Civilinė byla Nr. 3K-3-135-695/2015
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00838-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 119.9 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ ieškinį atsakovui „Interfood B. V.“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šalys 2007 m. balandžio 3 d. sudarė sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui nugriebto pieno miltelius, o atsakovas – priimti prekes ir už jas sumokėti. 2007 m. gegužės 3 d. sutarties 12.2 punktu šalys susitarė, kad jei jos negali išspręsti ginčo draugiškai, jis gali būti perduotas arbitražo teismui prekių gamintojo šalyje. Pagal šią sutartį sudarytuose užsakymų patvirtinimuose įrašyta, kad „visi pasiūlymai ir sutartys pagrįsti M. P. C. Sąlygomis ir M. P. C. Arbitražo nuostata, kaip įregistruota 2010 m. balandžio 28 d. Hagos Rajono registratoriaus biure numeriu 33/2010“. Atsakovas Olandijoje registruotas „Interfood B. V.“ inicijavo arbitražinį ginčą ieškiniu dėl atsiskaitymo pagal užsakymus vykdant sutartį 2012 m. lapkričio 15 d. Amsterdame GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme. GEMZU arbitražo teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nuspręsta dėl šalių arbitražinio susitarimo galiojimo ir kad ginčas yra nagrinėjamas šiame arbitražo teisme. Ieškovas, remdamasis sutarties 12.2 punktu, 2013 m. sausio 21 d. ieškiniu dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo, pagal užsakymų patvirtinimus inicijavo arbitražo procesą Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Šio teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. daliniu sprendimu dėl jurisdikcijos nuspręsta, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas neturi reikiamos jurisdikcijos ir nėra kompetentingas nagrinėti bylą ir ieškinį paliko nenagrinėtą, padaręs išvadą, kad šalys nepasiekė arbitražinio susitarimo ir kad ginčas turėtų būti nukreiptas į atitinkamus šalies teismus. Dėl to ieškovas UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2013 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydamas iš atsakovo „Interfood B. V.“ priteisti pagal užsakymų patvirtinimus 3 730 234,20 Lt įsiskolinimo, 671 441,85 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovo UAB „Marijampolės pieno konservai“ ieškinį atsakovui „Interfood B. V.“ dėl skolos priteisimo paliko nenagrinėtą.
Teismas sprendė, kad šalys 2007 m. balandžio 3 d. sutartimi susitarė ginčus spręsti perduoti arbitražui, o ne bendrosios kompetencijos teismui. Šalių ginčas pagal atsakovo 2013 m. kovo 20 d. ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš ieškovo nuostolius dėl prekių nepristatymo pagal užsakymų patvirtinimus Nr. P201873, P203761, P204085, P201877, yra nagrinėjamas 2010 m. balandžio 28 d. Amsterdame GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme. Vilniaus komercinio arbitražo teismas (toliau – VKAT) 2013 m. rugpjūčio 2 d. daliniu sprendimu, atsakovui užginčijus jurisdikciją, remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – ir KAĮ) 49 straipsnio 2 (1) dalimi, ieškinį ir priešieškinį paliko nenagrinėtus, padaręs išvadą, kad šalys nepasiekė arbitražinio susitarimo ir kad ginčas turėtų būti nukreiptas į atitinkamus šalies teismus. Tačiau GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą dėl ginčo šalių sudarytos arbitražinės išlygos galiojimo ir nusprendė, kad yra kompetentingas nagrinėti ginčus, kilusius iš užsakymo patvirtinimų. Šalių pasirašytų užsakymų patvirtinimuose yra pastaba, kad visi atsakovo pasiūlymai ir sutartys pagrįsti arbitražine išlyga. Užsakymų patvirtinimais ieškovas grindžia ir savo ieškinį, pateiktą Kauno apygardos teismui, todėl ieškinio reikalavimai susiję su šalių ginču GEMZU arbitražo teisme. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas ieškinį Kauno apygardos teismui pateikė jau po GEMZU arbitražo teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimo priėmimo, kuriuo konstatuota dėl šalių arbitražinio susitarimo galiojimo ir kad ginčas yra nagrinėjamas arbitražo teisme. Dėl to teismas sprendė, kad šalių ginčas negali būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes ieškovas privalo laikytis arbitražinio susitarimo dėl ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi netenkinus ieškovo UAB „Marijampolės pieno konservai“ atskirojo skundo palikta nepakeista Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis.
Teismas patvirtino teismų praktikoje pripažįstamą arbitražo teisę spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktriną). Bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo. Arbitražo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo 16 straipsnyje, KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje, ši teisė patvirtinta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Algirdo Vaičio individuali įmonė v. Kazimierz Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,ORLEN Lietuva“ v. Liberty Mutual Insurance Europe Limited ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64/2010">3K-3-64/2010</a>; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB AK „Aviabaltika“ v. Flight Test Aerospace Inc., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2013">3K-3-431/2013</a>). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. Hydro Soil Services NV, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Mi8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-62/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-62/2007">3K-3-62/2007</a>; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB AK „Aviabaltika“ v. Flight Test Aerospace Inc., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2013">3K-3-431/2013</a>; kt.).
Pagal 2007 m. gegužės 3 d. sutarties 12.2 punktą, šalys susitarė, kad jei jos negali išspręsti ginčo draugiškai, jis gali būti perduotas arbitražo teismui prekių gamintojo šalyje. Sutarties 1.1 punkte šalys susitarė, kad pardavėjas įsipareigoja tiekti, o pirkėjas įsipareigoja gauti ir sumokėti už prekes, tokiais kiekais ir tokios kokybės, kaip nurodoma specifikacijose, kurios yra neatskiriama šios sutarties dalis. Užsakymų patvirtinimuose, iš kurių ieškovas kildina savo ieškinio reikalavimus ir kurie buvo šalių pasirašyti, Pastabų skiltyje pirmuoju punktu įrašyta, kad „visi pasiūlymai ir sutartys pagrįsti M. P. C. Sąlygomis ir M. P. C. Arbitražo nuostata, kaip įregistruota 2010 m. balandžio 28 d. Hagos Rajono registratoriaus biure numeriu 33/2010“. Šiuose užsakymų patvirtinimuose nurodyti konkretūs prekių kiekiai ir kokybė, kaina, pristatymo terminai ir kiti kriterijai, tai leidžia daryti išvadą, kad šie pirkimų patvirtinimai ir yra šalių sutartyje minimos specifikacijos, kurios šalių susitarimu yra neatskiriama šios sutarties dalis. Sutarties 2.1 punkte šalys susitarė, kad pagrindinių tiekimo sąlygų pakeitimai gali būti įtraukti į specifikacijas. 2007 m. gegužės 3 d. sutartyje šalys nusprendė ginčus spręsti arbitražo teisme prekių gamintojo (ieškovo) šalyje, o patvirtinimuose (specifikacijose) – Nyderlandų Karalystėje esančiame arbitražo teisme. Ieškovas sutiko su arbitražo išlyga ir inicijavo arbitražo bylą VKAT, tik šiam atsisakius savo jurisdikcijos, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Šalių arbitražinė išlyga nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia, todėl jos būtina laikytis.
Pagal Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) II straipsnio 3 dalį Susitariančiosios valstybės teismas, jeigu į jį patenka ieškinys tokiu klausimu, dėl kurio šalys sudarė šiame straipsnyje numatytą susitarimą, vienai iš pusių prašant, turi pasiųsti puses į arbitražą, jeigu nenustato, kad minėtas susitarimas yra negaliojantis, neteko galios arba negali būti įvykdytas. Nėra pagrindo ex officio pripažinti niekiniu šalių arbitražinį susitarimą, nesant tam būtinos sąlygos – akivaizdaus jo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyviajai įstatymo nuostatai. Prašymas dėl arbitražinės išlygos (ne) galiojimo net negalėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, nes iš nagrinėjamų santykių kilusį teisinį ginčą jau nagrinėja GEMZU arbitražinis teismas.
KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja teismui jau priėmus ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos atkartojamos CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Marijampolės pieno konservai“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Res judicata galią turi tiek teismo, tiek arbitražo sprendimai. Arbitražo sprendimai turi saistančią (res judicata) galią ne tik vėliau tą patį ginčą nagrinėjančiam arbitražui, bet ir teismui. Res judicata galią turi ne tik arbitražo teismo sprendimai, kuriais ginčas išsprendžiamas iš esmės, bet ir arbitražo teismo sprendimai dėl jurisdikcijos.
Pagal KAĮ 19 straipsnio 1 dalį arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Pagal KAĮ 44 straipsnio 2 dalį dalinis arbitražo teismo sprendimas yra galutinis sprendimas tik dėl ginčo dalies, kuri išspręsta visiškai; pagal šio straipsnio 3 dalies 1 punktą dalinis arbitražo teismo sprendimas gali būti priimamas dėl arbitražo teismo kompetencijos nagrinėti ginčą (šio įstatymo 19 straipsnis).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime, priimtame byloje Gothaer Allgemeine Versicherung ir kt., bylos Nr. C-456/11, išaiškino, kad Europos Sąjungos Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo 32 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis apima ir sprendimą, kuriuo valstybės narės teismas, remdamasis jurisdikciją nustatančia sąlyga, konstatuoja, kad neturi jurisdikcijos, neatsižvelgiant į tai, kaip toks teismo sprendimas kvalifikuojamas pagal kitos valstybės narės teisę, ir toks sprendimas (įskaitant jo motyvus) turi res judicata galią. Sprendimas, kuriuo arbitražo teismas nusprendžia, kad neturi jurisdikcijos, taip pat yra galutinis sprendimas, turintis res judicata galią. Neigiamas arbitražo sprendimas dėl jurisdikcijos, priimtas remiantis išvada, kad nėra sudaryto (galiojančio) arbitražinio susitarimo, neabejotinai yra arbitražinis sprendimas, turintis res judicata galią. Baigiamasis teismo (arbitražo) sprendimo aktas turi res judicata galią turinčius motyvus (išvadas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-363/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-363/2014">3K-3-363/2014</a>, išaiškino, kad teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. Teismas negali pakeisti arbitražo nustatytų faktinių aplinkybių kitomis aplinkybėmis bei atlikti kitokią tų aplinkybių teisinę kvalifikaciją, negu ją atliko arbitražo teismas.
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs (turi esminę reikšmę) neigiamo arbitražinio sprendimo dėl jurisdikcijos motyvai (išvados) dėl arbitražinio susitarimo galiojimo. VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas dėl jurisdikcijos turi res judicata galią, jis yra neigiamas sprendimas dėl jurisdikcijos, priimtas tuo pagrindu, kad šalys nepasiekė arbitražinio susitarimo. Ginčas, nagrinėjamas tiek šioje civilinėje byloje, tiek GEMZU arbitraže, dėl jurisdikcijos yra tapatus ginčui dėl jurisdikcijos, kurį galutinai išsprendė VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu. Tačiau ginčas Kauno apygardos teisme pagal ieškovo ieškinį ir GEMZU arbitraže pagal atsakovo ieškinį nėra tapatus: ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4 401 676,05 Lt, kuriuos atsakovas ieškovui liko skolingas už pristatytas prekes, o atsakovas GEMZU arbitražo prašo priteisti iš ieškovo nuostolių (2 136 260 Eur) atlyginimą. Todėl nepagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo išvada, kad ginčai (dėl bylos esmės) yra tapatūs. Res judicata galią turi tiek VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dėl jurisdikcijos rezoliucinės dalies teiginiai, tiek motyvai (išvados), kuriais remiantis šis sprendimas buvo padarytas. VKAT sprendė, kad neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčo dėl to, kad pagal galiojančius įstatymus šalys apskritai nepasiekė arbitražinio susitarimo. VKAT sprendimas dėl jurisdikcijos turi teisinę galią, įtvirtintą KAĮ 41 straipsnyje. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nutartimis pažeidė res judicata principą, nes nepagrįstai nesivadovavo VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu dėl jurisdikcijos.
Procesas GEMZU arbitraže ir šio arbitražo priimami sprendimai neturi įtakos nagrinėjamai civilinei bylai joje sprendžiant arbitražo išlygų galiojimo klausimą. Šį klausimą Lietuvos teismai privalo spręsti autonomiškai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės ir teismų (arbitražų) sprendimais, turinčiais precedento ir (ar) res judicata galią. GEMZU arbitražo procesas ir jame priimami sprendimai nepaneigia VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dėl jurisdikcijos, įskaitant šio sprendimo išvados dėl arbitražinių išlygų negaliojimo, kuri turi res judicata galią ir saisto Lietuvos teismus. Be to, VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas dėl jurisdikcijos yra pripažintas Nyderlandų Karalystėje šios valstybės teismo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas „Interfood B. V.“ prašo palikti nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:
Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad VKAT 2013 m rugpjūčio 2 d sprendimas dėl jurisdikcijos turi res judicata galią GEMZU arbitražo teismui ar Lietuvos Respublikos teismams. Pirma, VKAT sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra konstatuota, kad arbitražinė išlyga yra negaliojanti. Antra, teismai pagrįstai vertino, kad, esant arbitražinei išlygai ir šalių ginčą jau nagrinėjant kitame (GEMZU) arbitražo teisme, ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
Ieškovas ir atsakovas yra susitarę savo tarpusavio ginčus perduoti spręsti arbitražui pagal prekių tiekimo užsakymo patvirtinimus Nr. P203529, P203761, P204085, P201877, kurių pagrindu susidarė ieškiniu reikalaujama skola; užsakymų 2-ojo puslapio 1 punkte nurodyta: visiems mūsų pasiūlymams ir sutartims laikomos MPC sąlygos ir MPC arbitražinė išlyga, kaip nurodyta apygardos registro ofise Hagoje Nr. 33/2010 2010 m. balandžio 28 d. Pagal Olandijos teisę ir atsakovo užsakymams taikomas standartines MPC sąlygas, kurios įregistruotos ir patvirtintos Olandijos pieno produktų asociacijoje, užsakymo patvirtinimuose nurodytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir saistantis šalis. Amsterdame GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme, veikiančiame pagal MPC Arbitražo taisykles, atsakovas buvo inicijavęs (pradėjęs) arbitražinį ginčą daug anksčiau (2012 m. lapkričio 15 d.), negu ieškovas pateikė arbitražo ieškinį VKAT (2013 m. sausio 21 d.). GEMZU jau baigiama nagrinėti šio ginčo šalių byla dėl tų pačių santykių, dėl kurių yra iškelta ši civilinė byla, o GEMZU teismas jau du kartus (priimdamas dėl to sprendimus) konstatavo, kad yra kompetentingas (turi jurisdikciją) nagrinėti šalių ginčą. VKAT turėjo teisę spręsti tik dėl savo jurisdikcijos nagrinėti ieškovo ir atsakovo ginčą, o VKAT sprendimas dėl jurisdikcijos neturi įtakos GEMZU arbitražo teismo teisei spręsti šalių tarpusavio ginčą, kuris kyla iš užsakymo patvirtinimų. VKAT nekonstatavo, kad arbitražinė išlyga negalioja, ir nesprendė jos galiojimo klausimų. VKAT sprendime nurodoma, kad buvo sprendžiama tik tai, ar vienasmenė VKAT arbitrė turi kompetenciją spręsti šalių ginčą.
Bendrosios kompetencijos teismams konstatavus, kad šalys sudarė arbitražinę išlygą dėl tarpusavio ginčų sprendimo, bei tai, kad GEMZU teismas jau nagrinėja šalių ginčą, kylantį iš užsakymų patvirtinimų arbitraže, byloje teismų nutartys priimtos visiškai pagrįstai ir teisėtai, kadangi CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, kai šalys yra sutarusios dėl arbitražinės išlygos, teismas atsisako priimti ieškinį. Jei aplinkybės dėl arbitražinės išlygos sudarymo paaiškėja jau iškėlus bylą teisme, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vadovaujantis KAĮ 11 straipsnio 2 dalimi, prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui, arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas sprendžiamas tik KAĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka, atitinkamai pagal kurią sprendimą dėl arbitražo teismo kompetencijos gali priimti tik arbitražo teismas. Kitaip tariant, prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui bendrosios kompetencijos teismas neturi teisės spręsti dėl ginčo arbitruotinumo, kadangi ši teisė įstatymo yra suteikta tik arbitražo teismui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje sprendžiamas teismo jurisdikcijos nagrinėti ginčą klausimas po to, kai vienas arbitražo teismas pripažino savo jurisdikciją, o kitas konstatavo neturintis jurisdikcijos nagrinėti ginčą.
Arbitražinio susitarimo reikšmė ir kylančios teisinės pasekmės, kai tokio susitarimo šalis kreipiasi su ieškiniu ne į arbitražą, o į teismą, reglamentuojamos KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje: teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti; jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiškėja po to, kai teismas priėmė ieškinį, teismas ieškinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtą. Tokia pati nuostata įtvirtinta CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisinius padarinius sukelia tik galiojantis arbitražinis susitarimas. Teismas gali atsisakyti priimti ieškinį tokiu klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, arba palikti tokį ieškinį nenagrinėtą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad tikrai yra arbitražinis susitarimas, galiojantis tiek turinio, tiek formos požiūriu. Apskritai arbitražo kompetencija jurisdikcijos klausimais nėra išimtinė; arbitražinio susitarimo šalys turi teisę ginčyti arbitražinį susitarimą teisme. Tačiau tuo atveju, kai arbitražinio susitarimo galiojimo klausimas iškeliamas arbitraže, šį klausimą KAĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia arbitražas.
Kontinentinės teisės valstybėse visuotinai pripažįstama arbitražo teisė spręsti dėl savo kompetencijos, taip pat ir arbitražinio susitarimo galiojimo klausimus (kompetencijos–kompetencijos doktrina). Tai savo ruožtu reiškia, kad bendrosios kompetencijos teismas paprastai negali spręsti arbitražo kompetencijos klausimo, kol arbitrai nepriims sprendimo. Arbitražo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo, kuriuo remiantis parengtas KAĮ, 16 straipsnyje. Kompetencijos–kompetencijos doktrina įtvirtinta KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra v. AB „Požeminiai darbai“, WTE Wassertchnik GmbH, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-116/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-116/2010">3K-3-116/2010</a>).
KAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta arbitražo teismo teisė priimti sprendimą dėl kompetencijos nagrinėti ginčą: arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimą dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai yra pradėtas arbitražo procesas, teismas, kuriam vėliau pateikiamas ieškinys dėl šio arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieškinį, o jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja po ieškinio priėmimo, – palikti ieškinį nenagrinėtą, nes vienu metu negalimi du procesai (arbitražo ir teismo) dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Vaičiaus individuali įmonė v. K. Czarniecki firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. ACE European Group Limited ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64/2010">3K-3-64/2010</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra v. AB „Požeminiai darbai“, WTE Wassertchnik GmbH, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-116/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-116/2010">3K-3-116/2010</a>).
Pirmiau nurodyta, kad pagal KAĮ 19 straipsnį arbitražo teismas sprendžia dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą. Ši teisė nuspręsti savo kompetenciją nagrinėti tam tikrą ginčą reiškia, kad arbitražo teismas pripažįsta ginčo arbitruotinumą ir nagrinėja ginčą arbitražo proceso tvarka arba nepripažįsta savo kompetencijos nagrinėti to ginčo. KAĮ nenustatyta arbitražo teismo teisės spręsti dėl kitų jurisdikcinių institucijų kompetencijos nagrinėti ginčą, dėl kurio jau kreiptasi į arbitražo teismą, priešingu atveju tai peržengtų arbitražo teismui ir jį organizuojančiai nuolatinei arbitražo institucijai priskirtos kompetencijos ribas.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas Olandijoje registruotas „Interfood B. V.“ inicijavo arbitražinį ginčą ieškiniu dėl atsiskaitymo pagal užsakymus vykdant sutartį 2012 m. lapkričio 15 d. Amsterdame GEMZU sekretoriato sudarytame arbitražo teisme. GEMZU arbitražo teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu konstatuota dėl šalių arbitražinio susitarimo galiojimo ir kad ginčas yra nagrinėjamas šiame arbitražo teisme. Ieškovas, remdamasis sutarties 12.2 punktu, 2013 m. sausio 21 d. ieškiniu dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo pagal užsakymų patvirtinimus inicijavo arbitražo procesą Vilniaus komercinio arbitražo teisme, jo 2013 m. rugpjūčio 2 d. daliniu sprendimu dėl jurisdikcijos nuspręsta, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismas neturi reikiamos jurisdikcijos ir nėra kompetentingas nagrinėti bylą, dėl to ieškinį paliko nenagrinėtą, padaręs išvadą, kad šalys nepasiekė arbitražinio susitarimo ir kad ginčas turėtų būti nukreiptas į atitinkamus šalies teismus. Ieškovas UAB „Marijampolės pieno konservai“ 2013 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą dėl įsiskolinimo pagal užsakymus vykdant sutartį iš atsakovo „Interfood B. V.“ priteisimo.
Teisėjų kolegija, pažymėdama KAĮ 19 straipsnyje įtvirtintą arbitražo teismo teisę spręsti dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą, nurodo, kad VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. daliniame sprendime apie šio dalinio sprendimo dėl jurisdikcijos apimtį pabrėžė, kad pagal KAĮ 19 straipsnio 3 dalį, kaip lex arbitri, arbitražo teismas gali priimti sprendimą dėl savo jurisdikcijos ir kompetencijos daliniame sprendime arba galutiniame sprendime. Dėl arbitražo teismo sprendimo prejudicinės galios sprendžiama pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto taisykles: nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys; tos aplinkybės laikomos prejudiciniais faktais. Arbitražo teismo sprendimas ir jo išvados turi prejudicinę reikšmę, dėl to teismas pakartotinai nenustatinėja aplinkybių, nustatytų arbitražo teismo sprendime, nes vadovaujasi CPK 182 straipsnio 2 punktu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2008">3K-3-37/2008</a>; 2013 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. J. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-327/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-327/2013">3K-3-327/2013</a>; kt.). Sprendžiant dėl jurisdikcijos VKAT byloje dalyvavo tos pačios šalys, o nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas buvo VKAT kompetencija nagrinėti ginčą. Dėl šio nagrinėjimo dalyko VKAT konstatuotos aplinkybės ir išvados turi prejudicinių faktų galią. Tačiau į VKAT bylos nagrinėjimo dalyką neįėjo aplinkybių nustatymas, ar kitas arbitražas turi kompetenciją nagrinėti ginčą, todėl arbitražo teismo išvados dėl ginčo nearbitruotinumo kituose arbitražuose neturi prejudicinės galios. Olandijos GEMZU arbitražo teismas 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nusprendė dėl savo jurisdikcijos ir, be kita ko, nurodė tai, kad jo nesaisto VKAT išvados dėl jurisdikcijos. Dėl to byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai dėl aplinkybių, nustatytų VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. daliniame sprendime, res judicata taisyklės nepažeidė, o priešingai teigiantys kasacinio skundo argumentai dėl res judicata taisyklės nesilaikymo teisiškai nepagrįsti.
VKAT 2013 m. rugpjūčio 2 d. daliniame sprendime dėl jurisdikcijos konstatavimas, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismas neturi reikiamos jurisdikcijos ir nėra kompetentingas nagrinėti bylą, nes šalys nepasiekė arbitražinio susitarimo ir kad ginčas turėtų būti nukreiptas į atitinkamus šalies teismus, nereiškia konstatavimo dėl kitų arbitražo teismų kompetencijos nebuvimo spręsti šį ginčą. Minėta, kad dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčą sprendžia tas arbitražo teismas, į kurį kreipiamasi su ieškiniu. Bylos duomenimis, atsakovas „Interfood B. V.“ pateikė ieškinį GEMZU arbitražo teismui dėl atsiskaitymo pagal užsakymus vykdant sutartį; GEMZU arbitražo teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. daliniu sprendimu pripažino savo kompetenciją nagrinėti ginčą. Dėl to esant šalių sudarytam arbitražiniam susitarimui ir jo pagrindu arbitražo teismui patvirtinus savo kompetenciją nagrinėti ginčą, toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme, nes tai reikštų dviejų atskirų procesų konkurenciją. Todėl byloje pirmosios instancijos teismas priimtą ieškinį dėl ginčo, kurio atžvilgiu yra sudarytas arbitražinis susitarimas, teisiškai pagrįstai paliko nenagrinėtą KAĮ 11 straipsnio 1 dalies, CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šią nutartį paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismas nutartimi, kurios, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti, ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, iš jo atsakovui priteistinas jo turėtų advokato atstovavimo išlaidų ir valstybei – procesinių dokumentų siuntimo – išlaidų kasaciniame teisme atlyginimas. Atsakovas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 3668,60 Eur, prie prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pridėjo išlaidų dydį patvirtinantį mokėjimo dokumentą. Ši suma viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktuose nustatytą Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dviejų dydžių sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Todėl iš ieškovo atsakovui priteistinos pastarojo patirtos atstovavimo išlaidos mažintinos iki 579,24 Eur, t. y. minimalios mėnesinės algos, galiojusios 2014 m. rugpjūčio 20 d. pateikiant teismui atsiliepimą į kasacinį skundą, dviejų dydžių sumos.
Kasacinis teismas turėjo 3,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. kovo 6 d. pažyma). Netenkinus kasacinio skundo šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (ieškovo) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Marijampolės pieno konservai“ (j. a. k. 151453167) 579,24 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 24 ct) atsakovui „Interfood B. V.“ (buveinės adresas: Lange Trekken 42, 5531 PZ Bladel; P.O. Box 160, 5530 AD Bladel Olandija) ir 3,01 Eur (tris Eur 1 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
