G. A. pagal BK 223 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-219-489/2018

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00079-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.18.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Svetlanai Zabielinienei,

išteisintosios gynėjai advokatei Rūtai Survilienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu G. A. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 24 MGL (903,84 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skundžiamu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo G. A. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė :

Bylos esmė

G. A. nuteista už tai, kad, nuo 2007 m. birželio 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 29 d. eidama sodininkų bendrijos „A“ (toliau – SB,,A“), bendrijos kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrijos pirmininko pareigas, einamų pareigų ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ pagrindu būdama atsakinga už Bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pažeidė:

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių 42 punkto reikalavimus, nurodančius, kad „Neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro paramos, dovanojimo sutartyje ar kitame perdavimo dokumente nurodyta to turto vertė ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusios išlaidos. Kai turto vertė nenurodyta, gauto ilgalaikio materialiojo turto vertę, kuri ir bus laikoma įsigijimo savikaina, nustato ūkio subjektas, atsižvelgdamas į to turto tikrąją vertę jo gavimo metu ir su šio turto gavimu bei paruošimu naudoti susijusias išlaidas“, nes neinventorizavo ir nenustatė neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto (administracinio pastato – kontoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), ir vandens siurblinės, esančios Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) SB „A“) vertės;

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. IK-372 patvirtintų Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo ir politinių kampanijų dalyvių neatlygintinai gauto turto ir paslaugų įvertinimo taisyklių 50 punkto reikalavimus, nurodančius, kad „Kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo pradžia įforminama ūkio subjekto vadovo patvirtintu ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti aktu arba kitu apskaitos dokumentu“, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes neįformino bendrijos naudojamo ilgalaikio turto (administracinio pastato – kontoros ir vandens siurblinės) pradžios apskaitos dokumentu;

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „Bendrijos valdymo organas privalo sudaryti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti arba pakeisti. Šiame apraše turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų techninė būklė. Bendrijos valdymo organas bendrojo naudojimo objektų aprašą viešai paskelbia nariams ir pateikia jį kitiems žinomiems su bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusiems suinteresuotiems asmenims. Kiekvienas bendrijos narys turi teisę ginčyti bendrojo naudojimo objektų aprašą ir reikalauti turto inventorizaciją atlikti iš naujo. Sprendimus dėl pakartotinės inventorizacijos priima bendrijos narių susirinkimas“, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, nes nepateikė bendro naudojimo objektų aprašo ir neatliko turto inventorizacijų.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti Bendrijos turto, buvusio laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

Išteisindamas G. A. dėl kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad G. A. veiksmai neatitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Zuzevičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma, kad:

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, o tai lėmė netinkamą BK 223 straipsnio 1 dalies pritaikymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, kad G. A. turėjo pareigą nustatyti neatlygintinai gauto nekilnojamojo turto (administracinio pastato – kontoros ir siurblinės) vertę ir atlikti kitus kaltinime nurodytus veiksmus, remdamasis 2016 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvada Nr. 5-2/108. Šia išvada apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai suabejojo, ja priimdamas nuosprendį nesivadovavo, tam pagrįsti nurodė deklaratyvius motyvus, kad tariamai pirmosios instancijos teismas nepatikrino su tirtomis aplinkybėmis susijusios specialistui pateiktos medžiagos išsamumo ir patikimumo, rėmėsi prielaidomis, nepašalino prieštaravimų tarp šios išvados duomenų ir kitų byloje esančių įrodymų.

Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, darydamas išvadą dėl G. A. kaip sodininkų bendrijos pirmininkės pareigų nustatyti neatlygintinai gauto nekilnojamojo turto (administracinio pastato – kontoros ir siurblinės) vertę ir atlikti kitus veiksmus, vadovavosi išimtinai apeliacinės instancijos teismui pateikta advokatų kontoros „Konsus“ specialistės surašyta 2017 m. birželio 21 d. konsultacine išvada, pagal kurią G. A. tokių pareigų neturėjo. Pažymėtina, kad konsultacinė išvada apeliacinės instancijos teismui jokių abejonių nesukėlė, nors specialistė ir konsultacinę išvadą pateikusi auditorė vertino tą pačią bylos medžiagą ir duomenis, o apklausus jas teisme nepavyko išsiaiškinti prieštaravimų tarp konsultacinės ir specialisto išvadų priežasčių ir jų panaikinti. Vertindamas konsultacinę išvadą, apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, kad ją pateikė suinteresuoto asmens – gynėjo – prašymu advokato kontoroje auditoriumi dirbantis asmuo. Pagal teismų praktiką tada, kai byloje yra vienas kitam prieštaraujančios konsultacinė ir specialisto išvados, o prieštaravimų nepavyko pašalinti išvadas pateikusių asmenų apklausų metu, teismas privalėjo skirti naują ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga).

Prašymas paskirti tokią ekspertizę prokuroro buvo pateiktas apeliacinės instancijos teismui, tačiau jis buvo atmestas. Neturėdamas specialių buhalterinės apskaitos žinių, apeliacinės instancijos teismas specialisto išvadą vertino tendencingai, nes prioritetą suteikė konsultacinei išvadai, ignoruodamas specialisto išvadą. Padarytas BPK 20 straipsnio pažeidimas sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą byloje, nes sprendimas dėl G. A. kaltumo padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką buvo priimtas nesiėmus priemonių, kad būtų gauti visi duomenys, kurie galėtų vienareikšmiškai išspręsti jos kaltumo klausimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad G. A. nepadarė veikos, nurodytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu.

Pagal kasacinės instancijos teismo plenarinės sesijos ir išplėstinių kolegijų nuosekliai formuojamą praktiką klausimus, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-7-5-895/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-62-511/2018, 2K-7-66-648/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tačiau kasaciniame skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).

Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas, nustatydamas apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus bei juos apibrėždamas, taip pat įpareigodamas kasacinės instancijos teismą nuosprendžius ar nutartis naikinti arba keisti vadovaujantis BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais (BPK 383 straipsnis), šiam teismui nesuteikia galimybės keisti arba naikinti apskųstus nuosprendžius ar nutartis kokiais nors kitais pagrindais. Įrodymų pakankamumo klausimas paprastai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas, teismams motyvuotai pasisakius šiuo klausimu, nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtNDg5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-489/2017">2K-10-489/2017</a>, 2K-159-976/2017, 2K-88-628/2018).

Dėl to kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas konsultacinės išvados patikimumas ir tuo pagrindu kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nustatytų bylos aplinkybių, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija toliau pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie atitinka baudžiamosios bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, nurodytus BPK 369 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kasaciniame skunde nurodyto esminio BPK 20 straipsnio pažeidimo ir BK 223 straipsnio 1 dalies taikymo

Kolegija sprendžia, kad priimto naujo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad šis teismas byloje surinktus ir apelianto ginčijamus įrodymus įvertino ir nuosprendį surašė nepadarydamas esminių BPK 20, 331 straipsnių, kitų BPK XXIII skyriaus normų pažeidimų.

Darydamas išvadas apie bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas įvertino kaltinamosios G. A., liudytojų sodininkų bendrijos narių D. V., N. R., R. G. ir kitų parodymus, specialisto išvadą Nr. 5-2/108 ir ją surašiusios specialistės paaiškinimus, VĮ Registrų centro 2011 m. gruodžio 13 d. ir 2016 m. rugsėjo 20 d. raštus ir Registrų centro duomenų banko išrašus, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. raštą, konsultacinę išvadą ir ją surašiusio asmens parodymus bei kitus įrodymus. Šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas įvertino kiekvieną atskirai, taip pat jų duomenis sugretindamas su kitais įrodymais kaip visumą, vadovaudamasis įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas naujame nuosprendyje nurodė nustatytas bylos aplinkybes, išdėstė motyvus dėl įrodymų vertinimo, nurodydamas logiškus motyvus, kad specialisto išvada vertintina kritiškai dėl to, kad ji prieštarauja VĮ Registrų centro duomenų banko išrašams, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 14 d. rašto duomenims. Prieštaravimai tarp konsultacinės ir specialisto išvados apeliacinės instancijos teismo buvo pašalinti vertinant kitus byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas prokuroro prašymo paskirti naują ekspertizę, nukrypo nuo teismų praktikos. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį byloje surinktus įrodymus vertina teismas, todėl teismui yra suteikta išimtinė teisė ir pareiga vertinti įrodymus ir jais remiantis nustatyti bylos aplinkybes. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl įrodymų vertinimo. Dėl to kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jei teismo atliktas įrodymų vertinimas atliktas nepadarant esminių BPK pažeidimų, o teismo išvados logiškos ir motyvuotos, nesuteikia pagrindo teigti, kad byloje surinkti įrodymai įvertinti iš esmės pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių rūšių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, jei dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).

BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų trijų alternatyvių veikų sudėtys yra materialios, taigi baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai būtent šio straipsnio dispozicijoje numatyti pažeidimai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kitaip tariant, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, reikia patikrinti ir tai, ar būtent buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių norminių aktų nevykdymas (šiuo atveju buhalterinės apskaitos tvarkymo neorganizavimas) buvo tiesioginė padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ar struktūros) kilimo sąlyga. Priežastinio ryšio nustatymas yra loginis procesas, kurio metu, analizuojant teisės normą ir faktines bylos aplinkybes, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237-489/2015, 2K-69-895/2018).

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką nustatydamas asmens kaltumą dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo teismas neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu, būtina analizuoti nustatytų kaltininko veiksmų pavojingumą ir spręsti, ar būtent dėl šio asmens padaryto pažeidimo kilo BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2013).

Pagal teismų praktiką buhalterinės apskaitos organizavimas ir buhalterinės apskaitos tvarkymas nėra tapačios sąvokos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-41/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-41/2012">2K-41/2012</a>). Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Tačiau jei tokia pareiga atlikta nekokybiškai, aiškiai ignoruojant teisės aktus ir sukelia BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, galima kalbėti ne apie nusikalstamą buhalterinės apskaitos netvarkymą, o apie aplaidų teisės aktų reikalaujamos apskaitos organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-489/2015).

Nagrinėjamoje byloje G. A. buvo nuteista pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama atsakinga už SB „A“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nes neinventorizavo ir nenustatė neatlygintinai gauto ilgalaikio materialiojo turto (administracinio pastato – kontoros ir siurblinės) vertės, neįformino šio turto naudojimo pradžios apskaitos dokumentu, nepateikė bendro naudojimo objektų aprašo ir neatliko turto inventorizacijų, todėl iš dalies negalima nustatyti SB „A“ turto, buvusio laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

Byloje nustatyta, kad SB „A“ naudoti administracinis pastatas – kontora ir siurblinė buvo pastatyti apie 1968–1975 m., tačiau teisės į šį sodininkų bendrijos naudojamą nekilnojamojo turto objektą niekada nebuvo teisiškai tinkamai įregistruotos.

Pastatų įteisinimo klausimas nebuvo sprendžiamas SB „A“ pirmininkų, kurie ėjo šias pareigas iki G. A., ir tik šiai tapus bendrijos pirmininke imta aiškintis teisinę situaciją ir galimybę įteisinti šių pastatų naudojimą ir (ar) nuosavybę SB „A“ ar jos nariams, teikiant paklausimus VĮ Registrų centrui, atliekant pastatų kadastrinius matavimus, renkant bendrijos narių parašus, samdant buhalterę ir atliekant kitus naujame nuosprendyje nustatytus veiksmus.

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti ir tai, kad atlikti visus veiksmus, kurie buvo reikalingi tam, kad būtų įteisinta SB „A“ vykdytas administracinio pastato – kontoros ir siurblinės nuosavybė ir teisėtas naudojimas, nebuvo spėta, nes, nespėjus surinkti SB „A“ narių parašų, G. A. neteko savo kaip SB „A“ pirmininkės pareigų.

Esant šioms ir pirmiau minėtoms aplinkybėms, G. A. kaltinime aprašytas pareigų neatlikimas nėra toks, kurį būtų galima įvardyti kaip pavojingą neveikimą, pasireiškusį tuo, kad bendrijos buhalterinė apskaita buvo organizuota aiškiai aplaidžiai ir nekokybiškai, ignoruojant teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad byloje nustatyti G. A. poelgiai nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su ta aplinkybe, kad nebuvo galima nustatyti SB „A“ turto per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d.

Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduoto prokuroro kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamo naujo išteisinamojo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių reikėtų bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Aurelijus Gutauskas

Tomas Šeškauskas