Dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinių teisių gynimo būdus (ieškinio pagrindą ir dalyką), statinių savininkų (valdytojų) teisę reikalauti iš greta statinių esančių negyvenamosios paskirties pastatų savininkų (valdytojų) dalies išlaidų, susijusių su statinių eksploatavimu ir priežiūra, atlyginimo, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-239-403/2018

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04793-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.13; 3.1.14.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarųjų akcinių bendrovių „Ramunėlės vaistinė“, „Satera“, „Limest“, „Helijas NT“, Sauliaus Skačkovo įmonės, V. E., G. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių lyra“ dėl neteisėto įskaitymo panaikinimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ priešieškinį ieškovams bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ ieškinį atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Aniužė“, „Pietinis būstas“, „Vagos prekyba“, „Bella lyra“, E. J. (S.), E. R., D. P., T. P., M. R., A. P., J. M., G. K., P. Š., M. M., R. D. dėl patirtų išlaidų atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui Andriui Liaškovui, Nacionalinei žemės tarnybai, A. G. ir M. G..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinių teisių gynimo būdus (ieškinio pagrindą ir dalyką), statinių savininkų (valdytojų) teisę reikalauti iš greta statinių esančių negyvenamosios paskirties pastatų savininkų (valdytojų) dalies išlaidų, susijusių su statinių eksploatavimu ir priežiūra, atlyginimo, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai prašė pripažinti visas atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškovams išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl aikštelių, šaligatvių priežiūros ir apšvietimo neteisėtomis ir įpareigoti atsakovę jas panaikinti, pripažinti, kad atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ nepagrįstai ir neteisėtai atliko savo prievolių ieškovams pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą įskaitymą su neegzistuojančiomis ieškovų prievolėmis atsakovei pagal šio teismo sprendimu neteisėtomis pripažintas PVM sąskaitas faktūras.

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ priešieškiniu prašė priteisti už teritorijos priežiūrą ir tvarkymą bei naudojamo jos turto nuvertėjimą: iš UAB „Ramunėlės vaistinė“ – 7547,76 Eur; UAB „Satera“ – 7603,71 Eur; UAB „Limest“ – 12907,32 Eur; UAB „Helijas NT“ – 3374,41 Eur; V. E. – 687,77 Eur; Sauliaus Skačkovo įmonės – 1840,28 Eur; G. S. – 845,75 Eur.

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ ieškiniu, pareikštu prijungtoje civilinėje byloje, prašė priteisti už teritorijos priežiūrą ir tvarkymą bei naudojamo jos turto nuvertėjimą: iš Šiaulių miesto savivaldybės – 3089,89 Eur; E. J. (S.) – 1242,82 Eur; E. R. – 29,93 Eur; D. P. – 15,53 Eur; T. P. – 72,86 Eur; M. R. – 18,23 Eur; A. P. – 3,94 Eur; J. M. – 1425,57 Eur; UAB „Aniužė“ – 3186,16 Eur; UAB „Pietinis būstas“ – 4233,24 Eur; AB SEB banko – 191,54 Eur; UAB „Vagos prekyba“ – 1821,43 Eur; G. Klupšo – 1390,84 Eur; P. Š. – 430,91Eur; UAB „Bella lyra“ – 2410,11 Eur; M. M. – 627,72 Eur; R. D. – 631 Eur; A. M. – 348,88 Eur.

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso kiemo aikštelė b1 ir automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų takas b2 (duomenys neskelbtini), esantys valstybinės žemės sklype, nuomojamame pagal 1998 m. gegužės 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovė neturi pareigos nemokamai leisti kitiems asmenims naudotis savo turtu. Ieškovai ir kiti atsakovai yra ūkinę komercinę veiklą vykdantys fiziniai ir privatūs juridiniai asmenys, kurie gauna naudą iš to, kad naudojasi svetimu, t. y. atsakovės, turtu. Ieškovai ir kiti atsakovai privalėtų atlyginti dalį kiemo aikštelės b1 ir automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2 priežiūros bei išlaikymo išlaidų ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovams netaikytina civilinė atsakomybė, o taikomas nepagrįstas praturtėjimas. Šiuo atveju ieškovai ir atsakovai sutaupė atsakovės sąskaita, kadangi ne tik neatlygintinai naudojosi svetimu turtu – kiemo aikštele b1 ir automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2, bet ir neatlygino atsakovei šio turto priežiūros bei išlaikymo išlaidų.

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ taip pat nurodė, kad prašo priteisti išlaidų atlyginimą ir už Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios aikštelės priežiūrą. Šiaulių miesto savivaldybė jai priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės niekada neprižiūrėjo ir netvarkė. Ieškovai bei atsakovai to taip pat niekada nedarė, todėl visą laiką šia aikštele rūpinosi atsakovė UAB „Šiaulių lyra“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovų ieškinį, atsakovės priešieškinį ir ieškinį atmetė.

Teismas, nustatęs, kad atsakovė yra anuliavusi atliktus įskaitymus ieškovams, ieškovų ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad aikštelė ((duomenys neskelbtini), 2714,37 kv. m ploto, toliau – ir Šiaulių miesto savivaldybei priklausanti aikštelė) nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, o kiemo aikštelė b1 ((duomenys neskelbtini), plotas 1553,13 kv. m, toliau – ir kiemo aikštelė b1) ir automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų takas b2 ((duomenys neskelbtini), plotas 493,88 kv. m, toliau – ir automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų takas b2) nuosavybės teise priklauso UAB „Šiaulių lyra“. Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ iš ieškovų ir kitų atsakovų, kaip patalpų, esančių prie šių aikštelių, savininkų, reikalauja atlyginti išlaidas, patirtas dėl šių aikštelių priežiūros (valymo, apšvietimo ir pan.).

Teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausanti kiemo aikštelė b1 ir automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų takas b2 yra pastatyti 1,7521 ha ploto valstybinės žemės sklype, kurio dalis (1,5671 ha) yra išnuomota nuomininkams: UAB „Šiaulių lyra“ – 0,8047 ha; UAB „Ramunėlės vaistinė“ – 0,1889 ha; UAB „Satera“ – 0,1892 ha; UAB „Limest“ – 0,1512 ha; UAB „Aniužė“ – 0,0410 ha; Vilmos Jančiulienės įmonei – 0,0128 ha; J. M. – 0,0167 ha; UAB „Bella lyra“ – 0,1626 ha. Likusi neišnuomota žemės sklypo dalis sudaro 0,1850 ha, šią dalį turi teisę nuomoti ar ja naudotis pastatų ir patalpų pastatuose savininkai savo nuosavybės teise turimiems pastatams ar patalpoms pastatuose eksploatuoti.

Teismas sprendė, kad ieškovai ir kiti atsakovai neturi pareigos atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ atlyginti žalą. Teismas konstatavo, kad 2012 m. balandžio 4 d. Šiaulių miesto savivaldybėje įvykęs pasitarimas buvo tik rekomendacinio pobūdžio ir kad tarp ginčo šalių yra nusistovėjusi praktika dėl prižiūrimų plotų, tą patvirtina valomų, prižiūrimų teritorijų ribų schema. Pagal 2012 m. birželio 28 d., 2012 m. rugpjūčio 17 d. neterminuotas sutartis AB „Specializuotas transportas“ valė 1862,46 kv. m teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), išdalytą patalpų savininkams proporcingai pagal turimą patalpų naudingą plotą. Teismas nurodė, kad, kiekvienai šaliai atitinkamai prisidėjus prie viešųjų erdvių atitinkamo ploto valymo, pareiga atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ atlyginti patirtas išlaidas, susijusias su kiemo aikštelės b1 ir automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2 priežiūra, šalims galėtų kilti tik laisva valia.

Teismas nurodė, kad, būdama nurodyto nekilnojamojo turto savininkė ir leisdama juo laisvai naudotis, atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ prisiima atsakomybę dėl šio turto išlaikymo. Ieškovai ir kiti atsakovai nėra bendraturčiai su atsakove UAB „Šiaulių lyra“, kas naudojasi atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turtu ir ar juo naudojasi kiekvienas iš ieškovų ir kitų atsakovų, neįmanoma identifikuoti. Teismas konstatavo, kad nenustatė ieškovų ir kitų atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo iš jų priteisti žalos atlyginimą atsakovei UAB „Šiaulių lyra“.

Teismas pažymėjo, kad 2006 m. liepos 13 d. sutartimi „Dėl teisės statyti naujus inžinerinius infrastruktūros objektus arba rekonstruoti senus objektus įgijimo“ AB „Šiaulių lyra“ ir Šiaulių miesto savivaldybė susitarė dėl to, jog AB „Šiaulių lyra“ savo lėšomis įsipareigoja suprojektuoti, įrengti ir atiduoti naudoti inžinerinės infrastruktūros objektą – 600 kv. m aikštelę (duomenys neskelbtini) pagal suderintą projektą. Pagal šią sutartį suprojektavus ir įrengus aikštelę ir atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ ja naudojantis bei neperduodant jos Šiaulių miesto savivaldybei, atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ tenka visos su šio turto išlaikymu ir priežiūra susijusios pasekmės.

Teismas nurodė, kad nors Šiaulių miesto savivaldybė 2014 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. panaudos sutartimis VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stočiai perdavė negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos pastotei įkurti, tačiau VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis kiemo valymo paslaugų sutartį buvo sudariusi su UAB „Vitaresta“.

Teismas pažymėjo, kad 2003 m. birželio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-754 „Dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ buvo patvirtintos Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, jos įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d. Teismas nenustatė, kad ieškovai ir kiti atsakovai būtų pažeidę šias taisykles.

Teismas nurodė, kad atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo taip pat atmestinas. Ieškovai ir kiti atsakovai nei yra įgiję atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turto, nei gavę iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ pinigų ar kitaip sutaupę. Tai, kad ieškovų ir kitų atsakovų nekilnojamasis turtas yra prie atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ nekilnojamojo turto objektų, savaime nereiškia, jog jie yra praturtėję atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ sąskaita.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą, 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Kolegija nustatė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ prašė priteisti jai priklausančios kiemo aikštelės b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2 bei Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios aikštelės (2714,37 kv. m ploto) 80 845,24 Eur tvarkymo, priežiūros bei apšvietimo išlaidų atlyginimo ir būtent dėl šių reikalavimų sprendė pirmosios instancijos teismas. Tačiau apeliaciniame skunde UAB „Šiaulių lyra“ nurodo, kad 80 845,24 Eur išlaidas patyrė kiemo aikštelei b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų takui b2, kiemo aikštelei b3 ((duomenys neskelbtini), 305,30 kv. m ploto, toliau – ir kiemo aikštelė b3) ir kt. bei Šiaulių savivaldybės vardu registruotai automobilių stovėjimo aikštelei prižiūrėti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teisių į aikštelę b3 klausimas bei šios aikštelės priežiūros ir tvarkymo išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo nagrinėjamas, taip pat nebuvo nagrinėjamos ir išlaidos turtui, kuris apeliaciniame skunde nurodomas kaip „kt.“, prižiūrėti. Kolegija nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai nagrinėjami ir dėl jų pasisakoma tik pagal atsakovės pareikštus reikalavimus pirmosios instancijos teisme.

Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kolegija pažymėjo, kad ieškovai ir atsakovai nėra atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ valdomo turto bendraturčiai, kas naudojasi minimu turtu ir ar juo naudojasi kiekvienas iš atsakovų, neįmanoma identifikuoti. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovai ir jų klientai naudojasi atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turtu, naudojimosi turtu faktas yra tik preziumuojamas. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieškovai nėra įsirengę nė vienos automobilių stovėjimo vietos ir šie asmenys naudojasi atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ ir miesto savivaldybės aikštele, teismo vertinimu, svarbu tai, kad atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ nepagrindė aplinkybių, jog, naudojantis atviromis, neaptvertomis, niekaip specialiai nepažymėtomis aikštelėmis ir taku, yra pažeidžiamos teisės normos, elgesio taisyklės ar pan. Būdama minimo nekilnojamojo turto savininkė ir leisdama juo laisvai naudotis, atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ prisiima atsakomybę dėl šio turto išlaikymo.

Kolegija nurodė, kad tarp šalių yra nusistovėjusi praktika dėl prižiūrimų plotų tvarkymo, o kiekvienai šaliai atitinkamai prisidėjus prie viešųjų erdvių valomo ploto, pareiga atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ atlyginti visas patirtas išlaidas, susijusias su jos šiuo metu nuosavybės teise valdomų kiemo aikštelės b1 ir automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2 priežiūra, šalims galėtų kilti tik laisva valia.

Dėl Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios aikštelės priežiūros kolegija nurodė, kad, atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ ja naudojantis bei neperduodant Šiaulių miesto savivaldybei, pastarajai tenka visos su šio turto išlaikymu ir priežiūra susijusios pasekmės. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ nepateikė įrodymų, jog kiemo aikštelė b1 ir Šiaulių miesto savivaldybės vardu registruota kiemo aikštelė gali būti naudojamos pagal paskirtį tik kartu.

Kolegija pažymėjo, kad savivaldybei priklausančios patalpos, kuriose įsikūrusi VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis, turi savo atskirą teritoriją, reikalingą transportui privažiuoti. Kolegija pažymėjo, kad neįrodyta, jog Šiaulių miesto savivaldybė, kaip dalies patalpų, esančių nurodytu adresu, savininkė, naudojosi atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ priklausančiu turtu.

Kolegija sprendė, kad nei patikslintu priešieškiniu, nei apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ neįrodė nepagrįsto praturtėjimo taikymo sąlygų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“, remdamasi generalinio delikto principu, ieškovams ir atsakovams prašė taikyti deliktinę civilinę atsakomybę ir priteisti kiemo aikštelės b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2, kiemo aikštelės b3 ir kt. priežiūros ir tvarkymo išlaidų atlyginimą. Vienas iš nuosavybės teisių gynimo būdų yra ieškiniai, kylantys iš deliktinių prievolių. Teismai ne tik padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ neįrodė ieškovų ir kitų atsakovų civilinės atsakomybės pagrindų, bet ir neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai; priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-242/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-242/2011">3K-3-242/2011</a>). Šiuo atveju ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai neįrodė, kad jų elgesys be savininko sutikimo ir nemokamai naudojantis svetimu turtu atitiko teisės aktų reikalavimus.

Sprendžiant dėl ieškovų ir kitų atsakovų pareigos atlyginti kiemo aikštelių ir kt. priežiūros ir tvarkymo išlaidas, reikšminga, kad nors kiemo aikštelė b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų takas b2, kiemo aikštelė b3 ir kt. yra atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ privati nuosavybė, tačiau ieškovai ir kiti atsakovai bei jų klientai visą laiką naudojasi kiemo aikštele b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2, kiemo aikštele b3 ir kt. Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ niekada netrukdė atsakovams bei jų klientams vaikščioti, važinėti automobiliais, statyti automobilius ir pan. Tą patvirtina Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-772/2015 atlikta vietos apžiūra, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/-686/2016 41 punkte nurodytos faktinės bylos aplinkybės: kad Šiaulių apygardos prokuratūra, atlikusi tyrimą ir 2013 m. sausio 29 d. nutarimu atsisakiusi taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nustatė, jog UAB „Šiaulių lyra“ neriboja asmenų laisvo patekimo į ginčo statinius, nemažina tos bylos ieškovų (t. y. atsakovų ir kitų pastatų ir patalpų, esančių nurodytu adresu, savininkų ar naudotojų) konkurencingumo, nekliudo jiems šiais statiniais naudotis; ginčo objektai pagerino tiek atsakovams, tiek jų klientams galimybes privažiuoti prie komercinės paskirties objektų ir jais naudotis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/-686/2016 šiai bylai turi prejudicinę galią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-415/2017 19 punktą).

Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-772/2015, atsiliepime į UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti toje byloje dalyvavę asmenys nurodė, jog šiuose ginčo objektuose savo automobilius pasistato visi į šį prekybos kompleksą atvykstantys klientai ir pan. Tai vertintina kaip šalies pripažinimas fakto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl rašytinio įrodymo – ieškovų UAB „Ramunėlės vaistinė“, UAB „Satera“, UAB „Limest“ ir kt. 2012 m. rugpjūčio 6 d. pareiškimo (skundo) VĮ Registrų centrui, kuriame jie nurodė, kad, UAB „Šiaulių lyra“ įregistravus daiktines teises į kiemo aikštelę b1 ir kt., buvo šiurkščiai pažeisti kitų šio žemės sklypo ir minėtos kiemo aikštelės naudotojų teisės ir teisėti interesai. Tai taip pat vertintina kaip pripažinimas, kad ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai naudojasi kiemo aikštele b1 ir kitais UAB „Šiaulių lyra“ nekilnojamaisiais daiktais.

Esminis klausimas, sprendžiant dėl atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinio ir ieškinio pagrįstumo, yra tai, ar ieškovai ir kiti atsakovai turėjo teisę neatlygintinai naudotis svetimu atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turtu – kiemo aikštele b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2, kiemo aikštele b3 ir kt. Pripažinus, kad šie asmenys teisės neatlygintinai naudotis atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turtu neturėjo, už naudojimąsi svetimu turtu turi būti atlyginta. Nors šiuo atveju servitutas kiemo aikštelei b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų takui b2, kiemo aikštelei b3 ir kt. nėra nustatytas ir atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ nepripažįsta tokio servituto ar kito teisėto daiktinių teisių apribojimo, tačiau susidariusi situacija, kai ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai naudojasi atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ priklausančiu ir jos prižiūrimu turtu, pagal įstatymo analogiją atitinka servituto situaciją, todėl mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) turėjo būti atsižvelgta į tai, kad servituto nustatymas yra pagrindas tarnaujančiojo daikto savininkui reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.129 straipsnio, 6.246 straipsnio 3 dalis), ir į teismų praktiką dėl servituto atlygintinumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimą atmesti atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį ir ieškinį motyvavo tuo, kad tarp šalių yra nusistovėjusi praktika dėl prižiūrimų plotų. Teismo nurodyta 2002 m. rugpjūčio 18 d. schema negali būti laikoma daugiašaliu sandoriu dėl teritorijos nurodytu adresu tvarkymo jau vien dėl to, kad joje yra tik vienas ieškovės UAB „Satera“ direktoriaus parašas. Be to, neatitinka žemės sklypo ir pastatų ar kitų statinių plotai (žemės sklypo plotas yra 1,7521 ha (17 521 kv. m), pastatų ar kitų statinių plotas yra 11 070,53 kv. m, todėl lieka 6450,47 kv. m, tačiau schemoje prižiūrima lauko teritorija nurodoma net 9454 kv. m, žaliasis plotas – 3106 kv. m, taip pat 136 kv. m ploto gatvė). Be to, žemės sklypo nuomos sutartis yra sudarę tik UAB „Ramunėlės vaistinė“, UAB „Satera“, UAB „Limest“, UAB „Aniužė“, J. M., UAB „Pietinis būstas“, o kiti ieškovai ir kiti atsakovai iki šiol nėra sudarę valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių, t. y. absoliuti dauguma atsakovų nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių, jokių viešųjų erdvių neturi, todėl ir neturi ką prižiūrėti. Tačiau, kaip jau nurodyta, visi ieškovai ir kiti atsakovai naudojasi atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turtu. UAB „Specializuotas transportas“ prižiūri kitą žemės sklypo dalį, o ne tą, kurioje yra kiemo aikštelė b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų takas b2, kiemo aikštelė b3 ir kt. Pažymėtina, kad pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovai buvo sudarę sutartis su UAB „Specializuotas transportas“ dėl patalpų ar teritorijų, esančių nurodytu adresu, priežiūros (pvz., sutartyse nenurodyta, kad prižiūrima būtent teritorija nurodytu adresu arba sutartys apima tik tam tikrą laikotarpį, arba sutartys susijusios su kitu miestu, pvz., Klaipėda). Be to, teismo sprendimas yra prieštaringas, nes pirmosios instancijos teismas iš pradžių padarė išvadą, kad 2012 m. balandžio 4 d. Šiaulių miesto savivaldybėje įvykęs pasitarimas, kuriame buvo svarstomi teritorijos nurodytu adresu priežiūros klausimai, buvo tik rekomendacinio pobūdžio, t. y. neįpareigojantis, tačiau toliau sprendime daroma priešinga išvada, kad tarp ginčo šalių buvo nusistovėjusi praktika dėl prižiūrimų plotų ir kad netgi buvo sudaryta prižiūrimų teritorijų ribų schema.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-196/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-196/2011">3K-3-196/2011</a>; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMC0zNzgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-30-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-30-378/2016">3K-3-30-378/2016</a>). Šiuo atveju ieškovai ir kiti atsakovai neabejotinai sutaupė atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ sąskaita, t. y. gavo realią turtinę naudą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-553 patvirtinto statybos techninio reglamento 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ viena automobilių stovėjimo vieta turi būti įrengta 20 kv. m komercinio ploto. Tokie pat reikalavimai buvo nustatyti ir iki nurodyto reglamento galiojusiais teisės aktais. Kadangi ieškovams ir kitiems atsakovams (išskyrus atsakovę Šiaulių miesto savivaldybę) priklauso 4567,10 kv. m bendro ploto, jie būtų turėję įrengti apie 228 automobilių stovėjimo vietas (4567,10 : 20). Ieškovai ir kiti atsakovai (išskyrus atsakovę Šiaulių miesto savivaldybę) nė vienos automobilių stovėjimo vietos nurodytu adresu nėra įrengę. Tai reiškia, kad ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai sutaupė, neįrengdami nė vienos automobilių stovėjimo vietos ir neturėdami jokių automobilių stovėjimo aikštelių ir pėsčiųjų takų tvarkymo išlaidų.

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ turėjo teisę nurodyti du alternatyvius ieškinio pagrindus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principus galimi alternatyvūs reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a>; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169-690/2015">3K-3-169-690/2015</a>). Proceso įstatyme nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą; ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą, tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a>). Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ ieškinio dalyką neabejotinai nurodė konkrečiai ir aiškiai. Teismai, nusprendę, kad ieškovams ir kitiems atsakovams netaikytina civilinė atsakomybė, nepagrįstai netaikė nepagrįsto praturtėjimo instituto.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinio ir ieškinio reikalavimą dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės kiemo aikštelės priežiūros ir tvarkymo išlaidų priteisimo, tai motyvavo tuo, kad, įvertinus 2006 m. liepos 13 d. sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ įsipareigojo atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijai perduoti ilgalaikį turtą ir, šio turto, t. y. kiemo aikštelės, neperduodant, atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ tenka visos su šio turto išlaikymu ir priežiūra susijusios pasekmės. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai nepagrįsta, neatitinka nei objektyvios realybės, nei oficialių, prima facie galią turinčių dokumentų turinio. Kiemo aikštelė dar 2012 m. rugpjūčio 7 d. Nekilnojamojo turto registre buvo registruota atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės vardu. Nekilnojamojo turto registro duomenys turi prima facie įrodymų galią (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Kadangi kiemo aikštelė registruota atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės vardu, tai atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ net hipotetiškai šios kiemo aikštelės negali perduoti, nes negalima kitam perduoti to, ko neturi, taip pat negalima perduoti kitam to, ką kitas jau turi. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ neįvykdė 2006 m. liepos 13 d. sutarties ir neperdavė atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ilgalaikio turto – kiemo aikštelės.

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė savo vardu registruotos automobilių stovėjimo aikštelės niekada neprižiūrėjo ir netvarkė. Atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ kiemo aikštelė b1 ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės vardu registruota kiemo aikštelė gali būti naudojamos pagal paskirtį tik kartu. Taip yra dėl eismo organizavimo, nes pagal kelio ženklus į vieną aikštelę galima patekti tik važiuojant viena kryptimi per kitą aikštelę (antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Atitinkamai abi aikštelės turi būti prižiūrimos vienu metu, šias abi aikšteles prižiūri atsakovė UAB „Šiaulių lyra“, todėl ir aikštelių priežiūros išlaidos yra bendros.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teisme kiemo aikštelės b3 priežiūros ir tvarkymo išlaidų priteisimo klausimas nebuvo nagrinėjamas ir kad tai yra naujas reikalavimas, kurį kelti draudžia CPK 312 straipsnis. Kiemo aikštelė b3 yra neatsiejamai susijusi su kiemo aikštele b1 ir automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2. Atitinkamai kiemo aikštelės b3 priežiūros išlaidos nuo pat pirmojo procesinio dokumento buvo įtrauktos į prašomą priteisti sumą, dėl kurios dalyvaujantys byloje asmenys teikė procesinius dokumentus, paaiškinimus ir kt.

Kiemo aikštelės b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2, kiemo aikštelės b3 ir kt. bei Šiaulių savivaldybės vardu registruotos automobilių stovėjimo aikštelės priežiūrai 2012–2015 m. atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ sumokėjo UAB „Bendrystė“ bei UAB „Stanklita“ 80 845,24 Eur, t. y. 1828,94 Eur per 1 mėn. Ši suma paskirstyta visų pastatų ir patalpų savininkams pagal turimą plotą. Be tiesioginių išlaidų kiemo aikštelės b1 ir kt. priežiūrai, buvo apskaičiuotas kiemo aikštelės b1 ir kt. bendras nusidėvėjimas (55 161,75 Eur). Kadangi ieškovai ir kiti atsakovai naudojasi atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turtu, šio turto naudingumo laikas atitinkamai mažėja, todėl ieškovai ir kiti atsakovai turi kompensuoti atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ jos turto nusidėvėjimą.

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą arba jo dalį dėl reikalavimų priteisti 3089,89 Eur iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė niekada nesutiko su ta aplinkybe, kad ji kaip patalpų, esančių nurodytu adresu, dalies savininkė naudojasi ginčo objektais. Atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei priklausantis turtas yra orientuotas į kitą pusę nei ginčo objektai, yra nutolęs nuo ginčo objektų, privažiavimas prie šių patalpų atskiras, joms priskirta atskira teritorija transportui stovėti. Pagal sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais 500 kv. m ribose patalpas naudojanti įstaiga valo, tvarko ir prižiūri teritoriją, kuri reikalinga ir yra naudojama toms patalpoms eksploatuoti, taip pat sumoka už papildomą apšvietimą prie patalpų. Šiaulių miesto savivaldybės atžvilgiu įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat nėra nustatyta jokių prejudicinių faktų dėl naudojimosi ginčo objektais.

2006 m. liepos 13 d. sutartimi atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ įsipareigojo sutarties galiojimo metu valyti aikštelę, vykdyti jos priežiūrą. Jei būtų laikoma, kad ši sutartis pasibaigusi, tai atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė pati turi spręsti dėl šios aikštelės priežiūros ir atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ veiksmai valant, prižiūrint savivaldybei nuosavybės teise priklausančią aikštelę, nesant atskiro savivaldybės nurodymo ar rašytinio susitarimo dėl šios aikštelės priežiūros, reiškia, kad atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ savanoriškai prisiėmė teritorijos priežiūrą ir veikia savo rizika, rūpinasi savo verslo interesais ir atsakovės reikalaujama priteisti suma negali būti laikoma negali būti laikoma jos patirta žala.

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybė nesutinka su atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo dydžiu, nes dalis jų patirta iki civilinių bylų sujungimo ir yra nesusijusios su atsakove Šiaulių miesto savivaldybe.

Atsakovė R. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ įrodinėja ieškovų ir kitų atsakovų neteisėtų veiksmų buvimą, jų neindividualizuodama, nors kiekvieno ieškovo ir atsakovo patalpos yra skirtingose vietose, skiriasi vykdoma veikla ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUtNjg2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215-686/2016">3K-3-215-686/2016</a> neturi prejudicinės galios toje byloje nedalyvavusiems asmenims, taip pat ir atsakovei R. D.. Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė R. D. ar jos klientai naudojasi atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turtu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ nenurodė, kaip naudojimasis atviromis, neaptvertomis, niekaip specialiai nepažymėtomis aikštelėmis ir taku pažeidžia teisės normas.

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ privalėjo įrodyti neteisėtus ieškovų ir kitų atsakovų veiksmus. Teigdama priešingai, atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-242/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-242/2011">3K-3-242/2011</a>), priimtais kitokio pobūdžio bylose dėl negatorinio ieškinio.

Dėl atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios aikštelės pažymėtina, kad savivaldybė nebuvo suteikusi atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ nei teisės, nei nustačiusi pareigos prižiūrėti savivaldybei priklausančią aikštelę ir ja rūpintis, t. y. tuo atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ užsiėmė savo iniciatyva, išlaidas patyrė be savininko leidimo ir jos patirtų išlaidų neturi atlyginti atsakovė R. D.. Jei savivaldybė būtų leidusi atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ tvarkyti sau priklausančią aikštelę ar būtų kreipusis dėl tokių paslaugų teikimo, tai atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ turėtų teisę reikšti pretenzijas dėl patirtų išlaidų tik aikštelės savininkei – savivaldybei.

Prašomos priteisti žalos dydis nėra tinkamai apskaičiuotas.

Ieškovė UAB „Helijas NT“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atmesdamas atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ argumentą dėl netinkamo įrodinėjimo paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas neleidžia remtis atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ cituojama teismų praktika.

Teismai neneigė UAB „Šiaulių lyra“ teisės reikšti reikalavimus dviem alternatyviais pagrindais, nagrinėjo UAB „Šiaulių lyra“ reikalavimus abiem pagrindais ir pripažino, kad jie nepagrįsti.

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ neidentifikavo, kokio nekilnojamojo turto priežiūros išlaidų ir nusidėvėjimo reikalauja, nurodydama kiemo aikštelę b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taką b2, kiemo aikštelę b3 ir kt. Jau vien dėl tokio neapibrėžtumo („kt.“), kad nėra tiksliai identifikuotas turtas, piniginiai reikalavimai turi būti atmesti kaip neįrodyti.

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ neįrodė, kad ieškovė UAB „Helijas NT“ ar jos klientai naudojasi atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turtu, ieškovė UAB „Helijas NT“ to nepripažino. Be to, pati atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ nurodo, kad ieškovai ir kiti atsakovai ar jų klientai naudojasi ir savivaldybės aikštele, kurią atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ įsipareigojo valyti ir prižiūrėti 2006 m. liepos 13 d. sutartimi. Ieškovė UAB „Helijas NT“ prie pastato nurodytu adresu naudojasi valstybine žeme, už ją kasmet sumoka mokesčius, yra sudariusi sutartį su AB „Specializuotas transportas“ dėl teritorijos priežiūros, nesinaudoja atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turtu ir turi teisę naudotis miesto viešosiomis erdvėmis. Pagal atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ logiką ieškovė UAB „Helijas NT“ turėtų reikalauti iš kitų savininkų atlyginti jos patiriamas teritorijos priežiūros išlaidas.

Atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ nepagrindė žalos dydžio.

Ieškovai UAB „Ramunėlės vaistinė“, UAB „Satera“, UAB „Aniužė“, UAB „Limest“, UAB „Helijas NT“, V. E., M. J., S. Skačkovo įmonė, G. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime, be kita ko, nurodoma, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus surašytas 2012 m. balandžio 4 d. pasitarimo dėl teritorijos priežiūros protokolas patvirtina, jog šalys susitarė dėl savo bendrai nuomojamo žemės sklypo valymo ir priežiūros. Šalys susitarė, kas kokią teritoriją valys ir prižiūrės. Ieškovai proporcingai savo valdomų patalpų daliai organizuoja teritorijos valymą, todėl neturi jokio pagrindo atlyginti UAB „Šiaulių lyra“ išlaidų už ginčo objektų priežiūrą. Pažymėtina, kad ginčo objektais, kaip miesto susisiekimo infrastruktūros dalimi (jie nėra aptverti, nėra apsaugoti įvažiavimo užtvarais ar pan.), naudojasi visų aplinkinių daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, o pėsčiųjų taku – ir kiti miesto gyventojai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinių teisių gynimo būdų (ieškinio pagrindo ir dalyko)

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, teismui pareiškiamame ieškinyje turi būti nurodyta, inter alia (be kita ko), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi). Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a>).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau į teismą besikreipiantis asmuo neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNy8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-37/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-37/2014">3K-3-37/2014</a>).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai priklausančios kiemo aikštelės b1 ((duomenys neskelbtini), plotas 1553,13 kv. m), automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2 ((duomenys neskelbtini), plotas 493,88 kv. m) bei Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios aikštelės ((duomenys neskelbtini), 2714,37 kv. m ploto) 80 845,24 Eur tvarkymo, priežiūros bei apšvietimo išlaidų. Nors apeliaciniame skunde UAB „Šiaulių lyra“ nurodė, kad tokias pat 80 845,24 Eur išlaidas ji patyrė kiemo aikštelės b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2, kiemo aikštelės b3 ir kt. bei Šiaulių savivaldybės vardu registruotos automobilių stovėjimo aikštelės priežiūrai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teisių į aikštelę b3 ((duomenys neskelbtini), 305,30 kv. m ploto) klausimas bei šios aikštelės priežiūros ir tvarkymo išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo nagrinėjamas, taip pat nebuvo nagrinėjamos ir atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ išlaidos turto, kuris apeliaciniame skunde nurodomas kaip „kt.“, priežiūrai, remdamasis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ir CPK 312 straipsniu, draudžiančiu apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pagrįstai apeliacinio skundo argumentus nagrinėjo ir dėl jų pasisakė tik pagal atsakovės pareikštus reikalavimus pirmosios instancijos teisme. Tai, kad kasaciniame skunde UAB „Šiaulių lyra“ teigia, jog kiemo aikštelė b3 yra neatsiejamai susijusi su kiemo aikštele b1 ir automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2, kiemo aikštelės b3 priežiūros išlaidos nuo pat pirmojo procesinio dokumento buvo įtrauktos į prašomą priteisti sumą, dėl kurios dalyvaujantys byloje asmenys teikė procesinius dokumentus, paaiškinimus ir kt., nėra pagrindas daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo spręsti ir aikštelės b3 priežiūros ir tvarkymo išlaidų atlyginimo klausimą.

Įvertinusi visa, kas nurodyta 33 punkte, ir tai, kad UAB „Šiaulių lyra“ nurodo, jog reikalaujamas priteisti jai išlaidas sudaro ne tik Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios aikštelės tvarkymo ir priežiūros išlaidų, kiemo aikštelės b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2 tvarkymo, priežiūros bei apšvietimo išlaidų, bet ir išlaidų, reikalingų kiemo aikštelės b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2 nusidėvėjimui atkurti, dalis, apskaičiuota proporcingai pagal ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) ir kitų atsakovų turimų pastatų ar jų dalių bendrą plotą, teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimu priteisti nurodytą sumą UAB „Šiaulių lyra“ apibrėžė ieškinio dalyką.

Kaip aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), UAB „Šiaulių lyra“ nurodė tai, kad jai neprieštaraujant ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai naudojasi 34 punkte nurodytais objektais, todėl privalo atlyginti jai šiame punkte nurodytu būdu apskaičiuotų minėtų išlaidų dalį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „Šiaulių lyra“ neteisingai nurodo, kad prašydama tenkinti reikalavimą priteisiant iš ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) ir kitų atsakovų žalos atlyginimą, t. y. taikant deliktinę atsakomybę arba nepagrįsto praturėjimo instituto pagrindu, ji reiškė alternatyvius reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas tenkinti reikalavimą vienu iš nurodytų pagrindų vertintinas kaip teismui siūlomas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas.

Minėta (30, 32 punktai), kad pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, kad nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-95/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-95/2011">3K-3-95/2011</a>; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-369/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-369/2014">3K-3-369/2014</a>; kt.). Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-255/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-255/2013">3K-3-255/2013</a>).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai neturėjo spręsti, ar UAB „Šiaulių lyra“ reikalavimas gali būti tenkinamas vienu iš jos nurodytų teisinių pagrindų. Teismai, atsižvelgdami į nurodytą dalyką ir faktinį pagrindą, turėjo spręsti, ar UAB „Šiaulių lyra“ reikalavimas yra pagrįstas pagal galiojančią teisę.

Dėl statinių savininkų (valdytojų) teisės reikalauti iš greta statinių esančių negyvenamosios paskirties pastatų savininkų (valdytojų) dalies išlaidų, susijusių su statinių eksploatavimu ir priežiūra, atlyginimo

UAB „Šiaulių lyra“ reikalavimą priteisti jai iš ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) ir kitų atsakovų išlaidas, kurias sudaro Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios aikštelės tvarkymo ir priežiūros išlaidų, kiemo aikštelės b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2 tvarkymo, priežiūros bei apšvietimo išlaidų, bei išlaidų, reikalingų kiemo aikštelės b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2 nusidėvėjimui atkurti, dalis, apskaičiuota proporcingai pagal ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) ir kitų atsakovų turimų pastatų ar jų dalių bendrą plotą, grindžia tuo, kad ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai, kurie greta šių statinių esančiuose negyvenamosios paskirties pastatuose vykdo ūkinę komercinę veiklą, patys, taip pat jų klientai naudojasi minėtais statiniais, o Šiaulių miesto savivaldybė yra savininkė patalpų, kurios yra netoli minėtų statinių esančiame pastate, todėl proporcingai pagal turimų pastatų ar jų dalių bendrą plotą privalo prisidėti apmokant UAB „Šiaulių lyra“, kuri tvarko ir prižiūri jai nuosavybės teise priklausančią kiemo aikštelę b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taką b2 bei Šiaulių miesto savivaldybei priklausančią aikštelę, patiriamas išlaidas. Todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, kokiu pagrindu UAB „Šiaulių lyra“ tvarko ir prižiūri Šiaulių miesto savivaldybei priklausančią aikštelę, taip pat ar ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai naudojasi UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančia kiemo aikštele b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2. Tik nustačius, kad ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai naudojasi šiais UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančiais statiniais, taip pat su naudojimusi susijusias reikšmingas aplinkybes, kad pagal teisinį pagrindą, kuriuo UAB „Šiaulių lyra“ tvarko ir prižiūri Šiaulių miesto savivaldybei priklausančią aikštelę, UAB „Šiaulių lyra“ neprivalo padengti su šio objekto priežiūra ir tvarkymu susijusių išlaidų, bet gali jų reikalauti iš šia aikštele besinaudojančių asmenų, būtų pagrindas spręsti dėl UAB „Šiaulių lyra“ reikalavimo dydžio pagrįstumo, ieškinio senaties termino įtakos reikalavimui tenkinti, teisinio pagrindo, kuriuo galėtų būti tenkinamas reikalavimas bei reikalavimo (ne)tenkinimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. liepos 13 d. sutartimi Nr. SŽ-1146 UAB „Šiaulių lyra“ savo lėšomis įsipareigojo suprojektuoti, įrengti ir atiduoti naudoti inžinerinės infrastruktūros objektą – 600 kv. m aikštelę (duomenys neskelbtini) pagal suderintą projektą. Kadangi UAB „Šiaulių lyra“ šia sutartimi susitarė dėl su statyba susijusių darbų atlikimo, bet ne dėl nuosavybės teisės įgijimo, šios sutarties pagrindu atlikus objekto statybos (rekonstravimo) darbus, objekto savininku tapo (išliko) Šiaulių miesto savivaldybė, todėl sutarties 3.2 punktas, aiškinant jį kartu su 3.3 punktu, nustatė UAB „Šiaulių lyra“ pareigą pastatytą (rekonstruotą) objektą perduoti savivaldybei, t. y. perduoti objekto valdymą, bet ne nuosavybės teisę į jį. Pagal minėtos sutarties 3.6 ir 3.7 punktus UAB „Šiaulių lyra“ įsipareigojo vykdyti minėto objekto priežiūrą (valyti aikštelę, nurinkti šiukšles, šluoti žemes, žiemą nuvalyti suspausto sniego dangą ar ledą ir pan.). Aiškinant minėtus punktus kartu su 10 punktu, kuriame nurodyta, kad sutartis galioja iki visiškų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, darytina išvada, kad pareigą prižiūrėti sutarties pagrindu pastatytą (rekonstruotą) objektą UAB „Šiaulių lyra“ prisiėmė iki šio objekto perdavimo valdyti Šiaulių miesto savivaldybei.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta 41 punkte, ir nesant įrodymų, kad Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios aikštelės valdymą UAB „Šiaulių lyra“ perdavė Šiaulių miesto savivaldybei, darytina išvada, kad UAB „Šiaulių lyra“ tenka visos su šio turto išlaikymu ir priežiūra susijusios pasekmės.

Dėl to, kas nurodyta 41 ir 42 punktuose, atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad tai, jog kiemo aikštelė, kurios (duomenys neskelbtini), dar 2012 m. rugpjūčio 7 d. Nekilnojamojo turto registre buvo registruota atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės vardu, o šiame registre registruoti duomenys turi prima facie įrodymų galią, atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ net hipotetiškai šios kiemo aikštelės negali perduoti, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ neįvykdė 2006 m. liepos 13 d. sutarties Nr. SŽ-1146 ir neperdavė atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijai ilgalaikio turto – kiemo aikštelės, kurios (duomenys neskelbtini).

Aplinkybę, kad ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai naudojasi UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančia kiemo aikštele b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2, UAB „Šiaulių lyra“ grindžia Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-772/2015 atlikta vietos apžiūra, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/-686/2016 41 punkte nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis: kad Šiaulių apygardos prokuratūra, atlikusi tyrimą ir 2013 m. sausio 29 d. nutarimu atsisakiusi taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nustatė, jog UAB „Šiaulių lyra“ neriboja asmenų laisvo patekimo į ginčo statinius, nemažina tos bylos ieškovų (t. y. atsakovų ir kitų pastatų ir patalpų, esančių nurodytu adresu, savininkų ar naudotojų) konkurencingumo, nekliudo jiems šiais statiniais naudotis; ginčo objektai pagerino tiek atsakovams, tiek jų klientams galimybes privažiuoti prie komercinės paskirties objektų ir jais naudotis. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-168-772/2015, atsiliepime į UAB „Šiaulių lyra“ apeliacinį skundą ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti toje byloje dalyvavę asmenys nurodė, kad šiuose ginčo objektuose savo automobilius pasistato visi į šį prekybos kompleksą atvykstantys klientai ir pan., kad ieškovai UAB „Ramunėlės vaistinė“, UAB „Satera“, UAB „Limest“ ir kt. 2012 m. rugpjūčio 6 d. pareiškime (skunde) VĮ Registrų centrui nurodė, kad, UAB „Šiaulių lyra“ įregistravus daiktines teises į kiemo aikštelę b1 ir kt., buvo šiurkščiai pažeisti kitų šio žemės sklypo ir minėtos kiemo aikštelės naudotojų teisės ir teisėti interesai, kas vertintina kaip pripažinimas, kad ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai naudojasi kiemo aikštele b1 ir kitais UAB „Šiaulių lyra“ nekilnojamaisiais daiktais. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ kiemo aikštelė b1 ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybei priklausanti kiemo aikštelė gali būti naudojamos pagal paskirtį tik kartu. Taip yra dėl eismo organizavimo, nes pagal kelio ženklus į vieną aikštelę galima patekti tik važiuojant viena kryptimi per kitą aikštelę (antstolio R. Kudrausko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas).

Vertindama 44 punkte nurodytus kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas faktas, jog ieškovams (atsakovams pagal priešieškinį) ir kitiems atsakovams bei jų klientams nekliudoma naudotis kiemo aikštele b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2, kad šie objektai pagerino tiek atsakovams, tiek jų klientams galimybes privažiuoti prie komercinės paskirties objektų ir jais naudotis, kad ieškovės UAB „Ramunėlės vaistinė“, UAB „Satera“, UAB „Limest“ ir kt. vertino, jog, UAB „Šiaulių lyra“ įregistravus daiktines teises į kiemo aikštelę b1 ir kt., buvo šiurkščiai pažeisti kitų šio žemės sklypo ir minėtos kiemo aikštelės naudotojų teisės ir teisėti interesai, neįrodo, kad ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai naudojosi ir naudojasi UAB „Šiaulių lyra“ kiemo aikštele b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2. Įvertinusi antstolio R. Kudrausko 2016 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytą aplinkybę, kad prie įvažiavimo į aikštelę, esančią prie prekybos centro „Viskas namams“, yra kelio ženklas „Eismas draudžiamas“ teisėjų kolegija pažymi, kad iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog eismą draudžiantis ženklas „Įvažiuoti draudžiama“, bet ne ženklas „Eismas draudžiamas“, nedraudžia įvažiuoti į aikštelę, esančią prie prekybos centro „Viskas namams“, kuri priklauso Šiaulių miesto savivaldybei, dešiniąja aikštelės puse, t. y. ta puse, kuria pagal eismo taisykles vyksta eismas, bet draudžia į šią aikštelę įvažiuoti kairiąja aikštelės puse. Todėl darytina išvada, kad eismą reguliuojantys kelio ženklai nėra kliūtis naudoti Šiaulių miesto savivaldybei priklausančią aikštelę nesinaudojant UAB „Šiaulių lyra“ kiemo aikštele b1.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog fakto, kas naudojasi UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančia kiemo aikštele b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2 ir ar juo naudojasi kiekvienas iš atsakovų, neįmanoma identifikuoti, byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ teiginius apie tai, kad atsakovai pagal priešieškinį ir jų klientai naudojasi atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ turtu, naudojimosi turtu faktas yra tik preziumuojamas.

Pažymėtina, kad į bylą pateikti įrodymai, jog VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotis, kuri panaudos sutarties pagrindu naudojasi Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis negyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), naudojasi atskira automobilių stovėjimo aikštele.

Įvertinusi kasacinio skundo argumentą, kad ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai neabejotinai sutaupė UAB „Šiaulių lyra“ sąskaita, kadangi (išskyrus atsakovę Šiaulių miesto savivaldybę) neįrengė nė vienos automobilių stovėjimo vietos, nors pagal teisės aktus 20 kv. m komercinio ploto turi būti įrengta viena automobilių stovėjimo vieta (kadangi ieškovams ir kitiems atsakovams (išskyrus atsakovę Šiaulių miesto savivaldybę) priklauso 4567,10 kv. m bendro ploto, jie būtų turėję įrengti apie 228 automobilių stovėjimo vietas (4567,10 : 20), teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasaciniame skunde nurodomą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-553 patvirtinto statybos techninio reglamento 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punktą reikalavimas įrengti automobilių vietų minimalų skaičių buvo nustatytas tik statant, rekonstruojant, remontuojant statinius ir (ar) keičiant jų paskirtį (rekonstruojant, remontuojant statinius šis reikalavimas taikomas tik padidėjusiam plotui), o pagal šio reglamento 30 lentelėje nustatytą reguliavimą viena automobilių stovėjimo vieta turi būti įrengta 20 kv. m prekybos salės ploto, esančio tik maisto produktų parduotuvėse, bet ne prekybos centruose, kur viena automobilių stovėjimo vieta turi būti įrengta 30 kv. m prekybos salės ploto. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai ūkinei komercinei veiklai naudojamus pastatus pasistatė ar padidino galiojant reikalavimui dėl automobilių vietų minimalaus skaičiaus, nėra pagrindo spręsti, kad UAB „Šiaulių lyra“ įvykdė ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) ir kitų atsakovų pareigą įrengti automobilių vietų, todėl pastarieji sutaupė jos sąskaita. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai turėjo pareigą įrengti tam tikrą automobilių vietų skaičių ir pagal anksčiau galiojusius teisės aktus.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina ir kasacinio skundo argumentą, kad UAB „Šiaulių lyra“ reikalavimų pagrįstumą patvirtina tai, kad dalis pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), patalpas turinčių ar valdančių asmenų, t. y. AB „Lietuvos paštas“, V. J., UAB „Vairema“, UAB „Tikroji vaivorykštė“ ir kt., proporcingai turimo ir (ar) valdomo nekilnojamojo turto dydžiui atlygina kiemo aikštelės b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų tako b2, kiemo aikštelės b3 ir kt. priežiūros ir tvarkymo išlaidas, įskaitant nusidėvėjimą, o po bylos iškėlimo buvo sudarytos taikos sutartys su AB SEB banku, UAB „Pietinis būstas“ ir A. M.. Preziumuojant, kad visi ieškovai (atsakovai pagal priešieškinį) ir kiti atsakovai yra sąžiningi, šios UAB „Šiaulių lyra“ nurodytos faktinės aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, vertintinos kaip įrodančios, kurie iš ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) ir kitų atsakovų naudojosi kiemo aikštele b1, automobilių stovėjimo aikštelės pėsčiųjų taku b2, o kurie jais nesinaudojo.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

Kiti kasacinio skundo argumentai bei atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ kasacinio skundo, ieškovei UAB „Helijas NT“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Ieškovė UAB „Helijas NT“ patyrė 1210 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, ieškovei UAB „Helijas NT“ iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priteistinas 1210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

Netenkinus atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ kasacinio skundo, ieškovei UAB „Satera“ ir ieškovui V. E. priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Ieškovė UAB „Satera“ patyrė 1200 Eur, o ieškovas V. E. 130 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktais, iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškovei UAB „Satera“ priteistinas 1200 Eur, o ieškovui V. E. – 130 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

Netenkinus atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ kasacinio skundo, atsakovei R. D. pagal atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ ieškinį priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Atsakovė R. D. patyrė 290,40 Eur išlaidų už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktais, atsakovei R. D. iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priteistinas 290,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

Kasaciniame teisme patirta 106,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Helijas NT“ (j. a. k. 303327152) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ (j. a. k. 144609363) 1210 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Satera“ (j. a. k. 144675961) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ (j. a. k. 144609363) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti ieškovui V. E. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ (j. a. k. 144609363) 130 (vieną šimtą trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti atsakovei R. D. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ (j. a. k. 144609363) 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt Eur 40 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ (j. a. k. 144609363) 106,60 Eur (vieną šimtą šešis Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Egidijus Laužikas

Algirdas Taminskas