Baudžiamoji byla Nr. 2K-173-693/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09265-2015-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.30.2.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.16.2.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Vytauto Masioko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžių.
Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu A. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 308 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš A. Z. priteista nukentėjusiajai A. B. (nusikalstamos veikos padarymo metu buvusi pavardė – B.) 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir valstybei 373,26 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, A. Z. paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams bei nustatytas įpareigojimas ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš nuteistojo A. Z. priteista nukentėjusiajai A. B. neturtinei žalai atlygintina suma sumažinta iki 300 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. Z. nuteistas už tai, kad nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. liepos mėn. verbavo nepilnametę A. B., gim. (duomenys neskelbtini), vykti verstis prostitucija į Olandiją (Nyderlandų Karalystę), t. y. 2014 m. lapkričio mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, važinėdamas automobiliu (duomenys neskelbtini) su nepilnamete A. B., pasiūlė jai užsidirbti pinigų teikiant seksualines paslaugas vyrams Olandijoje, t. y. verstis prostitucija, A. B. neatsakius į tai, 2014 m. lapkričio 15 d. nusivežęs ją į viešbutį „X.“, (duomenys neskelbtini), pasiūlė jai vykti kartu su juo į Olandiją, kad parodytų Raudonųjų žibintų kvartalą, kur merginos užsiima prostitucija, nurodė, kad jei ji verstųsi prostitucija, jam turėtų sumokėti 15 proc. iš prostitucijos jos uždirbamų pinigų, po ko 2014 m. lapkričio 19 d. automobiliu nugabeno ją į Nyderlandų Karalystę ir apgyvendino viešbutyje „Y.“, (duomenys neskelbtini), davė jai pinigų smulkioms išlaidoms, po to vakare nuvežė ją į Raudonųjų žibintų kvartalą ir rodė jai vitrinose stovinčias merginas, kurios teikia seksualines paslaugas, aptarinėjo jų aprangą, elgseną, taip pristatydamas jai būsimo darbo sąlygas, nurodė, kad merginos taip dirbdamos uždirba po 1000 Eur per mėnesį ir, padirbusios šį darbą, daugiau jokio kito darbo nenori, nes uždirba dideles pinigų sumas, tokiu būdu įtikinėjęs nepilnametę A. B. verstis prostitucija Nyderlandų Karalystėje, po to grįžus į Lietuvą nuolat bendravo su A. B., vežiodamas ją po įvairius Lietuvos viešbučius, pramogaudamas su ja, duodamas pinigų, nuolat primindamas ir paskatindamas vykti į Nyderlandų Karalystę verstis prostitucija, tuo tikslu nurodė jai pasitikrinti sveikatą pas gydytojus, nurodydamas, kad tik sveikos merginos gali dirbti šį darbą, davė pinigų pirkti kosmetikai, kad pakoreguotų išvaizdos trūkumus, siūlė kosmetines procedūras šiems trūkumams pašalinti, nurodė jai gyvenimo sąlygas Nyderlandų Karalystėje, kad gyvens su kitomis merginomis, jau seniai besiverčiančiomis prostitucija, po to 2015 m. birželio mėn. ketino ją išgabenti į Nyderlandų Karalystę, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir A. B. atsisakius vykti su jo nurodytu nepažįstamu asmeniu į Nyderlandų Karalystę jos neišgabeno į Nyderlandų Karalystę verstis prostitucija.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. Z. asmenybę apibūdinančius duomenis (Lietuvoje nedirba, anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui), jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas sunkus nusikaltimas), jo elgesį nusikaltimo darymo metu (neatliko jokių šiurkščių prievartinių veiksmų, kad būtų palaužta nepilnametės nukentėjusiosios valia ir ji sutiktų užsiimti prostitucija, kuri Nyderlandų Karalystėje yra įteisinta; nevartojo apgaulės; jo veiksmai nesukėlė sunkių padarinių) ir nukentėjusiosios amžių, buvusį nusikalstamos veikos padarymo metu, padarė išvadą, kad nuteistojo A. Z. padaryta nusikalstama veika nėra tokia pavojinga, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jos vykdymą maksimaliam terminui ir paskiriant jam (A. Z.) įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, šis teismas, įvertinęs nukentėjusiosios gyvenimo būdą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendė, kad pirmosios instancijos teismo priteistas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 300 Eur.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniame skunde nuteistojo A. Z. gynėjas advokatas M. Bliuvas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl A. Z. nuteisimo pagal BK 308 straipsnio 3 dalį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nes A. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius nurodo:
3.1. Abiejų instancijų teismai padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20, 242, 290 straipsnių, 301 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 308 straipsnio 3 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo ir neatsakė į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų (liudytojų R. T., E. B., I. T. parodymų) patikimumo ir nukentėjusiosios A. B. provokacinių veiksmų prieš A. Z., taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.
3.2. Teismų sprendimai dėl A. Z. pareikšto kaltinimo dalies dėl veikos nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. vasario 13 d. grindžiami iš esmės tik nukentėjusiosios A. B. subjektyviais parodymais, o dėl kaltinimo dalies dėl veikos nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. liepos mėn. yra grindžiami A. B. parodymais ir kitais įrodymais (kitų asmenų paaiškinimais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu gautais duomenimis). Nors nagrinėjamoje byloje elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu užfiksuoti pokalbiai ir garso įrašai yra vieni iš esminių įrodymų, tačiau teismuose šie garso įrašai nebuvo išklausyti ir tiesiogiai ištirti, skundžiamuose sprendimuose dėl jų teisėtumo ir leistinumo nepasisakyta, pasiremta tik kaltinimo pusei naudingais įrašais bei jų stenogramomis. Taip teismai nesilaikė BPK 242 straipsnio 1 dalies, 290 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir teismų praktikos nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526/2008">2K-526/2008</a>, 2K-201/2012). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio į gynybos keliamus klausimus dėl byloje užfiksuotų garso įrašų autentiškumo ir pokalbių stenogramose užfiksuotų duomenų apimties, nors pati nukentėjusioji nurodė, kad, jai pateikus įrašus pareigūnams, šie juos tvarkė ir trynė. Dėl to kasatorius teigia, kad, siekiant pašalinti bet kokias abejones, susijusias su užfiksuotais garso įrašais, šie garso įrašai ir garso įrašai, užfiksuoti veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu, teismuose turėjo būti perklausyti ir tiesiogiai ištirti bei atskleistas tikrasis juose užfiksuotų pokalbių kontekstas ir prasmė. Tokių veiksmų neatlikus, buvo iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnio, 242 straipsnio 1 dalies, 290 straipsnio 2 dalies nuostatos bei suvaržyta kasatoriaus ginamojo teisė į išsamų bylos nagrinėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas šiais duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė ir BPK 301 straipsnio 1 dalį. Kartu kasatorius pažymi, kad laikotarpiu, kuriuo buvo sankcionuota elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas bei kitos procesinės prievartos priemonės (slaptas sekimas; veiksmai neatskleidžiant savo tapatybės), t. y. nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d., tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios (taip pat ir jos mamos) pokalbių įvyko daug daugiau, nei yra pateikta nagrinėjamoje byloje, o pokalbių su nukentėjusiosios mama byloje apskritai nėra. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą kreiptis į tyrimą atlikusią instituciją ir išreikalauti pateikti teismui visus telefono pokalbius, įvykusius sankcionuotu laikotarpiu. Taip liko neišaiškintos svarbios aplinkybės, tokios kaip tikrasis bendravimo tarp A. Z. ir A. B. kontekstas, patvirtinantis vykusius normalius pokalbius, kuriuose nėra jokių duomenų apie siūlymą užsiimti prostitucija, nukentėjusiosios baimės ar nenoro bendrauti su nuteistuoju; kad vyko daug pokalbių, nepateiktų byloje, kurių turinys taip pat paneigia kaltinime išdėstytus pokalbius ir jų vertinimą. Dėl to kasatorius teigia, kad bylos medžiagoje dirbtinai ir tendencingai yra pateikti išimtinai tik tie pokalbiai, kurie naudingi kaltinimo versijai pagrįsti, nes kiti pokalbiai, kuriuose užfiksuotas visiškai normalus nuteistojo ir nukentėjusiosios bendravimas ir kurie paneigia nuteistajam pareikštą kaltinimą, nepagrįstai neišslaptinti ir nepateikti į bylą. Taip akivaizdžiai pažeisti BPK 7, 10 straipsniuose įtvirtinti rungimosi, teisės į gynybą ir teisingą procesą principai, suvaržyta nuteistojo teisė pateikti paaiškinimus dėl teismo tiriamų bylos aplinkybių.
3.3. Kasatorius teigia ir tai, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai netyrė byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu užfiksuotų pokalbių teisėtumo ir leistinumo. Aptardamas BPK 154 straipsnio 1 dalies, 158 straipsnio 6 dalies nuostatas, kasatorius teigia, kad, priešingai nei nurodoma skundžiamuose nuosprendžiuose, nagrinėjamoje byloje nebuvo teisinio pagrindo klausyti nukentėjusiosios pokalbių telefonu, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jai ar jos artimiesiems būtų grėsęs pavojus, prieš juos bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos, ir nenustatyti BPK 158 straipsnio 6 dalyje nurodyti ypatingi atvejai, leidžiantys šiuose nuosprendžiuose pasiremti veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu gautais duomenimis.
3.4. Pirmosios instancijos teismas, apklausdamas nukentėjusiąją, pažeidė baudžiamajame procese reglamentuotą nukentėjusiojo apklausos teisme tvarką, nebuvo lygiai teisingas kaltinimo ir gynybos šalims, nepašalino nukentėjusiosios parodymuose esančių esminių prieštaravimų, o apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Taip teismai nesilaikė teismų praktikos principinių nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>).
3.5. Kasatorius teigia, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi (iš esmės skirtingos aplinkybės nurodytos ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pirmosios instancijos teisme), nenuoseklūs (dėl savo tikrojo amžiaus, bendravimo su nuteistuoju aplinkybių, važiavimo į Olandiją tikslo) ir paneigti kitais bylos duomenimis (liudytojų E. D., E. V., I. T. parodymais, 2014 m. gruodžio 2 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotais nukentėjusiosios paaiškinimais (į Olandiją važiavo savo noru pas savo draugą, niekas prieš ją nenaudojo psichinio ar fizinio smurto, jokio nusikaltimo auka netapo), nukentėjusiąją charakterizuojančia medžiaga apie jos elgesį, bendravimą su kitais asmenimis, priklausomybę nuo narkotinių medžiagų), todėl negali būti pripažinti patikimais bylos įrodymais. Teismo posėdyje nukentėjusioji aplinkybes apie tariamą jos verbavimą užsiimti prostitucija nurodė tik intensyviai klausinėjama prokurorės, atsakydama į užduodamus iš esmės menamus klausimus. Tačiau teismas, pažeisdamas BPK 275 straipsnio reikalavimus, nepašalino nukentėjusiajai tokių užduodamų menamų klausimų ir parodymuose esančių prieštaravimų, taip parodė aiškų palankumą kaltinimą palaikančiai šaliai. Dėl to kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai pažeidė BPK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas ir lygiateisiškumo, rungimosi, teisės į gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą principus.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlikti įrodymų tyrimą (apklausti nukentėjusiąją A. B.), tokio procesinio veiksmo neatlikęs ir palikęs nepašalintus prieštaravimus, esančius nukentėjusiosios parodymuose, bei abejones dėl tokių parodymų patikimumo ir šališkos nukentėjusiosios apklausos, pats padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, suvaržė nuteistojo teisę į gynybą bei teisingą procesą. Šis teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų ir dėl kitų pirmosios instancijos teisme neištirtų netiesioginių įrodymų (liudytojų R. T., E. B. parodymų) patikimumo; provokacijos požymių nustatymo nukentėjusiosios veiksmuose; kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo nurodytas aplinkybes (liudytojų E. D., E. V., I. T. parodymų). Be to, liko neįvertinti nukentėjusiosios asmenybę charakterizuojantys duomenys; aplinkybė, kad nuteistojo, I. T., D. T., L. K. mobiliojo ryšio telefono pokalbių kontrolės metu jokių bylai reikšmingų duomenų negauta; nuteistojo pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas jo ir nukentėjusiosios pokalbis, taip pat patvirtinantis jo parodymus, kad jis nesiūlė, neįtikinėjo ir nevertė nukentėjusiosios dirbti prostitute Olandijoje. Todėl kasatorius teigia, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, byla nepatikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, taip apeliacinės instancijos teismas padarė dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą, o šio teismo priimtas sprendimas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-247/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-247/2012">2K-247/2012</a>, 2K-494/2014, 2K-69/2011, 2K-467/2013, 2K-135/2015, 2K-319-976/2015). Taip pat kasatorius teigia, kad šie pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą ir suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises.
3.7. Kasatorius teigia ir tai, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 308 straipsnio 3 dalį. Aptardamas šios dalies dispoziciją, kasatorius pažymi, kad joje įtraukimo į prostituciją sudėtis buvo įtvirtinta tik nuo 2014 m. kovo 25 d., ir nei baudžiamosios teisės doktrinoje, nei teismų praktikoje nėra pateikiama verbavimo, kaip vieno iš šios nusikalstamos veikos sudėties požymio, išaiškinimo, todėl pagal analogiją remiamasi teismų praktikoje pateiktu verbavimo požymio išaiškinimu bylose dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 147 straipsnyje. Teismų praktikoje verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas prostitucijai dažnai pasireiškia kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimą bei sprendimą užsiimti prostitucija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>). Subjektyvusis požymis (kaltė) pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verbuoja kitą asmenį užsiimti prostitucija, numato, kad jo paskatintas šis asmuo gali pradėti verstis prostitucija, ir to nori. Be to, kaltininkas turi suvokti, kad verbuoja būtent nepilnametį asmenį verstis prostitucija.
3.8. Dėl to kasatorius teigia, kad ir nagrinėjamoje byloje, pripažįstant jo ginamąjį kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, turėjo būti neginčijamai įrodyta, kad jis suprato ir suvokė, jog verbuoja A. B. užsiimti prostitucija, kad ji yra nepilnametė, ir nustatyta, kokiais konkrečiai veiksmais pasireiškė tariamas verbavimas ir kokie konkrečiai duomenys patvirtina konkrečius tariamai nuteistojo atliktus verbavimo veiksmus. Nors skundžiamuose teismų sprendimuose yra nurodyta, kad verbavimas pasireiškė kaltinime nurodytais A. Z. veiksmais, tačiau teismai nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tokius verbavimo veiksmus. Bylos medžiagoje (be prieštaringų nukentėjusiosios parodymų) nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, pagrindžiančio, kad nuteistasis nukentėjusiajai būtų pasiūlęs užsidirbti pinigų teikiant seksualines paslaugas vyrams Olandijoje, kad būtent jis pasiūlė nukentėjusiajai vykti į Olandiją, kad kalbėjo su ja apie kokį nors piniginį atlygį, gaunamą iš vertimosi prostitucija. Be to, teismų sprendimuose nurodyti nuteistojo veiksmai – lankymasis Raudonųjų žibintų kvartale, bendravimas su A. B. ir pramogavimas su ja – nesant jokių kitų požymių, savaime niekaip neįrodo ir negali įrodyti tariamo nukentėjusiosios verbavimo ir nepatvirtina nė vieno nuteistajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymio. Kasatoriaus teigimu, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis niekaip neskatino, nesiūlė ir neįtikinėjo A. B. verstis prostitucija, o bandė ją atkalbėti nuo tokios veiklos, paveikti, kad ji neužsiimtų tokia veikla, bendraudamas su ja, siekė išvengti jos išvykimo į užsienį su nepažįstamais asmenimis, stengėsi ją atitraukti nuo netinkamo gyvenimo būdo, sudarydamas įvairias išgalvotas kliūtis bei sąlygas tariamam išvykimui į užsienį. Tokiais nuteistojo veiksmais niekaip nebuvo palenkta nukentėjusiosios valia ar bandoma perimti nukentėjusiosios kontrolę, varžant jos laisvę, o buvo ja rūpinamasi ir jai rodomas dėmesys, siekiant atkalbėti ją nuo netinkamo elgesio. Kartu tai reiškia, kad tokie nuteistojo veiksmai neatitinka verbavimo, kaip vieno iš BK 308 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, todėl nelaikyti verbavimu. Juolab kad nuteistojo veiksmuose nėra ir subjektyviųjų požymių: jis neturėjo jokio tikslo, siekio ir tyčios verbuoti nukentėjusiąją verstis prostitucija Olandijoje, ją išvežti į užsienį, kur ji dirbtų prostitute, ir nenorėjo taip elgtis; iki išvykimo į Olandiją nežinojo nukentėjusiosios tikrojo amžiaus ir nesuvokė, kad ji yra nepilnametė. Be to, kasatoriaus ginamasis turi legalų pragyvenimo šaltinį, uždirba pakankamai dideles pajamas, todėl verbuoti A. B. verstis prostitucija jis neturėjo jokio pagrindo ir tikslo.
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė E. M. atsiliepimu į nuteistojo A. Z. gynėjo advokato M. Bliuvo kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime nurodo:
4.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Kasatoriaus teiginiai dėl pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų yra siejami su nesutikimu su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje ištirtų įrodymų, tačiau tai negali būti vertinama kaip teismų padaryti pažeidimai, nes byloje nėra duomenų, kad abiejų instancijų teismai vertino įrodymus ne pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
4.2. Priešingai nei teigia kasatorius, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis baudžiamojo proceso reikalavimų, nuosprendį surašė nepažeisdamas BPK nuostatų ir šį sprendimą pagrindė teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Nors kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai neperklausė garso įrašų, tačiau nenurodo jokių abejonių ir objektyvių duomenų dėl įrašyto pokalbio buvimo fakto, autentiškumo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-526/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-526/2008">2K-526/2008</a>, 2K-201/2012). Juolab kad BPK nenurodytas imperatyvas teisme, tiriant garso įrašus, juos perklausyti. Be to, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinio skundo argumentas dėl abejonių įrašo autentiškumu buvo ištirtas apeliacinės instancijos teisme ir į jį motyvuotai atsakyta. Atsiliepime nurodoma, kad garso įrašai buvo ištirti ta apimtimi, kuria jie reikšmingi bylai. Tai, kad nukentėjusioji ir nuteistasis bendravo telefonu daugiau kartų, nei yra pateikta į bylą, taip pat ir bylai nereikšmingais klausimais, nepaneigia aplinkybių, užfiksuotų į bylą pateiktuose pokalbiuose. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys ir dėl garso įrašo apimties: BPK 154 straipsnio 8 dalies nuostatos nepažeistos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole yra nurodyti tik reikšmingi bylai duomenys, o kiti įrašai prie bylos nepridėti ir sunaikinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas gynėjo prašymą pateikti visus pokalbius, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir BPK 7, 10 straipsniuose įtvirtintų rungimosi bei teisės į gynybą principų nepažeidė.
4.3. Kasaciniame skunde iškreiptai aiškinamos BPK 154 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos teisinių pagrindų, nes, priešingai nei teigiama skunde, šie pagrindai yra alternatyvūs. Nagrinėjamoje byloje buvo pagrindas manyti, kad klausantis nukentėjusiosios A. B. pokalbių bus galima gauti duomenų apie daromą ar padarytą sunkų nusikaltimą. Kartu atsiliepime pažymima, kad minėtos BPK 154 straipsnio 1 dalies nuostatos yra taikomos bet kurio asmens elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolei, ir į tokį skundo argumentą, analogišką apeliacinio skundo argumentui, išsamiai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Be to, BPK 158 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingais atvejais, kai nėra kitų galimybių nustatyti nusikaltimus darančius asmenis, tyrimą neatskleidžiant savo tapatybės gali atlikti ir asmenys, kurie nėra ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Kasacinio skundo teiginys, kad teismas netyrė ir nesiaiškino, ar nagrinėjamos bylos atvejis laikytinas ypatingu, yra deklaratyvus. Šiuo atveju tyrimo neatskleidžiant tapatybės ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlikti negalėjo dėl nusikalstamos veikos specifikos ir stadijos, nes buvo verbuojama būtent nukentėjusioji, kuri negalėjo būti pakeista kitu asmeniu. Dėl to prokurorė teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti šių duomenų teisėtumu, abiejų instancijų teismai pagrįstai rėmėsi šiais duomenimis, juos pripažino įrodymais ir BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo reikalavimų nepažeidė.
4.4. Kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prieštaringais nukentėjusiosios A. B. parodymais, kurie neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Prokurorė teigia, kad nuteistojo kaltė yra pagrįsta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma (liudytojų R. T. ir E. B. parodymais, duomenimis, užfiksuotais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole ir jų prieduose), nė vienam iš įrodymų nesuteikiant prioritetinės reikšmės. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas atsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų R. T., E. B. bei I. T. parodymų patikimumo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nepažeidė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>). Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė šią apeliacinio skundo dalį ir įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis ar jo gynėjas, ir padarė kitokias išvadas, savaime BPK normų nepažeidžia, todėl atmestini kasacinio skundo argumentai tiek dėl BPK 20 straipsnio pažeidimo vertinant įrodymus, tiek dėl bylą išnagrinėjusio šališko teismo.
4.5. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, juolab kad šiuo aspektu skunde keliami iš esmės išimtinai tik įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota tiek dėl nusikaltimo, nustatyto BK 308 straipsnio 3 dalyje, baigtumo stadijos, tiek dėl to, kad nuteistojo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ir aprašė verbavimo prostitucijai požymius, nurodė konkrečius nuteistojo veiksmus, kuriais pasireiškė nukentėjusiosios A. B. verbavimas prostitucijai. Be to, šios veikos (verbavimo prostitucijai) sąvoka yra išaiškinta ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290/2014">2K-290/2014</a>, 2K-43-942/2016).
4.6. Apibendrinant atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė, nes bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patikrino išsamiai, argumentuotai, apibendrintai aptarė skunde nurodytas aplinkybes, pagrindė, kuo remiasi savo sprendime, išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius teismo sprendimą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atidedant nuteistajam paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kartu tai reiškia, kad šis teismas išnagrinėjo šią bylą laikydamasis bylų nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje bendrųjų nuostatų ir priimtas nuosprendis teisėtas bei pagrįstas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Nuteistojo A. Z. gynėjo advokato M. Bliuvo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl
4. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a> ir kt.). Dėl šių argumentų kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnis). Todėl nuteistojo A. Z. gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis (kad nepilnametės nukentėjusiosios jis neverbavo užsiimti prostitucija), atliktu įrodymų vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskirus įrodymus (paties nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų R. T., E. B., I. T., E. D., E. V. parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu užfiksuotus pokalbius) daryti kitokias išvadas, nei padarė teismai savo sprendimuose, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, paliekami nenagrinėti. Kasacinio skundo teiginys dėl rungimosi, teisės į gynybą ir teisingą procesą principų (BPK 7 ir 10 straipsniai) pažeidimo yra deklaratyvus, nepagrįstas teisiniais argumentais, kaip to reikalauja BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostata, todėl taip pat negali būti nagrinėjamas (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Paliekamas nenagrinėtas kasatoriaus teiginys ir dėl pažeistų BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui keliamus reikalavimus, nes šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nėra priėmęs tokios rūšies sprendimo, t. y. šis teismas priėmė BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą sprendimo rūšį – nuosprendį.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
5. Nuteistojo A. Z. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad žemesnės instancijos teismai, pripažindami byloje surinktus duomenis įrodymais ir vertindami juos, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiosios A. B. parodymų, neatsakė į jo apeliacinio skundo esminius argumentus. Šie kasatoriaus skundo teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini.
6. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).
8. Nagrinėjamoje byloje patikrinus skundžiamus teismų nuosprendžius teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad šiuose kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, priimdami skundžiamus nuosprendžius, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.
9. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas A. Z. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek kasatoriaus ginamąjį teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (paties kaltinamojo A. Z., nukentėjusiosios A. B., liudytojų R. T., E. B., E. D., E. V. parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose ir slapto sekimo protokole užfiksuotus duomenis, veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo metu užfiksuotus pokalbius ir garso įrašus bei kitus rašytinius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia kaltinamojo A. Z. kaltę padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat aptartos kaltinamojo ir jo gynėjo keltos gynybos versijos (apie tai, kad jis nukentėjusiajai apie prostitutės darbą kalbėjo ir nuvežė į Olandiją, kur parodė jai Raudonųjų žibintų kvartalą, vedamas tik gerų (altruistinių) tikslų ir siekdamas nukentėjusiajai padėti, kad ši į šią šalį neišvažiuotų su kitais asmenimis) ir jos motyvuotai atmestos.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai patikrinęs priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bylos duomenis įrodymais ir juos vertindamas, klaidų nepadarė, todėl teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės ir teisingai kvalifikavo jo padarytus nusikalstamus veiksmus pagal BK 308 straipsnio 3 dalį. Šios instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl A. Z. kaltės verbavus nepilnametę nukentėjusiąją užsiimti prostitucija, motyvuotai ir remdamasis kasacinės instancijos teismo suformuota teismų praktika paneigė gynybos versiją (analogišką pirmosios instancijos teisme iškeltai versijai) dėl nuteistojo turėtų neva altruistinių (humaniškų, pedagoginių) tikslų nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. kad, priešingai nei teigia kasatorius, toks nuteistojo elgesys atitinka visus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius. Nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo esminius argumentus dėl įrodymų (A. Z., nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, garso įrašų) vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo, baudžiamojo įstatymo taikymo motyvuotai atsakyta. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad tokie nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai iš esmės pakartoja jo apeliacinio skundo argumentus ir atitinka apeliacinės, o ne kasacinės instancijos teismo kompetenciją tikrinti bei vertinti bet kokiais motyvais ir pagrindais ginčijamus bylos duomenis ir šių duomenų pagrindu priimto žemesnės instancijos teismo sprendimo pagrįstumą (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vertino kaip išsamius ir nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, kuriuos patvirtina liudytojų R. T., E. B., I. T. parodymai, kurie, be kita ko, akcentuojami ir kasaciniame skunde, byloje esančiuose elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole ir jų prieduose užfiksuoti duomenys, ir teisingai vadovavosi šių duomenų visuma pagrįsdamas nuteistojo A. Z. kaltę (tyčią). Be to, kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, jog nuteistojo kaltė grindžiama byloje neištirtais garso įrašuose užfiksuotais nuteistojo ir nukentėjusiosios pokalbiais telefonu, neatitinka tikrovės ir prieštarauja bylos medžiagai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai atsakyta tiek į šiuos, tiek ir į kitus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus (dėl BPK 154, 158 straipsnių nuostatų taikymo). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje pats kaltinamasis pripažino byloje esančius savo ir nukentėjusiosios pokalbius telefonu bei jų turinį (4 t., b. l. 40–42). Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, byla patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, priimtame nuosprendyje į esminius nuteistojo gynėjo skundo argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami arba iš dalies yra tenkinami (BPK 331 straipsnio 1, 4 dalys). Vien tai, kad teismai kitaip nei nuteistasis ar jo gynėjas įvertino bylos duomenis ir padarė kitokias išvadas, nereiškia minėtų ar kitų BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
11. Remiantis išdėstytais argumentais konstatuotina, kad teismų sprendimai, kuriais nustatytos A. Z. inkriminuoto nepilnamečio asmens verbavimo užsiimti prostitucija padarymo aplinkybės, priimti nepažeidžiant BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, todėl darytina išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir baudžiamasis procesas kaip visuma buvo teisingas.
Dėl baudžiamojo įstatymo (BK 308 straipsnio 3 dalis) taikymo
12. Pagal BK 308 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas verbavo, vertė užsiimti prostitucija ar bet kokiu būdu įtraukė į prostituciją nepilnametį asmenį. Ši kvalifikuotoji nusikaltimo sudėtis apima tris alternatyvias veikas prieš nepilnametį asmenį: verbavimą užsiimti prostitucija, vertimą užsiimti prostitucija ir įtraukimą į prostituciją. Už tokias nusikalstamas veikas atsako tik toks asmuo, kuris suvokė, kad verbuoja, verčia ir įtraukia į prostituciją 18 metų neturintį asmenį. Aptariamas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir kaltininko motyvai neturi teisinės reikšmės šiai nusikalstamai veikai kvalifikuoti.
13. Teismų praktikoje verbavimas suprantamas kaip specifinė nukentėjusiojo įgijimo forma, pasireiškianti aktyviais kaltininko veiksmais, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas gali pasireikšti apgaulės panaudojimu, fiziniu smurtu, pasinaudojant asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, kito žmogaus skatinimu (įtikinėjimu, pažadais, siūlymais ir pan.) išnaudojimo tikslais (užsiimti prostitucija) atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie palenktų nukentėjusiojo valią, leistų vėliau jį išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Verbavimas laikomas baigtu pradėjus atitinkamus verbavimo veiksmus, naudojant minėtus vieną ar kelis asmens valios palenkimo būdus. Verbavimas prostitucijai dažnai pasireiškia kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiojo valios palenkimą bei sprendimą užsiimti prostitucija. Paprastai verbavimu kaltininkas siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iš galimų išnaudojimo formų: prostitucijai, priverstiniam darbui ar siekiant įgyti aukos organą, audinį ar ląstelių. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, kad jis bus išnaudojamas, užsiims prostitucija ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361/2010, 2K-43-942/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ0LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-344-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-344-942/2016">2K-344-942/2016</a>, 2K-32-699/2018, 2K-52-511/2019).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B., kuri nusikalstamos veikos darymo metu buvo nepilnametė ((duomenys neskelbtini)), aktyviais nuteistojo veiksmais buvo verbuojama užsiimti (verstis) prostitucija: teismų sprendimuose nurodytu laikotarpiu A. Z. nuolatinių susitikimų metu įvairiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestų vietose nuolat siūlė ir įtikinėjo nepilnametę nukentėjusiąją vykti į užsienio valstybę (Nyderlandų Karalystę) verstis prostitucija, į šią šalį ją nuvežė savo automobiliu, apgyvendino viešbutyje, nuvedė į Raudonųjų žibintų kvartalą, kur nepilnametei rodė kitas moteris, stovinčias šio kvartalo vitrinose ir teikiančias seksualines paslaugas, kartu aptardamas jų išvaizdą, elgseną, tokio pobūdžio darbo sąlygas bei jų gaunamą atlygį, taip pat ir sugrįžus į Lietuvą toliau su ja bendravo, davė jai pinigų (išvaizdai pagražinti, smulkioms išlaidoms ir prostitutės darbui užsienyje reikalingiems sveikatos tyrimams atlikti, siūlė atlikti kosmetines procedūras), iki pat nukentėjusiosios pilnametystės (iki jai suėjo 18 metų) nuolat jai primindavo ir skatindavo vykti į Nyderlandų Karalystę verstis prostitucija. Pirmosios instancijos teisme A. Z. patvirtino žinojęs nukentėjusiosios tikrą amžių, t. y. kad ji yra nepilnametė (4 t., b. l. 36, 38–39, 41). Todėl skundžiamuose teismų sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina A. Z. tiesioginę tyčią. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, kad nuteistasis, būdamas daug vyresnis nei nukentėjusioji ir akivaizdžiai didesnę gyvenimo patirtį turintis asmuo, žadėdamas socialiai itin pažeidžiamai nepilnametei nukentėjusiajai, kad užsiimdama prostitucija Nyderlandų Karalystėje ji gyvens prabangiai, dovanomis ir pinigais įgijęs jos palankumą, siekė ne humaniškų, bet nusikalstamų ir savanaudiškų tikslų. Tai, kad jis nuvežė nepilnametę nukentėjusiąją į Olandiją, iš kurios į Lietuvą ji pati savarankiškai (be kitų asmenų pagalbos) neturėjo jokių galimybių sugrįžti ir kur ji sugrįžo tik po jos motinos kreipimosi į teisėsaugą, reiškia faktinę nepilnametės nukentėjusiosios kontrolę bei suvaržytą jos laisvę. Tokiais savo aktyviais ir tyčiniais veiksmais A. Z. siekė, kad nukentėjusioji vyktų į Nyderlandų Karalystę, kur pradėtų užsiimti prostitucija, o tai kvalifikuotina kaip nepilnamečio asmens verbavimas. Taigi, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų A. Z. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, pagrįstos byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų analize. Nuteistojo gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo BK 308 straipsnio 3 dalies taikymo iš esmės siejami tik su neva netinkamu įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu, tačiau tai, kaip minėta, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes ir (ar) konstatuoti, kad A. Z. baudžiamasis įstatymas – BK 308 straipsnio 3 dalis – pritaikytas netinkamai.
15. Taigi teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismų išvados, patvirtinančios A. Z. kaltę padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 308 straipsnio 3 dalyje, argumentuotos ir pagrįstos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įvertinimu, dėl to tenkinti nuteistojo A. Z. gynėjo kasacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. Z. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
Vytautas Masiokas
