Civilinė byla Nr. 3K-3-347/2008
Procesinio sprendimo kategorija 130.3.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dangutės Ambrasienės ir Gražinos Davidonienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vokietijos įmonės Bördesparkasse kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Vokietijos įmonės Bördesparkasse prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos notaro Peter Majewski 1991 m. rugsėjo 2 d. išduotą liudijimą Nr. 404/1991 dėl J. D. skolos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėjas Bördesparkasse, remdamasis 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 nuostatomis, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos notaro Peter Majewski 1991 m. rugsėjo 2 d. išduotą liudijimą Nr. 404/1991 dėl J. D. skolos. Tuo pačiu prašymu pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti Vokietijos piliečio J. D. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, už 934 796,70 Lt sumą ir priteisti 5006,56 Lt atstovavimo Lietuvos apeliaciniame teisme išlaidas.
II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo Bördesparkasse prašymą atsisakė priimti.
Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad remiantis 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau - Reglamentas) nuostatomis Lietuvos Respublikoje gali būti pripažinti ir vykdytini ne tik valstybių narių teismų (arbitražų) sprendimai (Lietuvos Respublikos CPK 809 straipsnis, 810 straipsnis), bet ir autentiški dokumentai, kurie formaliai parengti, užregistruoti ir vykdytini kitose valstybėse narėse (Reglamento 57 straipsnis).
Iš byloje pateikto Vokietijos notaro Peter Majewski 1991 m. rugsėjo 2 d. išduoto liudijimo Nr. 404/1991 dėl J. D. skolos originalo ir vertimo į lietuvių kalbą (b. l. 24) teismas sprendė, kad tai - hipotekos lakštas, patvirtinantis skolą. Tokio pobūdžio dokumentai gali būti pripažinti autentiškais ir vykdytinais Lietuvos Respublikoje, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie formaliai parengti arba užregistruoti kaip autentiški dokumentai po šio Reglamento įsigaliojimo (Reglamento 66 straipsnio 1 dalis).
Nurodytas Reglamentas įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d., o Lietuvai jis taikomas nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos, t. y. nuo 2004 m. gegužės 1-osios. Prašomas pripažinti vykdytinu dokumentas parengtas ir užregistruotas 1991 metais, todėl jam negali būti taikomos Reglamento nuostatos, o galiojančio CPK normos reglamentuoja tik užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimą.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos notaro Peter Majewski 1991 m. rugsėjo 2 d. išduotą liudijimą Nr. 404/1991 dėl J. D. skolos (hipotekos lakšto) nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme, todėl atsisakytina jį priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 809 straipsnis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas Bördesparkasse prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Reglamento 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentas, kuris buvo formaliai parengtas arba užregistruotas kaip autentiškas dokumentas ir yra vykdytinas vienoje valstybių narių, paskelbiamas vykdytinu kitoje valstybėje pagal prašymą, pateiktą laikantis nustatytos tvarkos. Dokumento vykdytinumą vienoje iš valstybių narių patvirtina valstybės narės, kurioje buvo išduotas arba užregistruotas autentiškas dokumentas, kompetentinga institucija, išduodanti Reglamento VI Priede nurodytos formos pažymėjimą. Bylos atveju skolos liudijimas patvirtintas 2007 m. spalio 30 d. standartinės formos pažymėjimu, išduotu Vokietijos notaro Jens Jenrich. Teismas gali atmesti arba panaikinti ES valstybės narės teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu tik tokiu atveju, jei dokumento vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (Reglamento 57 straipsnis). Tokio prieštaravimo Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nenustatyta.
2. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje neatsižvelgė į Reglamento preambulėje įtvirtintus jo priėmimo tikslus ir veikimo principus. Preambulės 17 punkte nustatyta, kad, vadovaujantis tarpusavio pasitikėjimo principu, vienoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje procesas turi būti veiksmingas ir greitas. Tuo tikslu teismo sprendimas turėtų būti paskelbtas vykdytinu savaime, formaliai patikrinus pateiktus dokumentus, nepaliekant teismui jokios galimybės savo iniciatyva nurodyti bet kokį sprendimo nevykdymo pagrindą pagal šį Reglamentą.
3. Vokietijos notaro Peter Majewski 1991 m. išduotas skolos liudijimas Nr. 404/1991 yra dokumentas, prilygstantis hipotekos lakštui, kuris išduodamas reikalavimo teisei patvirtinti ir užtikrinti įkeičiant nekilnojamąjį turtą. Šis dokumentas tampa vykdytinu tada, kai skolininkas nevykdo prievolių, o kreditorius pateikia jį vykdyti. Šis skolos liudijimas vykdytinu Vokietijoje pripažintas 2007 m. spalio 30 d. notaro Jens Jenrich išduotu pažymėjimu. Tai atitinka Reglamento 66 straipsnyje nustatytas sąlygas, kad Reglamentas taikomas dokumentams, kurie formaliai parengiami arba užregistruojami kaip autentiški dokumentai po šio Reglamento įsigaliojimo. Kilus neaiškumų dėl Reglamento taikymo Lietuvos apeliacinis teismas galėjo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu dėl preliminaraus nutarimo. Notaro patvirtinto dokumento nepripažinimas neužtikrintų abipusiškumo principo, pripažįstant užsienio teismų ar kitų institucijų sprendimus, veikimo. Atsisakyti teikti teisinę pagalbą pagal privataus asmens prašymą dėl užsienio teismo ar kitos institucijos sprendimo pripažinimo ir vykdymo galima tik esant prieštaravimui viešajai tvarkai arba nesant abipusiškumo.
4. Prašymo dėl užsienio sprendimo pripažinimo priėmimo metu teismas turėjo spręsti tik atitiktį formaliems reikalavimams, o prašymo esmės klausimus (dėl pateikto Vokietijoje vykdytino sprendimo pripažinimo Lietuvoje) svarstyti tik priėmęs prašymą ir išnagrinėjęs jį iš esmės. Skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai panaikino pareiškėjo galimybes ginti savo turtines teises Lietuvoje. Netaikydamas Reglamento nuostatų Lietuvos apeliacinis teismas turėjo galimybę priimti ir išnagrinėti prašymą bei, remiantis CPK 809 ir 810 straipsnių nuostatomis, prilyginti prašomą pripažinti užsienio notaro patvirtintą dokumentą užsienio teismo išduotam vykdomajam dokumentui. Nurodydamas, kad Vokietijoje vykdytinas sprendimas negali būti pripažįstamas Lietuvoje, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje pasisakė dėl teismui pateikto prašymo esmės prašymo priėmimo procesinėje stadijoje. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikai, kad teismas, spręsdamas pareiškimo teismui priėmimo klausimą, tikrina tik formalius dalykus ir negali spręsti pareiškimo iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1489/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-459/2006 ir kt.).
Atsiliepimu į pareiškėjo Bördesparkasse kasacinį skundą atsakovas J. D. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje aiškiai nurodė, kad pagal Reglamento 66 straipsnį šis Reglamentas taikomas dokumentams, kurie formaliai parengiami arba užregistruojami kaip autentiški dokumentai po šio Reglamento įsigaliojimo. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl Vokietijos notaro 1991 m. rugsėjo 2 d. išduoto liudijimo Nr. 404/1991 dėl skolos, t. y. dėl parengto iki Reglamento įsigaliojimo dokumento, pripažinimo ir vykdymo.
2. Reglamento 57 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės narės, kurioje buvo išduotas arba užregistruotas autentiškas dokumentas, kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotos šalies prašymu išduoda šio Reglamento VI priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą. Bylos atveju kreditorius kreipėsi į Vokietijos, kurioje buvo išduotas autentiškas dokumentas, notarą dėl standartinės formos pažymėjimo. Šį pažymėjimą išdavė Vokietijos notaras Jens Jenrich, pažymėjime nurodydamas, kad 1991 m. rugsėjo 2 d. Helmšteto miesto notaro Peter Majewski išduotas liudijimas yra vykdytinas dokumentas. Šio pažymėjimo išdavimas nedaro nurodyto 1991 m. rugsėjo 2 d. notaro liudijimo vykdytino nuo 2007 m. spalio 30 d.
3. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas dėl prašymo priėmimo, pagrįstai patikrino aplinkybes apie tai, ar prašymas nagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pareiškėjo prašymo priėmimo klausimo išsprendimas nebuvo įmanomas be Reglamento įsigaliojimo momento nustatymo ir be prašomo pripažinti bei leisti vykdyti dokumento formalaus parengimo ir užregistravimo dienos nustatymo.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje keliamas teisės klausimas, ar gali būti Lietuvoje pripažįstamas ir vykdomas kitoje Europos Sąjungos valstybėje išduotas autentiškas dokumentas, jei Lietuva šio dokumento išdavimo metu dar nebuvo Europos Sąjungos valstybė - narė ir joje dar tiesiogiai negaliojo Europos Sąjungos teisė.
Pareiškėjas Vokietijos įmonė Bördesparkasse Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Vokietijos notaro Peter Majewski 1991 m. rugsėjo 2 d. išduotą liudijimą Nr. 404/1991 dėl J. D. skolos. Vokietijos notaro Jens Jenrich 2007 m. spalio 30 d. pažymėjime, išduotame pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau - Reglamentas) VI priede esančią formą, nurodyta, kad šis skolos liudijimas yra vykdytinas.
Reglamento 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis Reglamentas taikomas tik byloms, kurios iškeliamos, ir dokumentams, kurie formaliai parengiami arba užregistruojami kaip autentiški dokumentai po šio Reglamento įsigaliojimo. Byloje pateiktame notaro 2007 m. spalio 30 d. pažymėjime nurodyta, kad skolos liudijimas kaip autentiškas dokumentas parengtas ir užregistruotas 1991 m. rugsėjo 2 d. Taigi šiam skolos liudijimui Reglamente išdėstytos autentiškų dokumentų pripažinimo ir paskelbimo vykdytinais taisyklės netaikytinos.
Tai, kad į Reglamento reguliavimo sritį nepatenka iki jo įsigaliojimo parengti ir užregistruoti autentiški dokumentai, nereiškia, jog tokie dokumentai nėra pripažinimo ir paskelbimo vykdytinais objektas. Nepripažinimas kitos Europos Sąjungos valstybės institucijos išduoto autentiško dokumento vien nurodytu formaliu pagrindu, t. y. dėl to, kad toks dokumentas parengtas iki Reglamento įsigaliojimo, nulemtų tokią padėtį, kad pagal parengtus iki Reglamento įsigaliojimo autentiškus dokumentus įgytos asmenų teisės negalėtų būti įgyvendinamos Lietuvoje, ir, priešingai, pagal po Reglamento įsigaliojimo parengtus autentiškus dokumentus įgytos asmenų teisės galėtų būti įgyvendintos Reglamento nustatyta tvarka pripažinus juos vykdytinais. Tokia padėtis reikštų nepagrįstą asmenų teisių įgyvendinimo suvaržymą. Privačių asmenų nuosavybės teisės, taip pat kreditorių turtinės reikalavimo teisės į skolininko turtą negali būti diferencijuojamos, atsižvelgiant į tai, kada kitoje Europos Sąjungos valstybėje išduotas tokias asmenų teises patvirtinantis vykdytinas dokumentas, jeigu toks dokumentas yra galiojantis.
Pažymėtina ir tai, kad Vokietijos notaro 1991 m. rugsėjo 2 d. patvirtinto autentiško dokumento parengimo metu Lietuva ir Vokietija nebuvo sudariusios dvišalės teisinės pagalbos sutarties, reglamentuojančios autentiškų dokumentų pripažinimą ir vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas, apibendrinimo apžvalgoje yra nurodęs:,,privatūs asmenys nekalti, jog jų valstybės nėra sudariusios tokių sutarčių. Atsisakymas pripažinti užsienio teismo sprendimą vien šiuo formaliu pagrindu pažeistų privačių asmenų teises, nes jie savo teisių, pripažintų užsienio valstybės teismo sprendimu, negalėtų įgyvendinti Lietuvoje. Pripažįstant užsienio teismų sprendimus, kai nėra dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos, reikia vadovautis tarptautinėje praktikoje visuotinai žinomais nepripažinimo pagrindais bei pagal analogiją taikyti nepripažinimo pagrindus, žinomus Lietuvos ir užsienio valstybių sudarytose dvišalėse sutartyse dėl teisinės pagalbos.”
Pagal galiojančio CPK 818 straipsnio 1 dalį Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų ir šio Kodekso nustatytą tvarką; jei Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, šie sprendimai yra pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal šio Kodekso VII dalies LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.
Kadangi Reglamente nenustatytos pripažinimo ir paskelbimo vykdytinais autentiškų dokumentų, parengtų iki Reglamento įsigaliojimo, procedūros, tai tokių dokumentų pripažinimui ir paskelbimui vykdytinais mutatis mutandis taikytinos CPK 809-817 straipsnių nuostatos, į kurių taikymą nukreipia CPK 818 straipsnio 1 dalis.
Dėl pirmiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįsta Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išvadą, kad, autentiškam dokumentui netaikant Europos Sąjungos reglamento, kuriame nustatyta autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo tvarka, šis dokumentas nėra pripažinimo objektas. Reglamento nuostata, kad jis netaikomas iki Reglamento įsigaliojimo parengtiems arba užregistruotiems autentiškiems dokumentams, nereiškia, jog netaikomos kitų Europos Sąjungos teisės aktų ir nacionalinės teisės nuostatos dėl tokių dokumentų pripažinimo.
Byloje Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Bördesparkasse prašymą dėl Vokietijos notaro patvirtinto skolos liudijimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, kartu nurodydamas negalimumą pripažinti skolos liudijimą. Atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą teismas kartu išsprendė iš esmės šio prašymo pagrįstumą. Tačiau teismui priimant ieškinį (pareiškimą ar skundą) patikrinama tik tokio dokumento atitiktis CPK nustatytiems formos ir turinio reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-1489/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-459/2006, 2007 m. balandžio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-137/2007). Išvada dėl pareiškime išdėstyto reikalavimo pagrįstumo daroma tik teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjus bylą priimtame teismo procesiniame sprendime. Byloje ginčas yra dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje notaro patvirtinto dokumento, kuriuo pripažįstama kreditoriaus teisė į skolininko turtą, pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Akivaizdu, kad tai teisinis ginčas dėl kreditoriaus turtinės teisės įgyvendinimo į skolininko turtą Lietuvoje, dėl to šis ginčas priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad ginčas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išdėstytų kasacinio teismo argumentų Lietuvos apeliacinio teismo nutartis naikintina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Bördesparkasse prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Dangutė Ambrasienė
Gražina Davidonienė
