Dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. 3K-3-123-611/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01103-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ginančio viešąjį interesą ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Start Vilnius“ dėl Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiais.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1-956 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo piniginiu įnašu“, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. gruodžio 20 d. UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Start Vilnius“ grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 2 250 000 Lt (651 645,04 Eur).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. rašto „Dėl savivaldybės turto investavimo pagrįstumo“ pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 1-956 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo piniginiu įnašu“, kurio 1 punktu nusprendė padidinti UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą Vilniaus miesto savivaldybės 2 250 000 Lt (651 645,04 Eur) piniginiu įnašu, o 2 punktu Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius ir UAB „Start Vilnius“ direktorius buvo įpareigoti pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį, taip atliekant savivaldybės turto investavimo procedūrą. Investuotų lėšų panaudojimo būdas – „Air Lituanica“ nacionalinio oro vežėjo veiklai plėtoti, gautos lėšos panaudotos UAB „Air Vilnius group“ įstatiniam kapitalui padidinti.

Ieškovas teigė, kad prieš priimant sprendimą investuoti savivaldybės turtą, būtina tokį sprendimą ekonomiškai ir socialiai pagrįsti (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 19 straipsnio 2 dalis). Sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai (VSTVNDĮ 22 straipsnio 2 dalis). Vyriausybės 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 758 patvirtinto Sprendimo investuoti valstybės ir savivaldybių turtą priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 10 punkte nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyme dėl sprendimo investuoti valstybės ar savivaldybės turtą priėmimo turi būti nurodomi poreikio investuoti turtą motyvai, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti); jeigu įnašas yra pinigai, nurodoma jų suma ir finansavimo šaltinis; nurodoma, kurie investavimo kriterijai, nustatyti VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalyje, tenkinami ir pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška.

Prie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. 1-956 projekto buvo pridėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. raštas „Dėl savivaldybės turto investavimo pagrįstumo“. Ieškovo teigimu, šiame rašte išvardyti VSTVNDĮ 8 (1) straipsnyje nurodyti principai bei investavimo kriterijai, tačiau nėra pateikta jų vertinė ir kokybinė išraiška, nenurodyta, koks yra ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas, todėl ginčijamas sprendimas investuoti naikintinas kaip neteisėtas, pažeidžiantis imperatyviąsias teisės aktų nuostatas ir viešąjį interesą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba, prieš priimant tokį sprendimą būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti (VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalis). Sprendimai turi tenkinti ne mažiau kaip tris VSTVNDĮ įtvirtintus investavimo kriterijus: 1) investavus bus įvykdyti iš tarptautinių sutarčių atsirandantys Lietuvos Respublikos įsipareigojimai; 2) investuojama į nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ir svarbią reikšmę turinčias įmones ir (ar) įrenginius, vadovaujantis Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymu ir kitais nacionalinio saugumo tikslus įgyvendinančiais teisės aktais, kuriais, inter alia, užtikrinama reikiama sprendžiamoji valstybės galia; 3) investuojant skatinamas Lietuvos ekonomikos augimas, stiprinamas ekonominis savarankiškumas ir (ar) tarptautinis konkurencingumas; 4) investuojant bus siekiama savivaldybės ar visos šalies ekonominės ir socialinės sanglaudos Europos Sąjungos erdvėje, taip pat regioniniu ar pasaulio mastu; 5) investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei (skatinama veiksminga konkurencija šalies rinkoje, gerinama viešųjų paslaugų kokybė, pasirinkimo galimybės ir prieinamumas); 6) valstybės ir (ar) savivaldybių turto investavimu (valstybės ar savivaldybės įnašu) bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas; 7) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas (švietimo, kultūros, mokslo, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kitų panašių sričių) arba užtikrintas veiksmingesnis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytų valstybės ir savivaldybės funkcijų atlikimas; 8) bus investuojama į ūkio ir socialines inovacijas, žinių ekonomikos plėtrą, aukštųjų technologijų kūrimą, jeigu tai yra vienas iš pagrindinių investicijų objekto veiklos tikslų; 9) investavimo tikslas ir siekiamas rezultatas nustatyti teisės aktuose, įgyvendinančiuose strateginio planavimo dokumentus. Būtinybė ekonomiškai ir socialiai pagrįsti sprendimą investuoti savivaldybės turtą yra skirta užtikrinti sprendimo atitiktį įstatyme numatytoms investavimo sąlygoms (ne mažiau nei trims investavimo kriterijams) ir VSTVNDĮ įtvirtintiems savivaldybių turto naudojimo bei disponavimo juo principams – visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo.

Ekonominio ir socialinio sprendimo investuoti savivaldybės turtą pagrindimo procedūra detalizuojama Aprašo 9 ir 10 punktuose. Savivaldybės vykdomoji institucija, teikdama pasiūlymus savivaldybės tarybai dėl sprendimo investuoti savivaldybės turtą priėmimo, nurodo poreikio investuoti turtą motyvus, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstą laukiamą rezultatą (nurodoma apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti); jeigu įnašas yra pinigai – nurodoma jų suma ir finansavimo šaltinis; nurodoma, kurie VSTVNDĮ nustatyti investavimo kriterijai tenkinami, pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška.

Teismas vertino, kad 2012 m. gruodžio 13 d. pasiūlymas investuoti iš esmės atitinka Aprašo 10 punkto reikalavimus. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. raštą ginčijamu sprendimu investuoti buvo ketinama tenkinti tris investavimo kriterijus: investavus bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei, iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas, bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas. Investuojama pinigų suma ir finansavimo šaltinis (Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto 15 programoje numatytos lėšos) yra nurodyti, taip pat dėstomi investavimo motyvai, atsižvelgiant į UAB „Start Vilnius“ veiklos pobūdį ir jos akcinio kapitalo priklausomybę. Pagal Aprašo 10 punktą pasiūlyme turi būti pateikiama apibendrinta sprendimą grindžianti informacija. Teismas nurodytą siekį įgyvendinti UAB „Start Vilnius“ vykdomus investicijų projektus, naudojant šiems projektams nuosavas lėšas ir taip mažinant skolinimosi sąnaudas ir didinant projektų atsiperkamumą, siekiant naudingumo visuomenei ir socialinio rezultato, vertino kaip tinkamai apibendrintą sprendimą investuoti pagrindžiančią informaciją.

Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. rašte nenurodyta investavimo kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška, tačiau tai, teismo vertinimu, nepakankamas pagrindas konstatuoti pirmiau nurodytų imperatyviųjų teisės normų reglamentuojamų investavimo sąlygų pažeidimą. Pasiūlymo investuoti neišsamumas jo pagrindimo aspektu savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti investavimo sąlygų pažeidimą. Ieškovas neįrodė sprendimo investuoti neatitikties 2012 m. gruodžio 13 d. rašte nurodytiems investavimo kriterijams. Atsižvelgdamas į pasiūlyme nurodytą ir byloje nustatytą investuotų lėšų panaudojimo būdą (nacionalinio oro vežėjo veiklai plėtoti), teismas sprendė, kad ginčijamas sprendimas atitinka pasiūlyme nurodytus ir VSTVNDĮ nustatytus investavimo kriterijus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. sprendimu tenkinus ieškovo apeliacinį skundą nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti:

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 1-956 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo piniginiu įnašu“, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. gruodžio 20 d. UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją, įpareigojant UAB „Start Vilnius“ grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei 2 250 000 Lt (651 645,04 Eur).

Taip pat priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 43 170 Lt (12 502,90 Eur) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio ir 43 170 Lt (12 502,90 Eur) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys VSTVNDĮ nustatyti investavimo kriterijai. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad pasiūlyme, kurį dėl sprendimo investuoti savivaldybės turtą savivaldybės tarybai teikia savivaldybės vykdomoji institucija, turi būti: nurodomi poreikio investuoti turtą motyvai, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti) (10.1 punktas); jeigu įnašas yra pinigai, nurodoma jų suma ir finansavimo šaltinis (10.2 punktas); nurodoma, kurie VSTVNDĮ nustatyti investavimo kriterijai tenkinami, pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška (10.4 punktas).

Sprendimą investuoti būtina ekonomiškai ir socialiai pagrįsti. Apraše reikalaujama pateikti apibendrintą ekonominio ir socialinio pagrindimo informaciją, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gruodžio 13 d. raštas negali būti laikomas tinkamu, jo nepakanka bent minimaliai įsitikinti sprendimo investuoti ekonominiu bei socialiniu pagrindimu. Rašte tik pateiktos nuorodos į VSTVNDĮ įtvirtintus savivaldybės turto valdymo principus bei investavimo kriterijus tiesiog teigiant, kad jie tenkinami, ir detaliau jų neaiškinant. Rašte apibendrinti teiginiai, kad UAB „Start Vilnius“ vykdo visuomenei naudingus projektus, yra neinformatyvūs, jame negrindžiama būtinybė savivaldybei investuoti į UAB „Start Vilnius“ (nėra duomenų, kodėl šios investicijos reikalingos (ar įmonei trūksta nuosavų lėšų, ar investuoti lėšas tikslinga dėl kitų ekonominių priežasčių, ar taip savivaldybės lėšos bus panaudojamos pačiu efektyviausiu, visuomenei naudingiausiu būdu (efektyvumo principas įtvirtintas VSTVNDĮ 8 (1) straipsnio 2 punkte). Taigi apskritai nepagrįsti mažiausiai du iš VSTVNDĮ nurodytų savivaldybės turto naudojimo principų (efektyvumo ir racionalumo). Įvertinti, ar laikytasi visuomenės naudos principo investuojant savivaldybės turtą, iš 2012 m. gruodžio 13 d. rašto taip pat nepakanka duomenų. Tik nagrinėjant bylą pateikti duomenys apie visų investuotų lėšų panaudojimą „Air Lituanica“ nacionaliniam oro vežėjui kurti (UAB „Air Vilnius Group“ įstatiniam kapitalui didinti). Vertinant savivaldybės investicijos į nacionalinį oro vežėją pagrįstumą neturi reikšmės kiti, be nurodyto, UAB „Start Vilnius“ vykdomi investiciniai projektai. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nesant sprendimo investuoti ekonominio ir socialinio vertinimo, neturėjo teisinio pagrindo priimti tokį sprendimą investuoti 2012 m. gruodžio 19 d. posėdyje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

Savivaldybių turto investavimas – tai savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas didinant uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, jei valstybė ir (ar) savivaldybė yra jų dalyvė (VSTVNDĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas minimalius investavimo pagrindimo kriterijus, kurie neapibrėžti teisės aktuose, nepagrįstai suvaržė savivaldybės kaip savininko teisių turinį. Apeliacinės instancijos teismas neįvardijo konkrečių imperatyviųjų teisės normų, kurios pažeistos priimant savivaldybės sprendimą investuoti, teismas nepaneigė, kad buvo priimtas sprendimas dėl investavimo, lėšos panaudotos visuomenei naudingos infrastruktūros kūrimui ir plėtojimui; gaunamas akivaizdus socialinis rezultatas ir pelnas; neabejotinai sukurta pridėtinė vertė. Taip teismas, priimdamas priešingą negu pirmosios instancijos teismo sprendimą, neišnagrinėjo visų esminių faktinių ir teisinių bylos aspektų, formaliai taikė VSTVNDĮ ir Aprašo normas ir neaiškino jų turinio. CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad būtent imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis. Pripažįstama, jog siekiant įrodyti, kad sudarytas sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, visų pirma reikia nustatyti, ar teisės norma yra imperatyvioji. VSTVNDĮ yra nustatyti investavimo kriterijai, o Apraše, t. y. įstatymo įgyvendinamajame teisės akte, nustatytas būtinumas pagrįsti ekonomiškai bei socialiai laukiamą rezultatą, be to, nustatyta, jog pateikiama apibendrinta sprendimą grindžianti informacija. Aprašo nuostatų pažeidimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu pripažinti sprendimą ir sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Įstatymų leidėjas aiškiai nenustatydamas, kokia forma turi būti atliekamas turto investavimo pagrindimas, paliko diskrecijos teisę pačioms institucijoms spręsti, kokiu būdu ir forma turi būti atliekamas turto investavimo pagrindimas. Priešingu atveju aiškinant šias teises normas ir laikant jas imperatyviosiomis, subjektai, priimantys sprendimus dėl turto investavimo, niekada negali būti tikri dėl priimamų sprendimų teisėtumo, nes nei Įstatymas, nei Aprašas neįtvirtina aiškių taisyklių, susijusių su turto investavimo pagrindimu. Aprašo 10.1 punkte reikalaujama pateikti apibendrintą sprendimą grindžiančią informaciją, o Aprašo 10.4 punkte nedetalizuojama, kokios apimties ir formos turi būti pateikta investavimo kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška. Priimant savivaldybės sprendimą ir padidinant UAB „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą piniginiu įnašu, nebuvo pažeistos VSTVNDĮ bei Aprašo nuostatos, priešingai – buvo ir yra siekiama visuomenei naudingo rezultato, viešojo intereso įgyvendinimo. Ieškovas neįrodė, jog investuotos lėšos buvo tikslingai panaudotos visuomenės interesą tenkinančiam investiciniam projektui, nepateikė svarių argumentų, kodėl toks lėšų investavimas neturėtų būti laikomas susijusiu su visuomeniniais interesais ar nėra pasiekiamas numatytas socialinis rezultatas. Vilniaus miesto savivaldybės priimtu sprendimu siekti tikslai yra akivaizdžiai įgyvendinami, kadangi priimto sprendimo rezultatas – realiai veikiančios oro linijos. Įstatymų leidėjas VSTVNDĮ bei Aprašo nuostatose nekonkretizavo investavimo pagrindimo, t. y. nenurodė konkrečių tyrimo metodų, dokumentų, duomenų, kurie turi būti pateikti priimant sprendimą investuoti; nėra nurodyta, kokios konkrečios formos ar apimties investavimo pagrindimas yra būtinas.

Byloje vertinant savivaldybės sprendimą ir jo pagrindu sudarytus sandorius neįrodytas nei imperatyviųjų teisės normų, nei viešojo intereso pažeidimas. Viešasis interesas gali būti ginamas tik nustačius tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Nenustačius, kad administracinių aktų panaikinimas turėtų teisinių pasekmių viešojo intereso gynimui, jų panaikinimas nebūtų pagrįstas, taip nebūtų apgintas viešasis interesas. Nei investicijų projekto įgyvendinimo eiga, nei jos kontrolė nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje tiriamas investavimo, o ne investuotų lėšų panaudojimo teisėtumas. Investuotos lėšos panaudotos nacionaliniam oro vežėjui kurti, jis įkurtas, veikia, vykdo skrydžius. Investavus lėšas savivaldybės turto apimtis nesumažėjo, nes jai už investuotą sumą teko bendrovės akcijų. Savivaldybė atliko visus veiksmus, kurie nustatyti teisės aktuose, priimdama sprendimą investuoti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

Investavimo kriterijų vertinės ir kokybinės išraiškos analizė yra pagrindinė procedūra savivaldybei priimant sprendimą dėl investavimo. Savivaldybės sprendimo investuoti ekonominis socialinis pagrindimas 2012 m. gruodžio 13 d. rašte neturi ekonomiškai ir socialiai pagrįsto numatomo rezultato pagrindimo, sąnaudų bei naudos analizės požymių. Bet kuri ūkinė komercinė veikla negali būti laikoma pakankamu pagrindu investuoti konkretų turtą į konkretų juridinį asmenį. Byloje nepagrįsta, kokių rezultatų buvo pasiekta, panaudojus oro vežėjo veiklai investuotas lėšas. Dėl to nenustatyta investavimo atitikties teisės aktuose nustatytiems investavimo kriterijams. Pagal Vietos savivaldos 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad savivaldybės taryba, neatlikus būtinųjų įstatyme nustatytų veiksmų, galinčių turėti lemiamą įtaką sprendimo priėmimui, negalėjo priimti ginčo sprendimo, todėl šis sprendimas yra neteisėtas. Kadangi sprendimu ir jo pagrindu sudarytu sandoriu savivaldybės turtas perduotas pažeidžiant nustatytą imperatyvųjį reguliavimą – jo tikslus bei saugomas vertybes, taip buvo pažeistas viešasis interesas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų priimant sprendimus investuoti savivaldybės turtą

VSTVNDĮ 8 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas, ir kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, juridiniai asmenys – patikėjimo teise pagal įstatymus, savivaldybių tarybų sprendimus, tų subjektų įstatus (nuostatus) ir turto patikėjimo sutartis.

VSTVNDĮ 81 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai: visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

Savivaldybių turto disponavimo būdas jį investuojant – tai savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto, kaip įnašo, perdavimas, vienas iš jo būdų yra nurodytas VSTVNDĮ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte – uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimas, jei savivaldybė yra jos dalyvė. VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo priima savivaldybės taryba; prieš priimant atitinkamą sprendimą, būtina jį ekonomiškai ir socialiai pagrįsti; sprendimai dėl valstybės ir savivaldybių turto investavimo priimami Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu tenkinami ne mažiau kaip įstatyme išvardyti trys investavimo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Start Vilnius“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-585/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-585/2014">3K-3-585/2014</a>, konstatuota, kad VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, reikalaujanti sprendimą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo pagrįsti ekonomiškai ir socialiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimą, turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Perfecta“ v. UAB vaistinė „Širdažolė“, bylos Nr. 3K-3-263/2005; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ v. UAB „Fima“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-416/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-416/2005">3K-3-416/2005</a>; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Artapolas“ v. UAB,,Autoreikmuo“, Nacionalinė žemės tarnyba, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-237/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-237/2011">3K-3-237/2011</a>; kt.). Dėl to ir savivaldybės turto investavimo siekiamas tikslas turėtų būti viešųjų interesų tenkinimas, numatomam investavimui įstatyme iškeltas imperatyvusis reikalavimas jį pagrįsti ekonominiu ir socialiniu požiūriu. Imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujantis savivaldybės investavimo sandoris yra negaliojantis pagal CK 1.80 straipsnį.

VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos detaliau nustatytos pirmiau nurodyto Vyriausybės nutarimo patvirtintame Apraše, aptariama įstatymo norma turi būti aiškinama su įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu. Savivaldybės sprendimai dėl turto investavimo priimami, jeigu tenkinami ne mažiau kaip trys investavimo kriterijai, nurodyti VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose, ir šie kriterijai turi būti pagrįsti kartu su pasiūlymu priimti investavimo sprendimą lydinčiame dokumente. Aprašo 10 punkte nustatytas pasiūlymo dėl sprendimo investuoti valstybės ar savivaldybės turtą turinys: jame turi būti nurodyti poreikio investuoti turtą motyvai, taip pat ekonomiškai ir socialiai pagrįstas laukiamas rezultatas (apibendrinta sprendimą grindžianti informacija, sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti) (10.1 punktas); kai įnašas yra pinigai, nurodoma jų suma ir finansavimo šaltinis (10.2 punktas); jeigu investuojamas nekilnojamasis turtas, paaiškinama, kodėl tikslinga tokį turtą investuoti, o ne perduoti pagal turto patikėjimo sutartį ar panaudos pagrindais (10.3 punktas); nurodoma, kurie investavimo kriterijai, nustatyti VSTVNDĮ 19 straipsnio 2 dalyje, tenkinami, ir pateikiama šių kriterijų vertinė ir kokybinė išraiška (10.4 punktas). Prie pasiūlymo dėl sprendimo investuoti valstybės ar savivaldybės turtą priėmimo pridedami kiti dokumentai, kuriais grindžiamas pasiūlymas (jeigu tokių dokumentų yra), ir kita informacija.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. rašte „Dėl savivaldybės turto investavimo pagrįstumo“ pateikus investavimo pasiūlymą Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 1-956 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo piniginiu įnašu“ investuoti 2 250 000 Lt (651 645,04 Eur), o 2012 m. gruodžio 20 d. buvo pasirašyta UAB „Start Vilnius“ akcijų pasirašymo sutartis. Nurodytame rašte teigiama, kad pagrindinė UAB „Start Vilnius“ veikla yra susijusi su pastatų nugriovimu, žemės darbais, pastatų statyba, inžinerinių pastatų ir statinių statyba, statybos ir inžineriniais darbais, nekilnojamojo turto plėtra, pardavimu ir pan. UAB „Start Vilnius“, vykdydama įstatuose nurodytą veiklą, galėtų įgyvendinti miestui svarbius investicijų projektus, naudingus visuomenei, lėšas skirtų tolesnių projektų vystymui, siekdama socialinio rezultato. Investuojant savivaldybės turtą, bus tenkinami VSTVNDĮ 19 straipsnyje nurodyti investavimo kriterijai: 1) investuojant bus kuriama ar plėtojama infrastruktūra, naudinga visuomenei; 2) iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno, bet ir socialinis rezultatas; 3) investavus bus sukuriama pridėtinė vertė ir užtikrinamas šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikis ekonominis tvarumas. Rašte taip pat išvardijami Vilniaus miesto savivaldybės pavedimu UAB „Start Vilnius“ atliekami kiti investiciniai projektai bei pažymima, kad siūlomas investavimas didinant bendrovės įstatinį kapitalą teiks naudą savivaldybei, nes taip padidėja savivaldybės turimas turtas, o UAB „Start Vilnius“ projektams įgyvendinti gali pritraukti nuosavas ar skolintas lėšas, naudojant nuosavas lėšas, sutaupomos skolinimosi sąnaudos ir didėja projektų atsiperkamumas.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimo vertinimu, kad 2012 m. gruodžio 13 d. raštas pagal jo turinį negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu sprendimo investuoti ekonominiu bei socialiniu pagrindimu, jame nėra pakankamos pagrindžiančios numatomą investavimą informacijos. Rašte teiginiams apie numatomą investavimą pagrįsti neišdėstyta argumentų: nepateikta konkrečių investicijų dydžio ir numatomos grąžos įgyvendinimo apskaičiavimų, nepateikta sąnaudų bei naudos analizė ar kitais visuotinai pripažintais projektų vertinimo metodais atliktas tyrimas projekto ekonominiam ir socialiniam tikslingumui nustatyti, neaptartas investicijos rizikingumas, kaip jį numatoma suvaldyti siekiant investicijos atitikties savivaldybės turto valdymo efektyvumo (maksimalios naudos visuomenei siekimas) ir racionalumo (savivaldybės turto tausojimas, racionalus tvarkymas) principams (VSTVNDĮ 81 straipsnio 2 ir 3 punktai). Dėl to aptariamą raštą įgyvendinantis atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas investuoti priimtas nesant tinkamai atlikto tokio investavimo ekonominio ir socialinio pagrindimo, taip nesilaikant VSTVNDĮ ir jį detalizuojančio Aprašo imperatyviųjų teisės normų. Dėl to byloje ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo ir jo pagrindu sudarytos akcijų pasirašymo sutarties prieštaravimas imperatyviosioms teisės normoms lemia jų negaliojimą pagal CK 1.80 straipsnį.

Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė savivaldybei priklausančio turto investavimo procedūrą ir reikalavimus investavimo sandoriams reglamentuojančias teisės normas, tinkamai nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tai taikytina taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartimi atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei atidėtas 43 170 Lt (12 502,90 Eur) žyminio mokesčio mokėjimas iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Netenkinus kasacinio skundo, nurodyta žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovės valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 12 502,90 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus du Eur 90 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Andžej Maciejevski

Vincas Verseckas