Baudžiamoji byla Nr. 2K-34-648/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50629-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.1;
2.2.2.3.1.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei,
nuteistajam S. U., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. U. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo S. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš S. U. priteista 143,50 Eur žalos atlyginimo Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu S. U. buvo išteisintas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. U. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 20 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) ar gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tikslesnė įvykio vieta tyrimo metu nenustatyta, automobilyje „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia du kartus sudavė kumščiu N. K. į veido sritį, po to ištempė jį už kojų iš automobilio į tiksliai tyrimo metu nenustatytą vietą ir sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, 11 danties vainiko dalinį lūžį, abiejų akių obuolių sumušimą, lūpų muštines žaizdas, veido ir juosmens odos nubrozdinimus, galvos ir juosmens poodines kraujosruvas, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam N. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują – apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl to, spręsdamas S. U. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai didesnį dėmesį suteikė išteisintojo S. U. parodymams, tuo tarpu nukentėjusiojo N. K., liudytojų S. G., D. K., V. K. parodymus ir kitus duomenis vertino nesuteikdamas jiems tinkamos reikšmės bei atskirai nuo kitų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių iš esmės buvo nuoseklūs, o parodymų prieštaravimai nėra esminiai. Nukentėjusiojo neblaivumas įvykio metu nėra pagrindas nesiremti jo parodymais, nes, be nukentėjusiojo parodymų, ir kiti bylos įrodymai patvirtina nuteistojo kaltę.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis S. U. prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo byloje taisykles, priėmė nepagrįstą sprendimą remdamasis prieštaringais nukentėjusiojo parodymais ir nesilaikant BPK 192 straipsnio nuostatų gautais parodymo atpažinti duomenimis.
3.2. Iškart po įvykio nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė asmuo vardu E., kur sumušė, nurodyti negalėjo, ką veikė prieš sumušimą, su kuo vartojo alkoholį, taip pat nenurodė. Taip pat buvo apžiūrėta nukentėjusiojo gyvenamosios vietos teritorija, kraujo dėmių nerasta. Tik žymiai vėliau nukentėjusysis pamini kasatorių kaip galimą nusikaltimo vykdytoją. Apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nutylėjo aplinkybes apie tai, kad nukentėjusysis net ir teisiamojo posėdžio metu painiojosi savo parodymuose, todėl vertinti nukentėjusiojo parodymus kaip patikimus nėra pagrindo.
3.3. Nukentėjusysis iš nuotraukų atpažino kasatorių. BPK 191 straipsnyje nurodytas procesinis veiksmas – asmens parodymas atpažinti. BPK 192 straipsnyje nustatyta asmens atpažinimo tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Taigi, byloje nėra duomenų apie tai, kodėl nebuvo galima atlikti atpažinimo iš „gyvų“ asmenų, nenaudojant nuotraukų. Toks BPK pažeidimas suponuoja tai, kad šis procesinis veiksmas buvo atliktas nesilaikant BPK nustatytos tvarkos, todėl kaip įrodymas negali būti naudojamas ir juo remiantis negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo S. U. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 ir 192 straipsnių nuostatų laikymosi
5. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad teismas išvadas dėl jo kaltės padarė remdamasis prieštaringais nukentėjusiojo parodymais (BPK 20 straipsnio pažeidimas), be to, nuteistojo atpažinimas atliktas nesilaikant įstatyme įtvirtintos tvarkos, nes nukentėjusysis nuteistąjį atpažino iš nuotraukų, o ne parodžius asmenį („gyvai“), taip pažeista asmens parodymo atpažinti tvarka (BPK 192 straipsnio pažeidimas).
6. Kasatoriaus teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo metu padaryto BPK 192 straipsnyje nustatytos asmens parodymo atpažinti tvarkos pažeidimo yra pagrįsti.
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą (BPK 191 straipsnis). Pagal BPK 192 straipsnio nuostatas asmens parodymas atpažinti yra atliekamas dviem būdais: 1) atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną (1 dalis); 2) atpažinimas daromas pagal nuotrauką, jeigu parodyti asmens negalima arba kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo saugumui užtikrinti (6 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasakyta, kad atpažinimas pagal nuotrauką taip pat gali būti daromas siekiant užtikrinti saugumą su teisėsaugos institucijomis bendradarbiauti sutikusiam įtariamajam (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>). Taigi atpažinimas pagal nuotrauką yra atliekamas tik tada, kai egzistuoja objektyvios priežastys, trukdančios parodyti atpažintiną asmenį, arba kai yra būtina užtikrinti proceso dalyvių saugumą.
8. Taip pat pažymėtina, kad nors teismų praktikoje yra pasakyta, jog BPK 192 straipsnio nuostatos suteikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui teisę savo nuožiūra spręsti, kada tikslingiausia asmens atpažinimą atlikti pagal jo nuotrauką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-446/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-446/2008">2K-446/2008</a>, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019), tačiau tam, kad šio ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo metu surinkti duomenys būtų laikomi leistinais įrodymais, jie turi būti gauti tik teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys).
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą 2018 m. spalio 21 d. N. K. apklausos metu parodė, kad jį sumušusį asmenį tikrai atpažintų, žino jo vardą ir kur jis gyvena (1 t., b. l. 38–39). 2018 m. spalio 22 d. surašyto tarnybinio pranešimo rezoliucijos lapo turinys rodo, kad policijos pareigūnams buvo žinoma, jog nusikalstamą veiką galimai padarė S. U. (1 t., b. l. 9). Byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant asmens parodymą atpažinti pagal nuotrauką buvo siekiama užtikrinti nukentėjusiojo N. K. saugumą, taip pat nėra duomenų, kad buvo susiklosčiusi situacija, dėl kurios nebuvo galima parodyti S. U. tiesiogiai atpažįstančiajam N. K.. Nors BPK 192 straipsnyje nėra aptarti atvejai, kada laikoma, jog negalima parodyti asmens, tačiau tokia situacija yra galima, kai asmuo yra pasislėpęs, ilgai serga, išvykęs į ilgalaikę komandiruotę ar kelionę, atsisako dalyvauti tyrimo veiksmuose ir pan. Nagrinėjamoje byloje iš tarnybinio pranešimo išplaukia, kad asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką atlikimo metu (2018 m. spalio 25 d.) pareigūnai turėjo informaciją, kad S. U. atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje (1 t., b. l. 10), tai leidžia daryti išvadą, kad buvo galima atlikti atpažinimo veiksmą parodant S. U. nukentėjusiajam.
10. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką atliktas nesilaikant BPK 192 straipsnyje įtvirtintos šio tyrimo veiksmo atlikimo tvarkos, nes nebuvo teisinio pagrindo asmens atpažinimą atlikti nurodytu būdu. Šis pažeidimas nebuvo tik formalaus pobūdžio, nes įstatyme nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka buvo pažeista iš esmės. Todėl taip gauti ikiteisminio tyrimo duomenys yra neleistini ir negali būti pripažįstami įrodymu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą kaip įrodymą ir remdamasis juo kaip vienu iš kaltinimą patvirtinančių įrodymų, rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų. Teismų praktikoje toks pažeidimas yra laikomas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-507/2016">2K-251-507/2016</a>, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018 ir kt.).
11. Kita vertus, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą dėl BPK 20 straipsnio nuostatų laikymosi kitų įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas savo teisines išvadas dėl S. U. padarytos nusikalstamos veikos grindė neįvertinęs visų kitų proceso metu surinktų su byla susijusių įrodymų, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, neišdėstė teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo ir pan.
12. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
13. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, nors ir pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo atpasakojant tam tikras įvykio aplinkybes, tačiau dėl esminių veikos faktinių aplinkybių prieštaravimų nenustatė. Skundžiamame nuosprendyje išanalizuoti tiesiogiai konflikto nemačiusių, tačiau iškart po jo su nukentėjusiuoju bendravusių, apie įvykį sužinojusių asmenų (V. K., S. G., D. K.) parodymai, mobiliojo telefono skambučių išrašai (patvirtinantys, kad S. U. skambino nukentėjusiojo seseriai, teiravosi apie nukentėjusiojo būklę), medicinos specialisto išvada. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertino nuteistojo gynybinę versiją, kad dar prieš įvykį nukentėjusysis buvo apsibrozdinęs, atrodė prastai, ir ją motyvuotai atmetė remdamasis tiek pirmiau paminėtais įrodymais, tiek kitais įrodymais – prekybos centro apsaugos darbuotojų P. L. ir J. J. parodymais.
14. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir pagrįsdamas savo teisines išvadas dėl S. U. padarytos nusikalstamos veikos, rėmėsi visuma kitų byloje esančių įrodymų, kurie įvertinti nė vienam jų nesuteikiant išskirtinės įrodomosios reikšmės, jie lyginti tiek atskirai, tiek ir tarpusavyje, teismo išvados padarytos atlikus visumos įrodymų analizę, taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė ar kitaip vertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus. Todėl, net ir pašalinus iš įrodymų visumos šioje nutartyje pirmiau aptartus asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuotus duomenis, gautus pažeidžiant BPK 192 straipsnio reikalavimus, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas dėl S. U. priėmė neteisingą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
15. Pažymėtina, kad nors kasaciniame skunde akcentuojami BPK nuostatų pažeidimai vertinant įrodymus, tačiau nėra detalizuojama, kaip konkrečiai buvo pažeistas proceso įstatymas. Teismų praktikoje laikoma, kad proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasacinį skundą ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. U. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
Artūras Pažarskis
