Baudžiamoji byla Nr. 2K-64-511/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35347-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.3; 1.2.20.13
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu A. T. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės E. Grigaitytės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. T. buvo kaltinamas tuo, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Jis 2019 m. liepos 16 d. 10.57 val. Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Papučka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu teisėjų kolegijai buvo pateikti papildomi duomenys, pagrindžiantys A. T. veiksmų piktybiškumą, t. y. duomenys apie tai, kad 2019 m. liepos 4 d., kirsdamas Latvijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sieną, Latvijos Respublikos pasienio apsaugos pareigūnams jis pateikė Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą su klastojimo požymiais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad dėl šios galimai padarytos nusikalstamos veikos baudžiamasis persekiojimas nėra perimtas, jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu A. T. nėra pripažintas kaltu, tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir padaryta tinkamai nepatikrinus papildomai pateiktų duomenų, jų neįvertinus visos baudžiamosios bylos kontekste. Priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, pateikti duomenys patvirtina, kad vykdant Latvijos Respublikos generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymą baudžiamasis persekiojimas dėl A. T. Latvijos Respublikoje galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo perimtas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00509-19 pagal nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, požymius. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo šių duomenų, apsiribodamas išvada, kad jokiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu A. T. nebuvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nepaisant to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu dar nebuvo priimtas sprendimas ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas perėmus baudžiamąjį persekiojimą iš Latvijos Respublikos (šioje byloje teismo baudžiamasis įsakymas priimtas 2020 m. birželio 10 d. ir yra įsiteisėjęs), minėtoje byloje buvo nustatyta konkreti faktinė aplinkybė, kad A. T. 2019 m. liepos 4 d. kirto Latvijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sieną, vairuodamas automobilį. Šie duomenys akivaizdžiai rodo, kad A. T. pasigamino netikrą vairuotojo pažymėjimą, turėdamas tikslą juo naudotis tuo laikotarpiu, kai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, t. y. ėmėsi veiksmų, turėdamas tikslą piktybiškai ignoruoti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą dvejus metus vairuoti transporto priemones, todėl yra pakankamas pagrindas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino įrodymų viseto, vertino juos selektyviai, ignoravo prokurorės papildomai nurodytas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje keliamus reikalavimus įrodymų vertinimui.
2.2. Abiejų instancijų teismai nepagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo suformuotu precedentu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a> ir tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Minėtoje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nėra panašios ar analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a> išteisinto asmens padarytas draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimas buvo susijęs su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta kita baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu. Siekdamas įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, asmuo automobiliu vyko į Valstybinę mokesčių inspekciją. Taigi buvo užfiksuotas vienkartinis tokio pobūdžio pažeidimas, kuris pagrįstai pripažintas nepiktybišku. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai skirtingos, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas A. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą, negalėjo vadovautis baudžiamąja byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a> kaip precedentu.
2.3. Pažymėtina, kad, remiantis teismų praktika, veikos sistemingumas yra tik vienas iš BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo pavojingumą apibūdinančių kriterijų. Šios veikos pavojingumą teismai sieja su dviem alternatyviais kriterijais – veikos sistemingumu ir (ar) veikos piktybiškumu. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas išteisintojo A. T. veiksmų atitiktį BK 243 straipsnio požymiams, veikos pavojingumą analizavo tik per veikos sistemingumo prizmę, tokiu būdu nepagrįstai susiaurindamas objektyviuosius veikos požymius ir nukrypdamas nuo BK 243 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos. Šiuo konkrečiu atveju nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo A. T. padaryto pažeidimo piktybiškumą. Visų pirma, išteisintojo piktybiškumą rodo po Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jam, be kita ko, uždrausta dvejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, įsiteisėjimo padaryti pažeidimai: 1) 2019 m. liepos 16 d. 10.57 val. A. T. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, už tai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį; 2) 2019 m. liepos 4 d. apie 20.00 val. transporto priemone „IVECO 35015“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš Latvijos Respublikos į Rusijos Federaciją, Latvijos Respublikos Karsavos srityje, Grebnevos 1 kategorijos pasienio kontrolės punkte, pasienio patikros metu Latvijos Respublikos valstybės pasienio apsaugos pareigūnams pateikė žinomai netikrą jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą su jame atspausdinta savo nuotrauka. Dėl šio įvykio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu A. T. pripažintas kaltu padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą. Pažymėtina, kad išteisintasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir suprato jos turinį, tačiau vis tiek vairavo transporto priemones, kai ši teisė buvo atimta. Be to, jis pasigamino ir naudojo netikrą jo vardu pagamintą vairuotojo pažymėjimą. Šie duomenys patvirtina, kad A. T. elgesys yra piktavališkas, neatsitiktinis, savo veiksmais jis akivaizdžiai ignoruoja jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir anksčiau taikytomis priemonėmis jo elgesiui poveikis nepasiektas, todėl jo veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama pagal BK 243 straipsnį.
2.4. A. T. padaryto pažeidimo piktybiškumą ir pavojingumą taip pat rodo tai, kad jis jau ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą, kai ši teisė buvo atimta. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, nors duomenys apie A. T. ankstesnius teisės pažeidimus ir charakterizuoja išteisintąjį neigiamai, jie negali būti laikomi pagrindu konstatuoti sistemišką Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio nevykdymą, nes šie administraciniai nusižengimai padaryti iki nurodyto nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus vairuoti transporto priemones, priėmimo, tačiau su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutiktina, kadangi ankstesni administraciniai pažeidimai akivaizdžiai rodo A. T. piktybiškumą nesilaikant jam paskirtų draudimų, susijusių su teise vairuoti transporto priemones, nekritišką savo elgesio vertinimą ir neatsakingą požiūrį į įstatymo reikalavimus. Pažymėtina, kad iš byloje esančios A. T. charakterizuojančios medžiagos (Administracinių nusižengimų registro išrašo) matyti, jog jis piktybiškai nevykdė teismų sprendimų administracinių nusižengimų bylose ir vairavo transporto priemones, kai jam ši teisė buvo atimta: 1) Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarimu A. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2016 m. sausio 9 d. apie 17.15 val. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus, 2,92 promilės, girtumas, vairavo automobilį; šiuo nutarimu jam buvo paskirta 579 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams atėmimas; 2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu A. T. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 15 d. 23.56 val. būdamas neblaivus (nustatytas lengvas, 1,22 promilės, girtumas) vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, ir pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas pasibaigęs. Be to, A. T., pasibaigus 2016 m. vasario 5 d. teismo nutarimu paskirtos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams) atėmimui, neįvykdęs teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, t. y. neturėdamas teisės vairuoti, 2018 m. birželio 20 d. 03.50 val. vairavo transporto priemonę. Už šį ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą 2018 m. birželio 20 d. nutarimu jam paskirta 380 Eur bauda. Už tai, kad 2018 m. birželio 20 d. 03.50 val. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausiai 1,77 promilės etilo alkoholio, ir neturėdamas teisės vairuoti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu A. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta dvejus metus vairuoti transporto priemones.
2.5. Anksčiau A. T. taikytos administracinės nuobaudos turi ypatingą reikšmę, kadangi rodo jo veiksmų piktybiškumą nesilaikyti paskirtų apribojimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, ir tai, kad taikytomis priemonėmis jo elgesiui poveikis nepasiektas. Šie duomenys, nors ir susiję su ankstesniais jo padarytais pažeidimais, rodo A. T. elgesio kryptingumą, todėl po Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio įsiteisėjimo padarytų pažeidimų pakanka, siekiant patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos duomenis vertino atskirai nuo kitų bylos duomenų, nurodydamas, kad jie tik neigiamai charakterizuoja išteisintąjį, ir tai sutrukdė teismui tinkamai kvalifikuoti jo veiką pagal BK 243 straipsnį.
2.6. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. T. nubaudimas pagal BK 243 straipsnį reikštų non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimą, nes teismas netinkamai vadovavosi šiuo principu. Nėra pagrindo teigti, kad A. T. buvo nubaustas administracine tvarka už tą pačią veiką, kuri jam inkriminuojama šioje baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos klaidingos išvados dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo ir BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėčių. 2020 m. gegužės 19 d. nutartyje nurodyta, kad tiek ANK 424 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą transporto priemonės vairavimą ir pagal abi šias teisės normas asmuo traukiamas atsakomybėn už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti šiuos veiksmus atliko. Tokie teiginiai yra klaidingi, neatitinka BK normų turinio, nes minėtų pavojingų veikų sudėtys iš esmės skiriasi. Pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, arba tas, kas vairavo transporto priemonę, kai jam sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Tuo tarpu BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė už teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. ANK 424 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK 22 skyrius), o BK 243 straipsnis nustato atsakomybę už pavojingą veiką, nukreiptą prieš teisingumą (BK 34 skyrius). Pabrėžtina, kad, priešingai negu savo nutartyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, BK 243 straipsnyje nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą transporto priemonės vairavimą ir pagal šią normą asmuo nėra traukiamas atsakomybėn už tai, kad, neturėdamas teisės vairuoti, šiuos veiksmus atliko. Taigi A. T. padarytas administracinis nusižengimas nėra tapatus šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamai veikai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Papučkos kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl non bis in idem principo taikymo
4. Prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, be kita ko, netinkamai vadovavosi non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą) principu, nes ANK 424 straipsnio 2 dalyje ir BK 243 straipsnyje nustatytų veikų sudėtys ir šių veikų objektas iš esmės skiriasi; ANK 424 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o BK 243 straipsnis nustato atsakomybę už pavojingą veiką, nukreiptą prieš teisingumą.
5. Kaip ne kartą paminėta kasacinio teismo praktikoje, draudimas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, skelbiančiame, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).
7. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką non bis in idem principo pažeidimas konstatuojamas ne tik tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas, bet ir kai antrą kartą persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Šio principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.).
8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad non bis in idem principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).
9. Nagrinėjant šią bylą aktuali aplinkybė, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu A. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 281 straipsnio 7 dalį. Šiuo nuosprendžiu jam, be kita ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.
10. Po pirmiau minėto nuosprendžio įsiteisėjimo A. T. 2019 m. liepos 16 d. 10.57 val. Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, vairavo automobilį, už tai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu A. T. buvo nubaustas 400 Eur bauda pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad pažeidėjas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, teisė vairuoti buvo atimta, pasibaigus atėmimo terminui vairuotojas neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų.
11. Gavusi šią informaciją pirmiau minėtą Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nuosprendį vykdanti institucija – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius – 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, informuodama apie A. T. nubaudimo administracine tvarka atvejį ir būtent dėl to paties pažeidimo siūlydama pradėti ikiteisminį tyrimą už vengimą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones.
12. Šios informacijos, pateiktos Lietuvos probacijos tarnybos, pagrindu 2019 m. rugpjūčio 18 d. A. T. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje.
13. Atlikus ikiteisminį tyrimą byla perduota nagrinėti teismui, A. T. pagal BK 243 straipsnį kaltinant tuo, kad jis 2019 m. liepos 16 d. 10.57 val. Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, vairavo automobilį, t. y. vengė atlikti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą dvejus metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones. Kitomis naujomis aplinkybėmis kaltinimas nebuvo papildytas ir keičiamas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Pažymėtina ir tai, kad nors kasaciniame skunde nurodomas ir dar vienas atvejis, susijęs su A. T. vairavimu transporto priemonės po pirmiau minėtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo 2019 m. liepos 4 d. Latvijos Respublikoje, tačiau iš bylos matyti, kad pastarasis atvejis išnagrinėtas kitoje byloje, kurioje A. T. įsiteisėjusiu 2020 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu dėl šios veikos pagal BK 243 straipsnį buvo išteisintas. Tai reiškia, kad pirmiau minėta aplinkybe dėl antrojo vairavimo atvejo nagrinėjamoje byloje kaltinant A. T. pagal BK 243 straipsnį ir nebuvo galima remtis.
14. Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nuosprendžiu A. T. pagal jam pareikštą šioje byloje kaltinimą išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), be kita ko, konstatavęs, kad A. T. nubaudimas pagal BK 243 straipsnį reikštų non bis in idem principo pažeidimą. Pagal prokurorės apeliacinį skundą išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytoms išvadoms ir apeliacinį skundą atmetė.
15. Sutiktina su prokuroro kasacinio skundo argumentu, kad ANK 424 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už pažeidimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK XXII skyrius), o BK 243 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už pavojingą veiką teisingumui (BK XXXIV skyrius), tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl non bis in idem principo pažeidimo svarbu tai, kad, kaip jau pirmiau minėta, Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtinta garantija, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą, taikoma tiek dėl pavojingų veikų, nustatytų BK, tiek dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK. Vertinant veikų tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jų teisinį kvalifikavimą. Iš bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju tiek A. T. nubaudimą pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek ikiteisminio tyrimo pagal BK 243 straipsnį pradėjimą, atlikimą bei bylos perdavimą į teismą nulėmė tas pats faktas – kad A. T. 2019 m. liepos 16 d. 10.57 val. Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju nėra svarbu, ar naudojimasis šia teise išteisintajam buvo uždraustas paskiriant atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, ar neturėjimas šios teisės grindžiamas kokiu nors kitu pagrindu, nes A. T. inkriminuojamos esminės faktinės veikos aplinkybės – padarymo vieta, laikas ir padarymo būdas – tos pačios; tiek nubaudimas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, tiek baudžiamasis persekiojimas pagal BK 243 straipsnį dėl vengimo vykdyti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę A. T. iš esmės grindžiami nustatytu tuo pačiu transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės faktu.
16. Pagal EŽTT išaiškinimus Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje nurodyta garantija įsigalioja pradedant naują baudžiamąjį persekiojimą, kai ankstesnis išteisinamasis nuosprendis ar ankstesnis teistumas jau įgijo res judicata galią (nebegali būti skundžiamas ir privalo būti vykdomas) (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Zolotukin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03).
17. Remiantis pirmiau išdėstytais išaiškinimais, ši nuostata taikytina ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo, kuriuo A. T. buvo nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjimo atveju.
18. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį A. T. pradėtas 2019 m. rugpjūčio 18 d., t. y. pirmiau minėtam 2019 m. rugpjūčio 6 d. nutarimui dar neįsiteisėjus; apie šį A. T. nubaudimą ikiteisminio tyrimo institucijai buvo žinoma. Minėtas nutarimas nebuvo apskųstas ir panaikintas, jis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 26 d. ir nebegali būti skundžiamas. Iš bylos taip pat matyti, kad naujais teisiškai reikšmingais faktais, kurie nepažeidžiant non bis in idem principo leistų spręsti dėl A. T. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį, ikiteisminis tyrimas nebuvo papildytas. Vadinasi, laikantis non bis in idem principo, baudžiamasis procesas turėjo būti nutrauktas. Kasaciniame skunde neteigiama, kad pagal ANK 424 straipsnį A. T. nubaustas dėl įstatymo taikymo klaidos. Tuo tarpu iš bylos matyti faktiškai susiklosčiusi neleistina situacija, kai esant tapatiems esminiams veikos požymiams, dviem atskirais procesais siekiama asmens atsakomybės pagal ANK ir BK, taip „apsidraudžiant“, kad kurios nors iš jų asmuo neišvengs.
19. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs non bis in idem principo pažeidimą, vadovaudamasis Konvencijos 7 protokolo 4 straipsniu, analogiškai, kaip tai nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, baudžiamąjį procesą pagal kaltinimą A. T. BK 243 straipsnyje nustatyta veika turėjo nutraukti, o ne priimti išteisinamąjį nuosprendį, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintini, o baudžiamasis procesas nutrauktinas. Tokiu atveju kiti kasacinio skundo argumentai nėra aktualūs ir paliekami nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Aurelijus Gutauskas
Eligijus Gladutis
