Dėl teisės normų, reglamentuojančių taikytiną teisę ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-358-219/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00139-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.10.1; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių taikytiną teisę ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB,,Baltic Bioenergy“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB „Pajūrio administratorių agentūra“; 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi BUAB,,Baltic Bioenergy“ bankroto byloje patvirtintas 1 142 413,10 Eur dydžio kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ finansinis reikalavimas; 2017 m. kovo 17 d. nutartimi BUAB,,Baltic Bioenergy“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. Šiaulių apygardos teisme 2017 m. kovo 7 d. gautas bankroto administratorės prašymas patvirtinti „Uni-Boilers ApS“ 1 142 413,10 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Prašyme nurodyta, kad 2017 m. vasario 22 d. buvo gautas „Uni-Boiler ApS“ pranešimas, jog 2016 m. liepos 12 d. perdavimo sutarties pagrindu 1 276 924,49 Eur skolininkės BUAB „Baltic bioenergy“ skola kreditoriui „K. E. H. Holding A/S“ perduota naujam kreditoriui „Uni-Boiler ApS“.

4. Šiaulių apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismui pateikta reikalavimo perleidimo sutarties kopija nėra patvirtinta dokumentų tvirtinimo žyma (Apostille), taip pat į aplinkybę, kad, Danijos Karalystės centrinio verslo registro (CVR) duomenimis, nuo 2016 m. liepos 6 d. „K. E. H. Holding A/S“ vadovas K. E. H. (K. E. H.) neteko įgaliojimų, kas sukėlė abejonių dėl jo teisės sudaryti minėtą sutartį įmonės vardu, 2017 m. kovo 16 d. nutartimi įpareigojo bankroto administratorę pateikti papildomus duomenis.

5. Šiaulių apygardos teisme 2017 m. kovo 24 d. gautas „Uni-Boilers ApS“ atstovo advokato L. B. prašymas pakeisti kreditorių „K. E. H. Holding A/S“ į naują kreditorių „Uni-Boilers ApS“ ir patvirtinti „Uni-Boilers ApS“ 1 276 924,49 Eur finansinį reikalavimą pagal 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

6. Šiaulių apygardos teisme 2017 m. kovo 31 d. gautas bankroto administratorės raštas, kuriuo teismas informuotas apie tai, kad administratorė neturi galimybių pateikti papildomų duomenų.

7. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi „Uni-Boilers ApS“ buvo įtrauktas į BUAB „Baltic Bioenergy“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; bankroto administratorė įpareigota pateikti papildomus duomenis „Uni-Boilers ApS“ prašymo pagrįstumui įvertinti.

8. Šiaulių apygardos teisme 2017 m. balandžio 18 d. gautas bankroto administratorės prašymas netvirtinti trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ finansinio reikalavimo, nes paaiškėjo nauja aplinkybė, kad kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ vadovas dar iki 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo neteko įgaliojimų.

9. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkino prašymo dėl kreditoriaus pakeitimo ir „Uni-Boilers ApS“ finansinio reikalavimo tvirtinimo. Teismas, įvertinęs 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo perdavimo sutartį, Danijos Karalystės centrinio verslo registro (CVR) duomenis apie tai, kad nuo 2016 m. liepos 6 d. „K. E. H. Holding A/S“ vadovas K. E. H. neteko įgaliojimų, „Uni-Boilers ApS“ atstovo ir bankroto administratorės rašytinius paaiškinimus, aplinkybę, kad byloje nėra kitų duomenų apie K. E. H. įgaliojimus veikti įmonės vardu po kreipimosi į teismą dėl tos įmonės likvidavimo, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti viešų registrų duomenų teisingumu ir išsamumu, t. y. kad nuo 2016 m. liepos 6 d. „K. E. H. Holding A/S“ vadovas neteko įgaliojimų, todėl negalėjo 2016 m. liepos 12 d. sutartimi perleisti „K. E. H. Holding A/S“ turimos reikalavimo teisės. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi.

10. Šiaulių apygardos teisme buvo gautas pakartotinis „Uni-Boilers ApS“ atstovo prašymas dėl trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ finansinio reikalavimo tvirtinimo. Bankroto administratorė prašė teismo netvirtinti trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ finansinio reikalavimo UAB „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

11. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės prašymą dėl „Uni-Boilers ApS“ finansinio reikalavimo netvirtinimo ir atsisakė pakeisti kreditorių „K. E. H. Holding A/S“ į naują kreditorių „Uni-Boilers ApS“ bei tvirtinti 1 276 924,49 Eur dydžio „Uni-Boilers ApS“ finansinį reikalavimą BUAB,,Baltic Bioenergy“ bankroto byloje.

12. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad reikalavimo teisės perleidimas po to, kai kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas bankroto byloje, t. y. įvykęs bankrutuojančios įmonės prievolių modifikavimas, tvirtinamas teismo atliekant kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo procesinį veiksmą. Teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies perleidimo kitam asmeniui tvirtinimo, nebeatlieka anksčiau skolininko bankroto byloje patvirtinto reikalavimo pagrįstumo materialiosios kontrolės, tačiau įvertina, ar reikalavimas (jo dalis) perleistas laikantis teisės aktų reikalavimų.

13. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsniu, ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalimi, 35 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzU2LTMzMC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1356-330/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1356-330/2017">2-1356-330/2017</a> pateiktais išaiškinimais, teismas nurodė, kad kreditorių finansiniai reikalavimai, suteikiantys teisę turėti įtakos priimant kreditorių susirinkimo sprendimus, gali būti perimami tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sandorį, kuriuo kreditoriaus valia aiškiai išreiškiama, pavyzdžiui, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį; tiek atsisakydamas finansinio reikalavimo, tiek perleisdamas jį kitam kreditoriui arba kitam asmeniui, kreditorius laisva valia išreiškia savo ketinimus.

14. Teismas pažymėjo, kad nors klausimas dėl „Uni-Boilers ApS“ 1 276 924,49 Eur finansinio reikalavimo jau kartą buvo nagrinėtas teisme ir jis nebuvo tenkintas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi, tačiau tai savaime nereiškia, jog, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, asmuo negali pakartotinai kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo.

15. Teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ pakeitimo nauju kreditoriumi „Uni-Boilers ApS“, įvertino šių įmonių 2016 m. liepos 12 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, Danijos Karalystės centrinio verslo registro (CVR) duomenis apie tai, kad nuo 2016 m. liepos 6 d. „K. E. H. Holding A/S“ vadovas K. E. H. neteko įgaliojimų, minėtų įmonių vadovų 2017 m. balandžio 18 d. notarine tvarka patvirtintus paaiškinimus. Šiuose paaiškinimuose nurodyta, kad „K. E. H. Holding A/S“ dar 2015 m. gruodžio 31 d. perdavė „Uni-Boilers ApS“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą, tačiau rašytinė sutartis buvo sudaryta vėliau; reikalavimo perleidimo sutartyje klaidingai nurodyta sutarties sudarymo data, ji sudaryta 2016 m. liepos 1 d., o ne, kaip nurodyta sutartyje, 2016 m. liepos 12 d. Teismas, spręsdamas minėtą klausimą, taip pat įvertino 2015 m. gruodžio 31 d. skolos perdavimo aktą. Šiame akte nurodoma, kad „K. E. H. Holding A/S“ yra skolinga 40 268 Eur mokesčio už konsultavimo paslaugas „Uni-Boilers ApS“; šis reikalavimas bus įvykdytas kreditorei perduodant turtą: 1) iš UAB „Baltic Bio Energy“ gautinas lėšas, t. y. 1 276 924,49 Eur sumą; 2) iš UAB „Baltic Wood“ gautinas lėšas, t. y. 160 259 Eur sumą; 3) įrangą, esančią adresu: Krucių kaimas, LT-89327 Mažeikiai; atlikus perdavimą, visos skolos tarp „K. E. H. Holding A/S“ ir „Uni-Boilers ApS“ bus visiškai ir galutinai padengtos.

16. Teismas nurodė, kad nors „Uni-Boilers ApS“ kartu su pakartotiniu prašymu pateikti dokumentai yra patvirtinti Apostille žyma, tačiau pagal 1961 m. spalio 5 d. Konvenciją dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – Hagos konvencija) Apostille patvirtinami tik rašytiniame dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumas, todėl Apostille žyma nepatvirtina dokumento turinio. Teismas pažymėjo, kad nors 2016 m. liepos 12 d. perdavimo sutartis sudaryta notarine forma, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl rašymo apsirikimo šioje sutartyje tris kartus būtų buvusi nurodyta ne tokia jos sudarymo data. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog notariniame sandoryje nurodyta ne tokia sandorio sudarymo data, buvo teigiama tik „Uni-Boilers ApS“ ir „K. E. H. Holding A/S“ vadovų 2017 m. balandžio 18 d. paaiškinimuose. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad duomenys dėl to, kada įvyko reikalavimo teisių perdavimas, yra prieštaringi.

17. Teismas taip pat pažymėjo, kad terminas kreditorių reikalavimams bankroto byloje pareikšti baigėsi 2015 m. lapkričio 26 d., tačiau trečiasis asmuo „Uni-Boilers ApS“ tik 2017 m. vasario 22 d. kreipėsi į BUAB „Baltic Bioenergy“ bankroto administratorę dėl savo finansinio reikalavimo tvirtinimo pagal 2015 m. skolų perdavimą. Kadangi „Uni-Boilers ApS“ direktorius yra M. N. (M. N.), kuris iki bankroto bylos iškėlimo ėjo ir UAB „Baltic Bioenergy“ vadovo pareigas, be to, jis pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje, teismas sprendė, jog trečiajam asmeniui galėjo ir turėjo būti žinoma apie bankroto bylos iškėlimą skolininkei, todėl „Uni-Boilers ApS“ turėjo pareigą kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau tai padarė praėjus daugiau negu 14 mėnesių nuo galbūt tariamos reikalavimo teisės atsiradimo pagal 2015 m. gruodžio 31 d. skolos perdavimą.

18. Teismas, remdamasis CK 6.101 straipsnio 5 dalimi, 6.109 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo pateiktais šių teisės normų išaiškinimais, nurodė, kad naujasis kreditorius reikalavimo sutartimi įgytą reikalavimo teisę gali panaudoti prieš skolininką, t. y. įgyja teisę reikalauti prievolės įvykdymo, tik po to, kai skolininkas buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą naujajam kreditoriui.

19. Bankroto administratorė neprašė reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinti negaliojančia, o teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų tą sandorį vertinti kaip akivaizdžiai niekinį ir šį klausimą spręsti teismo iniciatyva (CK 1.78 straipsnis). Tačiau, teismo vertinimu, iškilo pagrįstų abejonių dėl „K. E. H. Holding A/S“ 1 276 924,49 Eur dydžio reikalavimo teisės perleidimo trečiajam asmeniui „Uni-Boilers ApS“. Teismas pažymėjo, kad tik nurodžius, jog 2017 m. liepos 12 d. „K. E. H. Holding A/S“ vadovas K. E. H. neturėjo įgaliojimų sudaryti sandorius įmonės vardu, „Uni-Boilers ApS“ pateikė papildomus paaiškinimus, kad perdavimo sutartyje nurodyta netiksli jos sudarymo data, kad reikalavimo teisė buhalteriškai perduota dar 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau reikalavimo perleidimo sutartis pasirašyta 2016 m. liepos 1 d. Trečiasis asmuo „Uni-Boilers ApS“ neteikė duomenų, paaiškinimų nei bankroto administratorei, nei teismui, kodėl dėl reikalavimo teisės perleidimo galimai buvo sudaryti iš esmės du sandoriai: skolos perdavimas ir perdavimo sutartis. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pakartotiniame prašyme „Uni-Boilers ApS“ nurodė, jog šalys buvo susitarusios, kad galutinai reikalavimas bus perleidžiamas tik po to, kai jis bus teismo patvirtintas, todėl teismui kyla abejonių, ar apskritai įvyko reikalavimo teisės perleidimas.

20. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, teismas sutiko su bankroto administratore, kad „Uni-Boilers ApS“ neįrodė reikalavimų pagrįstumo. Kadangi „Uni-Boilers ApS“ nepaneigė bylos nagrinėjimo metu teismui kilusių abejonių dėl to, ar ji įgijo teisę reikalauti 1 276 924,49 Eur iš atsakovės, teismas sprendė, kad „Uni-Boilers ApS“ neįrodė turimos reikalavimo teisės.

21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ atskirąjį skundą, 2018 m. sausio 9 d. nutartimi paliko Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą.

22. Kolegija, įvertinusi trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ pateiktus dokumentus, paaiškinimus, taip pat kitus byloje esančius duomenis, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė BUAB „Baltic Bioenergy“ bankroto byloje keisti kreditorių „K. E. H. Holding A/S“ nauju kreditoriumi „Uni-Boilers ApS“ su 1 276 924,49 Eur finansiniu reikalavimu. Kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų pagrindu negalima daryti neabejotinos išvados, kad atsakovės bankroto byloje patvirtintas „K. E. H. Holding A/S“ finansinis reikalavimas buvo perleistas trečiajam asmeniui „Uni-Boilers ApS“ teisės aktų nustatyta tvarka.

23. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad pagal Hagos konvenciją Apostille patvirtinami tik rašytiniame dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo tikrumas. Apostille žyma nepatvirtina paties dokumento turinio tikrumo, realumo ar teisėtumo. Dėl šios priežasties, kolegijos vertinimu, sprendžiant kreditoriaus pakeitimo klausimą, turi būti įvertinta, ar trečiojo asmens pateiktų dokumentų pagrindu galima daryti išvadą apie realiai ir teisėtai įvykusį „K. E. H. Holding A/S“ reikalavimo teisės į skolininkę BUAB „Baltic Bioenergy“ perleidimą naujam kreditoriui „Uni-Boilers ApS“. Teisingam bylos išnagrinėjimui, kolegijos nuomone, neturi teisinės reikšmės faktas, kad „Uni-Boilers ApS“ teismui pateikti dokumentai yra patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų parašais, nes šiais parašais taip pat nepatvirtinamas šių dokumentų turinio tikrumas ir (ar) teisėtumas.

24. Kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esant prieštaringiems duomenims dėl to, kada įvyko „K. E. H. Holding A/S“ finansinio reikalavimo teisės perdavimas „Uni-Boilers ApS“, ir esant duomenims apie tai, kad 2016 m. liepos 12 d. „K. E. H. Holding A/S“ vadovas neturėjo įgaliojimų sudaryti sandorius tos įmonės vardu, egzistuoja pagrįstų abejonių dėl „K. E. H. Holding A/S“ 1 276 924,49 Eur dydžio reikalavimo teisės perleidimo „Uni-Boilers ApS“ fakto realumo.

25. Įvertinusi trečiojo asmens paaiškinimus apie tai, kad reikalavimo teisė „buhalteriškai“ jam buvo perleista dar 2015 m. gruodžio 31 d., tik reikalavimo perleidimo sutartis buvo pasirašyta vėliau (2016 m. liepos 1 d.), nes buvo sutarta ją (sutartį) sudaryti, kai teismas patvirtins šį reikalavimą, kolegija pažymėjo, jog buhalterinis reikalavimo perleidimo (skolų perdavimo) aktas teisine prasme negali būti laikomas tinkamu reikalavimo teisės perleidimo sandoriu tam, kad būtų galima tokį reikalavimą patvirtinti skolininko bankroto byloje, nes reikalavimai gali būti perimami tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sandorį, kuriuo kreditoriaus valia aiškiai išreiškiama, pavyzdžiui, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį.

26. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės bankroto byloje „K. E. H. Holding A/S“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi. Vadinasi, toks patvirtintas reikalavimas galėjo būti sandorio pagrindu perleidžiamas tik po nurodytos nutarties priėmimo, o tokiu atveju, sprendžiant dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorio fakto ir (ar) sandorio teisėtumo, byloje pateiktas 2015 m. gruodžio 31 d. skolų perdavimo buhalterinis aktas neturi teisinės reikšmės.

27. Kolegijos vertinimu, vien „Uni-Boilers ApS“ teiginiais ir rašytiniais paaiškinimais apie tai, kad perdavimo sutartyje esą nurodyta neteisinga jos sudarymo data, pateiktais šališkų ir bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, nesant kitų tą patvirtinančių objektyvių duomenų, taip pat turint omenyje tai, jog, pirmą kartą kreipiantis į teismą dėl kreditoriaus pakeitimo, trečiasis asmuo net nebuvo užsiminęs apie tai, kad reikalavimo perleidimo sutartyje nurodyta neteisinga jos sudarymo data, negali būti pašalintos abejonės, jog šį sandorį „K. E. H. Holding A/S“ vardu pasirašęs asmuo (K. E. H.) nebeturėjo tam įgaliojimų. Be to, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, reikalavimo perleidimo sutartyje net tris kartus buvo fiksuojama, pasak trečiojo asmens, neteisinga sutarties sudarymo data. Kolegijos nuomone, tokia aplinkybė labiau leidžia manyti, kad sutartyje nebuvo įsivėlusi rašymo apsirikimo klaida. Kolegija pažymėjo ir tai, kad 2017 m. balandžio 18 d. rašytinius paaiškinimus „Uni-Boilers ApS“ ir „K. E. H. Holding A/S“ vardu pasirašė M. N. ir K. E. H., tačiau pagal viešus duomenis K. E. H. savo, kaip vadovo, įgaliojimų neteko nuo 2016 m. liepos 6 d., todėl nėra aišku, kokiu pagrindu rašytiniuose paaiškinimuose jis save nurodo kaip juridinio asmens direktorių. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad šie rašytiniai paaiškinimai buvo sudaryti tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas iškėlė klausimą dėl K. E. H. įgaliojimų sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, todėl jie (paaiškinimai) vertintini kritiškai. Aplinkybė, kad Danijos Karalystės centrinio verslo registre (CVR) nenurodyta, kas po K. E. H. perėmė „K. H. Holding A/S“ valdymo organo įgaliojimus, kolegijos vertinimu, nesuponuoja išvados, jog K. E. H. buvo išlikę ar pratęsti vadovo įgaliojimai aptariamo perdavimo sandorio metu.

28. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „K. E. H. Holding A/S“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi; trečiajam asmeniui buvo žinoma apie atsakovės bankroto procesą; sandorį su „K. E. H. Holding A/S“ dėl reikalavimo teisės į atsakovę perdavimo trečiasis asmuo sudarė praėjus ilgam laiko tarpui, nors tokiam sandoriui sudaryti pagrindinė sąlyga buvo finansinio reikalavimo patvirtinimas teismo nutartimi. Taigi trečiasis asmuo reikalavimą iš „K. E. H. Holding A/S“ perimti teisės aktų nustatyta tvarka galėjo daug anksčiau, tačiau minėtas sandoris buvo sudaromas tuo metu, kai K. E. H. pagal viešus duomenis nebeturėjo įgaliojimų veikti „K. E. H. Holding A/S“ vardu. Vadinasi, kolegijos vertinimu, vien egzistavęs (tikras ar tariamas) susitarimas dėl ketinimo sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį ateityje (kaip ir buhalterinis skolų perdavimas) negali patvirtinti finansinio reikalavimo teisės teisėto perleidimo kitam subjektui, dėl to trečiajam asmeniui tenka visos iš to atsirandančios neigiamos pasekmės – t. y. jo prašomas reikalavimas negali būti patvirtintas atsakovės bankroto byloje.

29. Kolegija padarė išvadą, kad esminę reikšmę byloje turi ne tai, ar reikalavimas buvo perleistas, o tai, ar reikalavimo teisė buvo perleista teisės aktų nustatyta tvarka. Kolegijos vertinimu, trečiasis asmuo šios faktinės aplinkybės objektyviais duomenimis neįrodė, nes neišnyko abejonės, kad reikalavimo teisę „K. E. H. Holding A/S“ vardu perleido tam įgaliojimų neturėjęs asmuo. Trečiajam asmeniui nepagrindus reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo, jo pareikštas reikalavimas negali būti tvirtinamas bankroto byloje. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 12 d. sutartį klaidingai nurodė kaip sudarytą notarine forma, nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Reikšmės neturi ir nebuvimas priešingų duomenų apie tai, kad po „K. E. H. Holding A/S“ išregistravimo jo finansinis reikalavimas į atsakovę jokiam kitam subjektui nebuvo perleistas ir kad šis reikalavimas nebuvo nurašytas ar kad „K. E. H. Holding A/S“ nebuvo atsisakęs savo reikalavimo.

30. Trečiojo asmens teigimu, pirmosios instancijos teismo akcentuota reikalavimo teisės perleidimo neatitiktis CK nustatytiems reikalavimams nepaneigia reikalavimo teisės perleidimo fakto, nes sandoris buvo sudarytas Danijos Karalystėje tarp Danijos Karalystės juridinių asmenų. Kolegija, vertindama šį argumentą, pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog pagal Danijos Karalystės įstatymus K. E. H. buvo išsaugojęs savo, kaip „K. E. H. Holding A/S“ vadovo, įgaliojimus ir po 2016 m. liepos 6 d., todėl šie argumentai, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo aiškinti byloje surinktus įrodymus kitaip, negu aptarta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

31. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir priimti naują sprendimą – tenkinti trečiojo asmens prašymą dėl kreditoriaus pakeitimo ir finansinio reikalavimo tvirtinimo, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.1. Teismai, aiškindami reikalavimo perleidimo sutartį, spręsdami dėl jos galiojimo ir ją pasirašiusio įmonės vadovo įgaliojimų veikti įmonės vardu, pažeidė tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį sutarčių aiškinimo metodus, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad šią sutartį sudariusios šalys nėra Lietuvos Respublikos subjektai ir kad sutarties objektas ir dalykas yra susijęs su užsienio teise. Reikalavimo perleidimo sutartis kvalifikuotina ne kaip sutartis, turinti tarptautinį (užsienio) elementą, o kaip nacionalinė sutartis, sudaryta Danijos Karalystės subjektų pagal Danijos Karalystės teisę, todėl teismai turėjo spręsti dėl šiai sutarčiai taikytinos teisės. Teismai, ex officio (pagal pareigas) nenustatę reikalavimo perleidimo sutarčiai ir šią sutartį pasirašiusio įmonės vadovo įgaliojimų apimčiai taikytinos teisės ir jos turinio, pažeidė CK 1.10, 1.12, 1.40 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 808 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2013">3K-3-78/2013</a>; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDEtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-141-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-141-684/2015">3K-3-141-684/2015</a>). Nagrinėjamu atveju tiek reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo, tiek ją pasirašiusio „K. E. H. Holding A/S“ vadovo įgaliojimų šią sutartį pasirašyti įmonės vardu klausimai turėjo būti sprendžiami pagal Danijos Karalystės nacionalinę teisę.

31.2. Teismai padarė teisiškai nepagrįstą išvadą dėl to, kad byloje esantys duomenys dėl reikalavimo perleidimo sutarties ir jos sudarymo aplinkybių yra prieštaringi ir nėra aišku, kada iš tikrųjų įvyko teisių perleidimas, t. y., kaip nurodyta sutartyje, 2016 m. liepos 12 d. ar, kaip savo paaiškinimuose nurodo ją pasirašiusieji subjektai, 2016 m. liepos 6 d. Byloje nėra paneigta esminė aplinkybė, kad reikalavimas buvo perleistas. Be to, reikalavimas jau buvo perleistas iki prašymo patvirtinti trečiojo asmens kreditoriaus reikalavimą pateikimo momento. Tai, kad reikalavimo perleidimas galimai neatitinka CK nustatytos tvarkos, nepaneigia jo perleidimo fakto, nes sandoris sudarytas ne Lietuvos Respublikoje, o Danijos Karalystėje, Danijos Karalystės juridinių asmenų. Aplinkybė, kad reikalavimo perleidimo sutartyje padaryta jos sudarymo datos korektūros klaida, nepaneigia reikalavimo perleidimo fakto.

31.3. Teismai padarė teisiškai nepagrįstą išvadą, kad „K. E. H. Holding A/S“ vadovas neturėjo teisės pasirašyti reikalavimo perleidimo sutartį šios įmonės vardu, nes, Danijos Karalystės centrinio verslo registro (CVR) duomenimis, „K. E. H. Holding A/S“ vadovas K. E. H. nuo 2016 m. liepos 6 d. neteko įgaliojimų – tądien bankroto teismui buvo išsiųstas prašymas dėl šios įmonės likvidavimo. Padarydami šią išvadą, teismai neatsižvelgė į tai, kad minėtame registre (CVR) nenurodytas joks kitas asmuo, kaip perėmęs įmonės valdymo organo pareigas, nors įmonė išregistruota tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. Taigi jokiam kitam asmeniui reikalavimas į UAB „Baltic Bioenergy“ nebuvo perleistas, joks kitas asmuo dėl savo, kaip kreditoriaus, įtraukimo į UAB „Baltic Bioenergy“ bankroto bylą nesikreipė. Be to, byloje nėra įrodymų, kad „K. E. H. Holding A/S“ finansinis reikalavimas būtų buvęs nurašytas. Minėtos aplinkybės taip pat netiesiogiai patvirtina, kad finansinis reikalavimas buvo perleistas būtent trečiajam asmeniui, o aplinkybė, kad perleidimo tvarka neatitinka pagal Lietuvos teisę galiojančios tvarkos, savaime reikalavimo perleidimo nedaro neteisėto ar negaliojančio.

31.4. Teismai neteisingai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus, įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), dėl to neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė neteisėtą sprendimą bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2013">3K-3-78/2013</a>). Pirma, 2017 m. kovo 16 d. nutartimi teismas nutarė įpareigoti atsakovės bankroto administratorę pateikti papildomus duomenis dėl prašymo pagrįstumo, t. y. 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį bei kitus dokumentus, susijusius su reikalavimo perleidimu, patvirtinančius K. E. H. įgaliojimus sudaryti minėtą sutartį „K. E. H. Holding A/S“ vardu, patvirtintus dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille) pagal Hagos konvenciją. Aplinkybė, kad teismas reikalavo dokumentus tvirtinti pažyma (Apostille), leidžia teigti, jog reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta užsienyje, t. y. Danijos Karalystėje, ir šiai sutarčiai turi būti taikoma ne Lietuvos, o užsienio teisė. Antra, nors teismas abejoja, ar realiai reikalavimas trečiajam asmeniui buvo perduotas, tačiau nustatytas faktas, kad „K. E. H. Holding A/S“ yra išregistruota dar 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir bankroto administratorė nepateikė jokių duomenų, kad koks nors kitas asmuo būtų perėmęs šios įmonės finansinį reikalavimą ar kad ši įmonė būtų reikalavimo atsisakiusi (ĮBĮ 26 straipsnis), patvirtina, kad „K. E. H. Holding A/S“ finansinis reikalavimas buvo perleistas trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo pateikė visus teismo reikalaujamus papildomus dokumentus (2016 m. liepos 12 d. datuotą ir Apostille patvirtintą reikalavimo perleidimo sutartį, 2017 m. balandžio 18 d. sutartį pasirašiusių vadovų paaiškinimus dėl reikalavimo perleidimo aplinkybių, patvirtintus 2017 m. birželio 22 d. Apostille, 2015 m. gruodžio 31 d. skolų perdavimo aktą, taip pat patvirtintą 2017 m. birželio 22 d. Apostille), patvirtinančius finansinio reikalavimo perleidimo trečiajam asmeniui faktą. Tuo tarpu bankroto administratorė nepateikė jokių įrodymų, kurių paneigtų trečiojo asmens poziciją.

32. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis nepakeistas, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

32.1. Įmonės (skolininko) bankroto proceso metu kreditoriaus sudaryto sandorio sudarymo vieta ir ją sudarę subjektai savaime nelemia užsienio teisės taikymo skolininko bankroto byloje, kurioje vyrauja viešasis interesas ir prioritetinis visų esamų įmonės kreditorių teisinės gynybos principas.

32.2. Byloje nebuvo ir nėra sprendžiamas klausimas dėl sandorio, kurio pagrindu trečiasis asmuo prašė teismo patvirtinti kreditoriaus reikalavimo, o sprendžiama tik dėl Danijos Karalystėje registruotos įmonės – atsakovo kreditoriaus (ne)pakeitimo. Esant tokiam ginčo nagrinėjimo dalykui atitinkamai nustatomos ir nagrinėjamo ginčo ribos, t. y. teismas nesprendžia dėl Danijoje 2016 m. liepos 12 d. dviem kalbomis (danų ir anglų) sudaryto sandorio (anglų kalba įvardyto kaip Transfer agreement) tarp dviejų susijusių Danijoje registruotų įmonių sudarymo teisėtumo, galiojimo ir pan. Teismai bankroto byloje tik tyrė, ar yra pakankamai duomenų manyti, kad naujasis potencialus kreditorius teisėtai perėmė bankroto byloje esančio kreditoriaus turimą finansinį reikalavimą, ar pateikti duomenys yra prieštaringi, ar nesudaro pagrindo pagrįstoms abejonėms dėl reikalavimo perleidimo realumo atsirasti. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl Danijos Karalystės taikytinos teisės šio perleidimo sandorio aiškinimui nėra pagrįsti.

32.3. Teismai pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos, o ne Danijos Karalystės privatinės teisės normas. Lietuvos kolizinėje teisėje (CK 1.42 straipsnio 2 dalis) imperatyviai nustatyta, kad šalių pasirinkta teisė perleidžiant reikalavimą negali būti panaudota prieš skolininką, jeigu nebuvo gautas jo sutikimas dėl pasirinktos taikytinos teisės. Šiuo konkrečiu atveju vieno puslapio apimties 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo perleidimo (sandorio) sudarymui dėl galimai taikytinos ne Lietuvos teisės nebuvo gautas atsakovės – likviduojamos įmonės sutikimas, nors, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, bankroto bylos nagrinėjimo vietą, galimą bylos apsunkinimą dėl užsienio taikytinos teisės pasirinkimo, kreditorių ir skolininko glaudų ryšį, toks sutikimas (jei šalys būtų siekusios pasirinkti užsienio teisę) būtų būtinas. Minėta kolizinė norma šiuo atveju taikoma prioritetiškai ir CK 1.42 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, nes pastaroji, nors taip pat lemtų nacionalinės teisės taikymą, negalėtų apsunkinti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių, kurių teisės ginamos ir pagal viešosios teisės normas, teisinės situacijos.

32.4. Kasacinio skundo argumentas dėl CK 1.40 straipsnio nuostatų taikymo ir aiškinimo yra nepagrįstas. Šioje byloje teismai nesprendė ir neišsprendė klausimo dėl įgaliojimo formai, terminui, turiniui taikomų reikalavimų, nes nebuvo keliami tokie teisės taikymo klausimai. Teismai, remdamiesi Danijos Karalystės viešo registro duomenimis ir potencialaus kreditoriaus pateikta informacija, tik nustatė akivaizdžias ir pakankamas logikos spragas trečiojo asmens išdėstytoje pozicijoje dėl „K. E. H. Holding A/S“ vadovo (ne)galimumo pasirašyti tokį susitarimą bei pateikė atitinkamus paaiškinimus ir teisiškai pagrįstus argumentus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacinio skundo argumento taikyti Danijos Karalystės teisę

33. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytu nemokumo (bankroto) teisinių santykių reglamentavimu, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovei UAB,,Baltic Bioenergy“ iškelta bankroto byla; 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje patvirtintas 1 142 413,10 Eur dydžio kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ finansinis reikalavimas; 2017 m. kovo 17 d. nutartimi BUAB,,Baltic Bioenergy“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

34. Byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. liepos 28 d. bankroto bylą nagrinėjantis teismas gavo trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ atstovo prašymą (prašymas pakartotinis – pirmasis buvo gautas 2017 m. kovo 24 d. ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi netenkintas) pakeisti atsakovės kreditorių „K. E. H. Holding A/S“ į naują kreditorių „Uni-Boilers ApS“ ir patvirtinti šios įmonės 1 276 924,49 Eur finansinį reikalavimą pagal 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

35. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai šio prašymo netenkino dėl to, kad nustatė, jog „K. E. H. Holding A/S“ vadovas neturėjo teisės sudaryti 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį, nes, Danijos Karalystės centrinio verslo registro duomenimis, jis nuo 2016 m. liepos 6 d. neteko įgaliojimų veikti „K. E. H. Holding A/S“ vardu.

36. Trečiasis asmuo pagrindiniu kasacinio skundo argumentu nurodo tai, kad teismai, jo manymu, aiškindami reikalavimo perleidimo sutartį, spręsdami dėl jos galiojimo ir ją pasirašiusio įmonės vadovo įgaliojimų veikti įmonės vardu, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad šią sutartį sudariusios šalys nėra Lietuvos Respublikos subjektai ir kad sutarties objektas bei dalykas yra susiję su užsienio (Danijos Karalystės) teise, todėl teismai turėjo spręsti dėl šiai sutarčiai taikytinos teisės. Teismai, trečiojo asmens teigimu, nepagrįstai ex officio nenustatė reikalavimo perleidimo sutarčiai ir šią sutartį pasirašiusio įmonės vadovo įgaliojimų apimčiai taikytinos teisės ir jos turinio.

37. CK 1.12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiga teismui ex officio taikyti, aiškinti bei nustatyti užsienio teisės turinį kyla tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje užsienio teisės taikymo klausimais, išaiškinta, kad užsienio teisės turinio klausimas laikytinas teisės, o ne fakto klausimu, ir pareiga jį, vadovaujantis iure novit curia (teismas žino teisę) principu, aiškintis tenka bylą nagrinėjančiam teismui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMTAtNjg0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-110-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-110-684/2015">3K-7-110-684/2015</a>).

38. Taigi teisės taikymo klausimai priklauso teismo kompetencijai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o CPK 8 straipsnis nurodo, kad dalyvaujantys byloje asmenys CPK nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu; bendradarbiavimas yra viena iš priemonių, kuri užkerta kelią vilkinti procesą (CPK 7 straipsnis) ir sudaro galimybę greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Be kita ko, CPK 347 straipsnio 2 dalis draudžia kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi teismo pareiga nustatyti, aiškinti ir taikyti užsienio teisės turinį neatleidžia proceso dalyvio nuo pareigos po įstojimo į bylą nedelsiant teikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais jis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikoje registruotai įmonei,,Baltic Bioenergy“ bankroto byla iškelta ir bankroto procedūros, įskaitant „K. E. H. Holding A/S“ finansinio reikalavimo patvirtinimą, vykdomos nacionalinės (Lietuvos Respublikos) teisės pagrindu ir dėl šių procedūrų teisėtumo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ginčo nekilo. Trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ atstovas nei pirmajame, nei antrajame prašyme dėl kreditoriaus pakeitimo 2016 m. liepos 12 d sutarties pagrindu Danijos Karalystės teise nesirėmė, savo pozicijos šia teise aiškiai negrindė ir jos turinio nenurodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.

40. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo nurodo, jog aiškinant reikalavimo perleidimo sutarties turinį turėtų būti taikoma Danijos Karalystės teisė, nes sutartis sudaryta Danijos Karalystėje, tačiau ginčo išsprendimui aktualių su Danijos Karalystės teisės turiniu susijusių įrodymų, savo paaiškinimų dėl šios valstybės teisės aiškinimo ir taikymo jis nepateikė. Minėta, teismai atsisakė pakeisti kreditorių dėl to, kad esamo kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ vardu pasirašęs asmuo neturėjo įgaliojimų pasirašyti tokią sutartį (žiūrėti šios nutarties 15, 24 punktus), todėl trečiasis asmuo, nurodydamas, jog turėjo būti taikoma Danijos Karalystės teisė, turėjo pateikti įrodymus, kad pagal Danijos Karalystės įstatymus K. E. H. buvo išsaugojęs savo, kaip „K. E. H. Holding A/S“ vadovo, įgaliojimus ir po 2016 m. liepos 6 d., kai, Danijos Karalystės centrinio verslo registro duomenimis, jų neteko.

41. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta, sprendžia, kad teismai, konstatavę, jog reikalavimo teisės perleidimo sutarties pasirašymo dieną „K. E. H. Holding A/S“ vadovas neturėjo teisės veikti šios įmonės vardu, todėl negalėjo perduoti finansinio reikalavimo į bankrutavusią UAB,,Baltic Bioenergy“, pagrįstai atsisakė keisti kreditorių. Trečiojo asmens kasaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo klausimu nesudaro teisinio pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus.

42. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad trečiajam asmeniui „Uni-Boilers ApS“ šioje byloje nuo pradžių atstovauja profesionalus teisininkas (advokatas) ir jam žinomi aptartų nacionalinės teisės normų reikalavimai bei kasacinio teismo praktikos išaiškinimai, todėl jo pasirinktą poziciją atstovaujant trečiajam asmeniui „Uni-Boilers ApS“ teisėjų kolegija vertina kaip siekį vilkinti bylos procesą.

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą

43. Trečiasis asmuo kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog „K. E. H. Holding A/S“ neperdavė trečiajam asmeniui „Uni-Boilers ApS“ savo reikalavimo teisės į BUAB,,Baltic Bioenergy“.

44. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

45. Kasacinis teismas savo nuosekliai plėtojamoje šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformavęs ir išplėtojęs pagrindines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzMzLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-333-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-333-248/2018">e3K-3-333-248/2018</a> 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTEtNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-351-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-351-687/2018">3K-3-351-687/2018</a> 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas kreditoriaus pakeitimo nauju kreditoriumi klausimą, nuosekliai išanalizavo ir aptarė byloje pateiktus įrodymus (2016 m. liepos 12 d. reikalavimo perleidimo sutartį, Danijos Karalystės centrinio verslo registro (CVR) duomenis, 2015 m. gruodžio 31 d. skolų perdavimo aktą, 2017 m. balandžio 18 d. rašytinius paaiškinimus, kt.) ir motyvuotai dėl kiekvieno iš jų pasisakė.

47. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, vien aplinkybė, kad trečiojo asmens teismui pateikti dokumentai (minėti skolų perdavimo aktas, paaiškinimai, reikalavimo perleidimo sutartis) yra patvirtinti Apostille, nereiškia šių dokumentų turinio tikrumo, realumo ar teisėtumo. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs kasacinis teismas, Apostille patvirtina dokumento kilmę; ji patvirtina asmens parašo ar įstaigos antspaudo arba ženklo tapatumą, taip pat pasirašiusio asmens pareigas, tačiau Apostille nėra tvirtinamas dokumento turinys ar jame nurodytos informacijos tikrumas bei patikimumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-78/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-78/2013">3K-3-78/2013</a>).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo byloje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog 2016 m. liepos 12 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta kita (2016 m. liepos 1 d.), o ne joje nurodyta data. Aplinkybė, kad sutartyje net tris kartus buvo nurodyta būtent 2016 m. liepos 12 d. data, leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad būtent šia data ir buvo sudaryta minėta sutartis. Trečiojo asmens teismui pateikti bylos baigtimi suinteresuotų asmenų 2017 m. balandžio 18 d. rašytiniai paaiškinimai šios išvados nepaneigia. Be to, tiek argumentai dėl klaidingos sutarties sudarymo datos, tiek minėti paaiškinimai teismui buvo pateikti tik po to, kai prašymas pakeisti kreditorių teismo jau vieną kartą nebuvo tenkintas ir kai teismui kilo abejonių dėl šią sutartį kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ vardu pasirašiusio asmens įgaliojimų veikti šios įmonės vardu. Be to, vien 2015 m. gruodžio 31 d. skolų perdavimo aktas taip pat neįrodo, kad reikalavimo perleidimas trečiajam asmeniui buvo teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai perduotas anksčiau negu 2016 m. liepos 12 d. Pažymėtina, kad šis aktas buvo sudarytas dar iki kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi. Tik po šios nutarties priėmimo kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ finansinis reikalavimas galėjo būti perleidžiamas naujam kreditoriui sandorio pagrindu.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo byloje nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl po 2016 m. balandžio 13 d. nutarties priėmimo kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ reikalavimą buvo delsiama perleisti, jeigu toks susitarimas buvo priimtas dar 2015 m. gruodžio 31 d. ir kai trečiojo asmens vadovas žinojo tiek apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą, tiek apie 2016 m. balandžio 13 d. nutarties priėmimą.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu, kaip teigia trečiasis asmuo, kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje trečiajam asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai buvo perleistas daug anksčiau, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d., arba reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2016 m. liepos 1 d., tai 2016 m. liepos 12 d. sutarties sudarymas nebuvo būtinas. O šios sutarties sudarymo faktas, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad iš tikrųjų reikalavimas nebuvo perduotas tinkamai, teismui nėra žinoma, kokių tikslų – teisėtų ar ne – šiuo veiksmu buvo siekiama.

51. Dėl nurodytų priežasčių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis trečiajam asmeniui nepašalinus minėtų teismui kilusių abejonių, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepakeitė kreditoriaus „K. E. H. Holding A/S“ nauju kreditoriumi „Uni-Boilers ApS“.

52. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Priešingi kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nepagrįsti.

53. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą procesinį sprendimą, jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl rašytinių paaiškinimų

54. Trečiasis asmuo po kasacinio skundo priėmimo teikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė papildomus (naujus) argumentus, jo manymu, patvirtinančius skundžiamų procesinių sprendimų neteisėtumą, taip pat prašė pridėti papildomus dokumentus, jo manymu, pagrindžiančius kasacinio skundo argumentus. Teisėjų kolegija nurodo, kad išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima (CPK 350 straipsnio 8 dalis), todėl rašytiniai paaiškinimai ir papildomi dokumentai, kuriuose nurodomi nauji, kasaciniame skunde nenurodyti argumentai, kasaciniame teisme nepriimami. Dėl šios priežasties pateikti rašytiniai paaiškinimai grąžintini trečiajam asmeniui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

56. Atsakovė prašo priteisti 1052,91 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties atsakovei iš trečiojo asmens priteistina visa prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma – 1052,91 Eur.

57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 10,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinio skundo netenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš trečiojo asmens (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą.

Atsisakyti priimti trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Priteisti iš trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ (j. a. k. 24218643, Danijos Karalystė) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Bioenergy“ (j. a. k. 135842411) 1052,91 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt du Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš trečiojo asmens „Uni-Boilers ApS“ (j. a. k. 24218643, Danijos Karalystė) valstybei 10,50 Eur (dešimt Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Vincas Verseckas