Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių turto vertės vykdymo procese nustatymą, asmenis, galinčius skųsti antstolio patvarkymus, prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-344-421/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41616-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.8.2;

3.5.12; 3.5.19.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Armino Naujokaičio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Arminas Naujokaitis, uždaroji akcinė bendrovė „Emilė“, uždaroji akcinė bendrovė „Minera“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių banko turto fondas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių turto vertės vykdymo procese nustatymą, asmenis, galinčius skųsti antstolio patvarkymus, prejudicinius faktus, aiškinimo ir taikymo.

2. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolio A. Naujokaičio 2016 m. spalio 6 d. patvarkymą Nr. B-91725 ir 2016 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą Nr. B-91537 dėl turto įkainojimo.

3. Pareiškėja nurodė, kad, antstoliui A. Naujokaičiui vykdant Šiaulių miesto 6-ojo notarų biuro išduotus vykdomuosius raštus dėl 894 632,46 Eur skolos bei 921 567,64 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Emilė“ išieškotojų UAB „Minera“ ir UAB „Šiaulių banko turto fondas“ naudai, buvo areštuotas skolininkei UAB „Emilė“ priklausantis turtas, t. y. banko pastatas, inžineriniai įrenginiai – šilumos trasos ir žemės sklypas, esantys Vilniuje, Savanorių pr. 15A, (toliau – Pastatas 1) ir gamybinės komercinės patalpos, esančios Vilniuje, Švitrigailos g. 29, 1120/39560 dalis žemės sklypo, esančio Vilniuje, Vytenio g. 50, (toliau – Pastatas 2) nuomos teisės. Pareiškėja yra UAB „Emilė“ kreditorė pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir bendradarbiavimo sutartis, t. y. UAB „Emilė“ skola pareiškėjai sudaro daugiau nei 4 mln. Eur sumą, todėl pareiškėja yra suinteresuota, kad UAB „Emilė“ priklausantis nekilnojamasis turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą ir pareiškėja nepatirtų milžiniškų finansinių nuostolių, be to, pareiškėjos nuomone, antstolio paskirto turto vertinimo nustatyta vertė yra nepagrįstai žema, t. y. neatitinkanti nekilnojamojo turto rinkoje vyraujančios panašaus turto vertės ir pažeidžianti tiek skolininkės, tiek ir kreditorės interesų pusiausvyrą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio A. Naujokaičio veiksmų atmetė.

5. Teismas nustatė, kad antstolis, 2016 m. birželio 8 d. priėmęs vykdomuosius dokumentus vykdyti, 2016 m. liepos 14 d. turto arešto aktu areštavo išieškotojams įkeistą nekilnojamąjį turtą ir nurodė, kad viso areštuojamo turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. Antstolis 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo ir apmokėjimo skyrė skolininkei UAB „Emilė“ priklausančio areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, ją pavesdamas atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas“ turto vertintojui M. Miliukui, bei šalims išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 598 straipsnio nustatyta tarka per tris dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos šalys gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Antstolis 2016 m. rugsėjo 5 d. priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo, kuriuo įkainojo turtą, jo vertę nurodydamas tokią, kokia yra nustatyta turto vertintojo ekspertizės aktuose.

6. 2016 m. rugsėjo 12 d. antstolių kontoroje buvo gauti skolininkės UAB „Emilė“ prieštaravimai, kuriais ji nesutiko su antstolio patvarkyme nurodyto turto įkainojimu, nes nustatyta turto rinkos vertė neatitinka realios turto rinkos vertės, t. y. nurodoma aiškiai žemesnė negu rinkos vertė turto kaina, tačiau, atsižvelgdama į trumpą terminą prieštaravimams pateikti, skolininkė nurodė objektyviai neturinti galimybių pateikti antstoliui kitokią vertę pagrindžiančių įrodymų, todėl prašė antstolio nustatyti 45 dienų terminą įrodymams, pagrindžiantiems skolininkės prieštaravimus, pateikti ir minėtu terminu sustabdyti bet kokius turto pardavimo veiksmus, taip sudarant galimybę jai pateikti alternatyvų turto įvertinimą, kurį antstolis įvertinęs galėtų spręsti šiuo atveju klausimą dėl pakartotinės ekspertizės reikalingumo. 2016 m. rugsėjo 14 d. antstolis patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės prašymą, nurodydamas, kad skolininkė prieštaravimus pateikė vadovaudamasi tik savo įsitikinimu, tačiau objektyvių duomenų, dėl ko teismo eksperto kvalifikaciją turinčio eksperto nustatyta kaina yra netinkama, nenurodė, taip pat išaiškino, kad antstoliui pateikiamas vertinimas turi būti atliktas teismo eksperto kvalifikaciją turinčio vertintojo ir ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 25 d. (imtinai).

7. Antstolis 2016 m. spalio 6 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių. Pastatas 1 varžytynėse parduotas už 940 320 Eur. Pastato 2 varžytynės neįvyko.

8. Teismas sprendė, kad antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), o kitas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Byloje duomenų, jog skolininkė UAB „Emilė“ būtų reiškusi antstoliui prieštaravimus dėl to, kad turto vertinimą atlieka UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas“, ar būtų pasiūliusi kitas ekspertų kandidatūras, nėra (CPK 176–179 straipsniai). Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis tinkamai vykdė įstatyme įtvirtintas savo pareigas dėl parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymo. UAB „Emilė nevykdė antstolio 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nustatyto nurodymo, kad tuo atveju, jei UAB „Emilė“ atliktų turto vertinimą, jis turi būti atliktas eksperto kvalifikaciją turinčio vertintojo, nes pateikė specialistų, turinčių mažesnę kvalifikaciją, Pastato 1 vertinimus. Teismas nurodė neturįs pagrindo abejoti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas“ atlikta Turto vertinimo ekspertize, nes antstolio paskirto eksperto nustatyta 950 000 Eur sumos turto vertė visiškai atitiko realią rinkos kainą, kadangi Pastatas 1 varžytynėse buvo parduotas už 940 320 Eur sumą.

9. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą, 2018 m. kovo 1 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino antstolio A. Naujokaičio 2016 m. spalio 6 d. patvarkymą „Dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių“ ir 2016 m. rugsėjo 5 d. patvarkymo „Dėl turto įkainojimo“ dalį dėl pastato ir žemės sklypo, esančių Vilniuje, Savanorių pr. 15A, nuomos teisės, ir patalpų, esančių Vilniuje, Švitrigailos g. 29, ir žemės sklypo, esančio Vilniuje, Vytenio g. 50, nuomos teisės.

10. Teismas nurodė, kad abejones dėl turto įvertinimo gali sukelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai, pateikti skolininkės UAB „Emilė“ kartu su 2016 m. rugsėjo 12 d. prieštaravimais dėl turto įkainojimo. Ekspertizės aktų išvadomis taip pat verčia abejoti ir tai, kad aktuose teigiama, jog turtą galima naudoti maksimaliai ir efektyviai, komerciniu požiūriu jis yra patrauklioje ir patogioje vietoje, kad yra išaugusi komercinės paskirties turto paklausa, tačiau, nepaisydamas to, Pastato 1 vertę ekspertas nurodė mažesnę nei hipotekos sudarymo metu ir viešame registre nurodoma vertė, o Pastato 2 vertę – didesnę nei hipotekos sudarymo metu. Teismas sprendė, kad vienu metu tame pačiame rajone esantis panašus turtas nurodant vieno turto vieneto vertę mažesnę, o kito turto vieneto vertę – didesnę pagrįstai leidžia manyti, kad turtas buvo neteisingai įkainotas ir parduotas, ir (ar) pardavinėjamas už nepagrįstą kainą, akivaizdžiai pažeidžiant suinteresuotų asmenų teisėtus turtinius interesus.

11. Teismas nurodė, kad, siekiant apsaugoti skolininkės interesus, bet kokie neaiškumai, susiję su areštuoto turto verte, privalėjo būti pašalinti atliekant pakartotinę ekspertizę ar pasitelkiant vykdymo procese kitą nesuinteresuotą asmenį – ekspertą, kad turtas būtų įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Specialistų, nors jie ir nėra ekspertai, išvados, kuriomis skolininkė grindžia didesnę turto vertę, negali būti laikomos visiškai nereikšmingomis. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę, negalima reikalauti, kad skolininkas pateiktų turto vertintojo ataskaitą ar teiktų kitokius konkrečios turto vertės įrodymus, pakanka jo motyvuotų prieštaravimų ar kad antstoliui kiltų abejonių dėl parduodamo turto vertės.

12. Spręsdamas dėl kitose Vilniaus apygardos teismo nagrinėtose bylose, kuriose buvo nagrinėjami skolininkės UAB „Emilė“ skundai dėl antstolio veiksmų, nustatytų aplinkybių panašumo, teismas nurodė, kad nors tam tikros nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjE5LTgwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-219-803/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-219-803/2017">2S-219-803/2017</a> nustatytos aplinkybės ir sutampa, tačiau minėtoje civilinėje byloje, tikrinant antstolio veiksmų teisėtumą, nesant pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teismas iš esmės patikrino procedūrinius reikalavimus dėl skolininkės įrodymų pateikimo galimybės, tačiau ginčo pastatų tikroji vertė minėtoje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko ir todėl nutartyje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, sprendžiant klausimą dėl ginčo turto rinkos vertės nustatymo ir dėl suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pažeidimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu antstolis A. Naujokaitis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Apeliacinės instancijos teismas suformavo precedentą, leidžiantį antstolio patvarkymus skųsti neapibrėžtam asmenų ratui neapibrėžtą laikotarpį bet kurioje vykdymo stadijoje. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėją pripažino turinčia procesinį suinteresuotumą ginčyti antstolio veiksmus, tačiau, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nedalyvaujant vykdomojoje byloje išieškotojo teisėmis, skirstant po varžytynių gautas lėšas, į jas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ negalėtų pretenduoti, todėl ir negalėjo skųsti antstolio veiksmų. Be to, atskirąjį skundą pareiškėja pateikė praėjus beveik metams nuo pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties. Antstolis prašo peržengti kasacijos ribas ir suformuoti aiškią teismų praktiką šiuo klausimu.

13.2. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad anksčiau išnagrinėtos bylos pagal skolininkės UAB „Emilė“ skundus dėl antstolio veiksmų neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje tuos pačius patvarkymus ginčijant trečiajam asmeniui, nesančiam vykdomosios bylos šalimi. Nors pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nedalyvavo nagrinėjant ginčą dėl antstolio veiksmų pagal skolininkės UAB „Emilė“ skundą, įvertinus ginčo ribas, skundo pagrindą ir dalyką, teismo nagrinėtus klausimus, galima konstatuoti bylų tapatumą.

13.3. Jau dvejus metus vykstant skolos iš UAB „Emilė“ išieškojimo procesui tiek išieškotojas, tiek varžytynėse parduoto turto pirkėjas turėjo pagrįstų lūkesčių, kad skola bus išieškota, o turtą įsigijęs iš varžytynių pirkėjas galės netrukdomai juo naudotis.

13.4. Eksperto nustatyta areštuoto turto vertė yra laikoma prima facie (didesnės įrodomosios galios) turto vertės įrodymu. Areštuoto ir iš varžytynių paduodamo turto kaina negali būti nustatoma šalių susitarimu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas vertino tik subjektyvią pareiškėjos nuomonę dėl turto kainos, neatsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus bei jų vertinimą kitose bylose. Areštuoto turto įkainojimo paskirtis yra nurodyti, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia. Įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugos funkciją, užtikrina, kad turtas nebūtų parduotas nepagrįstai jį nuvertinant. Tačiau apeliacinės instancijos teismas suabsoliutino Nekilnojamojo turto registre registruotą turto vertę, kuri, atliekant masinį, o ne individualų objekto vertinimą, gali ir nesutapti su individualaus turto vertinimo metu nustatyta verte. Be to, hipotekos lakšte nurodyta vertė yra nustatyta šalių susitarimu, o ne nepriklausomo turto vertintojo ar kitais būdais.

14. Išieškotojos UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Minera“, prisidėdamos prie antstolio A. Naujokaičio kasacinio skundo, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį. Prisidėjimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą padavė paėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo pirmosios instancijos teismo nutarties dėl dalies turto, kuris jau buvo parduotas viešose varžytynėse ir registruotas naujo savininko vardu, vertės nustatymo. Pareiškėja, būdama Lietuvoje registruota ir buveinę turinti bendrovė, kurios skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas pirmosios instancijos teisme, dėl nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių atskirąjį skundą siuntė iš Rusijos Federacijos, kas vėliau tapo vienintele priežastimi, leidžiančia jį priimti praėjus terminui. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad teisė į priimto sprendimo teisėtumo patikrinimą negali būti aiškinama per plačiai, taip sukuriant landų piktnaudžiauti teise.

14.2. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo priimta ignoruojant 11 teismų nutarčių, kuriose analogiškas ar labai panašus klausimas jau buvo išnagrinėtas. Jeigu būtų laikomasi taisyklės, kad prieš tai priimtos teismų, nagrinėjusių visiškai ar iš dalies analogiškus klausimus, įsiteisėjusios nutartys nekuria prejudicinio fakto tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tai būtų sukurta situacija, kad priverstinio vykdymo veiksmų apskritai nebūtų įmanoma pabaigti, nes antstolio veiksmų teisėtumą galėtų skųsti vis kiti suinteresuoti asmenys. Be to, nors Vilniaus apygardos teismo ir nesaisto pirmosios instancijos teismų priimtos nutartys, tačiau jį neabejotinai saisto Vilniaus apygardos teismo nutartys, priimtos analogiškose bylose.

14.3. Nagrinėjamu atveju antstolis skyrė didelį dėmesį areštuoto turto vertei nustatyti ir pasitelkė didelę patirtį turintį ekspertą, todėl tokiu įrodymu grindžiamą turto vertę galima nurungti tik analogišku įrodymu – eksperto išvada, o ne „motyvuotais prieštaravimais“, tuo labiau išsakytais net ne pačios skolininkės, o trečiojo asmens. Be to, tikroji (realioji) turto pardavimo varžytynėse kaina paaiškėja tik varžytynių metu. Varžytynių rezultatai laikytini įtikinamu realios turto kainos įrodymu. Nagrinėjamu atveju Pastatas 1 varžytynėse buvo parduotas už vos mažesnę kainą nei eksperto nustatyta turto vertė.

15. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo antstolio A. Naujokaičio kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Prejudicinių faktų taisyklė netaikytina teismo nutartims. Be to, skolininkės UAB „Emilė“ skundo, kurio pagrindu buvo priimtos ankstesnės teismų nutartys dėl antstolio veiksmų, pagrindas ir dalykas nėra tapatus pareiškėjos skundo pagrindui ir dalykui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolio patvarkymai buvo peržiūrimi antrą kartą.

15.2. Išieškotojo, pirkėjo ar kito asmens interesas ir lūkestis negali būti laikomas teisėtu, jeigu pagrindas, iš kurio toks interesas kildinamas, yra neteisėtas. Vien panaikinus antstolio patvarkymus dar nėra pažeistas jokio asmens teisėtas interesas, nes teisiniai padariniai, pavyzdžiui, restitucija, dar nebuvo taikyti. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ taip pat turi teisėtą lūkestį, kad jo skolininkės UAB „Emilė“ turtas būtų realizuotas už didžiausią kainą, tačiau nagrinėjamu atveju turtas buvo parduodamas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą.

15.3. Antstoliui turėjo kilti abejonių dėl tikėtinai per mažos turto vertės, kai keli skirtingi šaltiniai rodė didesnes vertes, nei nustatyta eksperto, o dar tą vertę padidina ir nuolat gaunamos pajamos iš objektų nuomos. Apeliacinės instancijos teismas, tik išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad antstolis tinkamai nenustatė turto vertės.

15.4. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi procesinį suinteresuotumą šioje vykdomojoje byloje, nes kreditorius visada yra suinteresuotas savo skolininko turtine padėtimi ir vykdomais išieškojimo iš jo turto procesais, nes vykdymo metu gali būti nepagrįstai ir neteisėtai pabloginta skolininko turtinė padėtis, o tai pažeistų kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.

16. Atsiliepimu į kasacinį skundą skolininkė UAB „Emilė“ prašo antstolio A. Naujokaičio kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Nagrinėjamu atveju antstolis siekia ne teisingai vykdyti vykdomąją bylą, o piktybiškai ir maksimalia apimtimi išvaržyti skolininkei priklausantį turtą. Šiuo metu skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 7,32 karto didesnė nei skola suinteresuotam asmeniui UAB „Minera“, tačiau antstolis ir toliau skelbia kiekvieno skolininkės turto objekto varžytynes, nustatydamas itin žemą šio turto pradinę kainą. Taip yra šiurkščiai pažeidžiami skolininkės interesai.

16.2. Skolininkės nuomone, turto vertinimą atlikęs ekspertas gali būti neobjektyvus, be to, jis nevertino, kokią įtaką turto vertei turi pajamos, gaunamos iš nuomos santykių, mat Pastatas 1 ir Pastatas 2 yra nuomojami tokių subjektų kaip bankas ar maisto prekių parduotuvė, kurie yra suinteresuoti išlaikyti patalpas tolesnei veiklai vykdyti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl areštuoto turto vertės nustatymo

17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčijo antstolio patvarkymus, kuriais buvo nustatyta skolininkei UAB „Emilė“ priklausančio turto vertė. Byloje nustatyta, kad visų pirma prieštaravimus dėl areštuoto turto kainos teikė skolininkė UAB „Emilė“. Tačiau UAB „Emilė“ skundus nagrinėjantys teismai sprendė, kad antstolis tinkamai atliko areštuoto turto vertinimo procedūras ir nėra pagrindo naikinti jo patvarkymų dėl turto vertės nustatymo. Nepaisant to, pareiškėjos teigimu, antstolis, gavęs jos skundą, neatsižvelgė į skolininkės pateiktus argumentus dėl turto paklausos rinkoje, specialistų atliktus turto vertinimus ir nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad antstoliui turėjo kilti pakankamai abejonių eksperto nustatyta turto verte.

18. CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

19. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (2014 m. spalio 7 d. redakcija aktuali ginčo metu) 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

20. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21. Tinkamas areštuoto turto įkainojimas lemia ne tik jo realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu. Tačiau nustatydamas, ar turto pardavimo kaina yra mažesnė, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis paskyrė skolininkės UAB „Emilė“ turto vertinimo ekspertizę, ją atliko turto vertintojas – ekspertas. Skolininkė ar kiti suinteresuoti asmenys, taip pat ir pareiškėja, nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar eksperto parinkimo. Antstolis patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę pagal nurodytą ekspertizės akte. Skolininkė, o vėliau ir pareiškėja, skųsdamos šiuos antstolio patvarkymus, iš esmės nesutiko su turto vertinimo etape gautu rezultatu – areštuoto turto kaina, tačiau argumentų, kad ši kaina nustatyta netinkamai ar kad ji esmingai neatitinka rinkos kainos, nepateikė. Pagrindinis pareiškėjos argumentas buvo tas, kad areštuoti pastatai yra puikioje strateginėje vietoje ir kad šį turtą skolininkė UAB „Emilė“ įgijo už žymiai didesnę nei vertinimo metu nustatytą kainą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rinka nėra pastovi, tad, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa bei kainos rinkoje nuolat kinta. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių.

23. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2014">3K-3-215/2014</a>; 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-83/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-83/2012">3K-3-83/2012</a>).

24. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų – jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-297/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-297/2010">3K-3-297/2010</a>).

25. Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

26. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau.

27. Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėja rėmėsi tik skolininkės UAB „Emilė“ pateiktais specialistų preliminariais turto vertinimais, o antstolis, reaguodamas į skolininkės prieštaravimus, buvo nurodęs jai terminą, per kurį ji turėjo pateikti papildomus įrodymus, tačiau nei pati skolininkė, nei vėliau antstolio veiksmus skundusi pareiškėja nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu eksperto nustatyta areštuoto turto kaina. Skolininkės pateiktos specialistų išvados dėl galimai kitokios areštuoto turto vertės, gautos ne CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, turėtų būti vertinamos kaip rašytinis įrodymas byloje. Tačiau antstolis turi vertinti įrodymų visumą ir sprendimą skirti pakartotinę ekspertizę motyvuoti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju antstoliui turėjo kilti abejonių dėl areštuoto turto vertinimo metu nustatytos turto kainos, nes eksperto nustatyta turto vertė skiriasi nuo turto įgijimo kainos, taip pat nuo Nekilnojamojo turto registre nurodomų turto verčių, be to, tame pačiame rajone esantis turtas vienu atveju buvo įvertintas mažesne, o kitu atveju didesne nei prieš tai nurodytos kainos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Be to, tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu, todėl turi aktyviai dalyvauti turto vertės nustatymo procese tiek skiriant turto vertinimo ekspertą, tiek jam užduodant atitinkamus klausimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėja antstolio veiksmus apskundė tada, kai buvo atmesti skolininkės prieštaravimai dėl turto vertės nustatymo, motyvuodama iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skolininkė. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, verčia abejoti pareiškėjos suinteresuotumu kiek galima operatyviau nustatyti arčiausiai rinkos esančią areštuoto turto vertę ir jį realizuoti.

29. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolis tinkamai vykdė savo pareigas nustatant areštuoto turto vertę, o pareiškėja nepateikė motyvuotų prieštaravimų, dėl ko būtų galima abejoti turto vertės atitikčiai arčiausiai rinkos kainai turto vertinimo metu.

Dėl asmens suinteresuotumo vykdomojoje byloje

30. Kasaciniu skundu antstolis kelia klausimą, ar pareiškėja, nedalyvaudama vykdymo procese išieškotojo teisėmis, gali skųsti antstolio veiksmus.

31. CPK 510 straipsnyje nustatyta teisė skųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, tačiau nedetalizuota, kas gali tuos veiksmus skųsti.

32. Pagal CPK 633 straipsnį išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisinių pasekmių, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese.

33. Pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį suinteresuotas asmuo yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Vadinasi, kaip ir šaliai ieškinio teisenoje, taip ir suinteresuotam asmeniui ypatingojoje teisenoje būdingas ne tik procesinis, bet ir materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Tuo paaiškinama CPK 42 straipsnio 4 dalies nuostata, kad suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Be to, pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti asmenys turi teisę šiose bylose pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Ar su asmens teisėmis ir pareigomis yra susijusi byla, sprendžiama pagal faktines bylos aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuojant ir darant išvadas, ar teismo priimtas procesinis sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Tuo atveju, jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas neturės įtakos atitinkamo asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, toks asmuo (fizinis ar juridinis), net kai yra pareiškėjo ar paties atitinkamo asmens prašymas jį įtraukti, neįtraukiamas dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjgtNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-168-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-168-611/2017">3K-3-168-611/2017</a>, 20 punktas).

34. Teisėjų kolegija nurodo, kad antstolio veiksmus skundžiantys asmenys turi pateikti pagrįstus įrodymus savo suinteresuotumu vykdymo proceso rezultatu, paprastai tai būna įsigaliojęs teismo spendimas dėl priteisimo ar kitas panašius teisinius padarinius sukeliantis dokumentas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad skolininkė jai yra skolinga pagal jų sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo ir bendradarbiavimo sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos argumentais, kad kreditorius visada yra suinteresuotas savo skolininko turtine padėtimi ir nors vykdymo procese turėtų dalyvauti tik vykdymo veiksmus pradėję asmenys, vykdymo proceso dispozityvumo principas leidžia išieškotojui (ar kaip nagrinėjamu atveju skolininkės kreditoriui) neperžengiant įstatymo nustatytų ribų pasirinkti priemones, reikalingas savo reikalavimo vykdymui užtikrinti ar reikalavimo teisei išsaugoti.

35. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotas asmuo, rinkdamasis savo teisių gynimo priemones, neturi piknaudžiauti teise ir vilkinti proceso. Priešingai, jis turi dėti visas pastangas, kad kiek įmanoma operatyviau būtų pasiektas byloje reikalingas rezultatas.

36. Nagrinėjamu atveju pareiškėja elgėsi prieštaringai ir, kaip teisingai nurodo išieškotojai, būdama Lietuvoje registruota ir buveinę turinti bendrovė, kurios skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas pirmosios instancijos teisme, dėl nesuprantamų ir nepaaiškinamų priežasčių atskirąjį skundą siuntė iš Rusijos Federacijos, kas vėliau tapo vienintele priežastimi, leidžiančia jį priimti praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo skundžiamos nutarties priėmimo. Tokie pareiškėjos veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo nepagrįsti jokiu objektyviu reikalingumu, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, kad antstolis turto vertę nustatė tinkamai ir dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, papildomai dėl termino skundui dėl antstolio veiksmų ir atskirajam skundui paduoti atnaujinimo nepasisako.

Dėl prejudicinių faktų

37. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl prejudicinių faktų taikymo taisyklės taikymo, nes ginčai dėl areštuoto turto vertės jau buvo sprendžiami pagal skolininkės skundus dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjos skundą, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nors tam tikros nagrinėjamos bylos ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjE5LTgwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-219-803/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-219-803/2017">2S-219-803/2017</a> nustatytos aplinkybės ir sutampa, tačiau minėtoje civilinėje byloje, tikrinant antstolio veiksmų teisėtumą, nesant pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teismas iš esmės patikrino procedūrinius reikalavimus dėl skolininkės įrodymų pateikimo galimybės, tačiau ginčo pastatų tikroji vertė minėtoje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko ir todėl nutartyje nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, sprendžiant klausimą dėl ginčo turto rinkos vertės nustatymo ir dėl suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pažeidimo. Antstolis ir išieškotojai nesutinka su tokiais teismo argumentais, o pareiškėja nurodo, kad prejudicinių faktų taisyklė netaikytina teismo nutartims.

38. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

39. CPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK 260 straipsnyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu ginčas išsprendžiamas visiškai. Galutinis sprendimas priimamas tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą. CPK 594 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesinės veiklos kontrolės metu teismas patikrina ir patvirtina šio Kodekso VI dalyje nurodytus antstolio surašytus vykdymo proceso dokumentus. CPK 513 straipsnyje nustatyta, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi.

40. CPK 279 straipsnio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

41. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo nutartimi, kuria išsprendžiamas tam tikras klausimas iš esmės, pavyzdžiui, patvirtinami antstolio veiksmai dėl turto vertės nustatymo, gali būti nustatyti prejudiciniai faktai.

42. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjE5LTgwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-219-803/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-219-803/2017">2S-219-803/2017</a> pagal skolininkės UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl antstolio veiksmų, nustatė, kad skolininkė nepateikė antstoliui jokių įrodymų, kad ketina pavesti atlikti turto vertinimą pasirinktam vertintojui, kad derėjosi su teismo eksperto kvalifikaciją turinčiais vertintojais dėl turto vertinimo ekspertizės atlikimo laiko, nepateikė jokių įrodymų, kiek tiksliai galėtų užtrukti turto vertinimas. Be to, savo prieštaravimuose skolininkė nepagrindė jokiais leistinais įrodymais aplinkybės, kad turtas buvo įvertintas žemesne nei rinkos vertė kaina. Turtas buvo parduotas už beveik tokią pat kaip turto vertintojo nustatytą kainą, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti turto ekspertizės metu nustatyta turto verte.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjE5LTgwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-219-803/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-219-803/2017">2S-219-803/2017</a> patikrino antstolio atliktus procesinius veiksmus ir patvirtino, kad turto vertė buvo nustatyta tinkamai. Tai ir sudarė šios bylos įrodinėjimo dalyką. Tokio pobūdžio bylose dėl antstolio veiksmų įrodinėjimo dalykas yra suinteresuoto asmens prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės nustatymo motyvai. Kadangi pareiškėja nagrinėjamoje byloje ginčydama antstolio veiksmus dėl areštuoto turto vertės nustatymo rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skolininkė UAB „Emilė“, konstatuotina, kad šiuo klausimu šių abiejų bylų įrodinėjimo dalykas buvo tapatus.

44. Tačiau, nepaisant to, nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMjE5LTgwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-219-803/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-219-803/2017">2S-219-803/2017</a> nustatytos aplinkybės galėjo būti vertinamos tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nes pareiškėja nedalyvavo kitoje byloje, be to, šioje byloje pareiškėja skundžia ne tik antstolio patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, bet taip pat ir antstolio patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo.

45. Remdamasi išdėstytais argumentais ir apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas dėl areštuoto turto vertės nustatymo, todėl skundžiama nutartis yra naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Kasacinis teismas patyrė 10,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus antstolio kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) valstybės naudai 10,39 Eur (dešimt Eur 39 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos..

Teisėjai Alė Bukavinienė

Janina Januškienė

Donatas Šernas