Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-32/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 50.1; 50.5(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Algimanto Spiečiaus (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I., pagal įstatymą atstovaujamos P. I. ir K. I., kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 28 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. I., pagal įstatymą atstovaujamos P. I. ir K. I., ieškinį atsakovui A. K. individualiai įmonei dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo.

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. I. ir jos atstovai pagal įstatymą P. I. ir K. I. 2004 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Jie nurodė, kad K. I., veikdama pagal įgaliojimą, 2003 m. gegužės 12 d. sudarė su atsakovu patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Šalys nuomos sutarties 1 punkte susitarė, kad nurodytos patalpos buvo išnuomotos atsakovui kirpyklai įkurti; nuomininkas įsipareigojo naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį (nuomos sutarties 4.2.9 punktas). K. I. 2003 m. gegužės 15 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė atsakovui patalpas (duomenys neskelbtini), elektrinius prietaisus, santechniką ir kitą kirpyklos įrangą. 2003 m. gegužės 15 d. priedu Nr. 1 prie nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuomininkas mokės nuomos mokestį nuo 2003 m. liepos 1 d. Ieškovė ir jos atstovai, stebėdami atsakovo veiklą, nustatė, kad atsakovas pažeidė nuomos sutarties reikalavimą naudoti išsinuomotas patalpas pagal jų tiesioginę paskirtį. 2004 m. birželio 17 d. P. I., pakvietęs du liudytojus, surašė apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad atsakovas išsinuomotas patalpas naudoja ne tik kirpyklos veiklai, bet ir teikia kosmetologijos paslaugas. Ieškovės ir jos atstovų teigimu, atsakovo teikiamos paslaugos (makiažas, auskarų vėrimas, masažas ir t. t.) yra nesusijusios su kirpyklos veikla. Ieškovės atstovai pareiškė atsakovui pastabas dėl vykdomos veiklos, tačiau jis į tai nereagavo. Atsakovas vykdo veiklą, kuri neatitinka nuomos sutarties 1 punkto reikalavimų, t. y. išsinuomotos negyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Nuomos sutartis su atsakovu turi būti nutraukta, o atsakovas iškeldintas iš užimamų negyvenamųjų patalpų. Ieškovė ir jos atstovai pagal įstatymą, remdamiesi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prašė teismo nutraukti 2003 m. gegužės 12 d. nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš patalpų (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2005 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties 1 punkto, kuriuo patalpos (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotos atsakovui kirpyklai įkurti, aiškinimo. Remdamasis liudytojų parodymais, teismas nustatė, kad atsakovas, be kirpimo paslaugų, teikė taip pat kitas kosmetologijos paslaugas. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas. Liudytoja D. K. paaiškino, kad iki nurodytų patalpų išnuomojimo atsakovui jose buvo įrengta kirpykla, buvo teikiamos ne vien kirpimo, bet ir kitos kosmetologijos paslaugos. Teismas pažymėjo, kad 2003 m. gegužės 15 d. priėmimo–perdavimo aktu atsakovui buvo perduota patalpose esanti kirpyklos įranga, masažo staliukas, spintelė–lentyna kosmetikai, širma, manikiūro staliukas ir kt.; be to, atsakovo įmonė turi teisę užsiimti kirpyklų ir kita kosmetikos salonų veikla. Teismas, aiškindamas 2003 m. gegužės 12 d. nuomos sutarties 1 ir 4.2.9 punktus, vertino, kad šalys susitarė, jog atsakovas išsinuomotose negyvenamosiose patalpose vykdys kirpyklos veiklą – ne tik teiks kirpimo, bet ir kitas kosmetologijos paslaugas. Teismas nenustatė, kad atsakovas vykdė kitą ūkinę veiklą ar naudojosi išsinuomotu turtu, pažeisdamas nuomos sutartį ar įstatymus, todėl konstatavo, jog atsakovas nepažeidė esminių nuomos sutarties sąlygų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ir jos atstovų pagal įstatymą apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 6 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas nepadarė esminių nuomos sutarties pažeidimų, todėl pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį tai nėra pagrindas reikalauti nutraukti 2003 m. gegužės 12 d. nuomos sutartį. Kolegija, aiškindama ginčo sutarties 4.2.9 punktą, nustatė, kad nuomininkas įsipareigojo naudoti išsinuomotas negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį (kirpyklai įkurti), įsipareigojo laikytis nurodytų patalpų naudojimosi taisyklių; išvardytų nuomos sutarties nuostatų nevykdymo pasekmės teko nuomininkui. Kolegija padarė išvadą, kad nuomos sutartyje nebuvo tiesiogiai nustatyta, jog nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, jei išnuomotos patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį. Ginčo patalpų naudojimas ne pagal paskirtį nagrinėjamoje byloje suprantamas kaip vykdymas jose visiškai kitos, t. y. su kirpykla nesusijusios, veiklos. Kolegija nurodė, kad, nors sudarydamos nuomos sutartį, šalys atskirai ir nesusitarė dėl apribojimo atsakovui teikti kosmetologijos paslaugas, tačiau ieškovai neįrodė, jog atsakovo teikiamos kosmetologijos paslaugos daro žalą nuomojamoms patalpoms ar patiems ieškovams. Atsakovas, išsinuomotose patalpose vykdydamas kirpyklos veiklą, teikia ir kitas – kosmetologijos – paslaugas, kurias teikti turi licencijas ir kurios atitinka individualios įmonės veiklos pobūdį.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė ir jos atstovai pagal įstatymą prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. sausio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, neteisingai aiškino nuomos sutartį. Pagal nurodytą straipsnį teismai, aiškindami sutartį, pirmiausia turėjo nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė su ankstesniais nuomininkais buvo sudariusi iš esmės vienodas ginčo patalpų nuomos sutartis; ankstesnė patalpų nuomininkė, norėdama išplėsti nuomojamose patalpose teikiamas paslaugas, prašė ieškovės sutikimo. Kasatorių manymu, bylą nagrinėję teismai tik iš dalies aiškinosi tikruosius ieškovės ir atsakovo ketinimus, nustatė, kad jie yra priešingi, todėl privalėjo aiškinti nuomos sutartį pagal lingvistinį sutarties aiškinimo metodą ir konstatuoti, kad nuomininkas pažeidė nuomos sutarties 1, 2.2 ir 4.2.9 punktus. Teismai taip pat neatsižvelgė į nuomos sutarties gramatinį tekstą, apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad sutartyje nebuvo tiesiogiai nustatyta, jog nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, jeigu nuomininkas išnuomotas patalpas naudoja ne pagal paskirtį. Šalys 2003 m. gegužės 12 d. nuomos sutartimi susitarė, kad nuomininkas išsinuomotas negyvenamąsias patalpas naudos tik pagal tiesioginę jų paskirtį, kitu atveju nuomotojui buvo suteikta teisė nutraukti sudarytą sutartį. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir neišsiaiškino faktinių šalių veiksmų sudarant ir vykdant sutartį, neištyrė visų byloje esančių įrodymų (ikiteisminio tyrimo medžiagos, grožio salono „Albertina“ projekto, ieškovo pateiktų nuotraukų). Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovė niekada nesutiko, jog išnuomotose patalpose būtų vykdoma kita nei nuomos sutartyje aptarta veikla. Bylą nagrinėję teismai taip pat netaikė sisteminio sutarties aiškinimo metodo, nesivadovavo sutarties tikslų nustatymo principu, įtvirtintu CK 6.193 straipsnio 2 dalyje, netyrė sutarties tikslams nustatyti teisiškai reikšmingų ginčo nuomos sutarties 1, 2.2 ir 4.2.9 punktuose nustatytų sąlygų. Šalys nuomos sutarties nurodytuose punktuose susitarė, kad nuomotojas išnuomojo nuomininkui patalpas kirpyklai įkurti, leido nuomininkui nuomotis turtą už nuomos mokestį; nuomininkas įsipareigojo naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį. Kasatorės teigimu, aiškinant ginčo nuomos sutartį sisteminiu ir lingvistiniu metodais, darytina išvada, kad šalys susitarė dėl tikslinės nuomojamų patalpų veiklos, ir tokia sąlyga buvo esminė. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sutapatino kirpyklos veiklą su veikla, susijusia su masažo teikimu, auskarų vėrimu, karpų šalinimu ir kitomis panašių veiklos rūšių sritimis. Lietuvos Respublikos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1999 m. spalio 5 d. įsakyme Nr. 74 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ ir 2002 m. gruodžio 16 d. įsakyme Nr. 252 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus atnaujinimo“ masažo kabinetų veikla ir kirpyklų veikla yra atskirtos, o auskarų vėrimo, karpų šalinimo veikla, kaip ekonominė, iš viso nėra išskirta, nes tai yra medicinos paslaugų teikimas.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.156 straipsnio 1 ir 4 dalis, 6.217 straipsnio 5 dalį, 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punktą, reglamentuojančius sutarties šalių teisę nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad nuomos sutartyje tiesiogiai nenustatyta, jog nuomotojas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, jeigu išnuomotos patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį. Teismas, kasatorės manymu, nemotyvavo šios išvados, netyrė CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymui reikšmingų aplinkybių, teisiškai neįvertino faktinių bylos aplinkybių. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras" ir kt., Nr. 3K-P-346/2004, kategorijos 37.8, 45.7). Teismas neįvertino nuomos sutarties turinio, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ginčo nuomos sutarties 7 skirsnyje šalys nustatė vienašališko nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepateikė įrodymų įvertinimo, neišdėstė teisinių motyvų, pagrindžiančių teismo padarytą išvadą, kad nuomos sutartyje tiesiogiai nenustatyta, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, jeigu išnuomotos patalpos yra naudojamos ne pagal paskirtį. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuomininkas nepažeidė esminės Nuomos sutarties sąlygos. Kasatorės teigimu, išnuomotų patalpų naudojimas tik pagal tiesioginę jų paskirtį (kirpyklos veiklai) yra esminė nuomos sutarties sąlyga, nes, nesant sutartyje šios sąlygos, šalys iš viso nebūtų sudariusios nuomos sutarties.

Atsiliepimu į ieškovės ir jos atstovų pagal įstatymą kasacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistus skundžiamus teismų procesinius dokumentus. Jis nurodo, kad bylą nagrinėję teismai atsižvelgė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ginčo nuomos sutartį. Teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas naudojo išnuomotas patalpas ne pagal jų tiesioginę paskirtį, todėl nebuvo pagrindo reikalauti vienašališkai nutraukti nuomos sutartį.

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovės motina, veikdama pagal įgaliojimą, 2003 m. gegužės 12 d. sudarė su atsakovu patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Šalys nuomos sutarties 1 punkte susitarė, kad nurodytos patalpos buvo išnuomotos atsakovui kirpyklai įkurti; nuomininkas įsipareigojo naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį. 2003 m. gegužės 15 d. priėmimo–perdavimo aktu atsakovui buvo perduotos patalpos (duomenys neskelbtini), elektriniai prietaisai, santechnika, kita kirpyklos įranga. Atsakovas išsinuomotose patalpose vykdė kirpyklos veiklą, teikė kosmetologijos paslaugas. Bylą nagrinėję teismai, aiškindami nuomos sutartį, nustatė, kad nuomos sutarties šalys susitarė, jog atsakovas išsinuomotose negyvenamosiose patalpose vykdys kirpyklos veiklą. Teismai vertino, kad atsakovas vykdė kitą ūkinę veiklą ir naudojosi išsinuomotu turtu, nepažeisdamas nuomos sutarties ar įstatymų, konstatavo, jog atsakovas nepažeidė esminių nuomos sutarties sąlygų.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacija yra išimtinė teismo sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, aiškindami nuomos sutartį, tinkamai taikė CK 6.193, 6.217 ir 6.497 straipsnius, ar nepažeidė įrodymų įvertinimo taisyklių, nenukrypo nuo teismų praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, o tai reiškia, kad sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti ir dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Taigi sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau yra nustatomi sutartyje aptarti vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Tokia šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras" ir kt., Nr. 3K-P-346/2004, kategorijos 37.8, 45.7 ir kitose šios kategorijos bylose). Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad 2003 m. gegužės 12 d. šalių buvo sudaryta terminuota negyvenamosios patalpos nuomos sutartis kirpyklai įkurti (nuomos sutarties 1 punktas). Šalys šios sutarties 7.3 punkte nustatė, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti sutartį prieš terminą, netaikant trijų mėnesių įspėjimo termino, jeigu nuomininkas nevykdo šios sutarties sąlygų (sutarties 7.3.1 punktas) arba naudojasi turtu pažeisdamas šią sutartį (sutarties 7.3.2 punktas). Ginčo nuomos sutarties 4.2.9 punkte nuomininkas įsipareigojo naudoti negyvenamąsias patalpas tik pagal tiesioginę jų paskirtį, nurodytą nuomos sutarties 1 punkte, kuriame nurodyta, kad nuomotojas išnuomoja nuomininkui patalpas kirpyklai įrengti. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tik nuomos sutarties 1 ir 4.2.9 punktais bei teisiškai neįvertindamas nuomos sutarties 7.3 ir 7.3.2 punktų, nepagrįstai nurodė, kad nuomos sutartyje šalys nenustatė, jog nuomos sutartis galėtų būti nutraukta vienašališkai, nesant esminio sutarties pažeidimo, nustatyto CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nes padaryta neatsižvelgiant į nuomos sutarties 7.2, 7.3 ir 7.3.2 punktus, kuriuose yra nustatyta nuomotojo teisė vienašališkai prieš terminą nutraukti nuomos sutartį, jeigu nuomininkas pažeidžia sutarties 1 ir 4.2.9 punktų reikalavimus, t. y. jei naudoja negyvenamąsias patalpas ne pagal tiesioginę jų paskirtį, nustatytą nuomos sutarties 1 punkte. Pažymėtina, kad ieškovo ieškinys buvo grindžiamas CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir 6.497 straipsnio 1 dalies 5 punktu, tačiau pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, vertindami ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas naudoja išnuomotas patalpas ne tik kirpyklai, bet ir kitoms veiklos rūšims, nenurodytoms sutartyje, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas naudoja patalpas masažo, auskarų vėrimo, karpų šalinimo ir kt. veiklai, kuri nebuvo numatyta nuomos sutartyje, taip pat nepasisakė dėl nuomotojo galimybės vienašališkai nutraukti sutartį pagal nuomos sutarties 7.2., 7.3 ir 7.3.2 punktus ir nesant esminių nuomos sutarties sąlygų pažeidimo. Lietuvos Respublikos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakyme Nr. 252 „Dėl ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus atnaujinimo“ (2003 m. sausio 1 d. redakcija) kirpyklų veikla pažymėta kodu 93.02.10, kosmetikos kabinetų ir salonų veikla – 93.02.20, o masažo kabinetų veikla – 93.04.20. Tuo tarpu auskarų vėrimo, karpų šalinimo ir kita veikla, nurodyta atsakovo skelbime apie teikiamas paslaugas, minėtame klasifikatoriuje iš viso neminima ir nepriskiriama prie ekonominės veiklos rūšių. Šalys sudarytoje nuomos sutartyje susitarė naudoti atsakovui išnuomotas patalpas tik pagal tikslinę jų paskirtį kirpyklos veiklai (kodas klasifikatoriuje 93.02.10), tačiau šioje sutartyje raštiškai nebuvo susitarta, kad atsakovui, nesant nuomotojo sutikimo arba papildomo nuomos sutarties šalių susitarimo, leidžiančio atsakovui užsiimti ir kita ekonominės veiklos rūšimi jam išnuomotose patalpose, bus leidžiama užsiimti kita ekonominės veiklos rūšimi: kosmetikos kabinetų ar salonų veikla (kodas klasifikatoriuje 93.02.20), masažo kabinetų veikla (kodas klasifikatoriuje 93.04.20) ir kita klasifikatoriuje nenurodyta veikla. CK 6.193 straipsnio 1 dalies dispozicija reikalauja išsiaiškinti tikruosius sutarties šalių ketinimus sudarant sutartį ir atsižvelgiant į visas sutarties sąlygas, į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino šalių sudarytą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir nenustatė tikrųjų sutarties šalių ketinimų, kai jos tarėsi dėl galimybės vienašališkai prieš terminą nutraukti nuomos sutartį, atsiradus sutarties 7.3, 7.3.1 ir 7.3.2 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu nuomininkas naudos patalpas ne pagal tiesioginę jų paskirtį, nurodytą nuomos sutarties 1 punkte (CK 217 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, kuriam įstatymu yra suteikta teisė spręsti fakto ir teisės klausimus, apeliaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino ir netaikė teisės normų, kurias privalėjo taikyti, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri yra naikinama ir byla grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Dangutė Ambrasienė

Algimantas Spiečius