Baudžiamoji byla Nr. 2K-195-788/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12466-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8;
1.2.25.4.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Žvinio kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. L., padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu, laiduotoja paskiriant D. D., nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, uždrausta vairuoti transporto priemones dvejus metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuota automobilio „Audi A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 8290 Eur.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. A. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2018 m. kovo 16 d. apie 22.52 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. ir jo gynėjas advokatas K. Žvinys kasaciniu skundu prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinant A. L. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Taikydami automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą, teismai šios baudžiamojo poveikio priemonės neindividualizavo ir neargumentavo, kodėl A. L. būtina skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones. Taip spręsdami abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais (2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai), nesilaikė Europos Žmogaus Teisių Teismo (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>).
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, neatsižvelgė į tai, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsniu, turto konfiskavimas privalo būti skiriamas kartu su bausme, išskyrus tam tikras išimtis. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomąją paskirtį) baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei paliktas disponuoti šiam asmeniui, ar nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl turto ar dėl jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrindą atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės argumentavo tuo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, neteistas, užsiima individualia veikla, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už greičio viršijimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. L. 2017 m. liepos 22 d. sudarė automobilio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį ir iki šiol moka įmokas, taigi automobilis „Audi A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įgytas teisėtai, nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti. Dėl to transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas nėra suderinamas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.3. A. L. 2015 m. spalį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje, ties parduotuve, 2017 m. rugpjūtį baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, viršijus leistiną greitį, bet pagal byloje esantį 2018 m. kovo 19 d. administracinių nusižengimų registro išrašą paskirtas baudas sumokėjo, nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl laikoma, kad jis administracine tvarka nebaustas. Aplinkybės, kad A. L., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo, pagal BK 40 straipsnio 4 dalį nustatytas minimalus vienerių metų laidavimo terminas, tiktai patvirtina, kad A. L. buvo vertas valstybės pasitikėjimo ir paskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės jam neturėtų būti taikomos papildomos sankcijos.
2.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad, atleidžiant A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiks pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Pažymėtina, kad automobilio „Audi A5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį sudaręs A. L., kaip lizingo gavėjas, dėl susiklosčiusių finansinių aplinkybių nebepajėgė mokėti įmokų iš asmeninių lėšų, todėl pinigų įmokoms mokėti nuo 2018 m. gegužės 22 d. iki šiol jo laiduotoja motina D. D. duoda grynaisiais, kuriuos jis įneša į savo sąskaitą ir daro pavedimus lizingo davėjui. Tai rodo, kad kasatorius elgiasi sąžiningai ir vykdo prisiimtus įsipareigojimus, padedamas mamos. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. L. gyveno netoliese nuo motinos D. D. gyvenamosios vietos, automobiliu jie naudodavosi bendrai, ir nors naudojimosi automobiliu neįformino ir negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų, byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Todėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas daro poveikį ne tik A. L., bet ir jo laiduotojai motinai D. D., nors ji nėra padariusi jokio teisės pažeidimo ir neturėtų patirti taikomų baudžiamojo poveikio priemonių pasekmių. A. L. 2017 m. sausio 17 d. buvo sudaręs darbo sutartį Norvegijoje ir dirbo įmonėje dailide, bet dėl taikytų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimo – negalėjo išvykti iš gyvenamosios vietos, todėl buvo priverstas darbo sutartį nutraukti, ieškotis naujo darbo, jo neradęs, ėmėsi vykdyti individualią veiklą. A. L. nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki šiol vykdo individualią (specializuotą statybos) veiklą, tačiau yra gavęs tik 499,50 Eur pajamų, o kiekvieną mėnesį lizingo davėjui mokamų įmokų suma siekia 505,24 Eur, taip pat pagal 2017 m. liepos 21 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį kaip nuomininkas buvo įsipareigojęs kas mėnesį mokėti 150 Eur nuomos mokestį, pagal 2018 m. balandžio 4 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį kaip nuomininkas yra įsipareigojęs iki 2019 m. balandžio 3 d. kas mėnesį mokėti 240 Eur nuomos mokestį ir visus komunalinius mokesčius. Tai patvirtina su skundu pridedami dokumentai. A. L. iš gaunamų pajamų nepajėgus mokėti už buto nuomą ir įmokų pagal sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį. Jo asmeniniams gyvybiniams poreikiams tenkinti taip pat reikalingos lėšos, atitinkančios valstybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Taigi, šių aplinkybių visuma rodo, kad kasatoriui skirtas automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas yra neproporcingai didelis bei nepakeliamai pasunkino kasdienį gyvenimą ir gali palaužti jį psichologiškai. Į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir jų nevertino, todėl nepagrįstai paliko galioti pernelyg griežtą nuosprendžio dalį dėl automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimo, taikytą atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. L.
2.5. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. anksčiau neteistas, visada stengiasi laikytis įstatymų reikalavimų, dirba kaip subrangovas mažojoje bendrijoje „Gusto statyba“, turi profesinį elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo elektromonterio išsilavinimą, apibūdinamas kaip nepriekaištingos reputacijos, visuomeniškas, kruopštus, pareigingas, nuoširdus, atidus, pasižymintis greitu ir geru mąstymu, paslaugus, nuoširdžiai bendraujantis ir padedantis bendradarbiams kolega, yra rūpestingas, atsakingai atlieka pareigas ir pavedimus, dirbdamas mažojoje bendrijoje „Gusto statyba“ drausminių nuobaudų neturėjo, alkoholio nevartoja ir blogų įpročių neturi. Toks darbuotojas mažajai bendrijai „Gusto statyba“ yra labai naudingas ir reikalingas, dėl to jos direktorius, atsižvelgdamas į A. L. darbštumą, pareigingumą, sąžiningumą, nepriekaištingą reputaciją, profesionalumą, išreiškė įsitikinimą, kad A. L. ateityje tokių pažeidimų nepadarys. Šias aplinkybes patvirtina prie skundo pridedama 2019 m. vasario 14 d. charakteristika – tarpininkavimas. Teismas skyrė A. L. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą dvejiems metams, taigi jis neturės teisės ir negalės vairuoti jokios transporto priemonės ir tai užtikrins teisės pažeidimų prevenciją ateityje. Todėl A. L., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas dvejiems metams yra pakankama baudžiamojo poveikio priemonė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. ir jo gynėjo advokato K. Žvinio kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Teismai, nagrinėdami bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, proporcingumo ir teisingumo principų nepažeidė, BK 67, 72 straipsnių nuostatas pritaikė tinkamai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14-511/2018">2K-14-511/2018</a>, 2K-136-699/2018, 2K-134-1073/2018), todėl nėra ir teisinio pagrindo naikinti taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. kad A. L. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, veikė tyčia, kad pirmosios instancijos teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskirdamas jam kriminalinės bausmės, išsamiai ir tinkamai argumentavo, kodėl atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. L., be uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, skirtina dar viena BK 72 straipsnyje nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino turto (trečiajam asmeniui priklausančio automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teismų sprendimas šiuo atveju neprieštarauja baudžiamojo poveikio priemonės tikslams, kuriais siekiama užtikrinti veikos padarymo metu galiojusio BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytų veikų prevenciją, o šios baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje suderinamos.
3.3. Byloje nustatyta, kad A. L. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), nes nuosavybės teise sau nepriklausantį automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apsvaigimas žymiai viršijo 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 281 straipsnio 7 dalį, jo kraujyje buvo nustatyta 2,36 promilės etilo alkoholio, o tai artimas sunkiam girtumo laipsniui girtumas. A. L. savo veiksmais neabejotinai kėlė pavojų eismo saugumui, ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. nebuvo nuoseklus, klaidino pareigūnus, teigdamas, kad automobilio neblaivus nevairavo, savo kaltės pripažinti nenorėjo ir siekė išvengti atsakomybės, o tai kėlė rimtų abejonių, ar kaltininkas kritiškai vertina savo nusikalstamą poelgį. Aplinkybė, kad A. L. praeityje buvo baustas už administracinius nusižengimus (KET pažeidimas viršijant leistiną greitį ir alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje), yra neigiamai A. L. apibūdinantys duomenys, kuriuos teismas pagrįstai vertino kartu su kitais duomenimis, reikšmingais skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Pažymėtina, kad A. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. jis iš esmės nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, – jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo.
3.4. Kasaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl A. L. turtinės padėties, jo finansinių įsipareigojimų (automobilio lizingo, būsto nuomos, galbūt nutrūkusių darbo santykių Norvegijoje) jau įvertintos apeliacinės instancijos teismo, be to, buvo žinomos A. L., bet tai nesulaikė kaltininko nuo itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo esant neblaiviam. Pažymėtina, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei nustatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo
5. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
6. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzE1LTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-315-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-315-303/2018">2K-315-303/2018</a>, 2K-17-788/2019).
7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018).
8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas sprendimą atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nurodė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, užsiima individualia veikla, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinta ir laiduotojos (jo motinos) asmenybė, t. y. kad nėra teista, turi aukštąjį psichologo išsilavinimą, dirba psichologe, užsiima visuomenine veikla, yra teigiamai darbdavių charakterizuojama ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, priklauso lizingo bendrovei (duomenys neskelbtini), pagrįstai sprendė, kad nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti automobilį iš trečiojo asmens (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNzg4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-788/2019">2K-45-788/2019</a>). Kita vertus, sprendimo taikyti visos automobilio vertės (8290 Eur) konfiskavimą teismas visiškai nemotyvavo.
9. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas A. L. argumentus dėl taikyto automobilio vertės konfiskavimo neproporcingumo, nurodė, kad jo padarytas nusikaltimas nėra visiškai atsitiktinis ar vienkartinis reiškinys jo gyvenime. Teisės pažeidimus, kurie susiję su alkoholio vartojimu, apeliantas daro nebe pirmą kartą, 2015 metų spalio mėnesį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešoje vietoje, ties parduotuve, be to, 2017 metais rugpjūčio mėnesį baustas už KET pažeidimą viršijus leistiną greitį. Ši informacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, necharakterizuoja nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto A. L. kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų. Taigi šios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. L. vairuoto automobilio visos vertės konfiskavimas yra teisingas ir atitinka įstatymo leidėjo suformuotus tikslus kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis.
10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės ir argumentai pagrindžia sprendimą taikyti automobilio vertės konfiskavimą, tačiau šis sprendimas vis dėlto nepakankamai individualizuotas ir suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant visą transporto priemonės vertės (8290 Eur) konfiskavimą, nepakankamai atsižvelgta į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. L. individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą sumą. Sprendžiant iš byloje esančių duomenų apie A. L. turtinę padėtį ir pajamas, nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismai, manytina, pernelyg suabsoliutino atgrasymo tikslą, siejamą su turto vertės konfiskavimu, tačiau nepakankamai atsižvelgė į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos.
11. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo baigiamojoje kalboje prokurorė išreiškė tikėjimą, kad A. L. daugiau nesės girtas prie vairo, ir pati pasiūlė atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. l. 192), o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kita prokurorė išsakė poziciją, kad bausmės tikslai bus pasiekti, net jei konfiskuotina turto vertė bus per pusę mažesnė (2 t., b. l. 26).
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, A. L. gali būti skirtas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio pakaks baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti, todėl išieškotina suma mažintina iki 4000 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį pakeisti.
A. L. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo – sumą sumažinti iki 4000 Eur.
Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Pranas Kuconis
Olegas Fedosiukas
