V. V. pagal BK 253 str., 253 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-23-895/2016

Proceso Nr. 1-40-1-00235-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.7.4; 1.1.8.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4; 1.2.22.1.

2016 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui,

nuteistajam V. V.,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams P. B. ir S. B.,

nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Jonui Nekrašiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų S. B. ir P. B. bei jų atstovo advokato Jono Nekrašiaus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendis. Nuteistojo V. V. nusikalstama veika perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. Nuteistojo V. V. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuotos į BK 253 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu: tęsti darbą; per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą: 1663,31 Eur nukentėjusiajai S. B. ir 65,43 Eur nukentėjusiajam P. B.; būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nuo 19 val. dienos iki 8 val. ryto, išskyrus, jei tai susiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistojo V. V. priteista nukentėjusiajai S. B. 11 584,80 Eur, nukentėjusiajam P. B. 1158,48 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo V. V. išieškoti 21,43 Eur proceso išlaidų Lietuvos apeliacinio teismo naudai.

Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio ir apėmimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš V. V. priteista nukentėjusiajam P. B. 225,92 Lt, t. y. 65,43 Eur, turtinės žalos ir 5000 Lt, t. y. 1448,10 Eur, neturtinės žalos atlyginimo.

Iš V. V. priteista nukentėjusiajai S. B. 5743,08 Lt, t. y. 1663,31 Eur, turtinės ir 45 000 Lt, t. y. 13 032,90 Eur, neturtinės žalos atlyginimo.

Iš V. V. priteista Valstybinei ligonių kasai 10 937,48 Lt, t. y. 3167,71 Eur.

Iš V. V. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriui 23 302,22 Lt, t. y. 6748,78 Eur.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimo, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei jų atstovo advokato, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. V. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2003 m. birželio 21 d. iki 2004 m., neturėdamas leidimo, įgijo šaudmens dalis – pramoninės gamybos (Rusija – buvusi TSRS), 23 mm kalibro 23x115 mm šovinio tūtelę su centrinio įskėlimo kapsule ir su skeveldriniu sviediniu, kuriame buvo 18 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos A-lX-2 ir AT-23 markės sprogdiklis su detonatoriumi, ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, šias šaudmens dalis su didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga, neturėdamas leidimo, laikė (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje iki 2010 m. liepos 10 d. 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Jis taip pat tuo pačiu laikotarpiu, neturėdamas leidimo, įgijo 1,9 g nedidelės sprogstamosios galios svaidomojo poveikio pramoninės gamybos sprogstamąją medžiagą – bedūmį paraką – ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, šią nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą neturėdamas leidimo laikė (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje iki 2010 m. liepos 10 d. 12.00 val., kol ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rudens iki 2010 m. vasaros, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose – rūsyje esančiame sandėliuke, neturėdamas leidimo, pagamino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį apie 5 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos – triacetono triperoksido (TATP); ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį apie 10 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos – triacetono triperoksido (TATP), aliuminio (Al), sieros (S) ir kalio nitrato (KNO3) mišinio; ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį apie 5 g nedidelės sprogstamosios galios svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos – kalio nitrato (KNO3), aliuminio (Al), sieros (S) ir anglies mišinio – ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, dalį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį šių, neturint leidimo pasigamintų, sprogstamųjų medžiagų sudegino, o likusią jų dalį 2,85 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos – triacetono triperoksido (TATP), 3 g didelės sprogstamosios galios inicijuojančio poveikio sprogstamosios medžiagos – triacetono triperoksido (TATP), aliuminio (Al), sieros (S) ir kalio nitrato (KNO3) mišinio, 2,8 g nedidelės sprogstamosios galios svaidomojo poveikio sprogstamosios medžiagos – kalio nitrato (KNO3), aliuminio (Al), sieros (S) ir anglies mišinio – neturėdamas leidimo laikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose – rūsyje esančiame sandėliuke iki 2010 m. liepos 10 d., 13.30 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Jis taip pat tuo pačiu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, neturėdamas leidimo, pagamino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį apie 522 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio sprogstamosios medžiagos – amonio nitrato (NH4NO3), medienos pjuvenų (dulkių) ir organinio tirpiklio (formaldehido) mišinio – ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dalį apie 5 g šios, neturint leidimo pasigamintos, sprogstamosios medžiagos sudegino, o likusią dalį 517,53 g didelės sprogstamosios galios brizantinio poveikio medžiagos – amonio nitrato (NH4NO3), medienos pjuvenų (dulkių) ir organinio tirpiklio (formaldehido) mišinio, – neturėdamas leidimo laikė (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje iki 2010 m. liepos 10 d. 12.00 val., kol jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, V. V. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario–kovo mėnesiais iš S. B. išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, pagamino savadarbį, minos–spąstų tipo sprogmenį, kurio sprogstamosios medžiagos užtaisą sudarė savadarbė sprogstamoji medžiaga, kurios vienas iš komponentų prikramo rūgštis (C6 H5N3 O5), o šio savadarbio sprogmens sprogimo galingumas galėjo prilygti apie 20 g sprogstamosios medžiagos – trotilo ekvivalento – ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, šį pagamintą savadarbį sprogmenį, neturėdamas leidimo iki 2010 m. liepos 7 d., apie 18.52 val., laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šis sprogo ir sprogimo metu nukentėjusiajam P. B. dėl akustinės traumos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai S. B. dėl padarytų kūno sužalojimų: žaizdų smakre, veido, krūtinės, pilvo srityse, akių II laipsnio cheminio nudegimo, dalinės dešinio dilbio, kairės rankos IV piršto distalinės dalies trauminės amputacijos, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata; taip V. V. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu sunkiai sužalojo nukentėjusiąją S. B..

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą, jį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai įsigilino į bylos aplinkybes, todėl neteisingai nustatė V. V. kaltės turinį ir rūšį, o tai lėmė neteisingą jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą dėl S. B. sužalojimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus, o ne kaip vieną tęstinę veiką. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspręsto neturtinės žalos klausimo (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

2. Kasaciniais skundais nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai S. B. ir P. B. bei jų atstovas advokatas J. Nekrašiaus prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Taip pat iš nuteistojo V. V. jie prašo priteisti atitnkamas pinigų sumas už patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

2.1. Kasaciniuose skunduose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.

2.2. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, prieštaringas, o išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, ekspertų išvadoms, teismų praktikai (BPK 1, 7 straipsniai, 44 straipsnio 10 punktas, 369, 383 straipsniai). Kasatoriai mano, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. V. apeliacinį skundą, nevisapusiškai įsigilino į bylos aplinkybes, neteisingai nustatė V. V. kaltės turinį ir rūšį, o tai lėmė neteisingą jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą dėl P. B. ir S. B. sužalojimo. Taip pat, pasak jų, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai V. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1, 2 dalyse, perkvalifikavo kaip tęstinę veiką, o ne kaip atskirus nusikaltimus. P. B. ir jo atstovo advokato kasaciniame skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu priteisė iš nuteistojo V. V. 65,43 Eur turtinės ir 1158,48 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam P. B.. Pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas akivaizdžiai suklydo, nes baudžiamojoje byloje (t. 1, b. 1. 92, 94, 97-98, 100-103, 104) nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu yra pripažintas ir civilinį ieškinį pareiškė P. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) kuriam ir turėjo būti priteista iš nuteistojo V. V. atitinkama turtinė ir neturtinė žala, todėl, pasak kasatorių, ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos nuosprendį.

2.3. Abiejuose skunduose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje yra klaidingų vertinimų, pasakymų, išvadų ir neteisingų terminų. Nuosprendyje (5 puslapis, 4 pastraipa) nurodyta, kad jis (V. V.) viso proceso metu nuosekliai parodė, jog kartoninėje dėžutėje nuo kvepalų, maždaug 10x8 cm, buvo į tūtą suberta prikrorūgštis (...). Anot kasatorių, neva neaišku, ar tai ta pati medžiaga ar kokia nors kita. Kasatoriai mano, kad tai klaidingas apibūdinimas ir terminas (turėtų būti prikramo rūgštis). Skunduose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta išvada ir teiginiai (5 puslapis, 4 pastraipa) neatitinka nukentėjusiųjų P. B. ir S. B. parodymų, prieštarauja paties nuteistojo V. V. parodymams ir jo atsakymams į pirmosios instancijos teisme teisėjo pateiktus klausimus. Kasatoriai nurodo, kad nuosprendyje nurodytas teiginys (6 puslapis, 1 pastraipa), jog V. V. vienodai nuosekliai aiškino, kad tikslo sužaloti nukentėjusiuosius jis neturėjo ir net nepagalvojo, jog jam neišsikrausčius nukentėjusieji gali apžiūrinėti jo asmeninius daiktus, kad jo nuomojamame bute šeimininkų daiktų nebuvo, jis naudojosi visu butu, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes bute buvo daiktų, kurie priklauso buto savininkui, o ne V. V., o jie (nukentėjusieji), kaip atstovaujantys buto savininkui, turėjo teisę be V. V. sutikimo ir leidimo, jam neišsikrausčius įeiti į butą.

2.4. Kasatoriai teigia, kad V. V. žinojo, jog nukentėjusieji apsilankys bute, nes jis išsikėlęs iš buto, neatsakė į nukentėjusiųjų skambučius, nors su juo buvo intensyviai bandoma susisiekti. Kasatoriai tvirtina, kad V. V. nurodė, jog nebegyvens bute nuo liepos 4 d., todėl jie tik po 2010 m. liepos 7 d. atėjo tvarkyti buto, nes nuo 2010 m. liepos mėn. pradžios šis butas buvo paskelbtas kaip parduodamas. Kasatoriai pažymi, kad nuosprendžio dalis 6 puslapyje, 2 pastraipoje prieštarauja to paties nuosprendžio 5 puslapio, 2 pastraipoje esantiems nukentėjusiosios S. B. parodymams, dėl sprogmens cheminių medžiagų sudėties bei V. V. gyvenimo bute aplinkybių, įvykio apžiūros protokolui, specialisto išvadoms (t. 1, b. 1. 47-51; t. 2, b. 1. 165-183; t. 4, b. 1. 92-94).

2.5. Kasatoriai, sutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl nuteistojo V. V. pripažinimo kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, teigia, kad nelogiška apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada (9 puslapis, 1 pastraipa), jog dėžutės apklijavimas popieriumi, jos įdėjimas į lagaminą, o lagamino į spintą, rodo ne sprogmens maskavimą, o priešingai, patvirtina nuteistojo parodymus apie tai, kad jis, pasigaminęs sprogią medžiagą, supylė ją į saugią tarą, kurioje ji neturėjo sprogti (...). Pasak kasatorių, šis teiginys prieštarauja įvykusioms pasekmėms, kad sprogmuo (mina-spąstai) sprogo, bei teismo išvadai (9 puslapis, 2 pastraipa), kurioje nurodyta, jog nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. V. nuomojamame bute pagamino ir spintoje esančiame lagamine dėžutėje laikė savadarbį sprogmenį, taigi buvo nesilaikoma elementaraus atsargumo. Kasatoriai teigia, kad pagal buvusią situaciją nuteistasis V. V. turėjo ir galėjo numatyti, jog paliekant spintoje lagamine esančioje dėžutėje sprogmenį, kam nors atėjus į butą ir atidarius dėžutę, gali kilti tam tikri pavojingi padariniai. Taip pat kasatoriai laiko nelogiška apeliacinės instancijos teismo išvadą (9 puslapis, 1pastraipa), kad sprogmens įdėjimas į dėžutę, jos apklijavimas popieriumi ir įdėjimas į lagaminą spintoje ne matomoje vietoje, o jos padėjimas į nepastebimą, nejudinamą vietą, negali rodyti tyčinio sprogmens maskavimo, todėl sprogmuo pagal savo paskirtį šiuo atveju nelaikytina mina-spąstais. Anot kasatorių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo V. V. versiją, kad sprogstamosios medžiagos ir reikalingi komponentai buvo be sprogdinimo mechanizmo ir pajungimo, kad dėžutėje buvo tik krūva dalių, kad savaiminis medžiagų irimas negali sukelti sprogimo.

2.6. Kasatoriai visiškai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos ir taip pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Jie mano, kad visiškai nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje nuteistojo V. V. nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Skunduose pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas, prieštaraudamas savo išvadai (8 puslapyje), nepagrįstai nurodė, jog V. V. veiksmuose tyčios nebuvo, kad veiką jis padarė neatsargia kaltės forma, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo sąlygomis.

2.7. Taip pat kasaciniuose skunduose nesutinkama ir su apeliacinės instancijos teismo neva neteisingai V. V. paskirta aiškiai per švelnia bausme. Skunduose nurodyta, kad V. V. ilgą laiką gamino ir laikė sprogmenis, padarė sunkų nusikaltimą, savo nusikalstamais veiksmais sukėlė didelę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems. Jis nuo pat nusikaltimo padarymo, t. y. nuo 2010 m. liepos 7 d., iki šiol visiškai neatlygino padarytos turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad V. V. buvo nenuoširdus, savo kaltę pripažino tik iš dalies (t. 3, b. 1. 88-90, 91-92, 110-111, 117; t. 4, b. l. 38-43) ir neatsiprašė nukentėjusiųjų, neteikė jokios pagalbos, nors turėjo visas galimybes (žinojo, kur gyvena nukentėjusieji, turėjo jų telefonų numerius). Taip pat nurodyta, kad V. V., mokydamasis Šiaulių kolegijoje, turėjo akademinių skolų, 2010 m. kovo 31 d. buvo išbrauktas iš Šiaulių kolegijos studentų sąrašo, nusikaltimo padarymo metu nesimokė ir nedirbo (t. 3, b. 1. 29, 36-37), ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, davė nenuoširdžius, nenuoseklius parodymus, teigė, jog spintoje paslėptame lagaminėlyje, dėžutėje su sprogstamąja medžiaga, buvo padėjęs ir įspėjamąjį užrašą „Atsargiai, bomba“, tačiau, pasak kasatorių, jokio įspėjamojo užrašo nebuvo, nukentėjusioji S. B. taip pat nematė jokio užrašo. Todėl, atsižvelgiant į V. V. padarytos veikos pavojingumą visuomenei, sunkias pasekmes, kasatoriai mano, kad V. V. turėtų būti palikta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, prieštaraudamas teismų praktikai, nepagrįstai padarė išvadą, jog V. V. prisipažino ir dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems ir nuoširdžiai dėl to gailisi, davė nuoseklius parodymus. Anot jų, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja paties V. V. parodymams. Tvirtinama, kad jis nebuvo nei nuoširdus, nei nuoseklus, vilkino baudžiamosios bylos nagrinėjimą, dėl to daug kartų buvo atidėliojami teismo posėdžiai.

2.8. Skunduose pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai nustatė V. V. kaltės turinį ir rūšį, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamus veiksmus dėl P. B. ir S. B. sužalojimų ir tinkamai kvalifikavo jo veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1, 2 dalyse, kaip atskirus nusikaltimus.

3. Kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

4. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Šių instancijų teismų baigiamuosiuose aktuose turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

4.1. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai reiškia, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

4.2. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad dalis kasacinių skundų teiginių yra suformuluoti kaip apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų, kuriomis pripažinta, kad šioje byloje nuteistasis V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, kritika. Būtent kasaciniuose skunduose, neigiant tokias teismo išvadas, ginčijamos ir teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nesutinkama ir su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pateikiama sava šių įrodymų vertinimo versija. Šie ir kiti kasacinių skundų argumentai, kurie iš esmės reiškia prašymą kasacinės instancijos teismui nustatyti kitokias faktines aplinkybes, negu nustatė apeliacinės instancijos teismas, kartu ir naujai įvertinti byloje surinktus įrodymus, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko, todėl paliekami nenagrinėti.

4.3. Taigi, šioje byloje kasaciniai skundai bus nagrinėjami ta apimtimi, kokia juose teigiama, kad: 1) apeliacinės instancijos, perkvalifikuodamas V. V. veikas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir pagal 253 straipsnio 2 dalį (kaip pavienę tęstinę nusikalstamą veiką), netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių; 2) V. V., pritaikius BK 75 straipsnį, buvo paskirta per švelni bausmė.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį

5. Vienas iš esminių kasacinių skundų argumentų yra tai, kad, pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis V. V., sužalodamas nukentėjusiuosius, veikė ne netiesiogine tyčia, o esant neatsargumui (nusikalstamam nerūpestingumui), ir perkvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkto į 137 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.1. Pagal BK asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią` veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo (BK 14 straipsnis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 1 dalios), o neatsargus – jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Kitokių kaltės formų baudžiamasis įstatymas nenumato.

5.2. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

5.3. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba jis remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant tiek nuo nusikalstamo pasitikėjimo, tiek nuo nusikalstamo nerūpestingumo.

5.4. BK 16 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras.

5.5. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius.

5.6. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

6. Abiejų instancijų teismų nustatyta ir dėl to abejonių nekyla, kad tarp nuteistojo V. V. veiksmų – pagaminto sprogmens ir jo laikymo išsinuomotame bute, to sprogmens sprogimo ir dėl to atsiradusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo S. B. ir nežymaus sveikatos sutrikdymo P. B. – yra priežastinis ryšys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė V. V. psichinį santykį su veika bei jos padariniais, ir nusprendė, jog V. V. veiksmuose tyčios nebuvo, nuteistasis sunkų sveikatos sutrikdymą S. B. padarė veikdamas neatsargia kaltės forma (t. y. esant nusikalstamam nerūpestingumui), ir jo veiką, pirmosios instancijos teismo, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą, perkvalifikavo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Tokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai pritartina.

6.1. Pagrindinis požymis, pagal kurį atribojamos BK 135 straipsnyje ir 137 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – skirtinga šių veikų kaltės forma. BK 137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika, priešingai nei BK 135 straipsnyje numatyta veika, yra padaroma tik neatsargiai.

6.2. Iš bylos duomenų matyti, kad: 1) butas, kuriame įvyko sprogimas, nuosavybės teise priklausė nukentėjusiesiems, o V. V. buvo tik nuomininkas; tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų buvo kalba apie išsikraustymą, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu nuteistasis iš nuomojamo buto dar nebuvo išsikraustęs; 2) įvykio dieną atėjusiems nukentėjusiesiems patikrinti, ar nuteistasis dar neišsikraustė, ir pamačius jo asmeninius daiktus, tai nesukliudė S. B. atidarius spintą kraustyti asmeninius nuomininko daiktus – radus lagaminą jį atidaryti, o jame radus dėžutę, kuri buvo apklijuota baltu popieriumi, ją nuplėšti ir atidaryti, po to ir įvyko sprogimas; 3) nuteistasis faktiškai nenumatė, kad šeimininkai gali atvykti į jo nuomojamą butą ir, pamatę, jog jis neišsikraustęs, tikrinti bei apžiūrinėti jo asmeninius daiktus; 4) V. V. iš nuomojamo buto nebuvo išsikraustęs ir dėl to nebuvo jokio konflikto ar raginimų, šeimininkai jo neperspėjo, kad ateis į butą ir jį tvarkys, taigi ir pats nuteistasis neturėjo galimybės jų įspėti dėl galimo pavojaus; 5) sprogmuo, kuris sprogo ir dėl to nukentėjusiesiems buvo padaryti tam tikri sveikatos sutrikdymai, buvo įdėtas į dėžutę, ši dėžutė apklijuota popieriumi ir įdėta į lagaminą spintoje.

6.3. Iš minėtų teismo nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad V. V. šiuo atveju numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti sužaloti žmonės, ir nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal minėtas aplinkybes kaltininko veika negali būti vertinama kaip padaryta jam numatant padarinius ir kartu būnant abejingam šių padarinių atsiradimui, t. y. padaryta esant netiesioginei tyčiai. Tačiau tai nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą nukentėjusiajai. Būtent iš minėtų bylos aplinkybių darytina išvada, kad nors nuteistasis V. V. nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi V. V. minėtą veiką padarė veikdamas neatsargiai (esant nusikalstamam nerūpestingumui), o ne netiesiogine tyčia, kaip tai buvo konstatavęs pirmosios instancijos teismas. Vadinasi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, padarė pagrįstą išvadą, kad V. V., atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, savo asmenines savybes ir turimą patirtį, turėjo ir galėjo numatyti, kad palikus spintoje lagamine esančioje dėžutėje sprogmenį, kuriam nors nukentėjusiajam atėjus į butą ir dėžutę atidarius, gali kilti tam tikri pavojingi padariniai, tačiau to nenumatė ir taip nepaisė elementaraus atsargumo – nesilaikė visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių – kaltininko veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

6.4. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, t. y. palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismo sprendime pripažintos įrodyta V. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, kurie tinkamai bei pakankamai argumentuotai atskleisti. Kasatorių teiginiai bei juos pagrindžiantys argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą, atmestini kaip prieštaraujantys ir bylos medžiagai, ir apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo turiniui.

6.5. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes V. V. baudžiamasis įstatymas – BK 137 straipsnio 1 dalis – pritaikytas tinkamai, nepažeidžiant iš BPK kylančių reikalavimų.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1, 2 dalyse, perkvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį

7. Kaip minėta, kasaciniame skunde taip pat yra ginčijamas V. V. nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1, 2 dalyse, perkvalifikavimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kaip pavienės tęstinės veikos.

7.1. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC00MTIvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-412/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-412/2007">2K-P-412/2007</a>, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84/2011">2K-84/2011</a>, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124/2007">2K-124/2007</a>, 2K-322/2008). Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2004). Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>).

7.2. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistojo V. V. nusikalstamus veiksmus – šaudmens dalies, bedūmio parako įgijimą bei laikymą, taip pat didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų pagaminimą bei laikymą – pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kaip tęstinę veiką, kurios aplinkybės vienodos ir apima 2003–2010 m. laikotarpį, o užbaigtos 2010 m. liepos 10 d. atliktų kratų metu. Tačiau nukentėjusiųjų S. B. ir P. B. nuomojamame bute nuteistojo V. V. pagamintą ir laikytą sprogmenį pirmosios instancijos teismas kvalifikavo atskirai pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip savarankišką nusikalstamą veiką. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad S. ir P. Brašiškių bute pagamintas ir laikytas sprogmuo pagal savo paskirtį nelaikytinas mina–spąstais. Be to, teismas pažymėjo, kad nuteistojo tyčia gaminant bei laikant apskritai visus, tiek didelės, tiek nedidelės galios sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas (taip pat ir sprogmenį laikytą nuomojame bute) buvo vieninga, o atlikti vienarūšiai veiksmai, kiekvienas, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, ir V. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kaip vieną tęstinę veiką, kuri apima 2003–2010 m. laikotarpį ir baigta 2010 m. liepos 10 d. atliktų kratų metu. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų formuojamą praktiką dėl tęstinės nusikalstamos veikos sampratos, kasacinės instancijos teismas pritaria tokiam apeliacinės instancijos teismo vertinimui ir neturi pagrindo kvestionuoti tokios išvados. Taip pat pažymėtina ir tai, kad kasatoriai skunduose nurodę, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai V. V. nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1, 2 dalyse, perkvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip tęstinę veiką, faktiškai nepateikė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių tokią nuomonę.

7.3. Taigi, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. V. nusikalstami veiksmai, pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, pagrįstai ir teisingai apeliacinės instancijos teismo perkvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kaip pavienis tęstinis nusikaltimas.

Dėl bausmės skyrimo

8. Kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad nuteistajam apeliacinės instancijos teismas paskyrė per švelnią bausmę, t. y. nepagrįstai pritaikė BK 75 straipsnį ir atidėjo laisvės bausmės vykdymą.

8.1. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., t. y. jau po V. V. baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Būtent apeliacinės instancijos teismas 2015 m. birželio 5 d nuosprendžiu V. V. paskyrė laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 75 straipsnį atidėjo jos vykdymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.

8.2. Sprendžiant dėl to, ar pagrįstai nuteistajam buvo pritaikytas BK 75 straipsnis, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje V. V. buvo nuteistas už vieno neatsargaus ir vieno tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą. Būtent jis buvo nuteistas ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už nedidelės ir didelės sprogstamosios galios sprogstamųjų medžiagų įgijimą, pagaminimą ir laikymą. Tai buvo tęstinės veikos, kurios tęsėsi pakankamai ilgą laiką – nuo 2003 m. iki 2010 m. Šias sprogstamąsias medžiagas jis nuolat laikė savo gyvenamosiose vietose, taip keldamas pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad dėl tokių jo neteisėtų veiksmų atsirado sunkūs padariniai – V. V. nuomojamame bute sprogus jo pagamintam ir laikytam sprogmeniui, buvo sunkiai sutrikdyta S. B. sveikata. Be to, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, jis net iš dalies neatlygino žalos nukentėjusiesiems. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad V. V. padarė labai pavojingą nusikalstamą veiką, sukėlusią itin sunkius padarinius nukentėjusiajai. Šios nuteistojo padarytos veikos pavojingumo laipsnis, atsižvelgiant į veikos pobūdį ir sukeltus padarinius, yra toks, kad nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Priešingai, kasacinės instancijos kolegijos nuomone, šiuo atveju BK 75 straipsnio taikymas neatitiktų bausmės tikslų, aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų neproporcingas padarytos veikos pavojingumui. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, V. V. taikydamas BK 75 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina.

8.3. Kitaip yra vertintinas bausmės V. V. už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų kontekste. Pažymėtina, kad galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK straipsnio sankcijoje, atsiranda teismui nustačius išskirtines aplinkybes, rodančias, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra nustatyta viena V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. V. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, yra jauno amžiaus ir tik 45 proc. darbingas, turi įvairių stuburo ir kitų ligų. Be to, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai daug laiko. Kasacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, šių aplinkybių visuma reiškia jų išskirtinumą tuo aspektu, kad, V. V. skiriant bausmę už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, šio straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ketverių metų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Todėl V. V. skirtina švelnenė, negu BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta, bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Taip pat atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmė V. V. skirtina atlikti atvirojoje kolonijoje.

Dėl nukentėjusiųjų atstovo prašymo priteisti proceso išlaidas

9. Nukentėjusiųjų atstovas prašo išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Kasacinės instancijos teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 81 ir 82 (2015 m. gruodžio 22 d.) patvirtina, kad nukentėjusioji S. B. ir nukentėjusysis P. B. sumokėjo jų atstovui advokatui J. Nekrašiui po 300 Eur už suteiktą teisinę pagalbą kasacinės instancijos teisme.

9.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

9.2. Ši baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėta pagal nukentėjusiųjų ir jų atstovo advokato kasacinius skundus, kurie pripažintini iš dalies pagrįstais ir tenkintini. Dėl to nukentėjusiųjų turėtos išlaidos dėl teisinės pagalbos – advokatui surašant kasacinį skundą ir dalyvaujant kasacinės instancijos teismo posėdyje – turi būti atlygintos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nuosprendį.

Panaikinti šio nuosprendžio dalį, pagal kurią vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

V. V. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir V. V. paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje vietoje žodžių „P. B. “ įrašyti žodžius „P. B. “.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš nuteistojo V. V. S. B. ir P. B. po 300 Eur proceso išlaidoms kasacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Olegas Fedosiukas

Armanas Abramavičius