 civiliu gyventoju ir daugiau kaip 18 500 buvo sužeisti, o didelė dalis žuvusiu ir sužeistu civiliu gyventojų net negyveno arti karo zonos, taigi visoje Ukrainos Respublikoje egzistuoja pavojus būti sužeistam, ar būti nužudytam.

Departamento Sprendimas išsiųsti pareiškėją i Ukrainos Respublika yra visiškai neproporcingas, nepagristas ir neteisėtas, atsižvelgiant i priežastį, dėl kurios pareiškėjas yra išsiunčiamas i Ukrainos Respubliką.

Pažymi, jog pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 19 d. dirba įmonėje UAB „Doresta“, suvirintoju. Pareiškėjas įmonėje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, dirba jam priskirtuose statybos objektuose, užduotis atlieka kruopščiai, į darbą atvyksta laiku, yra nekonfliktiškas ir mėgiamas kolegų, per darbo laikotarpį tarnybinių nuobaudų nėra turėjęs, darbų vadovas dėl pareiškėjo darbo stiliaus ir rezultatų nusiskundimų neturi. Nurodo, jog pareiškėjas sėkmingai įgyvendina LLG pratęsimo sąlygas, be to, Lietuvos Respublika yra ir pareiškėjo ekonominių interesų centras.

2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMzczLTY3My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-2373-673/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-2373-673/2023">1-2373-673/2023</a> Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai pareiškėjui paskyrė galutinę bausmę - dviejų metų laisvės atėmimą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-3 dalimis atidėtas vienerių metų ir šešių mėnesių laikui; teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą trejų metų laikui; turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį; ir įpareigojo pareiškėją - per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką, sutikus kaltinamajam - gydytis nuo priklausomybės ligos (alkoholizmo); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo - narkotinių/psichotropinių medžiagų). Tuo pagrindu pareiškėjas kreipėsi į VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur 2023 m. rugsėjo 22 d. užsiregistravo ir lankėsi pas socialinį darbuotoją bei psichiatrą. Socialinis darbuotojas nurodė, jog pareiškėjas pokalbio metu bendrauja mandagiai, noriai, tvarkingas, Lietuvoje gyvena su žmona ir dviem vaikais, dirba statybų įmonėje suvirintojų, probacijos tarnyboje lankosi, pažeidimų nefiksuota, didesnių problemų neišsako, o iškilusias geba išsispręsti savarankiškai. Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nurodyta, jog pareiškėjas pas psichiatrą vyksta dėl gydymo ir psichinės būklės įvertinimo. Gydytojo įrašuose nurodoma pareiškėjo objektyvi būklė, neskiriamas medikamentinis gydymas, alkotesterio rodmenys yra 0,00 promilių. Pareiškėjas stebėjimui ir gydymui yra motyvuotas.

Pažymi, kad pareiškėjas laikosi jam 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikių priemonių, yra motyvuotas, drausmingas, dėl alkoholio vartojimo nėra gavęs jokių nuobaudų darbovietėje, kurioje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Pareiškėjo manymu, jis yra naudingas visuomenės narys, kuris yra motyvuotas, dirba nepriekaištingai, prisideda prie valstybės ekonomikos augimo, pareigingai laikosi visų jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų. Pareiškėjo įsitikinimu, akivaizdu, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateikta išvada, kuria rėmėsi Departamentas, priimdamas Sprendimą, buvo grindžiama vien tik spėjimais ir įtarimais, neatsižvelgiant į faktinę pareiškėjo situaciją. Mano, jog Policijos departamento padaryta išvada apie neva pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės viešajai tvarkai yra nepagrįsta, nesudaranti pagrindo išsiųsti pareiškėją į Ukrainos Respubliką.

Pareiškėjas į Lietuvą dirbti atvyko kartu su savo sugyventine O. S.. Pareiškėjas su sugyventine augina du nepilnamečius vaikus.

Akcentuoja, jog Sprendime išdėstyti motyvai dėl pareiškėjo šeiminių santykių, darbinės veiklos, baudžiamojo poveikio priemonių laikymosi ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, kuri yra jo šeiminių, socialinių ir ekonominių interesų centras, pagrindžia faktą, jog pareiškėjas nekelia jokios grėsmės Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, todėl Sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu, kad išvada apie pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei grindžiama tik spėjimais ir įtarimais. 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2023 m. kovo 14 d.) pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalį („ vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas "). Teismas nustatė, kad jis 2023 m. vasario 16 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,67 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip pat 2023 m. liepos 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281¹ straipsnio „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo“ 1 dalį ir LR BK 243 straipsnį „Vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones“ (“vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ”). Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023-03-28 vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Patikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi, pareiškėjas žinodamas apie įsiteisėjusį 2023 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones 1 m., vėl vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, t. y., vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas konstatavo, kad, vertinant pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką, nustatyta sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką jis padarė jau būdamas teistas už analogišką tyčinį nusikaltimą, t. y., būdamas recidyvistu. Tad akivaizdu, kad išvada, apie pareiškėjo grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, yra pagrįsta pareiškėjo atliktais veiksmais ir elgesio modeliu.

Šiuo atveju Policijos departamento išvadoje bei Migracijos departamento priimtuose ginčijamuose sprendimuose pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, grindžiamas konkrečiais faktais apie pareiškėjo įvykdytus nusižengimus. Papildomai pažymėtina, kad LVAT praktikoje išaiškinta, jog grėsmės sąvoka gali apimti ir galimą pavojų - kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė.

Aplinkybės, kad pareiškėjas savo darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, neturi tarnybinių nuobaudų ir kt. nepaneigia jau nustatytų faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas net du kartus vairavo automobilį būdamas neblaivus, vieną iš tų kartų - po to, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta baudžiamojoje byloje dėl vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio.

Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas buvo išduotos nacionalinės vizos galiojusios nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 28 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 10 d., 2021 m. gegužės 24 d. išduotas leidimas laikinai gyventi galiojęs iki 2023 m. gegužės 24 d. ir 2023 m. gegužės 25 d. išduotas LLG galiojantis iki 2025­ m. gegužės 25 d. Pareiškėjas nuo 2019 m. dirba Lietuvoje. Migracijos departamento vertinimu, šie pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 15 d. (jau ginčijamų sprendimų priėmimo) sudarė santuoką su Ukrainos pilietę O. S., kuri turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie tai pareiškėjas, kad pareiškėjas turėtų nepilnamečius vaikus.

Nesutinka su pareiškėjo skundu, kad ginčijamu sprendimu yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į šeimos gyvenimo gerbimą. Migracijos departamento disponuojamais duomenimis nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas skunde nurodo, kad su juo Lietuvoje gyvena sugyventinė O. S. ir du sūnus. Nors pareiškėjas nurodo, kad D. O. S. gim. (duomenys neskelbtini) ir M. O. S. gim. (duomenys neskelbtini)yra jo sūnūs, o pareiškėjo pavardės neturi, nes gimė ne santuokoje, šie teiginiai vertintini kritiškai ir neatitinka tikrovės. Kadangi iš pareiškėjo su skundų pateiktų minėtų asmenų gimimo liudijimų nustatyta, kad D. O. S. ir M. O. S. tėvai yra S. O. S. ir S. O. V.. Tad pareiškėjas nepagrindė, kad Lietuvoje gyvena jo šeimos nariai (nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų). Pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, šeimos nariai yra sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau - vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertintina, kad pareiškėjo teisė į šeimos gyvenimą ir susijungimą nebuvo pažeista.

Migracijos departamentas laikosi nuomonės, kad vien pareiškėjo santuokos sudarymo su Ukrainos pilietę, kuri turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje faktas nereiškia, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, automatiškai pažeidžia EŽTK 8 straipsnį. Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo santuoka buvo įregistruota 2023 m. gruodžio 15 d., o 2023 m. rugsėjo 12 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 23S151655 uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir traukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą 3 metams bei 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 23S218437 pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, kurie skundžiami nagrinėjamoje byloje, konstatuotina, kad šeima (santuoka) buvo sukurta tuo metu, kai susiję asmenys žinojo, kad vieno iš jų imigracinė padėtis buvo tokia, kad šeimos gyvenimo tęsimas valstybėje nuo pradžių bus rizikingas.

Mano, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą

konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. 23S23S218427, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos bei 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 23S151655, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Ukrainos Respublikos pilietis.

2023-05-05 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytu pagrindu.

Migracijos departamentas gavo Policijos departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 5-S-20241, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

Pareiškėjas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus (t. y. du kartus vairavo neblaivus, vieną iš šių kartų – esant atimtai teisei vairuoti).

2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgęs į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 5-S-20241 dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, motyvuodamas tuo, kad asmuo gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesius (3 metus) bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo 36 mėnesius (3 metus), o ginčijamu 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

Pareiškėjas nesutikdama su sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.

Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Kaip minėta 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Migracijos departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsižvelgęs į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. 5-S-20241 dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei. Minėtas sprendimas buvo apskųstas teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. liepos 31 d. sprendimu (administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTk0Ny01MDIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1947-502/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1947-502/2024">eA-1947-502/2024</a>) pareiškėjo O. S. apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą, kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo skundas bei panaikintas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas Nr. 23S147514. Šiame sprendime apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi atsižvelgiant į konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, yra nustatyti sprendimo motyvuotumo bei išsamumo trūkumai. Taip pat LVAT minėtame sprendime (33 punktas) nurodė, jog Migracijos departamentas neįvertino, ar Sprendimas, kuriuo panaikinamas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris bus pagrindu sprendimui dėl pareiškėjo grąžinimo į kilmės šalį, nėra neproporcingas pareiškėjo individualios situacijos kontekste.

Nagrinėjamu atveju pagrindas priimti šioje byloje ginčijamus sprendimus dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į jo kilmės valstybę bei uždraudimo atvykti ir įrašymo į ISIS duomenų sistemą, buvo Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą. Taigi, panaikintas Migracijos departamento sprendimas, kuris buvo teisinis pagrindas priimti šioje byloje ginčijamus sprendimus. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiami Migracijos departamento sprendimai naikintini.

Kiti proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydamas, kad byloje patyrė 3 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: išlaidos advokatės teisinei pagalbai atlyginti – 3 400 Eur ir žyminis mokestis – 22,50 Eur

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pažymėtina, jog į bylą pareiškėjas pateikė tik iš dalies bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. į bylą pateiktas žyminio mokesčio – 22,50 Eur sumokėjimą pagrindžiantis finansinis dokumentas bei išlaidos advokatės teisinei pagalbai atlyginti – 2 050 Eur.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo" (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija įsigaliojo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau - Rekomendacijos), 2.1-2.10 punktai nustato, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtNTU5LTU1Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-559-552/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-559-552/2017">AS-559-552/2017</a>; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTU3MS01NzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-571-575/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-571-575/2018">eAS-571-575/2018</a>).

Sprendžiant dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, mažintinos atitinkamai iki 1 000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo O. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 23S151655 bei 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 23S23S218437.

Priteisti iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo O. S. naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Egidija Puzinskaitė

Eglė Žulytė-Janulionienė