Baudžiamoji byla Nr. 2K-119-788/2015
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01109-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.3.1;
2.1.7.4 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (A. B.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.
Iš A. B. priteista Valstybinei ligonių kasai 1343,59 Lt (389,13 Eur) nukentėjusiojo G. P. (G. P.) gydymo išlaidoms atlyginti, nukentėjusiajai M. Č. 2571,94 Lt (744,89 Eur) turtinei žalai ir 25 000 Lt (7240,50 Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartis, kuria nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. B. nuteistas už tai, kad nužudė kitą žmogų, o būtent: 2012 m. rugsėjo 14 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė G. P. rankomis ir kojomis ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas (galvą, veidą, krūtinę, pilvą), taip padarydamas jam daugybinius veido ir galvos odos nubrozdinimus ir poodines bei gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvas, skeveldrinį nosies kaulų lūžį, dešinės pusės IX šonkaulio priekinio galo lūžį su diafragmos dešinio kupolo ir kepenų dešiniosios skilties diafragminio paviršiaus pažeidimais, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste, šoku; dėl to nukentėjusysis 2012 m. rugsėjo 14 d. 21.10 val. ligoninėje mirė.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi tik netiesioginiais įrodymais, nes byloje nėra nė vieno liudytojo, patvirtinusio, jog būtent kasatorius naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, ir tokių duomenų nerasta atlikus jo kūno bei drabužių apžiūrą. Be to, byloje neištirti telefoninių pokalbių įrašai, neatliktas kasatoriaus balso tyrimas ir taip liko nepatvirtinta, kad tokių pokalbių metu jis prisipažino sumušęs nukentėjusįjį. Juolab kad nesutampa telefoninių skambučių, vaizdo įrašų ir greitosios pagalbos automobilio atvykimo laikas. Teismas šių prieštaravimų BPK 284–286 straipsniuose nustatyta tvarka nepašalino ir, neturėdamas specialių žinių, vertino elektroninėje laikmenoje esantį įrodymą bei konstatavo minėtą laiko neatitikimo faktą. Kasatoriaus nuomone, toks įrodymų vertinimas yra netinkamas ir neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Be to, nors įvykio vieta nėra fiksuojama vaizdo kameromis, tačiau teismas nepagrįstai konstatavo, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas panašus į nuteistąjį asmuo netoli įvykio vietos tuo pačiu metu, kai buvo sumuštas nukentėjusysis.
Aptardamas apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo – liudytojos V. K. ir teismo medicinos specialisto apklausas, kasatorius neginčija, kad įvykio dieną tarp jo ir nukentėjusio kilo konfliktas. Tačiau kasatorius teigia, kad būtent apeliacinės instancijos teisme duoti specialisto parodymai nepatvirtina tiesioginio ryšio tarp smūgių sudavimo ir dešinės pusės IX šonkaulio lūžio. Juolab kad byloje yra nustatyta, jog daugybiniai nukentėjusiojo šonkaulių lūžiai atsirado atliekant reanimavimo veiksmus. Dėl to kasatorius teigia, kad teismas privalėjo nustatyti, ar nukentėjusio dešinės pusės IX šonkaulio lūžis nebuvo reanimavimo veiksmų, atliktų įvykio vietoje, pasekmė. To neatlikęs, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 287 straipsnio, 324 straipsnio 6 dalies nuostatų ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus bei nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-154/2009, 2K-143/2010). Apibendrindamas kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 369 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kuris sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą.
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras teigia, kad kasatorius, pateikdamas savą įvykių ir įrodymų vertinimo interpretaciją, iš esmės skundžia teismų sprendimų pagrįstumą, pakartodamas apeliacinio skundo argumentus, dėl kurių jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas, pateikdamas motyvuotas ir argumentuotas išvadas. Dauguma kasacinio skundo argumentų susiję su faktų nustatinėjimu, įrodymų vertinimu, todėl nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko. Anot prokuroro, kasatoriaus teiginiai dėl pažeistų BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų yra nepagrįsti, nes bylą nagrinėję teismai tinkamai ištyrė bei patikrino visas esmines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašytos visos teismo nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, nuosekliai išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos išvados, atitinkančios faktines bylos aplinkybes. Nėra jokio pagrindo abejoti minėtais įrodymais. Be to, nuteistojo parodymus apie įvykio aplinkybes tiek apygardos, tiek apeliacines instancijos teismas pagrįstai vertino kitų bylos duomenų kontekste ir motyvuotai juos atmetė.
Atsiliepime teigiama ir tai, kad kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo neva padaryto BPK 369 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo, nes šis teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, yra nepagrįsti, deklaratyvūs, neargumentuoti, tokiais teiginiais nepateikiama jokių duomenų apie padarytus konkrečius įstatymo reikalavimų pažeidimus. Tai, kad kasatorius ir teismas skirtingai įvertino įrodymus, nėra pagrindas laikyti, kad padaryti esminiai BPK pažeidimai. Priešingai nei mano kasatorius, apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami, pateikė tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Prokuroro nuomone, siekiant patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas, apeliacinės instancijos teisme atliktas dalinis įrodymų tyrimas (teismo medicinos specialisto T. B. ir liudytojos V. K. apklausos) buvo pakankamas. Įrodymų tyrimo apimtis yra išimtinai teismo prerogatyva, proceso dalyviai tik gali reikšti nuomonę dėl būtinumo atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau ji teismui nėra privaloma. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.
Nuteistojo A. B. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
Nuteistasis kasaciniame skunde ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teigia, kad tarp jo veiksmų ir nukentėjusiojo mirties nėra priežastinio ryšio, kad šis mirė nuo nesėkmingų reanimavimo veiksmų, bet ne dėl jo padarytų sužalojimų, todėl BK 129 straipsnio 1 dalis jam taikyta nepagrįstai. Teisėjų kolegija, patikrinusi šiuos argumentus, nenustatė jokio pagrindo abejoti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis bei nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Nepagrįsti ir argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Todėl nuteistojo skunde nurodyti argumentai, skirti teismų atliktam įrodymų vertinimui ir nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus ir nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, išdėstyti jų vertinimo motyvai, nurodyta, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, o kurie atmetami. Kasatoriaus ginčijami teismo medicinos specialisto išvada ir paaiškinimai, garso ir vaizdo įrašai bei kita bylos rašytinė medžiaga teismo atidžiai ir kruopščiai išnagrinėti bei įvertinti. Priešingai nei teigia kasatorius, minėti duomenys atitinka įrodymams keliamus leistinumo, liečiamumo ir pakankamumo reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatė, kad nukentėjusiojo G. P. patirti sužalojimai, nuo kurių šis mirė, yra padaryti būtent nuteistojo A. B. veiksmais. Kasaciniame skunde nurodoma versija, kad nuteistasis nepadarė nukentėjusiajam sužalojimų, sukėlusių šio mirtį, paneigta bylos medžiagoje surinktų duomenų visuma, t. y. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo išklotine, teismo medicinos specialisto išvada dėl mirties priežasčių ir jo paaiškinimais, policijos pareigūnų V. D. ir M. K., liudytojų K. Š., A. M., T. A., A. S. bei kitų asmenų parodymais. Pažymėtina, kad ir pats nuteistasis A. B. abiejų instancijų teismuose pripažino, jog įvykio dieną tarp jo ir G. P. kilusio konflikto dėl pastarojo pasakytų žodžių apie nuteistojo artimą giminaitį metu sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą. Iš byloje esančio garso įrašo išklotinės turinio matyti, kad nuteistasis Bendrojo pagalbos centro darbuotojams nurodė, jog būtent jis smarkiai sumušė senyvo amžiaus vyriškį, kuris nuo tokio sumušimo gali ir mirti (T. 1, b. l. 13–15). Šios aplinkybės leido teismui padaryti motyvuotą išvadą, kad būtent A. B., suduodamas smūgius vyresnio amžiaus garažo kaimynui į galvą, veidą ir kitas kūno vietas, tyčia atėmė jam gyvybę.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, konstatavo, kad apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus (dėl procesinių pažeidimų, atskirų įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir nuteistojo kaltės). Teismo nutartyje nurodytos motyvuotos išvados tiek dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, tiek dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui nuteistojo ir jo ginėjų pateikti prašymai buvo apsvarstyti, dalis jų patenkinta, o kiti – motyvuotai atmesti (BPK 324 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Priešingai nei teigia kasatorius, teismai ištyrė telefoninių skambučių, vaizdo įrašų ir greitosios pagalbos automobilio atvykimo laiko nesutapimų klausimą, prieštaravimus dėl šios aplinkybės pašalino. Sugretinus vaizdo įraše užfiksuotus duomenis su liudytojo K. Š. parodymais, Bendrojo pagalbos centro pateiktais duomenimis, liudytojo A. M. parodymais, motyvuotai konstatuota, kad vaizdo įraše matomas laikas neatitiko realaus laiko ir kad nukentėjusysis buvo sužalotas apie 14.00 val.
Nors kasatoriaus teigia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo paskirti telefoniniuose pokalbiuose užfiksuoto balso tyrimą, tačiau viso proceso metu nei nuteistasis, nei jo gynėjai tokio prašymo net nebuvo pateikę. Pats kaltinamasis proceso metu neneigė, kad būtent jis du kartus skambino greitosios pagalbos numeriu, todėl jokių abejonių dėl to, kas telefonu kalbėjo su Bendrojo pagalbos centro darbuotojais teismams nekilo, taigi nebuvo ir pagrindo (BPK 208 straipsnis) skirti fonoskopinę ekspertizę.
Nenustačius įrodymų vertinimo reikalavimų pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, konstatuotina, kad remiantis kasaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti teismų priimtų sprendimų nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Artūras Pažarskis
Olegas Fedosiukas
