Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-37-648/2018
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00258-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Loreno Dainausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, kurioje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn V. B.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Bylos esmė
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu V. B. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta nuobauda – 1250 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, konfiskuojant transporto priemonę „Mercedes Benz A170“ (valst. Nr. FTR 668), už tai, kad 2017 m. vasario 13 d. 21.57 val. Šiauliuose, P. Višinskio g. 41, vairuodamas atbuline eiga Z. J. priklausantį automobilį „Mercedes Benz A170“, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šalia stovintį automobilį „BMW 523“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Po eismo įvykio V. B. vengė pasitikrinti neblaivumą.
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį V. B. nutraukta. Automobilį,,Mercedes Benz A170“ nuspręsta grąžinti savininkei Z. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. sausio 17 d. nutartimi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. Dainausko prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas, administracinio nusižengimo byla, kurioje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn V. B., atnaujinta.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarimo esmė
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negalima, nes dėl nusižengimų, už kuriuos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo nubaustas V. B., Šiaulių apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje sprendžiamas V. B. baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį klausimas už tų pačių veikų padarymą. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai padaroma tęstinė veika, kuri turi nusikalstamos veikos ir administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių (kaip šiuo atveju – V. B., tikėtina, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį taip jį apgadindamas ir pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET bei vengė pasitikrinti neblaivumą), asmuo traukiamas tik baudžiamojon atsakomybėn, o administracine tvarka nebaudžiamas. Tik išnagrinėjus V. B. baudžiamąją bylą ir nustačius, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, jo 2017 m. vasario 13 d. padaryti veiksmai galės būti vertinami dėl administracinių nusižengimų požymių atitikties ANK 423 straipsnio 3 daliai ir 426 straipsnio 1 daliai (ANK 592 straipsnio 4 dalis).
Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ANK 591 straipsnio 8 punkto nuostatą, taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, kuris turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-513-875/2017, kurioje V. B. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 13 d., apie 21.57 val., Šiauliuose, P. Višinskio g., prie pastato Nr. 41, vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. FTR 668) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. (t. y. 1,75 prom.) alkoholio, taip vairavo automobilį pažeisdamas KET 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Išnagrinėjus V. B. konkrečias veikas, dėl kurių vyksta baudžiamasis procesas ir dėl kurių administracinio nusižengimo bylos teisena yra nutraukta, akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje ir nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje teisiškai įvertintos absoliučiai skirtingos V. B. veikos (poelgiai). Baudžiamojoje byloje V. B. yra pareikštas kaltinimas tik dėl to, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o administracinio nusižengimo byloje V. B. buvo nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad, vairuodamas automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šalia stovintį automobilį „BMW 523“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, taip pat už tai, kad po eismo įvykio vengė pasitikrinti neblaivumą.
Šiuo atveju reikšminga tai, kad vidutinis 1,75 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis V. B. buvo nustatytas paėmus kraują ir galimybė atlikti šį kraujo tyrimą nepriklausė nuo tiriamo asmens valios, nes kraujo mėginys buvo paimtas V. B. pristačius iš policijos į gydymo įstaigą dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Atsižvelgus į šią aplinkybę ir teismų praktiką administracinių nusižengimų bylose, kuriose buvo nagrinėjami asmenų, vairavusių transporto priemones ir vengusių pasitikrinti neblaivumą, administracinės atsakomybės klausimai, V. B. atskiri poelgiai (vengimas pasitikrinti neblaivumą, kai to reikalavo policijos pareigūnai, nustatę, kad jis vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino), nepažeidžiant non bis in idem (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo, buvo atriboti ir įvertinti kaip savarankiški veiksmai, atitinkantys administracinių nusižengimų sudėtis.
Atsiliepimu V. B. prašo pareiškėjo prašymą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
Pateiktas prašymas yra nepagrįstas ir neteisingas, negalima atriboti nurodytų veikų kaip savarankiškų. Akivaizdu, kad V. B. prašoma bausti už tuos pačius veiksmus, už kuriuos jis nuteistas baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas) jau yra vykdomos. Taip pažeidžiamas non bis in idem principas.
IV. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko L. Dainausko prašymas tenkinamas iš dalies.
Dėl ANK 591 straipsnio 8 punkto taikymo
Šioje administracinio nusižengimo byloje V. B. 2017 m. kovo 24 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2017 m. vasario 13 d. 21.57 val. Šiauliuose, P. Višinskio g. 41, vairuodamas automobilį,,Mercedes Benz“ (valst. Nr. FTR 668) atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė šalia stovintį automobilį,,BMW 523“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Po eismo įvykio vengė pasitikrinti neblaivumą. Už šias veikas V. B. buvo nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu.
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. spalio 19 d. nutarimu panaikino šį apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. B. nutraukė ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena negalima, nes dėl nusižengimų, už kuriuos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo nubaustas V. B., t. y. dėl tų pačių veikų padarymo, Šiaulių apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje sprendžiamas V. B. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį klausimas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu V. B. yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 13 d., apie 21.57 val., Šiauliuose, P. Višinskio g., prie pastato Nr. 41, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, vairavo automobilį „Mercedes Benz“ (valst. Nr. FTR 668), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. (t. y. 1,75 prom.) alkoholio.
ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Taigi ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.
Pažymėtina, kad ANK 591 straipsnio 8 punkte nurodytas vienas iš alternatyvių pagrindų nepradėti ar nutraukti jau pradėtą administracinių nusižengimų teiseną – kai dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas – nereiškia, jog ikiteisminio tyrimo pradėjimas automatiškai eliminuoja galimybę traukti asmenį ir administracinėn atsakomybėn ir pažeidžia dvigubo baudimo už tą pačią veiką draudimą.
Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (offence – angl.), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAtNjk2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-30-696/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-30-696/2015">2K-30-696/2015</a>).
Pažymėtina, kad už neteisėtas veikas, susijusias su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu, yra numatyta tiek baudžiamoji (BK 281 straipsnis), tiek administracinė (pavyzdžiui, ANK 423 straipsnis) atsakomybė. Galimybė įstatymų leidėjui diferencijuoti teisinę atsakomybę už žalą darančias veikas ne kartą yra pabrėžta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Joje atkreipiamas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. birželio 21 d., 2012 m. birželio 4 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Pagal konstitucinę praktiką atsakomybės diferencijavimas gali būti padarytas atsižvelgiant ne tik į neteisėtomis veikomis padaromą žalą, jos dydį, bet ir į tų veikų padarymo būdus bei kitas aplinkybes, taip pat į jau numatytas poveikio priemones (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Taigi įstatymų leidėjui pripažįstama plati diskrecija įstatymuose nustatyti, kokios veikos yra priešingos teisei, kokia atsakomybė už jas turėtų būti taikoma (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas), taip pat suformuluotos šios diskrecijos ribos – normomis apibrėžiant tam tikrus teisės pažeidimus privalu paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, be kita ko, iš jos kylančio teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų, o parenkant, kokias sankcijas (baudžiamąsias, administracines ar pan.) už juos nustatyti, – ir konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia, protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų, <...> įstatymų leidėjas turi siekti tarpšakinio administracinių ir baudžiamųjų sankcijų suderinamumo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Taigi Konstitucija nedraudžia įstatymu apibrėžti mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingų veikų – administracinių teisės pažeidimų – ir nustatyti administracinės atsakomybės už tokias veikas. Administraciniais teisės pažeidimais įstatymu gali būti pripažintos tik tokios mažiau nei nusikalstamos veikos pavojingos veikos, kuriomis daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas).
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta formali vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nusikaltimo sudėtis. Ši veika yra laikoma baigta nuo kelių transporto priemonės vairavimo ar praktinio vairavimo mokymo momento, jei tai padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo (kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio).
Taigi BK 281 straipsnio 7 dalis dėl tokios veikos kilusių padarinių nenumato. Kilę padariniai tokiais atvejais vertintini pagal atitinkamus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgiant į atsiradusių padarinių mastą ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Šis vertinimas taip pat turi atitikti non bis in idem principo reikalavimus. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos (administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos) požymių, pavyzdžiui, apsvaigimas nuo alkoholio vairuojant ir neatsargiai sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fisher prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97).
Minėta, kad non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu tarpusavyje susijusių faktų visuma. Pavyzdžiui, siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo, svarbu, kad veikos laiko požiūriu būtų atskiros ir padarytos viena po kitos (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-68/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-68/2009">2K-7-68/2009</a>, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutarimą ir nutraukdamas V. B. administracinio nusižengimo teiseną, padarė formalią išvadą, kad veikos, už kurių padarymą V. B. patrauktas administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn, yra tapačios. Minėta, kad V. B. baudžiamojoje byloje nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už vairavimą neblaiviam (kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 prom. alkoholio) ir ši veika buvo baigta nuo vairavimo apsvaigus momento. Tačiau baudžiamojoje byloje V. B. nebuvo inkriminuoti tolesni jo veiksmai ir jų padariniai galimai apgadinant kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, pasišalinant iš sukelto eismo įvykio vietos ir vėliau vengiant neblaivumo patikrinimo. Galima sutikti, kad nusikalstama veika, už kurią V. B. nuteistas, ir veikos, už kurias jis trauktas administracinėn atsakomybėn, yra susijusios, tačiau apeliacinės instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nepasisakė non bis in idem principo prasme dėl šių veikų tapatumo (skirtumų) savo objektyviaisiais ir subjektyviaisiais sudėties požymiais, ar patys veiksmai buvo pakankamai tapatūs, kad būtų pripažinti ta pačia veika, atsižvelgiant ir į galimą kitų kelių eismo taisyklių nustatytų reikalavimų, kurie nebuvo inkriminuoti baudžiamojoje byloje, pažeidimą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą ir nutraukdamas V. B. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, netinkamai taikė ANK 591 straipsnio 8 punktą, šis procesinės teisės normos pažeidimas yra esminis, turėjęs įtakos neteisėtam nutarimui priimti, todėl apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra naikinamas. Pareiškėjo prašymas yra tenkinamas iš dalies, o byla yra perduodama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas, nagrinėdamas šioje byloje esančius apeliacinius skundus, turi iš naujo įvertinti V. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarimą ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Sigita Jokimaitė
Artūras Pažarskis
