Dėl jis sutiko, jog gyvenvietėje važiavo 80 km/h greičiu

Baudžiamoji byla Nr. 1-128-617/2014

(Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00083-2014-1)

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.2.4.; 1.1.9.6.; 1.2.19.3.; 2.3.6.4.5.

ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

2014 m. birželio 20 d.

Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei

dalyvaujant prokurorui Janui Paškevič

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) gimęs 1968-05-26 Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštesnysis, vedęs, dirbantis UAB „Literna“, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 4 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis E. M. papirko valstybės tarnautoją, o būtent: 2014-02-22 apie 15 val. 07 min., vairuodamas automobilį Skoda Octavia, v.n. (duomenys neskelbtini), po to, kai buvo sustabdytas Naujųjų Zadvarninkų k., Švenčionių r. jo vairuojamas automobilis Skoda Octavia, v.n. (duomenys neskelbtini) už tai, jog viršijo leistiną greitį, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (KET 135 punktas) ir už administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą, esančiam tarnybos metu ir vykdančiam eismo priežiūros ir viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliui A. J. davė kyšį – pinigus 50 Lt. Tokiais savo veiksmais E. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 4 d.

Kaltinamasis E. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino ir paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, kaltinime nurodytu laiku, jis važiavo darbo reikalais Švenčionių mieste Ignalinos m. link. Jis buvo blaivus, vairavo automobilį Skoda Octavia. Išvažiuojant iš Švenčionių m., Naujųjų Zadvarninkų k. jis buvo sustabdytas policijos pareigūno. Prie jo vairuojamo automobilio priėjo vienas pareigūnas, parodė greičio matuoklį, kuriuo buvo užfiksuotas 80 km/h greitis. Jis suabejojo, jog galėjo tiek viršyti leistiną greitį, bet policijos pareigūnas parodė greičio fiksavimo laiką, todėl jis sutiko, jog gyvenvietėje važiavo 80 km/h greičiu. Policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus. Jam buvo žinoma, jog už leistino greičio viršijimas 30 km/h ir daugiau yra numatyta atsakomybė – bauda nuo 100 Lt iki 300 Lt, o kadangi jis galiojančių nuobaudų neturėjo, jam galėjo būti paskirta pusė minimalios baudos, t.y. 50 Lt. Jis, norėdamas sumokėti baudą vietoje, pateikdamas policijos pareigūnui dokumentus, padavė 50 Lt vertės kupiūrą. Policijos pareigūnas paklausė, ką jis duoda. Jis paaiškino, kad nori sumokėti baudą už greičio viršijimą. Policijos pareigūnas paėmė vairuotojo pažymėjimą ir techninį pasą, kitų dokumentų ir pinigų neėmė, ir nuėjo prie tarnybinio

2

automobilio. Po kurio laiko policijos pareigūnas vėl priėjo, paėmė likusius dokumentus ir pinigus ir nuėjo prie tarnybinio automobilio. Po to, sugrįžęs, policijos pareigūnas paklausė ar jis paims pinigus, bet atsakus, jog pinigų neims, policijos pareigūnas pasakė, kad duoti pinigai traktuojami kaip kyšis, ir jam reikia važiuoti į policijos komisariatą. Policijos komisariate jam buvo surašytas protokolas už greičio viršijimą. Jis policijos pareigūnui norėjo sumokėti baudą vietoje, nes taip yra daręs anksčiau.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. J. paaiškino, kad š.m. vasario mėnesį, tikslaus laiko jis neprisimena, jis dirbo kartu su policijos pareigūnu P. D.. Jų tarnybinis automobilis buvo Švenčionių m., Vidžių g., kur jie matavo automobilių greitį. Kadangi prieš tai buvo sustabdytas automobilis ir to automobilio vairuotojui P. D. tarnybiniame automobilyje rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis matavo automobilių greitį ir sustabdė automobilį Skoda, kurį vairavo E. M.. Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį ir pareikalavo pateikti dokumentus. Vairuotojas jam pateikė vairuotojo pažymėjimą ir registracijos dokumentą, o pateikdamas draudimą ir techninės apžiūros rezultatų kortelę į juos įdėjo 50 Lt kupiūrą. Kelis kartus jis pasakė, kad vairuotojas paimtų dokumentus su pinigais, bet jų nepaėmė ir nieko nesakė. Tada jis paėmė vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos dokumentą ir tam, kad neišsitrintų greičio matuoklio duomenys, pasakius vairuotojui likti savo automobilyje, nuėjo prie tarnybinio automobilio, kur užpildė greičio registracijos žurnalą. Po to jis sugrįžo prie vairuotojo ir pareikalavo pateikti likusius dokumentus. Vairuotojas vėl, nieko nesakydamas, pateikė draudimo dokumentus ir techninės apžiūros kortelę, taip pat 50 Lt kupiūrą. Jis 4-5 kartus pasakė vairuotojui, kad paimtų pinigus, bet pastarasis pinigų nepaėmė ir nieko nesakė. Paklausius vairuotojo ar pinigai duodami tam, kad nebūtų surašytas protokolas, vairuotojas pasakė: „Taip“. Tada jis paaiškino, kad už kyšio davimą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, paėmė dokumentus su pinigais ir nuėjo prie tarnybinio automobilio, kur P. D. radijo ryšio pagalba susisiekė su policijos komisariatu ir pranešė apie duotą kyšį. Vairuotojas buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl greičio viršijimo. Jokios kalbos apie baudos dydį, apie baudos sumokėjimą vietoje, nebuvo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas P. D. paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, jis dirbo kartu su policijos pareigūnu A. J. ir Švenčionių m. tikrino automobilių greitį. Tuo metu jis buvo tarnybiniame automobilyje ir sustabdyto automobilio vairuotojui surašinėjo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jis matė, kad A. J. sustabdė automobilį ir priėjo prie vairuotojo. Po kurio laiko A. J. priėjo prie tarnybinio automobilio ir pasakė, kad vairuotojas davė kyšį už protokolo nesurašymą. Apie tai jis pranešė Švenčionių r. PK budėtojui.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l. 13) matyti, kad A. J. pateikė vieną 50 Lt nominalo kupiūrą, kurį buvo apžiūrėta ir prijungta prie bylos (b.l. 14-15).

E. M. 2014-02-22 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 3 d. (b.l. 4).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog liudytojų parodymai yra nuoseklus, liudytojas A. J. nurodė, jog E. M., pateikdamas dokumentus, kartu padavė 50 Lt kupiūrą. Kelis kartus E. M. buvo pasakyta paimti dokumentus su pinigais, bet pastarasis jų nepaėmė. Po kurio laiko policijos pareigūnui dar kartą priėjus E. M. vėl pateikė dokumentus su pinigais, policijos pareigūnui pareikalavimus paimti pinigus, kaltinamasis nieko nesakydamas jų nepaėmė. Vėliau policijos pareigūnui paklausius ar pinigai duodami tam, kad nebūtų surašytas protokolas, vairuotojas pasakė: „Taip“. E. M. nesakė, jog nori sumokėti baudą ir su E. M. apie baudos dydį ir jos mokėjimą kalbama nebuvo. Policijos pareigūnai vykdė savo pareigas, todėl jie neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Kaltinamojo versija, kad jis žinojo kokia jam gresia bauda už leistino greičio viršijimą daugiau nei 30 km/h ir jis norėjo sumokėti pusę minimalios baudos vietoje, teismas vertina kritiškai kaip bandymus išvengti atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net būnant teisininku mintinai žinoti visų teisės

3

pažeidimų sankcijas neįmanoma. Teismui paklausius kaltinamojo kokia yra nuobauda už teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 4 d., kaltinamasis atsakė neteisingai, kas taip pat verčia abejoti kaltinamojo paaiškinimais. Kitą vertus, kaltinamajam 2014-02-22 buvo surašytas ir įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, jog ATPK 124 str. 3 d. sankcijoje yra numatyta bauda nuo 100 iki 300 Lt, o E. M. siūloma sumokėti 50 Lt baudą. E. M. įtarimas buvo pareikštas ir jis buvo apklaustas 2014-02-24, todėl jau turėjo versiją. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis davė policijos pareigūnams pinigus siekiant sau palankaus sprendimo, t.y. administracinės teisės pažeidimo protokolo nesurašymo už padarytą teisės pažeidimą.

Nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 227 str. 4 d., nes kaltinamasis davė 50 Lt kyšį, kas yra mažiau nei 1 MGL vertės kyšį.

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą visuomenei laipsnį. E. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jis anksčiau teistas nebuvo, dirba, charakterizuojamas patenkinamai, kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Esant tokioms aplinkybėms teismas skiria kaltinamajam bausmę sankcijos ribose.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - viena 50 Lt kupiūra, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina (LR BK 72 str. 2 d., LR BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjant bylą teismas turėjo 74,49 Lt išlaidų, kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (LR BPK 105 str.).

Vadovaudamasis LR BPK 303-305, 307-308 str., teismas

n u s p r e n d ė :

E. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 227 str. 4 d. ir nuteisti jį bauda 10 MGL (1300 Lt) dydžio. Nustatyti, jog bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną 50 Lt kupiūrą, saugomą Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Priteisti iš E. M. 74,49 Lt (septyniasdešimt keturis Lt 49 ct) teismo turėtų išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij