K. R. pagal BK 135 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-182-788/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19814-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.1.7.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. R. gynėjo advokato Irmanto Motužio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu K. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant K. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iš K. R. priteista 2451,18 Eur Valstybinei ligonių kasai, 4000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur proceso išlaidų nukentėjusiajam D. M.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi nuteistojo K. R. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. R. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą: jis 2017 m. balandžio 14 d. apie 19.00 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su D. M. metu tyčia kartą kumščiu smogė D. M. į dešinę veido pusę, po suduoto smūgio šis nugriuvo ir taip patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo K. R. gynėjas advokatas I. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 5 dalis). Iš apeliacinės instancijos teismo argumentacijos matyti, kad jis savo nutartyje rėmėsi teismo medicinos specialistų išvadomis ir ekspertų paaiškinimais, jų turinį aiškindamas K. R. nepalankia linkme. Nutartyje išdėstomi prieštaringi argumentai dėl veikos padarymo laiko ir sužalojimų padarymo mechanizmo (teismo įvardytas tikslus sužalojimų padarymo laikas teismo medicinos ekspertų buvo tik preziumuotas; taip pat teismo suabsoliutinta specialistų tik tikėtina išvada dėl smūgio į veidą ir nukentėjusiojo griuvimo ryšio).

2.2. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kelia abejonių dėl jos, kaip įrodymo, leistinumo, nes joje nėra išvadas pagrindžiančių motyvų. K. R. byloje atliekant tyrimą (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išeita už ekspertams suteiktos kompetencijos ribų; vertinant specialisto išvadą ir eksperto V. K. (V. K.) teismui duotus paaiškinimus, matyti, kad sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančios galvos traumos laikas specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas būtent 2017 m. balandžio 14 d., neturint radiologijos srities žinių, savaip interpretuojant traumos atsiradimo laiką. K. R. kaltė gali būti konstatuota tik nustačius, jog nukentėjusysis sunkią galvos traumą patyrė būtent 2017 m. balandžio 14 d., todėl byloje neabejotinai turi būti paneigta sunkios galvos traumos, kuri kaip pasekmė inkriminuojama K. R., kilimo kitu laiku galimybė. Nukentėjusysis buvo piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo, 2017 m. balandžio 21 d. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento gydymo stacionare ligos istorijoje nurodoma diagnozė – alkoholinės abstinencijos būsena su delyru, todėl negalima atmesti galimybės, kad sunkią galvos traumą jis galėjo patirti kitu laiku. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad liudytojų parodymai, jog jie matė nukentėjusįjį garaže 2017 m. balandžio 18 d., t. y praėjus keturioms dienoms po įvykio, dėl kurio nuteistas K. R., nepaneigia teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų. Byloje esantys duomenys palieka pagrįstą abejonę, kad nukentėjusysis traumą galėjo patirti nebūtinai 2017 m. balandžio 14 d., vadinasi, šioje byloje turėjo būti skiriama teismo medicinos ekspertizė.

2.3. Apeliaciniame skunde, be to, buvo netiesiogiai prašoma įvertinti K. R. veiksmus būtinosios ginties aspektu. K. R. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad nukentėjusysis D. M. įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi agresyviai, o smūgį nukentėjusiajam K. R. sudavęs, siekdamas apsiginti nuo staigaus nukentėjusiojo puolimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su būtinosios ginties aplinkybėmis, visiškai nepasisakė, taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Iš teismų sprendimų matyti, kad teismai, pripažindami aplinkybę, kad K. R. nukentėjusiajam sudavė kumščiu, rėmėsi vien K. R. parodymais, tačiau jo parodymų apie tai, kad smūgį jis sudavė puolamas nukentėjusiojo, iš viso neanalizavo ir netikrino.

3. Atsiliepimu į nuteistojo K. R. gynėjo advokato I. Motužio kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokuroras nurodo:

3.1. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai dėl iš naujo byloje surinktų įrodymų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo, vieniems įrodymams teikiant didesnę reikšmę nei kitiems, nukentėjusiojo parodymus byloje vertinant kaip prieštaringus, įrodymų vertinimą ir su jais susijusių išvadų teikimą įvardijant kaip teisės taikymo klaidą. Teismai vertino kasaciniame skunde nurodomų liudytojų parodymų neatitikimus, pateiktas specialistų išvadas, jų paaiškinimus kartu su kitais įrodymais byloje, analizavo nuteistojo parodymų keitimo priežastis.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes ir nuteistojo K. R. apeliacinio skundo argumentus. Teismo išvados buvo padarytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teisminio nagrinėjimo matu ištirtų įrodymų visuma. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas susiaurino savo pareigą atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, nepaskyrė teismo medicinos ekspertizės, nors ją turėjo paskirti savo iniciatyva, būti aktyvus procese. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gynėjas ir nuteistasis prašė atlikti byloje papildomą įrodymų tyrimą, skirti byloje teismo medicinos ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, papildomai apklausęs patį nuteistąjį, svarstė šį prašymą ir nutarė teismo medicinos ekspertizės neatlikti, motyvuodamas tuo, kad byloje esančių specialistų išvadų pakanka teisinėms išvadoms padaryti. Tai, kad buvo motyvuotai atsisakyta skirti papildomą teismo medicinos ekspertizę, neturėtų būti vertinama kaip BPK 320 straipsnio nuostatų pažeidimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Apeliacinės instancijos teismas savo kasaciniame skunde analizavo visas svarbias faktines bylos aplinkybes, taip pat ir nukentėjusiajam konstatuotų kūno sužalojimų galimą atsiradimo mechanizmą, teismo medicinos specialistų pateiktų išvadų bei jų paaiškinimų atitiktį kitoms faktinėms bylos aplinkybėms.

3.3. Įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo klausimą galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Daugelis kasacinio skundo argumentų susiję su faktinių aplinkybių vertinimu kasatoriaus ginamajam palankia linkme, tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, visus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu, išsamiai išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Nustatyta, kad K. R. smurtinius veiksmus atliko ne gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi dėl menamai neteisėtų D. M. veiksmų. Teigti, kad teismai priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus dėl to, jog ne taip, kaip to nori nuteistasis ar jo gynėjas, vertino surinktus įrodymus, nėra pagrindo.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo K. R. gynėjo advokato I. Motužio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

5. Kasaciniu skundu nuteistojo K. R. gynėjas advokatas I. Motužis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ginčija šiais pagrindiniais aspektais: 1) bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nepagrįstai atsisakyta skirti teismo medicinos ekspertizę; 2) teismo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kelia abejonių dėl jos, kaip įrodymo, leistinumo, nes nėra argumentuota; 3) apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl būtinosios ginties situacijos savo procesiniame sprendime, taigi pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos; 4) byloje surinktų įrodymų nepakanka nuteistojo K. R. kaltei pagrįsti. Šie argumentai nepagrįsti.

6. K. R. kaltumas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatytas įvertinus iš įvairių įrodymų šaltinių surinktus įrodymus (liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros, automobilio apžiūros protokolų duomenis, specialistų išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų paaiškinimus). Teismai atskleidė įvykio aplinkybes, paneigė nukentėjusiojo savęs susižalojimo galimybę, taip pat būtinosios ginties situaciją (nė vienas liudytojas byloje neparodė, kad įvykio vietoje būtų buvę konfliktuojama). Byloje esančios specialisto išvados įvertintos tiek atskirai, tiek ir kartu su kitais įrodymais. Visi gynybos argumentai dėl K. R. kaltumo neįrodytumo išsamiai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo, tačiau, nustačius jų nepagrįstumą, jie motyvuotai atmesti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, bylos medžiaga nepalieka abejonių dėl įrodymų, pagrindžiančių K. R. kaltumą, patikimumo ir pakankamumo.

7. Nustatant sužalojimų nukentėjusiajam padarymo laiką, liudytojų, nukentėjusiojo bei nuteistojo parodymai teismų buvo įvertinti kartu su specialistų išvadomis, taigi specialistų išvados nebuvo vienintelis įrodymas nustatant šią aplinkybę. Jokių duomenų apie tai, kad D. M. patyrė sužalojimus dar iki 2017 m. balandžio 14 d., byloje nesurinkta, be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog po veikos padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Ekspertai, surašę išvadas, buvo kviečiami į pirmosios instancijos teismo posėdį, kad paaiškintų savo išvadas, dėl jų kompetencijos ir paaiškinimų patikimumo jokių abejonių nekilo. Apeliacinės instancijos teisme aiškinantis teismo ekspertizės skyrimo poreikį, buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas ir apklaustas nuteistasis K. R., tačiau ir šios instancijos teismas nenustatė pagrindo skirti ekspertizę.

8. Pažymėtina, kad specialisto išvada nėra mažesnės įrodomosios reikšmės šaltinis nei ekspertizės aktas; ekspertizės skyrimas nėra privalomas proceso veiksmas kiekvienoje baudžiamojoje byloje; ekspertizė skiriama, kai ją atlikus gali būti nustatytos reikšmingos bylos aplinkybės. Baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui teisę spręsti, ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę. Būtinosios ekspertizės atvejų BPK 286 straipsnis nenustato. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatant, kada ir kokį sužalojimą patyrė nukentėjusysis, teismams pakako byloje surinktų duomenų, todėl prašymas skirti ekspertizę nebuvo patenkintas. Šiuo atveju teikiant prašymą dėl ekspertizės skyrimo siekta išsiaiškinti faktus, kurie jau buvo nustatyti specialistų išvadomis ir jų paaiškinimais teisme. K. R. ir jo gynėjui, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo ribojama BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus ekspertams, surašiusiems specialisto išvadas. Kaltinamojo gynėjas šią teisę realizavo užduodamas klausimus abiem ekspertams.

9. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų visumos išsamaus vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015, 2K-174-788/2017, 2K-257-788/2017 ir kt.). Teisingą teismo nuosprendžio, nutarties priėmimą lemia pirmiausia ne įrodinėjimo proceso apimtis, o turimų įrodymų pakankamumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismai, savo išvadas pagrindę byloje surinktais įrodymais ir atmesdami gynybos prašymą skirti ekspertizę, esminio BPK pažeidimo nepadarė.

10. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes neatsakė į apeliacinio skundo argumentą dėl būtinosios ginties situacijos buvimo D. M. agresyviai elgiantis prieš K. R. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde buvo ginčijamas tik įrodymų pakankamumo klausimas; klausimas dėl būtinosios ginties situacijos buvimo nebuvo keliamas. Todėl šis kasacinio skundo argumentas laikytinas deklaratyviu. Pažymėtina ir tai, kad byloje, be paties nuteistojo teiginių, nėra nė vieno kito įrodymo, pagrindžiančio būtinosios ginties versiją.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. R. gynėjo advokato I. Motužio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas