N. K. pagal BK 184 str. 2 d., 20 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-20-746/2016

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01133-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4;

2.4.2.1;

2.4.7

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui,

išteisintajam N. K.,

gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 10 d. nutarties, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Valdo Uždanavičiaus apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dėl N. K. ir UAB „NM A. B.“ išteisinimo atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu N. K. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalį, o juridinis asmuo UAB „NM A. B.“ dėl kaltinimų pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį už UAB „SEB lizingas“ (dabar – AB „SEB lizingas“), UAB „Instant Baltic“ turto iššvaistymą išteisinti kaip nepadarę veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo N. K. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. N. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o UAB „NM A. B.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami tuo, kad N. K., būdamas UAB,,NM A. B.” direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas juridinio asmens UAB „NM A. B.“ naudai ir interesais, finansinio lizingo pagrindu įgijęs ir priėmęs valdyti bei naudoti jam patikėtą UAB „SEB lizingas“ priklausantį didelės vertės – 1 728 051,20 Lt (500 478,22 Eur) – turtą, jį iššvaistė, taip padarydamas UAB „SEB lizingas“ 593 905,84 Lt (172 007,02 Eur) turtinę žalą.

N. K. pagal 2006 m. rugsėjo 20 d., 2006 m. lapkričio 9 d., 2007 m. vasario 15 d., 2007 m. balandžio 2 d., 2007 m. birželio 14 d., 2008 m. balandžio 11 d., 2008 m. rugpjūčio 12 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartis Nr. 2006-090233, 2006-110028, SP 2006-090351, 2007-030238, 2007-060235, 2008-040163, 2008-080116 bei 2006 m. spalio 2 d., 2006 m. lapkričio 21 d., 2007 m. vasario 15 d., 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. liepos 10 d., 2008 m. balandžio 23 d., 2008 m. rugpjūčio 21 d. turto priėmimo-perdavimo aktus priėmė UAB „SEB lizingas“ jam perduotus 1 689 111,21 Lt (489 200,42 Eur) vertės pastolius, kurių likusi neišmokėta vertė 577 732,93 Lt (167 323,02 Eur), o pagal 2008 m. spalio 14 d. ilgalaikės išperkamosios nuomos finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-100074 bei 2008 m. lapkričio 4 d. turto priėmimo-perdavimo aktą – 38 939,99 Lt (11 277,80 Eur) vertės pastolių elementus, kurių likusi neišmokėta vertė 23 883,69 Lt (6917,19 Eur). N. K. nuo 2010 m. gegužės 5 d. nevykdė nurodytose sutartyse nustatytų sąlygų ir nemokėjo nustatytu laiku nustatyto dydžio (lizingo) įmokų, dėl to UAB „SEB lizingas“ 2010 m. birželio 17 d. vienašališkai nutraukė šias sutartis, 2010 m. birželio 15 d. (turėtų būti – 2010 m. birželio 9 d.) pranešimu Nr. 02-3667 įpareigodamas UAB „NM A. B.“ nuo 2010 m. birželio 17 d. nedelsiant nutraukti pastolių eksploataciją ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas grąžinti juos UAB „SEB lizingui“. N. K., nors ir žinodamas, kad pagal finansinio lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 12.1 reikalavimus visą lizingavimo laikotarpį ir jam pasibaigus iki turto priėmimo-perdavimo kliento nuosavybėn akto pasirašymo momento turtas (statybiniai pastoliai) priklauso UAB „SEB lizingas“, šio UAB „SEB lizingas“ nurodymo nevykdė bei lizingo bendrovei pastolių negrąžino ir, pažeisdamas finansinio lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.1.4 reikalavimus, pagal kuriuos klientas negali be raštiško UAB „SEB lizingas“ sutikimo įkeisti, mainyti, užstatyti, parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti turtą naudotis tretiesiems asmenims pagal lizingo sutartis gautus pastolius, 2006 m. rugsėjo 20–birželio 20 d. pastolius, išskyrus iš bendrovės UAB,,NM A. B.” 2010 m. birželio 29 d. pagrobtus 7710,78 Lt (2233,20 Eur) vertės pastolius, pardavė tretiesiems asmenims ir iš jų gautas lėšas panaudojo bendrovės UAB „NM A. B.“ turėtiems įsiskolinimams padengti.

2. N. K. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, o UAB „NM A. B.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami tuo, kad jis, būdamas UAB,,NM A. B.” direktoriumi ir vieninteliu akcininku, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas juridinio asmens UAB „NM A. B.“ naudai ir interesais, pagal 2010 m. sausio 1 d. nuomos sutartį Nr. NM-1/1 bei 2010 m. sausio 1 d. turto priėmimo-perdavimo aktą įgijęs ir priėmęs laikinai valdyti bei naudoti jam patikėtą UAB „Instant Baltic“ priklausantį turtą – 432 700 Lt (125 318,58 Eur) vertės 2060 kv. metrų fasadinių pastolių. N. K. UAB „Instant Baltic“ 1100 kv. metrų pastolių negrąžino ir, nesilaikydamas nurodytos nuomos sutarties bendrųjų sąlygų reikalavimų, kad tuo atveju, jei nuomininkas praranda arba nepataisomai sugadina turtą (fasadinius pastolius), jis privalo nuomotojui sumokėti visą įrangos vertę neatsižvelgiant į nusidėvėjimo laipsnį ir apie įrangos praradimą ar sugadinimą nuomotoją privalo nedelsiant informuoti, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. vasario 1 d. pardavė juos tretiesiems asmenims. N. K. taip iššvaistė jam patikėtą didelės vertės – 98 905,40 Lt (28 644,98 Eur) – UAB „Instant Baltic“ turtą, padarydamas jai turtinę žalą.

3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M. Valantiejus prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai bei nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir neįvertino byloje esančių įrodymų visumos.

3.1.1. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, ar tarp UAB „NM A.B.“ bei AB „SEB lizingas“ ir tarp UAB „NM A. B.“ bei UAB „Instant Baltic“ susiklostę civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius teisinius santykius, įrodymus vertino selektyviai, nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktika turto iššvaistymo baudžiamosiose bylose ir tik lakoniškai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp šių bendrovių atsiradę civiliniai teisiniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas aplinkybes, kurios turi būti nustatytos siekiant įvertinti, ar civilinės sutarties sąlygų pažeidimas transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius, ignoravo prokuroro apeliaciniame skunde šių vertinimo kriterijų kontekste išdėstytas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus.

3.1.2. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl iš civilinių sutarčių kilusių santykių, privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, kiek N. K. savo sąmoningais veiksmais sumenkino kreditorių galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso priemonėmis, nes tik tada būtų galima teisingai išspręsti N. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, neįvertino visų byloje esančių duomenų, pagrindžiančių civilinių teisinių santykių peraugimą į baudžiamuosius teisinius santykius.

Anot kasatoriaus, prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta, kad baudžiamosios bylos duomenys patvirtina tai, jog UAB „NM A. B.“ jau 2009 metų pirmąjį pusmetį nesilaikė mokėjimų grafikuose nustatytų įmokų dydžių, jas drastiškai sumažino, o nuo 2010 m. gegužės 4 d. įmokas nustojo mokėti, dėl to lizingo bendrovė 2010 m. birželio 9 d. išsiuntė pranešimą dėl netinkamo lizingo sutarčių vykdymo, nurodydama, kad vienašališkai nutraukia sutartis, ir įpareigodama N. K. per tris dienas grąžinti lizinguojamą turtą – statybinius pastolius, ir sumokėti dėl įmokų nemokėjimo susidariusią skolą. Be to, prokuroro apeliaciniame skunde pažymėta, kad N. K. į šį pranešimą nereagavo, apie turto negrąžinimo priežastis lizingo bendrovės neinformavo, reikalaujamo turto nepristatė ir lizingo įmokų toliau nemokėjo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akcentuojama aplinkybė, jog iki lizingo sutarties nutraukimo N. K. nesislapstė ir prasidėjus finansiniams sunkumams kurį laiką palaikė kontaktą su lizingo bendrove, jo kaltės dėl neteisėto turto perleidimo tretiesiems asmenims ir padarytos turtinės žalos lizingo bendrovei nepaneigia.

Kasatorius taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nesigilino į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes, parodančias N. K. vengimą bendradarbiauti su lizingo bendrovės atstovais po sutarties nutraukimo 2010 m. birželio 17 d., todėl nutartyje nepagrįstai nurodė, kad rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys paneigia prokuroro apeliacinio skundo argumentus, kad neva N. K. informavo apie pastolių negrąžinimo priežastis. Kasatoriaus tvirtinimu, priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai duomenys įrodo, kad N. K. nuo pat pradžių vengė bendradarbiauti su UAB „SEB lizingas“, nereagavo į 2010 m. birželio 9 d. pranešimą bei 2010 m. rugsėjo 21 d. pakartotinį raštą, įpareigojantį paruošti lizinguojamą turtą jo perėmimui, ir tik lizingo bendrovei ėmusis aktyvių veiksmų nustatyti statybinių pastolių buvimo vietą ir juos susigrąžinti, 2010 m. rugsėjo 28 d. atvykus su antstoliu A. Naujokaičiu konstatuoti faktinių aplinkybių, N. K. nurodė abstrakčias turto galimo buvimo aplinkybes, kurias teismas jau įvertino kaip pozityvų N. K. bendradarbiavimą su lizingo bendrove. Kasatoriaus nuomone, akivaizdu, kad toks abejingas N. K. elgesys negalėjo būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su lizingo bendrove, nes jis nenurodė nei konkrečios turto buvimo vietos, nei pateikė tai liudijančius dokumentus. Priešingai, lizingo bendrovės pranešimų ir reikalavimų grąžinti turtą ignoravimas, kasatoriaus tvirtinimu, rodo, kad N. K. sąmoningai vengė grąžinti jam patikėtą turtą ir atlyginti lizingo bendrovei padarytą turtinę žalą.

3.1.3. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nepaneigta N. K. versija, kad lizingo bendrovei buvo grąžinti automobiliai, už kuriuos, pagal pateiktus dokumentus, jų grąžinimo metu jau buvo sumokėta didesnė dalis įmokų, buvo parduoti pigiau negu jų rinkos vertė, taip užkertant kelią skolininkui sumažinti savo finansinius įsipareigojimus. Kasatorius pažymi, kad teismo argumentas, jog automobiliai buvo parduoti pigiau negu jų rinkos vertė, paremtas tik niekuo nepagrįstais N. K. teiginiais. Anot kasatoriaus, teismas, manydamas, kad tai yra reikšminga aplinkybė vertinant N. K. veiksmus, šias aplinkybes privalėjo patikrinti ir iš lizingo bendrovės pareikalauti duomenų apie tai, kokia buvo parduodamų automobilių rinkos vertė, už kiek jie buvo parduoti, jeigu jie buvo parduoti pigiau nei jų rinkos vertė, tai kokios buvo to priežastys, ar tai lėmė parduodamų automobilių būklė, ir pan. Kita vertus, kasatoriaus nuomone, teismo argumentai, kad lizingo bendrovė automobilius pardavė mažesne nei rinkos kaina, yra ne tik nepagrįsti, bet ir niekuo nesusieti su iššvaistytu kitu lizingo bendrovei priklausančiu turtu – statybiniais pastoliais.

3.2. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nepatikrino baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, neatsakė į daugelį apeliacinio skundo argumentų ir motyvuotai nepaaiškino, kodėl skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.

3.2.1. Pasak kasatoriaus, prokuroras pagrįsdamas apeliacinio skundo argumentą dėl formalaus UAB „NM A. B.“ akcijų pardavimo, taip siekiant sumenkinti kreditoriaus galimybes atgauti lizingo būdu perduotą turtą – statybinius pastolius, ir pasunkinant jo galimybes ginti savo teises civilinio proceso tvarka, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog N. K., lizinguojamą turtą perleidęs nenustatytiems tretiesiems asmenims, jų duomenų nepateikė nei lizingo bendrovės atstovams, nei antstoliui, nei teisėsaugos pareigūnams, taip pat, žinodamas, kad bendrovė realiai neturi kito turto, kuriuo galėtų padengti savo turimą įsiskolinimą, ir suvokdamas, kad, atsiradus naujam UAB „NM A. B.“ savininkui bei vadovui, lizingo bendrovei taps sudėtingiau susigrąžinti turtą ir nustatyti galimą turto buvimo vietą, siekdamas išvengti atsakomybės už neteisėtai perleistą turtą, 2011 m. kovo 18 d. už 1 Lt (0,29 Eur) pardavė akcijas G. D., kuris 2011 m. balandžio 10 d. turimas UAB „NM A. B.“ akcijas už 1 Lt (0,29 Eur) perpardavė Gruzijos piliečiui. Kartu prokuroras apeliaciniame skunde pažymėjo, kad iš G. D. parodymų matyti, jog ir perkant, ir parduodant akcijas bendrovė realiai ūkinės-finansinės veiklos nevykdė, jam apie bendrovės turimus pastolius nebuvo žinoma, jų buvęs bendrovės direktorius N. K. neperdavė. Be to, prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės finansinės ir kitos ataskaitos valstybinėms įstaigoms nebuvo teikiamos dar prieš parduodant jos akcijas. Tačiau, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisakė ir motyvuotos išvados, kaip turėtų būti vertinami tokie N. K. veiksmai, nepateikė.

3.2.2. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus teigimu, neįvertino bei nepasisakė ir dėl kito esminio prokuroro apeliacinio skundo argumento, susijusio su pirmosios instancijos teismo išvados, kad UAB „NM A. B.“ turėjo turto ir disponavo žemės sklypu, todėl UAB „SEB lizingas“ galėjo apginti savo teises civilinio proceso tvarka, tačiau aktyvių veiksmų nesiėmė, kvestionavimu nurodant, kad tai, jog UAB „NM A. B.“ turėjo turto ir disponavo žemės sklypu, savaime nereiškia, kad lizingo bendrovė turėjo galimybę kreiptis į teismą ir taip patenkinti savo turtinius interesus, nes, anot prokuroro, nurodytas žemės sklypas buvo įkeistas kredito įstaigoms už kitus bendrovės turimus skolinius įsipareigojimus.

3.3.3. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl veiklos ir turto perkėlimo į kitą įmonę nurodant, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino buvusių UAB „NM A. B.“ darbuotojų E. P. (P.) ir R. K. parodymų dėl jų darbo santykių pasibaigimo, iš kurių matyti, jog N. K. ne tik negrąžino pastolių lizingo bendrovei, bet ir visą veiklą, susijusią su pastolių naudojimu, iš UAB „NM A. B.“ perkėlė į UAB „Rent4you“.

3.3.4. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Instant Baltic“ turto iššvaistymo argumentuojant šios išvados nepagrįstumą liudytojo M. K. parodymų dėl ankstesnių N. K. neteisėtų veiksmų sureikšminimu neįvertinant kitų byloje esančių faktinių duomenų. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento nepateikė motyvuotų išvadų ir tik apsiribojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio citavimu. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad yra neatitikimų tarp pareiškėjo pateiktų duomenų ir realiai buvusios situacijos, nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, t. y. iš UAB „Instant Baltic“ nereikalavo papildomų dokumentų, nekvietė naujų liudytojų, taip pat iš kitų ūkio subjektų nereikalavo dokumentų, kurie leistų patikrinti, ar UAB „NM A. B.“ nuomojo pastolius, kokio tipo pastoliai buvo išnuomoti, laiką, kada jie buvo pristatyti, ir pan., pasisakė tik dėl to, kad buvo pateikti UAB „Instant Baltic“ dokumentai nevertindamas kitų prokuroro nurodytų priemonių prieštaravimams pašalinti.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro M. Valantiejaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi apeliacinės instancijos teisme

5. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, išsamiai bei nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir neįvertino byloje esančių įrodymų visumos.

5.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas baudžiamojoje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Taigi teismas savo išvadas turi grįsti patikimais įrodymais, taip pat turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, t. y. aprašomojoje jo dalyje turi būti pateikta įrodymų analizė visais klausimais, kurie išsprendžiami nuosprendžiu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015).

5.2. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, turinčius esminės reikšmės išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir N. K. bei UAB „NM A. B.“ teisinančius, ir juos kaltinančius įrodymus, sujungdamas juos į vientisą loginę grandinę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat nustatytas aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes, lėmusias UAB „NM A. B.“ ir UAB „SEB lizingas“ sutarties pažeidimą, tarp šalių vyravusius tarpusavio santykius iki sutarties pažeidimo ir po sutarties nutraukimo, UAB „Instant Baltic“ nerūpestingą elgesį perduodant turtą be rašytinių sutarčių, motyvuotai konstatavo, kad tarp UAB „NM A. B.“ ir UAB „SEB bankas“ bei UAB „Instant Baltic“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o tarp jų kilę ginčai neperaugo į baudžiamuosius teisinius santykius ir turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, ir teisingai pažymėjo, kad negalimas toks praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

5.3. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį N. K. (UAB „NM A. B.“ atstovas advokatas A. Gurauskas pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatymo jam suteikta teise ir parodymų nedavė), liudytojus E. P., R. K., D. V., E. P., N. S., V. K., S. S., V. C., G. D., V. O. (O.), J. G., M. R., M. K., M. Š., R. G., E. U., R. M., D. K., I. N. (Noreiko), A. U., V. R., R. G., B. B., R. B., civilinio ieškovo AB „SEB lizingas“ atstovą advokatą N. Š., civilinio ieškovo UAB „Instant Baltic“ atstovą advokato padėjėją K. Jokimą, liudytojui M. K. parodė negrąžintų pastolių sąrašus, 2012 m. sausio 1 d. nuomos sutartį Nr. NM-1/10, o liudytojui R. G. – 2008 m. sausio 29 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei 2008 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą serija NM Nr. 060924, pridėjo prie bylos tarnybinius pranešimus, asmens ir sienos kirtimo duomenis bei kitus proceso dalyvių pateiktus bylai nagrinėti reikšmės turinčius dokumentus, balsu perskaitė 2007 m. gegužės 16 d. nuomos sutartį Nr. EP 2007/05/16, 2007 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PP 2007-090072, 2010 m. rugsėjo 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 2012 m. gegužės 22 d. negrąžintų pastolių sąrašą, 2012 m. spalio 18 d. skolininkų sąrašą, taip pat išvardijo byloje esančius rašytinius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose, nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų įvertinimo motyvus ir išdėstė teismo išvadas dėl N. K. išteisinimo.

6. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų laikymosi

7. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, neatsakė į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir neišnagrinėjo baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.

7.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72746/2015, 2K-572-139/2015). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

7.2. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2015 m. liepos 10 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. Uždanavičiaus skundo esminių argumentų, pateikė išsamius motyvus, kodėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu bei pagrįstu.

8. Taigi apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Aurelijus Gutauskas

Jonas Prapiestis