R. S. pagal BK 281¹ str.

Baudžiamoji byla Nr. 1-755-1208/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22045-2025-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.12.2.1

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 8 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,

sekretoriaujant Kamilei Valaitienei,

dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,

kaltinamajam R. S. ir jo gynėjui advokatui Vytui Kantaravičiui,

asmeniui, kurį prašoma paskirti laiduotoju D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. S. (toliau – ir R. S.) 2025 m. birželio 23 d., apie 20.25 val., A4 kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas, (duomenys neskelbtini) kilometre, ties kelio nusukimu link (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį „OPEL ZAFIRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančią jam, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas (alkoholio koncentracija iškvėptame ore).

Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną išgėrė tris stikliukus degtinės ir važiavo paimti siuntą. Važiuojant reikėjo sukti į dešinę, bet jam užkišo kita mašina, dėl ko jis metėsi į kairę, nesuvaldė automobilio ir įlėkė į griovį. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, važiavo į (duomenys neskelbtini). Atstumas apie 7-8 kilometrai. Birželio 23 d. visą dieną buvo namuose, apie 19 val. išgėrė tris nedidelius stikliukus degtinės, nes buvo atvažiavę draugai. Su nustatytu neblaivumu sutiko. Nesijautė neblaivus. Įlėkęs į griovę, susitrenkė, pasijautė nuo to apsvaigęs. Bandė išvažiuoti iš griovio, bet nepavyko. Pašalinių žmonių įvykio vietoje nebuvo. Savo elgesį vertina neigiamai, niekada nevairuoja neblaivus. Jokios žalos niekam nepadarė, tik įlėkė į griovį. Transporto priemonę vairuoja kasdien, anksčiau nebuvo praradęs teisės vairuoti transporto priemonių, jau daug metų turi teisę vairuoti transporto priemones. Prašo laiduotoja paskirti jo draugę, su kuria gyvena apie 8 metus. Su ja sutaria gerai, kartu dirba. Apie įvykį jai papasakojo iš karto. Draugė alkoholio nevartoja. Ji nematė, kad kaltinamasis įvykio dieną gėrė ir vairavo neblaivus. Pats alkoholį taip pat vartoja tik per šventes.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo teisme jo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas R. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad savo vardu turi registruotą automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2025 m. birželio 23 d. dienos metu, laiko nurodyti negali, išgėrė degtinės tris taureles. Apie 20.10 val. išvažiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu Vilnius – Varėna – Gardinas, privažiavus prie kelio sankryžos, vedančios link (duomenys neskelbtini), važiuojant į šią sankryžą jam sukliudė kitas automobilis, todėl nuvažiavo nuo kelio į dešinėje pusėje esantį griovį, atsitrenkė į griovyje esančią tvorą. Pabandė išvažiuoti iš griovio, tačiau nepavyko. Prie jo priėjo žmonės, kurie liepė išlipti iš automobilio, vėliau paėmė automobilio raktelį. Liko sėdėti automobilyje vairuotojo sėdynėje ir laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Automobiliu važiavo vienas. Girtumo matavimo prietaisu jam pareigūnai nustatė pirmuoju bandymu 20.42 val. nustatė 2,14 promilių girtumą, o antruoju bandymu 21.02 val. buvo nustatytas 2,36 promilių girtumas. Su nustatytu girtumu sutiko. Pripažįsta, kad automobilį vairavo neblaivus, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, ateityje pasižada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 64-65).

Liudytojas D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. birželio 23 d., 20.31 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelias. Iš pradžių buvo gautas pranešimas per radijo ryšį, vėliau buvo gautas į tarnybinį kompiuterį pranešimas, jog „į griovį įvažiavo automobilis „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pasak pranešėjos, vairuotojas nori pasišalinti, galimai neblaivus, neprispaustas. Pranešėja atėmė automobilio raktelius. Laukia vietoje. GMP atsisakė. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kairiame griovyje pagal jų važiavo krytį buvo automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į tvorą, juos pasitiko pranešėja, kuri nurodė, kad automobilio vairuotojo sėdynėje sėdintis asmuo nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į tvorą, po to bandė išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, kaip įtaria vairuotojas galimai neblaivus, todėl ji paėmė automobilio raktelius, kad jis nevažiuotų. Priėjus prie automobilio kairės pusės durelių, vairuotojo sėdynėje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, R. S., nuo kurio sklido alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Daugiau asmenų transporto priemonėje bei prie jos nebuvo. Girtumo matavimo prietaisu „Drager Alcotest“ Nr. ARRF-0370 pirmuoju bandymu 20.42 val. R. S. buvo nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, o 21.02 val. antruoju bandymu buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (t. 1, b. l. 38-39).

Liudytoja K. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. birželio 23 d., apie 20 val. nuvažiavo pas pažįstamus gyvenančius (duomenys neskelbtini). Apie 20.20 val. būnant kieme pastebėjo keliu Vilnius – Varėna – Gardinas link Druskininkų važiuojantį automobilį „Opel Zafira“, kuris važiavo didesniu nei leistinu greičiu. Privažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą automobilio vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti, girdėjosi padangų cypimo garsas, po to girdėjosi smūgio garsas lyg automobilis į kažką atsitrenktų. Ji pirmoji nubėgo į tą vietą, iš kurios sklido smūgio garsas. Nubėgusi pastebėjo, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio į dešinį griovį ir atsitrenkęs į tvorą. Automobilyje buvo tik vairuotojas. Vairuotojas bandė atbuline eiga išvažiuoti iš griovio, tačiau jam tai padaryti nepavyko, jis kelis kartus atsitrenkė į tvorą. Po kurio laiko prie jos atbėgo ir draugas, tada jis atidarė vairuotojo duris, liepė, jog vairuotojas išliptų, tačiau vairuotojas neklausė, o bandė važiuoti tiek į priekį, tiek atgal. Pabandžius ištraukti raktą iš spynelės, raktas joje nulūžo, o liko tik plastikinė dalis. Vyras buvo neblaivus, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas, veiksmai nebuvo koordinuoti, kalba nerišli, nelabai orientavosi, kad įvažiavo į griovį. Iš draugo telefono paskambino Bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie girtą vairuotoją. Atvykus policijos pareigūnams vairuotojas sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Jiems matant vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo (t. 1, b. l. 45-46).

Iš 2025 m. birželio 23 d. – 2025 m. birželio 24 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra A4 kelias Vilnius – Varėna – Gardinas, (duomenys neskelbtini) kilometras, važiuojant kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini) miesto pusės. Šalia (duomenys neskelbtini) kaimu, ties nusukimu link (duomenys neskelbtini) miestelio, kelio dešinėje pusėje esančiame griovyje matomas juodos spalvos automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris dešinės pusės šonu atsirėmęs į šalikelėje esančią įrengtą apsauginę vielinę tinklinę tvorą. Apžiūrint automobilio priekį ant jo nėra bamperio, matosi, kad priekinė dalis yra apgadinta. Apžiūrėjus automobilio vidų, jo salone matomas automobilio priekinis bamperis, ant kurio yra pritvirtintas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūrint automobilį iš jo dešinės pusės matosi, kad yra apgadintas priekinis sparnas, priekinės ir galinės durys, galinis sparnas bei galinis žibintas. Toliau apžiūrint matyti, kad yra įskilęs priekinis automobilio stiklas ir automobilio kėbulas yra pažeistas korozijos. Automobilio salone ir bagažinėje vertingų daiktų nėra (t. 1, b. l. 13-27).

2025 m. birželio 23 d. Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 20.31 val. iš Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodymas nuvykti į eismo įvykį, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kelias, nes į griovį įvažiavo automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas nori pasišalinti, galimai neblaivus, nesužalotas, neprispaustas. Atvykus nurodytu adresu pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į tvorą. Automobilio viduje rado vairuotoją, kuris matėsi, kad neblaivus. Vėliau paaiškėjo, kad tai R. S., kuriam alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, antruoju bandymu nustatytas 2,36 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 35).

2025 m. birželio 23 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2025 m. birželio 23 d. alkotesteriu „Drager alcotest 7510“ Nr. ARKB-0094 pirmuoju tikrinimu 20.42 val. R. S. nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 21.02 val. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 29).

Iš VšĮ „Emprekis“ autotransportų kainų Lietuvoje matyti, kad 2025 m. birželio mėnesį transporto priemonės – automobilio „Opel Zafira“, kėbulo tipas – vienatūris, gamybos periodas 2001-2006, pasirinkti metai 2005, kaina su PVM 1 340 Eur (t. 1, b. l. 32).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad transporto priemonė automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklauso R. S. (valdytojas – savininkas) (t. 1, b. l. 97).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismo vertinimu, kaltinamojo R. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką pagal požymį – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad 2025 m. birželio 23 d., apie 19 val. su draugais vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę. Išvažiavus draugams, nusprendė nuvykti pasiimti siuntą. Bevažiuojant keliu jį sumėtė ir jis įlėkė į griovį. Iš griovio bandė išvažiuoti, tačiau nepavyko. Tokie kaltinamojo R. S. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir liudytojų parodymai, policijos pareigūnų tarybinių pranešimų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, policijos informacinės sistemos duomenys, apžiūros protokolas. Alkoholio matuokliu vairuotojui buvo nustatytas 2,14 promilės neblaivumas, su nustatytu neblaivumu R. S. sutiko. Šie rodmenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti ir neblaivumo nustatymo akte. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamasis R. S. ir kad jis vairavo būdamas neblaivus, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme gauti kaltinamojo R. S. ir laiduotojos D. J. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį D. J. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaip galima laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklausta D. J. patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad su R. S. kartu gyvena apie 8 metus, nesipyksta, gerai sutaria. Anksčiau R. S. niekada neblaivus nevairavo. Birželio 23 d. ji buvo namuose, tačiau nematė, kad kaltinamasis vartojo alkoholį. R. S. namo parvežė policija. R. S. alkoholiu nepiktnaudžiauja, ji taip pat netoleruoja alkoholio vartojimo. R. S. padeda namuose, renka grybus, uogas, vaistažoles. Po įvykio R. S. jaučiasi blogai, pasikeitė, pergyvena dėl įvykio, nevartoja alkoholio. Galima laiduotoja su kaltinamuoju apie įvykį bendrauja, taip siekdama jam padėti išgyventi šį įvykį. Padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai.

BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šia nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje taip pat egzistuoja. R. S. yra pensinio amžiaus, turi ilgametę draugę, kuriai padeda ūkyje, anksčiau neteistas, per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka baustas du kartus, paskirtas baudas sumokėjęs. Visa tai rodo asmens siekį gyventi pagal visuomenėje priimtinas teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, jų laikytis ir gerbti valstybėje galiojančius teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta aukščiau, teismas nustatė vieną R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo elgesį vertino kritiškai, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, suprato veikos pavojingumą. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog R. S. savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Laiduotoju siekianti būti D. J. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka. Laiduotoja yra kaltinamojo sugyventinė, jie kartu gyvena apie 8 metus. Laiduotoją ir kaltinamąjį sieja asmeninis ryšys, jie vieni kitu pasitiki, tariasi dėl svarbų gyvenime priimamų sprendimų. D. J. nurodė, kad mano, jog gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kadangi jis jos klauso, jie pasikalba apie šį įvykį, ji netoleruoja tokio kaltinamojo elgesio. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad D. J. daro jam teigiamą įtaka, su ja leidžia daug laiko. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad D. J. yra ne tik artima kaltininkui, bet ir verta teismo pasitikėjimo, turinti gyvenimiškos patirties ir galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant D. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Atsižvelgus ne tik į pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tačiau ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas, kuris, teismo manymu, yra pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių yra uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis, vairavo automobilį esant nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams, policijos pareigūnams tikrinimo metu pirmuoju testavimu nustačius 2,14 promilės etilo alkoholio koncentraciją, o antru tikrinimu – 2,36 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Taigi, kaltinamasis R. S. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas yra būtinas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, įvertinęs tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumas, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismas sprendžia R. S. skirti uždraudimą naudotis minėta teise 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo atimta galimybė naudotis šia teise – nuo 2025 m. birželio 23 d. (t. 1, b. l. 68–70).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilis „Opel Zafira“, kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis R. S., nuosavybės teise priklauso jam. Taigi, R. S. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, turto vertę, kad kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam nėra skiriama bausmė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra būtina priemonė, kuri nėra akivaizdžiai neproporcinga. Ji atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti saugų eismą keliuose), nevaržys asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl automobilis konfiskuotinas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (iki 2025 m. lapkričio 25 d.) apribota R. S. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 74–75). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas R. S. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti D. J., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. birželio 23 d.

Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti R. S. priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

R. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto (automobilio) konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius, panaikinti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Agneta Bulakė