Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-33/2006

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3.2; 14.3.3; 14.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (kolegijos pirmininkas), Teodoros Staugaitienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Kaštonas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Kaštonas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. B. prašė teismo priteisti iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Kaštonas“ neišmokėtą 430 Lt darbo užmokestį už darbą 2002 m. kovo mėnesį, 80,96 Lt – už darbą 2002 m. balandžio 1-5 d., 165,29 Lt - už nepanaudotas atostogas, 1290 Lt - už uždelsimą atsiskaityti, 1745,70 Lt - už darbą naktį, 349,14 Lt - už darbą švenčių dienomis. Ieškovas nurodė, kad nuo 2000 m. vasario 23 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. dirbo pas atsakovą sargu, nuo 2002 m. sausio 12 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. - bendrijos pirmininku, tačiau darbo užmokestis, atliekant sargo funkcijas, už 2002 m. kovo mėnesį ir už 2002 m. balandžio 1-5 d. jam nebuvo sumokėtas, taip pat nesumokėta už nepanaudotas atostogas. Kadangi su juo (ieškovu) laiku nebuvo atsiskaityta dėl darbdavio kaltės, tai iš atsakovo priteistinas 3 mėnesių vidutinis jo (ieškovo) darbo užmokestis. Taip pat ieškovas nurodė, kad dirbo sargu paromis, tačiau už darbą naktį ir švenčių dienomis atsakovas nemokėjo. Kadangi darbo grafikų iš atsakovo negalėjo gauti, tai negautą uždarbį už darbą naktį ir švenčių dienomis apskaičiavo pagal dirbtą laiką nuo 2000 m. vasario 23 d. iki 2002 m. balandžio 5 d., atsižvelgdamas į tai, kad dirbo keturi sargai (naktinio darbo laikas - 60 valandų; 5,75 šventinių dienų).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. kovo 10 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovo 510,96 Lt neišmokėtą darbo užmokestį ir 165,29 Lt už nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius, iš viso 575,87 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo priimtas pas atsakovą dirbti sargu, ir darbdavys įsipareigojo mokėti minimalų 430 Lt atlyginimą be papildomų priedų. Darbo sutartyje nenurodyta, kokiu darbo grafiku turės dirbti ieškovas. Pagal byloje esančius duomenis, atleidžiant ieškovą iš darbo atsakovas turėjo galimybę išmokėti ieškovui darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atsakovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovo darbo laikas buvo ne paromis. Taigi ieškovas neįrodė, kad dirbo naktimis ir švenčių dienomis.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio 9 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimą – panaikino sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį ir darbo užmokesčio už darbą naktį bei švenčių dienomis priteisimo, ir šią ieškinio dalį patenkino - priteisė ieškovui iš atsakovo 1290 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, 1745,70 Lt darbo užmokesčio už darbą naktį ir 349,14 Lt darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad ieškovas 2002 m. balandžio 22 d. perdavimo-priėmimo aktu naujai išrinktam bendrijos pirmininkui perdavė visus reikalingus dokumentus ir 1557 Lt kasoje buvusių bendrijos pinigų. Taigi naujai išrinktas bendrijos pirmininkas suvokė, kad su laikinai ėjusiuoju bendrijos pirmininko pareigas nėra atsiskaityta. Kolegija nurodė, kad ieškovas, nors ir būdamas bendrijos pirmininkas ir turėdamas realią galimybę išsimokėti priklausančias išmokas, neprivalėjo to daryti, o sąžiningai perdavė naujai išrinktam bendrijos pirmininkui kasoje esančius pinigus, iš kurių pastarojo įsakymu buhalterė ir turėjo sumokėti ieškovui pinigines išmokas. Be to, įstatymas preziumavo darbdavio kaltę, o atsakovas nepateikė savo kaltę paneigiančių įrodymų. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, kaip sargas, nedirbo naktį ir švenčių dienomis. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovas, dirbdamas sargu, dirbo po 24 valandas kas ketvirtą parą, todėl atsakovas turėjo apmokėti už šį darbą pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2 dalį.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Kaštonas“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Teismai, neišsiaiškinę, dėl kokių priežasčių nebuvo atsiskaityta su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, nepagrįstai konstatavo atsakovo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 45; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. P. v. UAB „Agvita“, bylos Nr. 3K-3-177/1999). Ieškovas tik 2002 m. balandžio 22 d. perdavimo-priėmimo aktu naujai išrinktam bendrijos pirmininkui perdavė visus reikalingus dokumentus ir 1557 Lt kasoje buvusius bendrijos pinigus, todėl akivaizdu, kad neturėdamas reikiamų dokumentų ir pinigų naujai išrinktas pirmininkas negalėjo atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną. Pažymėtina, kad ieškovas prašė priteisti darbo užmokestį tik už bendrijos sargo atliktas funkcijas.

2. Teismai, priteisdami ieškovui už darbą naktimis ir švenčių dienomis, t. y. konstatuodami atsakovo kaltę, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (DSĮ 41 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 45). Ieškovas, būdamas bendrovės pirmininkas, neperdavė atsakovui darbo grafikų. Teismai nepaklausė ieškovo, kur buvo saugomi minėti dokumentai, kodėl jie ne visi išliko, nepareikalavo perdavimo-priėmimo akto, pagal kurį ieškovas turėjo perimti visą dokumentaciją.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 353 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Ieškovo ir atsakovo darbo santykiai tesėsi nuo 2000 m. vasario 23 d. iki 2002 m. balandžio 5 d. Nuo 2002 m. sausio 12 d. iki 2002 m. balandžio 5 d., t. y. iki darbo santykių pasibaigimo, ieškovas dirbo taip pat bendrijos „Kaštonas“ pirmininku.

Aplinkybę, kad ieškovui neišmokėtas darbo užmokestis už 2002 m. kovo mėnesį, už balandžio mėnesio 1-5 d. ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, nustatė bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai. Ši teismų procesinių sprendimų dalis kasaciniu skundu neginčijama. Pirmosios instancijos teismas nenustatė darbdavio kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną ir pripažino, kad neįrodyta, jog ieškovas dirbo pas atsakovą poilsio ir švenčių dienomis. Apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais padarė priešingas išvadas.

V. Kasacinio teismo argumentai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu. Taigi įstatymų leidėjui nustačius kasacinio nagrinėjimo dalyką, kasacinis teismas netikrina apskųstų procesinių sprendimų faktinių bylos aplinkybių nustatymo aspektu, nes šių aplinkybių nustatymas - pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Kadangi įrodymų vertinimo taisyklės taikymas pripažįstamas procesinės teisės klausimu, tai kolegija turi pagrindo pasisakyti dėl įrodinėjimo taisyklės taikymo bylos nagrinėjimo procese.

Kolegija visa apimtimi sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. DSĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, išskyrus išeitinės pašalpos išmokėjimą, kai darbo sutartis nutraukiama šio įstatymo 281 straipsnyje nurodytais atvejais. Kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DSĮ 41 straipsnio 2 dalis). Darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką atsiranda tik esant dviem sąlygoms: 1) kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui priklausomos sumos neišmokamos DSĮ 41 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka ir 2) kai dėl uždelsimo atsiskaityti yra kaltas darbdavys. Nagrinėdamas darbuotojo reikalavimą sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, teismas, nustatęs uždelsimo atsiskaityti faktą, kiekvienu atveju turi aiškintis uždelsimo atsiskaityti priežastis ir svarstyti darbdavio kaltės klausimą. Tokia nuostata, taikant DSĮ 41 straipsnį, buvo suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. B. v. AB „Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-768/1999 (Teismų praktika, 12, p. 164-168), tokios nuostatos buvo laikomasi ir vėliau nagrinėjant bylas, kuriose buvo sprendžiami darbdavio pareigos atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju klausimai.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatytas uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju-ieškovu faktas. Dėl to ieškovui pagrįstai priteistas neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tačiau, konstatuojant darbdavio kaltę dėl neatsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju ir sprendžiant dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo DSĮ 42 straipsnio 2 dalies pagrindu, atitinkamai buvo būtina atsižvelgti į atleidžiamo darbuotojo teisinį statusą ir jo vykdytas darbo funkcijas. Nustatyta, kad iki darbo sutarties nutraukimo ieškovas ėjo bendrijos „Kaštonas“ pirmininko pareigas, jo atleidimo iš darbo dieną bendrijos kasoje buvo 1557 Lt, kurių pakako išmokėti ieškovui priklausančias išmokas. Taigi nebuvo objektyvių kliūčių išspręsti pačiam ieškovui pagal kompetenciją privalomą spręsti klausimą dėl priklausančių išmokų išmokėjimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant bylas, kuriose aktualus tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, disponuojančiu darbdavio piniginėmis lėšomis, faktas, atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant darbdavio kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. N. v. UAB „Auresa“, bylos Nr. 3K-3-396/2000; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. UAB „Gelsta“, bylos Nr. 3K-3-617/2002). Šioje byloje pirmosios instancijos teismo išvados dėl darbdavio kaltės atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju nebuvimo yra pagrįstos ir atitinka formuojamą praktiką. Ieškovas, būdamas bendrijos „Kaštonas“ pirmininkas, nesprendė atsiskaitymo, nutraukiant darbo sutartį, klausimo, todėl jo paties sukurta situacija negali būti vertinama kaip darbdavio kalti veiksmai, suteikiantys ieškovui teisę reikalauti papildomos išmokos - vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką išmokėjimo.

Taip pat kolegija pripažįsta tinkamomis pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškovo reikalavimo priteisti darbo užmokestį už darbą naktį ir darbą švenčių dienomis nepagrįstumo. Faktiškai darbuotojo dirbtas laikas turi būti nurodomas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Į bylą nepateikta žiniaraščių, kurie patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes apie jo darbą naktį bei švenčių dienomis, ir dėl to įgytą teisę į papildomą darbo užmokestį. Ieškovas per visą darbo pas atsakovą laikotarpį - nuo 2000 m. vasario 23 d. iki 2002 m. balandžio 5 d., taip pat ir per laikotarpį, kai pats buvo bendrijos „Kaštonas“ pirmininkas, nereiškė pretenzijų dėl darbo apmokėjimo sąlygų ir tvarkos. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl ieškovo darbo naktimis ir švenčių dienomis padarytos išanalizavus pateiktus kitos ieškovo darbovietės – Klaipėdos m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos - darbo laiko apskaitos žiniaraščius, liudytojo J. P. parodymus. Tačiau šių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo yra pagrįstos daugiau prielaida nei nustatytais faktais (CPK 185, 263 straipsniai).

Nurodytais motyvais kolegija panaikina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovui nepagrįstai pripažinta teisė į išmokas, susijusias su darbo santykiais, t. y. į vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, darbo užmokestį už darbą naktį ir švenčių dienomis (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Kaštonas“ ieškovo V. B. naudai priteista 1290 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį, 1745,70 Lt darbo užmokesčio už darbą naktį, 319,14 Lt darbo užmokesčio už darbą švenčių dienomis bei 101,55 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, panaikinti. Palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo V. B. reikalavimai dėl paminėtų, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atmesti. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Romualdas Čaika

Teodora Staugaitienė

Virgilijus Grabinskas