Dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre pripažinimo neteisėtu ir nuosavybės teisių išregistravimo, nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Nr. DOK-3683

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01000-2024-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 13 d. paduotu ieškovo V. U. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas V. U. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre pripažinimo neteisėtu ir nuosavybės teisių išregistravimo, nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.14 straipsnį. Byloje nebuvo pateikta neginčijamų duomenų, jog ginčo ūkio pastatas yra valstybės nuosavybė ir priklauso valstybei; ieškovas nuo pat ieškinio padavimo įrodinėjo, kad ginčo ūkio pastatas yra ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto ir namo priklausinys, o kiekvieną priklausinį kaip antraeilį daiktą neišvengiamai ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnis). Teismai privalėjo išnagrinėti ir konstatuoti daikto buvimą ar nebuvimą priklausiniu. Ieškinyje ir dublike ieškovas nurodė aplinkybes dėl ginčo pastato akivaizdaus funkcinio ryšio tik su ieškovo butu. Ieškovas siekė įrodyti, kad jis valdo ginčo pastatą daugiau kaip 10 metų, kad ginčo pastatas yra pastatytas tam, kad tarnauti tik dabartiniam ieškovo butui, kaip įėjimas į šį turtą, ir niekada kokiam nors kitam tikslui netarnavo; ginčo pastato funkcinis ryšys su kitais netoliese esančiais valstybei priklausiusiais objektais neegzistavo ir neegzistuoja, o savarankiškai egzistuoti jis nors ir galėtų, bet faktiškai egzistuoja tik kaip patekimo į ieškovo butą vienintelis būdas, nes jame yra vienintelės durys į šį butą; juo daugiau niekas niekada kitu tikslu nesinaudojo, tik siekdami patekti į šį ieškovo butą. Iš 14 kv. m užstatyto ploto ginčo pastato kaip prieangio patenkama į ieškovo butą. Šių faktinių aplinkybių teismai netyrė, nurodydami, kad ginčo pastatas yra ir liko valstybės nuosavybė, nes nebuvo privatizuotas kartu su ieškovo valdomais nuosavybės teise dviem greta esančiais butais. Tačiau akivaizdu, kad antraeilį daiktą, t. y. ginčo pastatą kaip priklausinį ištikus pagrindinio daikto – pastato, kuriame yra ieškovo du butai – likimui, ginčo pastatas kaip ir pagrindinis daiktas buvo privatizuotas ir teisėtai perleistas ieškovo privačion nuosavybėn – tuo tarpu teismai padarė nepagrįstą ir bylos įrodymams prieštaraujančią išvadą, jog „duomenų apie šio ginčo ūkinio pastato, pažymėto plane 4I1p, vėliau – 5I1p, privatizavimą ar teisėtą perleidimą privačių asmenų nuosavybėn byloje nėra“.

2. Ieškinys negali ir negalėjo būti atmestas vien tik dėl to, kad ginčo pastatas neteisėtai ir aiškiai per klaidą ilgus metus buvo registruotas kaip Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis turtas. Ši aplinkybė, nustačius pastato buvimo priklausiniu aplinkybes, netrukdo ieškovui apginti pažeistas jo nuosavybės teises jo pasirinktu būdu, t. y. pripažįstant jam nuosavybės teises į ginčo pastatą pagal įgyjamąją senatį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėjamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. V. 285 (du šimtus aštuoniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. spalio 13 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 1065, kodas ZO78650.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas