Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-3719

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16344-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2025 m. spalio 15 d. paduotu atsakovo A. T. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas A. T. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 15 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimas, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškovės L. P. ieškinį ir pakeitė skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.

Atsakovas kasaciniu skundu prašo panaikinti ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 15 d. nutarties ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišklausė vaiko nuomonės ir vaiko neapklausė byloje.

2. Ieškovė nurodė atsakovo gyvenamąją vietą, esančią atsakovo turto buvimo vietoje – (duomenys neskelbtini) – minėtu adresu informacijos atsakovas negavo. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Teismas neperdavė bylos pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismui (CPK 29, 34 straipsniai).

3. Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo posėdyje nedalyvaujant atsakovui, tuo būdu buvo apribota atsakovui galimybė užduoti klausimus ar objektyviai išklausyti parodymus.

4. Pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl ko vaikui buvo paskirtas vaiko atvejo vadybos lankymasis pas psichologus, motinos elgesio ir tėvo prašymų dėl ekspertizės vaikui atlikimo. Vaikas išgyvena lojalumo konfliktą ir jaučia didelę baimę motinos atžvilgiu, dėl to atsakovas prašė vaiko psichologinės ekspertizės ir vaiko apklausos, tačiau teismas tai padaryti atsisakė.

5. Teismų pakeista vaiko bendravimo tvarka apribojo tėvo teisę matytis su vaiku, nors nėra duomenų, kad tėvas vaiku rūpintųsi netinkamai. Bendravimo tvarkos pakeitimas pakenks vaikui, nes jis atitols nuo tėvo, kai tokiam pakeitimui nėra pagrindų ar svarių priežasčių. Teismas be akivaizdaus poreikio pažeidė Vaiko teisių chartijos užtikrintą vaiko teisę bendrauti maksimaliai su abiem tėvais po lygiai. Teismai priėmė neobjektyvius sprendimus, remdamiesi neteisingomis ir neobjektyviomis vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisčių išvadomis, kurios diskriminavo tėvą kaip vyrą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti, tai prašymas atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą nenagrinėjamas. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad su kasaciniu skundu pateiktas 2020 m. balandžio 21 d. atliktas PKO Bank Polski 95 Eur žyminio mokesčio mokėjimo nurodymas; atsižvelgiant į mokėjimo datą, tai nėra žyminio mokesčio mokėjimas už atsakovo 2025 m. spalio 15 d. paduotą kasacinį skundą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas