Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-52-313/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00613-2012-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 114.4; 114.11 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovui B. Č., dalyvaujant tretiesiems asmenims Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarei Jurgitai Doržinkevičienei, kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, informacijos centrui „VIP“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami klausimai dėl vekselio, neturinčio visų nustatytų rekvizitų ir pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturinčio vekselio galios, teisinės reikšmės, teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 540 000 Lt skolos, 10 proc. palūkanų už 540 000 Lt sumą, t. y. 56 663,01 Lt, 25 200 Lt delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 12 d. jo pasirašytą sutikimą. Ieškovas teigė, kad pagal 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutartį jis paskolino atsakovui 445 000 Eur (1 524 481 00 Lt). Atsakovas 2008 m. spalio 6 d. grąžino 95 000 Eur, tačiau per sutartyje nustatytą terminą (iki 2009 m. birželio 26 d.) visos paskolos negrąžino. Ieškovas sutiko pratęsti paskolos grąžinimo terminą su sąlyga, kad už likusią 350 000 Eur paskolos sumą nuo 2009 m. birželio 26 d. atsakovas mokės 15 proc. metines palūkanas. Atsakovas sutiko, tačiau atsisakė pasirašyti pakeistą paskolos sutartį, teigdamas, kad ieškovas turi juo pasitikėti. Skolos grąžinimo terminas buvo pratęstas kelis kartus. 2012 m. liepos 12 d. atsakovas pranešė, kad reikia vykti pas notarę parašyti sutikimą dėl hipotekos panaikinimo, tačiau nuvykęs jis sutiko sumokėti tik 700 000 Lt ir pareikalavo panaikinti hipoteką. Ieškovas nesutiko, nes pagal susitarimą jam priklausė ir 15 proc. palūkanų. Ieškovo teigimu, nuo 2009 m. birželio 26 d. atsakovas buvo skolingas daugiau nei 543 816 Lt palūkanų. Atsakovas kategoriškai pareiškė, kad arba ieškovas sutinka sumažinti palūkanų dydį iki 540 000 Lt ir jas gauti greičiau, arba jis palūkanų grąžinimą atidės vėlesniam laikui, ir pasiūlė jų grąžinimą įforminti vekseliu. Ieškovas surašė savo ranka 2012 m. liepos 12 d. 540 000 Lt palūkanų vekselį. Kadangi ieškovas sutiko atidėti palūkanų mokėjimą metams, atsakovas kitoje vekselio pusėje užrašė, kad įsipareigoja mokėti 10 proc. palūkanas nuo 540 000 Lt sumos. Ieškovas peržiūrėjo vekselį, įsitikino, kad jame yra atsakovo parašas, ir nepastebėjo, kad nėra įrašyti ieškovo vardas ir pavardė. Kai atsakovas surašė vekselį, abu nuvažiavo pas notarę pasirašyti 2012 m. liepos 12 d. sutikimo dėl hipotekos panaikinimo. Ieškovas nurodė, kad per notarę atsakovas jam įteikė 2012 m. liepos 26 d. prašymą anuliuoti 2012 m. liepos 12 d. vekselį, nes neva jam nėra pagrindo, vekselyje nėra privalomų rekvizitų – ieškovo vardo, pavardės, žodžio „skolingas“ ir t. t. Gavęs tokį pareiškimą, ieškovas suprato, kad 2012 m. liepos 12 d. sutikimą atsakovas gavo apgaule. Anot ieškovo, iš atsakovo 2012 m. liepos 26 d. prašymo matyti, kad jis, žinodamas apie tai, kokie yra vekselio privalomi rekvizitai, tyčia jų nenurodė ir taip siekė išvengti palūkanų prievolės. Ieškovo teigimu, atsakovas savo ranka surašydamas 2012 m. liepos 12 d. vekselį iš esmės pripažino prievolę sumokėti 540 000 Lt palūkanų; netinkamas vekselio įforminimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti 540 000 Lt, nes vekselis šiuo atveju laikytinas paprastu skolos rašteliu. Be to, 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutarties 5 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Paskutinį kartą 700 000 Lt įmoką atsakovas mokėjo 2012 m. liepos 17 d. ir liko skolingas 0,02 proc. delspinigių už 180 dienų nuo 700 000 Lt, t. y. 25 200 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutartimi ieškovas paskolino atsakovui 445 000 Eur iki 2009 m. birželio 26 d. Sutartyje šalys nustatė, kad paskolos grąžinimui užtikrinti atsakovas įkeičia jam nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą; negrąžinęs laiku paskolos atsakovas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Už naudojimąsi paskola palūkanos šalių susitarimu nenustatytos (sutarties 8 punktas). 2008 m. spalio 6 d. atsakovas grąžino 95 000 Eur. Šalims susitarus paskolos grąžinimo terminas ne kartą pratęstas. 2009 m. rugsėjo 16 d. atsakovas ieškovui grąžino 50 000 Lt, 2010 m. liepos 8 d. – 50 000 Lt, 2010 m. spalio 28 d. – 50 000 Lt, 2011 m. kovo 25 d. – 40 000 Lt, 2011 m. liepos 29 d. – 50 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 8 d. – 50 000 Lt, 2011 m. lapkričio 11 d. – 50 000 Lt, 2011 m. gruodžio 19 d. – 30 000 Lt, 2012 m. gegužės 28 d. – 25 000 Lt, 2012 m. liepos 10 d. – 5000 Lt. 2012 m. birželio 28 d. atsakovas grąžino 10 000 Lt, paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2012 m. liepos 20 dienos. 2012 m. kovo 18 d. ieškovas pasirašė susitarimą, kuriuo sutiko, jog atsakovas parduotų ieškovui paskolos grąžinimui įkeistą turtą, nustatant, kad pirkėjas iki 2012 m. kovo 31 d. perves ieškovui nuo 100 000 Lt iki 500 000 Lt, likusią 500 000 Lt sumą atsakovas įsipareigojo pervesti iki 2012 m. gegužės 30 d., o ieškovas – netrukdyti vykdomam pastato pardavimui ir reikalui esant panaikinti įkeitimą. 2012 m. kovo 26 d. notarė patvirtino ieškovo sutikimą, kad atsakovas parduotų bei pakartotinai įkeistų ieškovui įkeistą turtą su sąlyga, kad 830 000 Lt suma iki 2012 m. gegužės 1 d. bus jam pervesta. 2012 m. kovo 27 d. atsakovas pardavė ieškovui įkeistus pastatus informacijos centrui „VIP“, su kuriuo 2012 m. kovo 19 d. buvo sutaręs įgyvendinti investicinį projektą, susijusį su reabilitacijos centro veikla. Įkeisto turto pirkėjas informacijos centras „VIP“ ieškovui už atsakovą pervedė 100 000 Lt, 2012 m. liepos 17 d. – 700 000 Lt. Informacijos centro „VIP“ įgytas turtas sutartine hipoteka įkeistas užtikrinti paskolos iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ grąžinimą. 2012 m. liepos 12 d. atsakovas išrašė vekselį, įsipareigodamas sumokėti 540 000 Lt, o ieškovas pasirašė susitarimą, kuriuo sutiko grąžinti skirtumą pinigų, jeigu bus įrodyta, kad padaryta klaida pervedant pinigus į jo sąskaitą. 2012 m. liepos 12 d. Palangos miesto 2-ojo notarų biuro notarė patvirtino ieškovo sutikimą, kad atsakovas pakartotinai įkeistų ieškovui įkeistą sutartinės hipotekos lakštu turtą su sąlyga, kad 700 000 Lt iki 2012 m. liepos 25 d. bus pervesta į jo banko sąskaitą; ieškovas įsipareigojo atlikti būtinas žymas dėl hipotekos išregistravimo. 2012 m. liepos 27 d. notarė ieškovui persiuntė atsakovo prašymą anuliuoti vekselį bei tarpusavio atsiskaitymo aktą. Teismas nustatė, kad atsakovui ieškovas notariškai patvirtinta sutartimi paskolino 445 000 Eur. Ieškovas skolą litais nurodė 1 524 481 Lt (1 Lt – 3,4258 Eur). Atsakovas sutartyje nustatytu terminu grąžino 95 000 Eur ir liko skolingas 350 000 Eur, arba ieškovo skaičiavimais 1 199 030 Lt. Ieškovui pratęsus paskolos grąžinimo terminą, pats asmeniškai atsakovas grąžino 410 000 Lt, o už jį informacijos centras „VIP“ – 800 000 Lt. Taigi, iš viso atsakovas grąžino 95 000 Eur ir 1 210 000 Lt. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas skolą litais nurodo 1 536 496 Lt (1 Lt – 3,4528 Eur) ir, jo skaičiavimais, 350 000 Eur skola būtų lygi 1 208 480 Lt. Teismas padarė išvadą, kad skola ieškovui yra grąžinta. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu aiškino, kad skolos grąžinimo terminus pratęsė su sąlyga, jog atsakovas mokės 15 proc. palūkanas, kas sudarytų 543 816 Lt. Su tuo nesutiko atsakovas, teigdamas, kad šalys dėl palūkanų nebuvo susitarusios. Teismas nurodė, kad paskolos sutarties 8 punkte nurodyta, jog šalių susitarimu palūkanos nenustatomos ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad šalys šią sutarties sąlygą būtų pakeitusios. Ieškovas aiškino, kad, pratęsdamas skolos grąžinimo terminus, dėl palūkanų su atsakovu tarėsi žodžiu, nes atsakovas nesutiko, jog tokia sąlyga būtų įrašyta, sakė, kad ieškovas turįs atsakovu pasitikėti. Teismo nuomone, toks ieškovo aiškinimas niekuo nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas yra nurodęs, jog atsakovas nesutiko mokėti 15 proc. palūkanų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nė viename iš raštų, kuriais buvo pratęsiamas skolos grąžinimas ar priimami grąžinami pinigai, ieškovas nėra nurodęs, jog mokamos palūkanos. Teismas nurodė, kad atsakovo surašytas vekselis neturi visų būtinų rekvizitų, todėl laikytinas tik paprastu skolos rašteliu, taip pat nurodė, kad pinigai pagal atsakovo pasirašytą vekselį ieškovui perduoti nebuvo, su kuo sutiko ir ieškovas. Teismas pažymėjo, kad vekselio surašymo aplinkybes šalys aiškina skirtingai. Ieškovas nurodo, jog vekselis surašytas dėl palūkanų, kurias žodžiu buvo sutikęs mokėti atsakovas. Atsakovas tvirtino, kad atsakovui buvo būtinas ieškovo sutikimas dėl jam įkeisto turto pakartotinio įkeitimo, tačiau, ieškovui tiksliai nežinant, kokia skola yra grąžinta, vekselis surašytas kaip garantija, kuri būtų galiojusi tik tuomet, jeigu atsakovo skola 2012 m. liepos 12 d. būtų didesnė negu 700 000 Lt; kaip garantiją atsakovui ieškovas surašė sutikimą grąžinti skirtumą pinigų, jeigu bus įrodyta, kad padaryta klaida pervedant pinigus į jo sąskaitą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad aplinkybę, jog šalys patvirtino, kad tiksliai nežinojo, kiek skolos grąžinta, kad vekselyje nurodyta suma ir sutikime nurodyta suma atitinka negrąžintos skolos sumą, atėmus 95 000 Eur, pripažino pagrįstais atsakovo paaiškinimus. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepateikė skaičiavimų, kurie pagrįstų ieškinyje nurodytą 15 proc. palūkanų normą ir šių palūkanų 543 816 Lt sumą. Teismas nurodė, kad manytina, jog ši suma apskaičiuota už trejus metus nuo 2009 m. birželio 26 d., neatsižvelgiant į tai, jog skola dalimis buvo grąžinama. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl 540 000 Lt skolos ir 10 proc. palūkanų nuo šios sumos mokėjimo atmestinas kaip neįrodytas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad visa skola turėjo būti grąžinta 2012 m. liepos 20 d., o informacijos centras „VIP“ likusią 700 000 Lt skolą sumokėjo 2012 m. liepos 17 d., sprendė, kad skolos grąžinimo terminų atsakovas nepažeidė, todėl atmetė ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius. Teismas nurodė, kad ieškovas sutikimą išdavė su sąlyga, jog 700 000 Lt iki 2012 m. liepos 25 d. bus pervesta į jo banko sąskaitą, įsipareigodamas atlikti būtinas žymas dėl hipotekos išregistravimo. 700 000 Lt suma buvo pervesta į jo sąskaitą 2012 m. liepos 17 d. Ieškovo aiškinimu, kita sutikimo sąlyga yra vekselio išrašymas. Teismas pažymėjo, kad sutikime tokia sąlyga įrašyta nebuvo. Teismo nuomone, net jeigu atsakovas tyčia neužpildė visų privalomų vekselio rekvizitų, tai jis šito nuo ieškovo nenuslėpė, ieškovas turėjo galimybę įsitikinti visų įrašų teisingumu, o to nepadaręs ar padaręs neatidžiai, pasielgė neapdairai, nerūpestingai. Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti 2012 m. liepos 12 d. sutikimą negaliojančiu dėl apgaulės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 19 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, kad ieškovo teiginys, jog pratęsdamas paskolos grąžinimo terminus dėl palūkanų su atsakovu tarėsi žodžiu, nepagrįstas įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateiktas dokumentas, įvardytas vekseliu, nepatvirtina, kad šalys pakeitė paskolos sutarties 8 punktą, pagal kurį už naudojimąsi paskola palūkanos nenustatytos.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl vekselio kaip susitarimo, kuriuo pakeistas paskolos sutarties 8 punktas. Bylą nagrinėję teismai netinkamai nustatė 2012 m. liepos 21 d. atsakovo išrašyto paprastojo vekselio paskirtį ir jo išrašymo tikslą ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad taikant sutarčių aiškinimo taisykles turi būti kuo tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. AB „Ageratec“, bylos Nr. 3K-3-128/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis susitarimus, susijusius su tuo pačiu dalyku, šie susitarimai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. M. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1167/2003). Kai šalis sieja tęstiniai sutartiniai santykiai, atsirandantys ne vieno, o kelių susitarimų pagrindu, svarbu nustatyti šių susitarimų tarpusavio ryšį, sudarymo aplinkybes ir vykdymo praktiką, kad būtų galima spręsti šalių ginčą dėl tam tikrų sąlygų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „EKSPO–MATEC“ v. UAB „Baltijos verslininkų namai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2010">3K-3-415/2010</a>). Teismai neįvertino, kad šalis siejo išimtinai privatūs verslo santykiai, kad vekselio išrašymą lėmė paskolos sutarties vykdymo specifika, t. y. šalys 2008 m. birželio 26 d. pasirašė paskolos sutartį dėl 445 000 Eur paskolos, pagal kurią atsakovas privalėjo grąžinti paskolą ieškovui iki 2009 m. birželio 26 d. Susitarimas dėl trumpo paskolos sutarties įvykdymo termino lėmė šalių susitarimą dėl paskolos sutarties neatlygintinumo. Tačiau atsakovas paskolos sumą grąžino ne per vienerius, bet per ketverius metus. Ši esminė paskolos sutarties vykdymo aplinkybė buvo priežastis ieškovui reikalauti pakeisti paskolos sutarties 8 punkto sąlygą, susitariant, kad paskolos sutartis yra atlygintinė. Atsakovas sutiko pakeisti paskolos sutarties 8 punktą ir šalių susitarimą dėl paskolos sutarties 8 punkto pakeitimo įformino išrašydamas 540 000 Lt palūkanų vekselį. Bet kokie analogiški šalims protingi asmenys tokiomis pat aplinkybėmis būtų pakeitę sutarties sąlygą dėl paskolos sutarties neatlygintinumo (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog teismai, aiškindami paskolos sutarties 8 punkto sąlygą, vekselio išrašymo tikslą turėjo įvertinti kaip logišką ir esant tokioms aplinkybėmis realią bei galimą situaciją.

2. Dėl vekselio kaip garantijos. Teismų motyvai dėl vekselio kaip garantijos taip pat prieštarauja byloje esančiam įrodymui – 2008 m. birželio 28 d. hipotekos lakštui. Ieškovui papildomų garantijų 2012 m. liepos 12 d. iš atsakovo nereikėjo, nes atsakovas, dar sudarydamas paskolos sutartį, paskolos grąžinimui užtikrinti įkeitė nekilnojamąjį turtą. 2012 m. liepos 12 d. rašytiniu sutikimu ieškovas ne atsisakė 2008 m. birželio 28 d. įregistruotos hipotekos, bet sutiko, kad atsakovas pakartotinai įkeistų ieškovui įkeistą nekilnojamąjį turtą, ir tik atsakovui galutinai įvykdžius paskolos sutartį ir taip sumokėjus 700 000 Lt paskolos sumą, ieškovas 2012 m. liepos 12 d. sutikimu įsipareigojo išregistruoti hipoteką. CK 4.193 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu daiktas įkeistas kelis kartus, hipotekos kreditorių reikalavimai patenkinami pagal jų prašymų įregistruoti hipoteką padavimo laiką eilės tvarka. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų tinkamai įvykdęs paskolos sutarties, ieškovo interesai nebūtų pažeisti ir jo reikalavimas būtų patenkintas iš įkeisto turto pirmąja eile. Taigi, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad atsakovas vekseliu garantavo tinkamą paskolos sutarties įvykdymą, nes tokias garantijas atsakovas jau buvo suteikęs paskolos sutarties sudarymo metu įregistruodamas hipoteką ir papildomos garantijos buvo nereikalingos. Be to, jeigu būtų galima laikyti, kad vekselis buvo garantija paskolos sutarčiai įvykdyti, tuomet nepaaiškinama, kodėl vekselyje įrašyta 540 000 Lt suma, jeigu atsakovo skola pagal paskolos sutartį tą dieną buvo 800 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė aiškią aritmetinę klaidą, kad vekselio sumos (540 000 Lt) ir sutikime nurodytos sumos (700 000 Lt) bendra suma (1 240 000 Lt) atitinka negrąžintos paskolos sumą, įvertinus grąžintą 95 000 Eur sumą, kas, teismo vertinimu, reiškia, jog vekselis buvo išrašytas visai negrąžintai paskolos sumai. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iki 2012 m. liepos 12 d. atsakovas ieškovui asmeniškai buvo grąžinęs ne tik 95 000 Eur, bet ir 410 000 Lt.

3. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Teismai neįvertino notarės atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, galinčių atskleisti, kokią paskirtį vekseliui priskyrė šalys. Notarė nurodė, kad 2012 m. liepos 12 d. atvyko atsakovas ir paprašė parengti nuo kreditoriaus ieškovo vardo sutikimą dėl turto pakartotinio įkeitimo. Ieškovas susipažino su sutikimu ir pareiškė, kad šio sutikimo nepasirašys, nes nurodyta suma nepadengia atsakovo skolos. Atsakovas ieškovui pradėjo priekaištauti, todėl notarė pasiūlė išsiaiškinti tarpusavyje ir atvykti vėliau, o ieškovas pasiūlė atsakovui pasirašyti vekselį. Netrukus po to atsakovas ir ieškovas vėl atvyko į notaro biurą ir ieškovas notarės akivaizdoje pasirašė sutikimą. Notarei buvo paaiškinta, kad atsakovas dėl likusios skolos išrašė ieškovui vekselį. Šie notarės kaip trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai (CPK 186 straipsnio 4 dalis) patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie paskolos sutarties 8 punkto pakeitimą vekseliu.

4. Dėl neteisingai paskirstytos šalių įrodinėjimo pareigos. Teismai, nurodę, kad ieškovas nepateikė patikimų įrodymų, jog vekseliu šalys būtų susitarusios dėl paskolos sutarties 8 punkto sąlygos pakeitimo, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Pagal kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba kad jie negalioja. Dėl to ne vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, o būtent vekselio davėjas, t. y. atsakovas, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį, kuris esant jo formos trūkumams turi skolos raštelio galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMTYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-216/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-216/2007">3K-7-216/2007</a>). Atsakovas neįrodė, o bylą nagrinėję teismai, pažeisdami CPK 178 straipsnį, to nereikalavo, kad vekselis laikytinas šios sutarties įvykdymo garantija.

5. Dėl vekselyje nurodytos 540 000 Lt sumos dydžio. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių skaičiavimų, kurie pagrindžia vekselyje nurodytą 540 000 Lt palūkanų sumą. Įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl konkrečios ir galutinės palūkanų sumos. Teismai neįvertino, kad šalys susitarė dėl konkrečios 540 000 Lt palūkanų sumos, o toks susitarimas šalių buvo įformintas vekseliu ne paskolos sutarties sudarymo pradžioje, bet jos vykdymo pabaigoje, įvertinus aplinkybes, kad atsakovas daugiau negu ketverius metus vėlavo vykdyti paskolos sutartį, paskolos sutarties terminai buvo nuolat pratęsiami, dėl ko ieškovas faktiškai neteko galimybės net į paskolos sutarties 5 punkte nustatytus delspinigius. Šalys žodžiu buvo sutarusios dėl 15 proc. dydžio metinių palūkanų ir toks dydis atitiko tuo metu verslo santykiuose taikytą palūkanų normą, t. y. Lietuvos bankas viešai skelbė, kad 2009 m. birželio mėn. 26 d. VILIBOR metinis dydis buvo 10,30 proc. Šalių sutartos 15 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 2009 m. birželio 26 d. iki 2012 m. liepos 17 d. (1 208 480 Lt x 15 proc. = 181 272 Lt per metus; 181 272 Lt : 365 dienų = 496,63 Lt per dieną; 496,63 Lt x 1116 dienų = 554 239,08 Lt). Taigi, atsakovas buvo skolingas ieškovui 554 239,08 Lt palūkanų, tačiau šalys derybų būdu susitarė, kad ieškovui galutinė mokėtina palūkanų suma yra 540 000 Lt, įvertindamos tai, kad atsakovas paskolos sumą mokėjo dalimis, be to, ieškovas norėjo kuo greičiau atgauti jam priklausančias palūkanas. Taigi, ieškovas bylą nagrinėjusiems teismams pateikė palūkanų skaičiuotę, kurios teismai visiškai nevertino.

6. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2012 m. liepos 12 d. sutikimą. Teismai turėjo įvertinti, kad ieškovas, pasirašydamas 2012 m. liepos 12 d. sutikimą, buvo sąžiningas ir pasitikėjo atsakovu, laikydamas, kad iki 2012 m. liepos 20 d. atsakovas tikrai įvykdys paskolos sutartį, grąžins pagal ją likusius 700 000 Lt bei kartu įvykdys savo prievolę dėl 540 000 Lt palūkanų pagal vekselį. Bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir sąmoningai suklaidino ieškovą, surašydamas vekselį, turintį formos trūkumų. Tuoj po 2012 m. liepos 12 d. vekselio išrašymo atsakovas 2012 m. liepos 26 d. prašymu kreipėsi į ieškovą, nurodė, kad vekselis turi trūkumų, todėl yra anuliuotinas, bei nurodė, kad laiko, jog prievolė pagal paskolos sutartį, įskaitant palūkanas, yra tinkamai ir galutinai įvykdyta. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas sąmoningai suplanavo į ieškovo 2012 m. liepos 12 d. sutikimą įtraukti tik 700 000 Lt sumą, kartu išrašyti trūkumų turintį vekselį ir neigti susitarimą dėl 540 000 Lt palūkanų mokėjimo, nurodydamas, kad yra pagrindas išregistruoti hipoteką. Dėl nurodytų priežasčių teismai turėjo pripažinti ieškovo 2012 m. liepos 12 d. sutikimą negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovas prašydamas priteisti palūkanas nuo paskolos privalėjo įrodyti susitarimo dėl palūkanų buvimą. 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutarties 8 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu už naudojimąsi paskola palūkanos nenustatomos. Keičiant paskolos grąžinimo terminą, kitos paskolos sutarties sąlygos nesikeičia. Ieškovo sutikimai dėl paskolos grąžinimo pratęsimo, nenurodant palūkanų, suteikė atsakovui teisę, nemokant palūkanų, naudotis negrąžinta paskolos dalimi iki 2012 m. liepos 20 d. Pažymėtina, kad ieškovas raštu įformindamas paskolos grąžinimo terminų pratęsimą galėjo raštu įforminti ir reikalavimą mokėti palūkanas, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad 2012 metų kovo 26 d. ieškovas jau buvo notariškai sutikęs, kad atsakovas parduotų įkeistą ieškovui turtą ir šis turtas būtų antrą kartą įkeistas su sąlyga, kad iki 2012 m. gegužės 1 d. atsakovas jam grąžins didžiąją dalį skolos – 830 000 Lt, ir nereikalavo jokių palūkanų ar vekselių. Pažymėtina, kad, Lietuvos banko statistiniais duomenimis, nuo 2008 m. birželio iki 2012 m. birželio vidutinė metinė paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams eurais palūkanų norma svyravo nuo 3,41 proc. (2012 m. birželis) iki 6,97 proc. (2008 metų spalis), todėl joks protingas asmuo nebūtų skolinęsis už 15 proc. metines palūkanas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vekselio, neturinčio visų nustatytų rekvizitų ir pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturinčio vekselio galios, teisinės reikšmės

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMTYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-216/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-216/2007">3K-7-216/2007</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-311/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-311/2008">3K-3-311/2008</a>, kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMTYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-216/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-216/2007">3K-7-216/2007</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-311/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-311/2008">3K-3-311/2008</a>; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Ž. ir kt. v. AS „Parex banka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2013).

Vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4 ir 78 straipsniai. Pagal šias įstatymo normas dokumentas, kuriame nėra nustatytų rekvizitų, neturi vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo pateiktas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi visų įstatyme nustatytų rekvizitų, t. y. neturi paprastojo vekselio galios.

Pagal kasacinio teismo praktiką pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. R. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-430/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-430/2013">3K-7-430/2013</a>).

Kokia tokio dokumento įrodomoji galia, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., ar praleistas terminas pateikti vekselį apmokėti, ar nėra visų privalomų paprastojo vekselio rekvizitų ir kokių būtent, koks yra tokio dokumento turinys, kokiomis aplinkybėmis šis dokumentas buvo išrašytas, ar yra kitų įrodymų, patvirtinančių sandorį, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir pan.). Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galio, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – rašytinė paskolos sutartis) keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-430/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-430/2013">3K-7-430/2013</a>).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad, priešingai negu nurodė teismai, ne bet kuris paprastasis vekselis, kuris pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturi paprastojo vekselio galios, laikytinas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, o tik toks, kuris atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Bylą nagrinėję teismai nustatė ir abi šalys pripažino, kad vekselyje, neturinčiame visų privalomų rekvizitų ir kuris pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturi paprastojo vekselio galios, nurodyta pinigų suma nebuvo perduota. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį tai reiškia, kad šalys nebuvo sudariusios paskolos sutarties dėl ginčo vekselyje nurodytos 540 000 Lt sumos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo pateiktas dokumentas, įvardytas kaip vekselis, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinamas kaip paskolos raštelis, o vertintinas tik kaip rašytinis įrodymas, sprendžiant, ar egzistuoja ieškovo nurodomas sandoris, kurio pagrindu, anot ieškovo, buvo išrašytas šis dokumentas.

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo

Įstatyme nustatytos įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisyklės (CPK 176–185 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą, kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą ir jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatytomis prezumpcijomis bei teismų praktikos suformuotomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis. Visais atvejais teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis), taigi šioje byloje teismas turėjo ne tik išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtis, bet ir tinkamai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai). Faktas gali būti laikomas nustatytu, jeigu byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų duomenų pakanka išvadai apie tokio fakto buvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (šiuo atveju ieškovas).

Šioje byloje kaip sandorį, kurio pagrindu buvo išrašytas ginčo dokumentas, neturintis vekselio galios, ieškovas nurodė susitarimą su atsakovu, kad bus mokamos palūkanos pagal 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutartį. Taigi ieškovas pagal CPK 178 straipsnį privalėjo įrodyti buvus tokį susitarimą. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovas to neįrodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikto dokumento, įvardyto kaip vekselio, turinys neatskleidžia jokios informacijos apie tai, kokio sandorio pagrindu buvo išrašytas vekselis, t. y., priešingai negu teigia ieškovas, nepatvirtina, kad vekselis buvo išrašytas susitarimo dėl palūkanų mokėjimo pagrindu. Pažymėtina, kad, vertinant šio dokumento įrodomąją galią, turi reikšmės teismų nustatytos aplinkybės, kaip šis dokumentas buvo sudarytas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2012 m. liepos 12 d. ieškovo ir atsakovo santykiai buvo įtempti, nes ieškovas nesutiko pasirašyti 2012 m. liepos 12 d. sutikimo, šalys notarės biure konfliktavo, kol galiausiai atsakovas išrašė vekselį. Būtent šias aplinkybės nurodė ir notarė savo atsiliepime į ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismų nustatytos aplinkybės nepatvirtina šalių susitarimo dėl palūkanų mokėjimo; priešingai, kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovo laisvos valios surašant šį dokumentą ir šio įrodymo patikimumo. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vekseliu įvardytas dokumentas, kurio turinys neatskleidžia jokios informacijos apie tai, kokio sandorio pagrindu jis buvo išrašytas, neįrodo, kad šalys buvo susitarusios dėl 15 proc. palūkanų pagal 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutartį mokėjimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, spręsdami, kad ieškovas neįrodė, jog šalys buvo susitarusios dėl 15 proc. palūkanų pagal 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutartį mokėjimo.

Dėl 2012 m. liepos 12 d. sutikimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje, inter alia, nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygų, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2013">3K-3-264/2013</a>; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-429/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-429/2013">3K-3-429/2013</a>; kt.).

Ieškovas teigė, kad 2012 m. liepos 12 d. sutikimą, kad atsakovas pakartotinai įkeistų ieškovui įkeistą sutartinės hipotekos lakštu turtą su sąlyga, kad 700 000 Lt suma iki 2012 m. liepos 25 d. bus pervesta į jo banko sąskaitą, įsipareigodamas atlikti būtinas žymas dėl hipotekos išregistravimo, pasirašė dėl atsakovo apgaulės. Ieškovo teigimu, būtina sutikimo sąlyga buvo vekselio išrašymas, kuriuo, anot ieškovo, būtų įformintas šalių susitarimas dėl palūkanų pagal 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutartį mokėjimo; tačiau atsakovas jį apgavo ir tyčia išrašė vekselį, kuris neturi visų privalomų rekvizitų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovas neįrodė, jog vekselio išrašymas buvo būtina sutikimo sąlyga, taip pat kad ieškovas buvo susitaręs su atsakovu dėl 15 proc. palūkanų pagal 2008 m. birželio 26 d. paskolos sutartį mokėjimo. Taigi ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė apgaulę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 1.91 straipsnį, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą, atmesdami ieškovo reikalavimą dėl 2012 m. liepos 12 d. sutikimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu.

Kiti kasacinio skundo argumentai neturės įtakos procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškovo prašymo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

2015 m. sausio 16 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautu prašymu ieškovas prašo skirti atsakovui 5792 Eur (20 000 Lt) baudą už tai, kad jis pareiškė nepagrįstą prašymą dėl teisėjų sudėties keitimo. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Taigi pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Oruva ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2010">3K-3-94/2010</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Kukabara“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-146/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-146/2013">3K-3-146/2013</a>). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Tai, kad nepasitvirtino atsakovo prašyme dėl teisėjų sudėties keitimo nurodytos aplinkybės, savaime nereiškia, kad atsakovas, pateikdamas šį procesinį dokumentą, elgėsi nesąžiningai, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), todėl ieškovo prašymas skirti atsakovui baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 17,39 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. vasario 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. N. (duomenys neskelbtini) 17,39 Eur (septyniolika Eur 39 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Egidijus Laužikas

Dalia Vasarienė