Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-58-218/2015

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04613-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.3; 124.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plastineta“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plastineta“ ieškinį atsakovams V. A. ir L. A. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo; trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, nustatančių kreditoriaus teisių gynimo būdus, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas ex officio spręsti dėl atsakovų 2011 m. birželio 9 d. sudarytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4–7, 9 ir 10 punktų pripažinimo niekiniais CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu arba juos pripažinti negaliojančiais ab initio CK 6.66 straipsnio pagrindu; taikyti restituciją – pripažinti, kad santuokoje įgytas atsakovų turtas (pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) jiems priklauso lygiomis dalimis, grąžinti V. A. nuosavybės teise 1/2 dalį pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įpareigoti L. A. grąžinti V. A. 10 000 Lt (2896,20 Eur), jo sumokėtus už atsakovei Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių perleistus automobilius, ir 12 500 Lt (3620,25 Eur), sumokėtus už atsakovei Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punktu perleistą turtą.

Byloje nustatyta, kad V. A. yra ieškovo vienintelis akcininkas ir iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo jos direktorius, o atsakovė L. A. dirbo BUAB „Plastineta“ nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Ieškovui pateikus ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo, Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuota 223 077,84 Lt (64 607,81 Eur) vertės V. A. priklausančio turto; nutartis įregistruota Areštų registre 2011 m. birželio 28 d. Atsakovai 2011 m. birželio 13 d. Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prie jo pridėjo 2011 m. birželio 9 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių Nr. P-23-16(5) (toliau – Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; Sutartis). Sutartyje šalys susitarė, kad santuokoje L. A. vardu įgytas pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys L. A. (4 punktas); santuokoje L. A. vardu įgytas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys L. A. (5 punktas), santuokoje V. A. vardu įgytos 2/9 dalys pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/9 dalys kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys L. A. (6 punktas), santuokoje L. A. vardu įgytos transporto priemonės „Seat Leon“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Nissan Maxima“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys L. A. (7 punktas), V. A. patvirtino, kad L. A. sumokėjo jam 50 000 Lt (14 481 Eur) piniginę kompensaciją už jai atitekusią didesnę turto dalį (9 punktas), santuokos metu įgytas neregistruotas kilnojamasis turtas, kurio bendra vertė 25 000 Lt (7240,50 Eur), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priklausys L. A. (10 punktas). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių be pakeitimų patvirtinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013 m. kovo 18 d., ieškovui iš V. A. priteista 41 003,84 Lt (11 875,53 Eur) žalos atlyginimo, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Ieškovas nurodo, kad nutraukdami santuoką atsakovai pasidalijo turtą, nors žinojo, jog turtas areštuotas ir jo dalybos negalimos; toks sandoris niekinis (CK 1.80 straipsnis), jo sąlygos prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Teismui manant, kad Sutartis nėra niekinė, nurodyti jos punktai pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Ieškovo teigimu, jis turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidė jo teises, nesuėjęs vienų metų ieškinio senaties terminas (nurodė, kad apie kreditorių interesų pažeidimą sužinojo tik 2013 m. birželio mėn., gavęs antstolio raštą apie negalėjimą išieškoti iš skolininko turto), o jeigu teismas laikytų jį suėjusiu, prašė atnaujinti, skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, atsakovai buvo nesąžiningi, žinojo apie kreditoriaus teisių pažeidimą – pirmajame ieškovo kreditorių susirinkime buvo nuspręsta, kad dėl V. A. pažeidimų kreditoriams padaryta žala, jam pasiūlyta atlyginti kreditoriams padarytą žalą, tačiau po savaitės jis inicijavo santuokos nutraukimo procesą, o jam pasibaigus, turtas atiteko L. A.. Teismo nutartis dėl atsakovo turto arešto priimta 2011 m. birželio 27 d. (Areštų registre įregistruota kitą dieną), teismo posėdis dėl santuokos nutraukimo įvyko liepos 12 d., taigi atsakovai žinojo apie turto areštą, tačiau teismui šios informacijos neatskleidė. Ieškovo vertinimu, Sutarties sąlygos parengtos siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, nukrypta nuo lygių dalių principo. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis Sutarties nuostatas, susijusias su turto padalijimu, bet nereikalavo atnaujinti procesą.

II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4–7, 9 ir 10 punktus CK 6.66 straipsnio pagrindu, nustatė, kad Sutartyje išvardytas turtas dalytinas tarp V. A. ir L. A. lygiomis dalimis, taikė restituciją ir pripažino V. A. nuosavybės teises į: 1/2 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažino L. A. nuosavybės teises į: 1/2 dalis pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 1/9 dalį pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisė V. A. iš L. A. dvi 1100 Lt (318,58 Eur) vertės sekcijas ir 400 Lt (115,85 Eur) vertės minkštųjų baldų komplektą; atmetė reikalavimus Sutarties dalį pripažinti negaliojančia CK 1.80, 1.81 straipsniuose nustatytais pagrindais ir priteisti V. A. iš L. A. piniginę kompensaciją, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nustatyti sandorių negaliojimo pagrindai – ginčijama Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta 2011 m. birželio 9 d., o turto areštas pritaikytas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi, įregistruotas 2011 m. birželio 28 d., taigi, sudarant Sutartį daiktinės teisės į turtą nebuvo ribojamos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl Sutarties negaliojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu. Teismas nurodė, kad patvirtinant Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas, kaip kreditorius, šiame procese nedalyvavo, todėl jis turi teisinį pagrindą ginti savo teises reikšdamas savarankišką reikalavimą, nesiekdamas proceso atnaujinimo pagal CPK XVIII skyriaus taisykles. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai teismas byloje nusprendžia dėl neįtraukto dalyvaujančiu asmeniu ir tinkamai neinformuoto apie vykstantį procesą kreditoriaus teisių ir pareigų, pripažintina, kad toks asmuo savo teises gali ginti ne tik prašydamas atnaujinti procesą, bet ir kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-173/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-173/2010">3K-7-173/2010</a>). Teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos actio Pauliana ieškiniui reikšti ir šiuo pagrindu naikinti Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalį. Teismas nustatė, kad neginčijamos kreditoriaus teisės atsiradimas yra sietinas su mokestinio ginčo, kurį išsprendus konstatuotas faktas, kad atsakovas (įmonės vadovas) padarė žalos bendrovei, nagrinėjimo pabaiga, priėmus galutinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartį. Teismo vertinimu, kreditoriaus teisės pažeistos ne Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymu (nutraukiant santuoką ją sudaryti būtina, išskyrus atvejį, jeigu turtas jau padalytas), o jos sąlygomis, pagal kurias visas turtas natūra perduodamas L. A., o V. A. skiriama 50 000 Lt (14 481 Eur) kompensacija, kuri, pasak atsakovų, jam išmokėta iki Sutarties patvirtinimo. V. A. nepaskyrus jokio turto natūra ir kompensacijos nepanaudojus atsiskaityti su kreditoriumi, jis prarado realią galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą (jo dalį) ir taip gauti realų žalos (dalies ar visos) atlyginimą. Sutarties sudarymo ir bylos nagrinėjimo metu V. A. nedirbo, fiksuotų pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturėjo, ieškovui buvo iškelta bankroto byla, todėl bendrovės akcijos, kurios liko nepadalytos, buvo bevertės. Teismas pripažino, kad nutraukiant santuoką atsakovas privalėjo sudaryti Sutartį, tačiau neprivalėjo susitarti dėl ginčijamų sąlygų; turto padalijimo būdas išmokant kompensaciją yra išimtis iš bendrosios taisyklės, pagal kurią turtas dalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nebuvo kliūčių dėl turto padalijimo natūra, taip pasidalijus turtą kreditorius būtų galėjęs nukreipti išieškojimą į skolininko turtą. Teismas nustatė, kad sudarydamas Sutartį V. A. veikė nesąžiningai, nes žinojo apie jo veiksmais padarytą žalą bendrovei, suvokė, kad kito likvidaus turto neturi, pajamų negauna, jam priklausančios BUAB „Plastineta“ akcijos bevertės, kompensaciją panaudojo savo nuožiūra, todėl kreditorius negali tikėtis realaus žalos atlyginimo. Teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė CK 6.67 straipsnio 1 punkto prezumpcijos, kad šalys laikomos nesąžiningomis, jeigu sandoris sudarytas su savo sutuoktiniu. L. A. pripažino, kad jai buvo žinoma apie mokestinį ginčą, jo baigtį, sudarydama Sutartį ji buvo BUAB „Plastineta“ akcijų bendraturtė, todėl tiesiogiai galėjo žinoti apie bendrovės turtinę padėtį, suvokti jos vadovo atsakomybės galimybę. Bylos duomenys nepatvirtino atsakovų argumento, kad nuo 2010 m. jie gyveno skyrium, todėl teismas laikė, jog atsakovė žinojo atsakovo turtinę padėtį, jam reiškiamas pretenzijas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dėl V. A. skolos įsiteisėjo 2013 m. kovo 18 d. Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus paaiškėjo, kad V. A. neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tik tada tapo akivaizdu, jog kreditoriaus turtinės teisės yra pažeidžiamos. Nėra teisinio pagrindo ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo Sutarties sudarymo ar teismo sprendimo nutraukti santuoką ir patvirtinti sutartį įsiteisėjimo momento, nes patys savaime jie nereiškė kreditoriaus teisių pažeidimo. Teismas, pripažinęs dalį Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių negaliojančia, tenkino kreditoriaus reikalavimą padalyti turtą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis); dėl nekilnojamojo turto taikė restituciją natūra, nes jis atsakovų tretiesiems asmenims neperleistas, dėl kilnojamojo turto (automobilių) priteisė kompensaciją, nes automobiliai perleisti, o namų apyvokos daiktams taikė mišrią restituciją – natūra paskirstė išlikusį turtą ir nurodė išmokėti piniginį ekvivalentą dėl neišlikusio turto.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui į pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadiją.

Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu pripažinęs negaliojančiomis dalį Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, iš esmės peržiūrėjo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta V. ir L. A. sudaryta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kolegija pažymėjo, kad teismo sprendimas nutraukti santuoką ir nustatyti santuokos nutraukimo pasekmes yra galutinis, jei nebuvo apskųstas apeliacine ar kasacine tvarka, ir turi res judicata galią, todėl jis negali būti keičiamas ar naikinamas reiškiant savarankišką ieškinį ir jį nagrinėjant atskiroje byloje, nes tai paneigtų teisinių santykių stabilumo principą. Situacijai, kai paaiškėja, kad įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu užbaigtoje byloje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar atsiranda naujų aplinkybių, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo, kurio teises ir interesus įsiteisėjęs sprendimas pažeidžia, turi teisę kreiptis su pareiškimu dėl teismo proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje ir reikšti reikalavimus ar atsikirtimus, teikti įrodymus, kuriuos, procesą atnaujinus, teismas vertins atnaujintos bylos kontekste. Kolegija nurodė, kad ieškovo ieškinys dėl Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis turėtų būti nagrinėjamas byloje, kurioje buvo patvirtinta V. ir L. A. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (bylos Nr. 2-4849-837/2011), prieš tai atnaujinus procesą šioje byloje. Kolegija, nurodžiusi, kad ieškovas neprašė teismo atnaujinti procesą CPK nustatyta tvarka, atsižvelgė į tai, kad ieškinį reiškia bankrutuojanti bendrovė, ir, siekdama apginti jos kreditorių interesus ir byloje egzistuojantį viešąjį interesą, įvertinusi ieškiniu siekiamus tikslus, bylą grąžino pirmosios instancijos teismui į pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadiją, pasiūlant ieškovui patikslinti ir tinkamai procesiškai suformuluoti reikalavimus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį pagrindiniai teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartį ir palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Kasatorius nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios asmenims, nedalyvavusiems nagrinėjant bylą. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-173/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-173/2010">3K-7-173/2010</a>). Dėl to teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria sutuoktiniai susitarė dėl byloje nedalyvaujančio asmens – kreditoriaus teisių ir pareigų, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, neturi res judicata galios kreditoriui ir neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, nes kreditoriaus ir skolininkų ginčas neišspręstas. Pirmiau nurodytoje išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorių teisių apsauga tik proceso atnaujinimo instituto pagrindu ne visada gali būti pakankama ir efektyvi, todėl neturėtų būti suabsoliutinama, nes šios teisės įgyvendinimas siejamas su gana griežtų procesinių terminų laikymusi. Kasatorius pažymi, kad nebuvo tinkamai informuotas apie atsakovų santuokos nutraukimo bylą, jie siekė kuo greičiau padalyti turtą, sumažinti atsakovo turto masę ir jo galimybes patenkinti kasatoriaus reikalavimus padaryti beveik neįmanomas; atsakovai neįrodė, kokios objektyvios aplinkybės lėmė jų pasirinktas turto padalijimo proporcijas.

Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nutraukus santuoką bendru sutuoktinių sutarimu sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių savo prigimtimi yra tapati taikos sutarčiai (CK 6.983 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. J. v. J. J. ir B. J., bylos Nr. 3K-3-529/2011), kurioje nurodyta, kad santuokos nutraukimo bylos yra užbaigiamos taikos sutartimis į jas įtraukiant santuokos nutraukimo teisinių padarinių sutarties sąlygas, t. y. iš esmės tokia taikos sutartis prilygintina sutarčiai dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių ir jai taikytini šios sutarties tvirtinimui nustatyti apribojimai (CK 3.53 straipsnio 4 dalis); teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, privalo įvertinti, ar tokia sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kas būdinga tvirtinant taikos sutartis. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad procese taikos sutartimi pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes jie ne visada atspindi tikrąją padėtį; teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2010">3K-3-108/2010</a>). Teismo pripažinta, kad taikos sutartis gali būti nuginčijama dėl materialiosios teisės normų pažeidimų, tokių kaip sandorių negaliojimo pagrindai (CK 1.78–1.96, 2.84, 6.66, 6.228 straipsniai). Tai lemia taikos sutarties teisinė prigimtis: taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis, todėl jai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Z. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-108/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-108/2010">3K-3-108/2010</a>). Kasatoriaus manymu, negali būti toleruojama tokia teisinė situacija, kai sutuoktiniai, neinformavę bylą nagrinėjančio teismo ir kreditorių, turtą pasidalija taip, kad dėl to nukenčia kreditorių interesai, nes asmenų teisė taikiai susitarti dėl ginčo išsprendimo negali būti naudojama kaip priemonė išvengti prievolių tretiesiems asmenims vykdymo. Dėl to kreditoriaus teisė pasirinkti savo pažeistos teisės gynimo būdą negali būti ribojama. Kasatorius nurodo, kad, sprendžiant dėl kreditoriaus teisių gynimo, be kita ko, reikia atsižvelgti ir į ginčo situacijos išimtinumą bei asmenų grupę, kuriai ji sukelia teisines pasekmes. Pagal ieškovo, kuris yra bankrutuojanti įmonė, ieškinį byla nagrinėjama ilgiau kaip metus, dėl to negalima baigti įmonės bankroto procedūrų; į civilinę bylą įtraukti atsakovai, taip pat trečiasis asmuo, kuris dalyvavo santuokos nutraukimo byloje, jie galėjo teikti įrodymus ir paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad byloje trūksta kokių nors duomenų, todėl kasatorius įsitikinęs, kad turto padalijimo tvarkos klausimas gali būti išspręstas atskiroje civilinėje byloje, nes juo nebus paneigtas nei santuokos nutraukimo, nei sutuoktinių turto padalijimo faktas, nei turto teisinis režimas po santuokos nutraukimo, o tik bus nustatytos kitokios sutuoktiniams tenkančio turto dalys.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą; netenkinus šio prašymo – kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

Atsiliepime nurodoma, kad kasaciniame skunde nepagrįsti CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kasacijos pagrindai – nenurodyta konkreti pažeista materialiosios ar proceso teisės norma ir nepagrįsta, kad toks pažeidimas turėjo esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (1 punktas), kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių (2 punktas). Kasatoriaus nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-173/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-173/2010">3K-7-173/2010</a>, prievolė atsirado iki santuokos nutraukimo ir teismas ją padalijo; šioje byloje santuokos nutraukimo metu kasatorius neturėjo reikalavimo teisės, buvo tik pradėjęs procedūras dėl konkrečių sumų priteisimo. Atsiliepime teigiama, kad ir kitų bylų, kuriose priimtos kasatoriaus paminėtos kasacinio teismo nutartys, faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl jomis neturėtų būti remiamasi sprendžiant ginčą.

Atsakovė pažymi, kad nutraukiant santuoką jos sutuoktinio prievolės kasatoriui nebuvo (ji atsidaro tik priėmus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. sprendimą). Kasatorius neįrodė, kad santuokos nutraukimo metu jis buvo atsakovo kreditorius, taigi skiriasi nagrinėjamos ir kasatoriaus nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtos civilinės bylos AB „Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-173/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-173/2010">3K-7-173/2010</a>, aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nurodytoje byloje priimtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl actio Pauliana instituto taikymo – nepagrįstai sprendė dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės, neatsižvelgė į tai, kad santuokoje įgyto turto padalijimas yra ne turto perleidimo sandoris, kuriam taikytinas actio Pauliana institutas, bet bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto statuso pakeitimas į asmeninę nuosavybę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditorių teisių gynimo santuokos nuraukimo bylose ir proceso atnaujinimo pažeidus kreditorių interesus

CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, tiek kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek vieno sutuoktinio ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir duomenys, patvirtinantys, kad kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka, kaip yra nagrinėjamu atveju, gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas užtikrina santuokos nutraukimo padarinių išsprendimą visa apimtimi ir visišką teisinės taikos tarp sutuoktinių atkūrimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Ši nuostata taikytina ir nutraukiant santuoką bendru sutarimu. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Taigi kreditorių neįtraukimas į santuokos nutraukimo bylą, atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų pobūdį, gali būti pripažintas akivaizdžiu jų turtinių teisių pažeidimu, sudarančiu pagrindą atnaujinti užbaigtos santuokos nutraukimo bylos procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis), yra ribojamas prašymų dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų (CPK 368 straipsnis). Todėl kreditorių teisių apsauga tik proceso atnaujinimo instituto pagrindu ne visada gali būti pakankama ir efektyvi, ji neturėtų būti suabsoliutinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Hansabankas“ v. Ž. V., J. V., bylos Nr. 3K-3-84/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Taigi civilinio proceso atnaujinimo institutu nustatyta kreditorių teisių apsauga ne visada efektyvi dėl nustatytų griežtų šios procesinės teisės įgyvendinimo terminų. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o šio straipsnio 2 dalyje – kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Nurodyta teisės norma kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nustatomas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, proceso atnaujinimas negalimas net esant svarbioms jo praleidimą pateisinančioms priežastims. Dėl tokio teisinio reguliavimo gali susidaryti situacijos, kai kreditorius, turintis teisėtą ir galiojantį reikalavimą skolininkui ir siekdamas apginti savo teisėtus interesus bei įgyvendinti turtinius reikalavimus skolininkui, susiklosčius atitinkamoms aplinkybėms, negali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu dėl to, kad pasibaigė procesinis terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nors materialiosios ir kitų proceso teisės normų pagrindu jam gali būti išlikusi galimybė apginti pažeistas teises pareiškiant atskirą ieškinį teisme.

Teisėjų kolegija, plėtodama aptartą kasacinę praktiką, nurodo, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių pasekmių klausimus (turto ir turtinių prievolių padalijimo), jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais.

Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl kreditoriaus pasirinkto jo pažeistų teisių ir interesų gynybos būdo tinkamumo, taip pat turėtų įvertinti ir atsižvelgti į kreditoriaus reikalavimų pobūdį. Atskirais atvejais, kai byloje, kurioje sprendžiami santuokos nutraukimo ir jos teisinių pasekmių klausimai, kreditoriaus teisės gali būti iš esmės nepažeidžiamos, o jo reikalavimas gali būti patenkintas ir santuoką nutraukus (pvz., kreditorius kreipiasi dėl skolos priteisimo pagal solidariąją abiejų sutuoktinių prievolę arba nutraukus santuoką ir padalijus sutuoktinių turtą skolininkas (vienas iš sutuoktinių arba jie abu) turi pakankamai turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas), tai, nepaisant pirmiau šioje nutartyje išdėstytų išaiškinimų, kreditorius, nors ir nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą, gali pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą ir, neprašydamas atnaujinti proceso santuokos nutraukimo byloje, kreiptis į teismą su reikalavimu atskiroje byloje. Priešingu atveju, jei nutraukus santuoką ir teismui išsprendus dėl jos teisinių pasekmių kreditoriaus reikalavimas negali būti patenkinamas nekeičiant įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto sutuoktinių turto režimo, atsakomybės pagal turtines prievoles formos ir apimties, kreditorius privalo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje ir tik išimtiniais atvejais, kaip nurodyta pirmiau šioje nutartyje, gali reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog sutuoktinių pasirinktu turto padalijimo būdu galėjo būti pažeisti kasatoriaus turtiniai interesai, todėl turėjo teisinį pagrindą padaryti išvadą, kad kasatoriaus reikalavimai turėtų būti sprendžiami atsakovų santuokos nutraukimo byloje, ir pagrįstai grąžino bylą pirmosios instancijos teismui į pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadiją, o kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kuriais nesuformuluotas kasacijos dalykas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš BUAB „Plastineta“ (j. a. k. 147209659) 9,67 Eur (devynis Eur, 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas