Proceso Nr. 2-34-3-00363-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos :
2.3.2.6.2; 2.4.2,; 3.2.6.5
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. birželio 30 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė,
sekretoriaujant Linai Kamandulienei,
dalyvaujant ieškovei R. R., jos atstovui advokatui P. B.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos asmenine nuosavybe: gyvenamąjį namą su priestatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 25,9100 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 43-44).
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad pagal 1996 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš asmeninių jos lėšų (santaupų bei lėšų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini)) įgijo prašomą pripažinti asmenine nuosavybe nekilnojamąjį turtą, kuris VĮ Registrų centre įregistruotas jos vardu. Minimo nekilnojamojo turto pirkimo metu ji buvo susituokusi su T. V. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Su T. V. ji išsituokė (duomenys neskelbtini). Vaikų neturėjo, todėl pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą išsiskirti galėjo nesikreipiant į teismą ir klausimas dėl turto padalinimo teismo sprendimu nebuvo išspręstas, todėl šiuo metu ji pilnai disponuoti turtu kaip asmenine nuosavybe negali dėl prezumpcijos, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Tačiau jos buvęs vyras nekilnojamuoju turtu visiškai nesinaudojo - name negyveno, jo neprižiūrėjo, finansiškai prie jo išlaikymo neprisidėjo, žemės mokesčių taipogi nemokėjo. Juo labiau, kad nuo turto įgijimo iki skyrybų praėjo tik metai laiko, kai jie faktiškai kartu jau nebegyveno. Po santuokos nutraukimo T. V. į turtą jokių pretenzijų niekada neturėjo ir nereiškė. Jis mirė (duomenys neskelbtini). VĮ Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre nėra įregistruotų T. V. sudarytų testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, o VĮ Registrų centro 2016 m. vasario 18 d. gyventojų registro pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog duomenų apie vaikus nėra. Aplinkybę, kad minėtas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, patvirtina tai, kad minimas nekilnojamasis turtas buvo įgytas iš asmeninių jos lėšų (santaupų, bei iš lėšų, gautų pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini)); šis turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas jos vardu kaip asmeninė nuosavybė; turto įgijimo metu ji su savo sutuoktiniu T. V. kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė; po santuokos nutraukimo T. V. jokių pretenzijų į minėtą turtą nereiškė, nesiekė jo valdyti, neprisidėjo prie jo išlaikymo.
2017-06-12 teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remiantis patikslintam ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad santuoka su T. V. buvo nesėkminga. Nors išsituokė (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai negyveno nuo 1995 metų ir nevedė bendro ūkio. Už įgytą sklypą ir pastatus sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis t.y. 45000 litų. Pardavė savo butą Vilniuje už 30000 litų, nemažą dalį pinigų pasiskolino iš savo šeimos draugų, kurie yra jau mirę. O po to pardavė sodo sklypą už 27000 litų ir gražino skolą šeimos draugams. Ji visą laiką dirbo gavo pajamas, be to ilgą laiką dirbo ir būdama pensijoje. Sodybą pirko dukrai už savo asmenines lėšas, kurias gavo pardavusi savo asmeninę nuosavybę, be to kai pirko šį turtą faktiškai su T. V. negyveno. Ji viena rūpinosi turtu mokėjo mokesčius, draudė turtą. Ji ketino žemę ir pastatus padovanoti anūkams ir tuomet sužinojo, kad to padaryti negali, nes turtas įgytas santuokoje su T. V..
2017-06-12 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas P. B. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, remiantis patikslintam ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Be to, nurodė, kad byloje įrodyta, kad ieškovė ginčo turtą įgijo iš asmeninių lėšų, kad pardavusi butą bei sodo sklypą Vilniuje gavo 57000 litų, kurių pakako, kad įsigytų žemės sklypą ir pastatus už 45000 litų. Kad pardavus nuosavybę lėšos buvo panaudotos ginčo turtui įsigyti patvirtino ieškovė bei byloje apklausti liudytojai. Ginčo turtą ieškovė įgijo viena, jos sutuoktinis T. V. turto pirkimo-pardavimo sandoriuose nedalyvavo, pretenzijų nereiškė, prie turto išlaikymo neprisidėjo. Kai buvo įgytas žemės sklypas ir pastatai Prienų rajone, ieškovė jau nevedė bendro ūkio, tai be ieškovės patvirtino liudytojai R. J. ir A. J.. Įrodyta, kad ieškovė ginčo turtą įgijo asmeninė nuosavybėn.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra (e.b.l. 47-48).
Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas neatvyko į teismo posėdį, teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį atsakovei įteiktas tinkamai (e.b.l. 68-69), prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos vidaus apyrašo I t., b. l. 47-48, 75), todėl byla išnagrinėta atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime (e.b.l. 57-60) nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ginčo turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių R. R. ir T. V. nuosavybė, nes R. R. (duomenys neskelbtini) susituokė su T. V., o ginčo turtas įgytas 1996 m., t.y. santuokai nepasibaigus (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87, 3.88 straipsniai). Byloje taikytino CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė CK 3.89 straipsnio1 dalies 7 punkto pagrindu, turi įrodyti esant šioje teisės normoje nurodytų sąlygų visumą, t. y. kad 1) ji ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą; 2) turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė taip pat turi įrodyti, jog pagal ginčo turto įsigijimo sutartis sumokėti pinigai buvo jos asmeninės lėšos. Nagrinėjamoje byloje aiškiai išreikšta R. R. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn nėra konstatuota (CPK 185 straipsnis). Be to, byloje ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčo turtas būtų pirktas už asmenines jos lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taip pat byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog turto įgijimo metu ieškovė su sutuoktiniu T. V. nevedė bendro ūkio. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, teigia, jog ginčo turtas yra jos asmeninė nuosavybė, kadangi Nekilnojamojo turto registre jis yra įregistruotas ieškovės vardu. VĮ Turto bankas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalis).
Trečiojo asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas neatvyko į teismo posėdį, teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį įteiktas tinkamai (e.b.l. 70), trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (e.b.l. 57-60), todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. R. ir T. V. susituokė (duomenys neskelbtini), išsituokė (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 13-14). Iš 1995 m. liepos 12 d. sutarties matyti, kad R. R. už 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur) pardavė V. G. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5). Šios sutarties 1 punkte užfiksuota, jog parduodamas butas nuosavybės teise priklauso R. R., o sutarties 2 punkte nurodyta, kad R. R. minėtus 30000 Lt iš V. G. gavo prieš sudarant šią sutartį. 1996 metų rugsėjo 27 dienos sutartis sudaryta tarp R. R. ir R. A., patvirtina, kad R. R. pardavė sodo sklypą už 600,00 litų ir sodo namą už 27000,00 litų, esančius (duomenys neskelbtini), kurie jai priklausė privačios nuosavybės teise (e.b.l.81). Remiantis 1996 m. sausio 17 d. sutartimi (e.b.l. 6), J. R. pardavė R. R. nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su priestatu, esančius (duomenys neskelbtini), už 5000 Lt, kuriuos J. R. gavo iš R. R. prieš sudarant šią sutartį. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas su priestatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei kiti inžineriniai statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruoti 1996 m. balandžio 12 d. kaip R. R. nuosavybė (e.b.l. 7-9). Iš 1996 m. sausio 17 d. sutarties matyti, kad (e.b.l. 10), J. R. pardavė R. R. nekilnojamąjį turtą - 25,9100 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 40000 Lt, kuriuos J. R. gavo iš R. R. prieš sudarant šią sutartį. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad minėtas 25,9100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),VĮ Registrų centre įregistruotas 1996 m. sausio 17 d. kaip R. R. nuosavybė (e.b.l. 11-12). T. V. mirė 2015 m. rugpjūčio 2 d. (e.b.l. 15). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų bei jo palikimo atsiskaymo faktų (e.b.l. 16). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos apie asmens duomenis matyti, kad T. V. mirė išsituokęs, duomenų apie vaikus nėra (e.b.l. 17). Iš Nekilnojamojo turto draudimo polisų matyti, kad draudėja R. R. 1998 m. kovo 19 d, 1999 m. kovo 27 d., 2012 m. kovo 20 d., 2013 m. kovo 21 d., 2015 m. kovo 25 d., draudė ginčo pastatus (e.b.l. 18-26). Mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovė mokėjo žemės moksčius už ginčo žemės sklypą už 2015 metus bei rinkliavą už šiukšlių išvežimą už laikotarpius nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (e.b.l. 27-32).
Liudytoja R. J. 2017-06-12 teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė yra jos motina ir jai žinoma, kad kai ieškovė pirko žemę ir pastatus, esančius Prienų rajone su T. V. jau kartu negyveno. T. V. jokių pretenzijų dėl turto nereiškė. Ieškovė ginčo turtą įgijo iš savo asmeninių lėšų t.y. pardavę butą, dalį pinigų jai buvo paskolinusi draugė, o vėliau pardavė ir sodo sklypą su namu, esančius Vilniuje. T. V. neprisidėjo prie žemės ir pastatų, esančių Prienų rajone pirkimo.
Liudytojas A. J. 2017-06-12 teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra ieškovės dukros R. J. draugas. Jam žinoma, kad ieškovė vien iš savo lėšų pirko sodybą su žeme, Prienų rajone. Ieškovė pardavė butą, po to sodą. Ieškovė turėjo sutuoktinį T. V., tačiau kai pirko sodybą su žeme, faktiškai su juo negyveno.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. R., būdama santuokoje su T. V. 1996-01-17, savo vardu nupirko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei kiemo įrenginiais ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Nutraukus santuoką (duomenys neskelbtini) aukščiau minėto turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas.
Ieškovė prašo pripažinti asmenine nuosavybę į gyvenamąjį namą su priestatu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypą 25,9100 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini).
Nors Nekilnojamojo registro duomenys patvirtina, kad ieškovė R. R. yra viso aukščiau minėti turto savininkė, tačiau nutraukus santuoką 1997 metais santuokinio turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas ir nėra išspręstas iki šiol.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001-07-01 įsigaliojusio LR Civilinio kodekso (CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-579/2002, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo turtas butas buvo įgytas 1996-01-17, sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
Įvertinus bylos dokumentus, išklausius šalių bei liudytojų paaiškinimus teismas daro išvadą, ieškovė įrodė, kad ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų kurias gavo realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą bei ginčo turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Ieškovė 1995-07-12 sudarytos sutarties pagrindu, pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 30000 litų, o 1996-09-27 sudarytos sutarties pagrindu, pardavė jai nuosavybės teise priklausantį sodo namą ir sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 27600 litų. Ginčo turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), įgijo 1996-01-17 už 45000 litų. Nors sodo namas ir žemės sklypas buvo parduoti vėliau nei pirktas ginčo turtas, ieškovė teigia, kad dalį pinigų turtui įsigyti pasiskolino iš šeimos draugų, kuriuos pardavus sodo namą ir sklypą, grąžino. Bylos duomenimis patvirtinta, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su pardavėjais už perkamą žemę su gyvenamuoju namu bei priklausiniais. Ieškovė bei liudytojai patvirtino, kad už parduotą turtą gauti pinigai buvo panaudoti ginčo turtui įsigyti.
1996-01-17 pirkimo-pardavimo sutartimi R. R. nupirko ginčo turtą. Ieškovės sudarytose sutartyse aiškiai išreikšta R. R. valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, viešame registre savininku nurodoma viena ieškovė. Ieškovė šį nekilnojamąjį turtą įsigijo viena už savo lėšas. Ieškovė nuo 1995 metų jau nebegyveno su T. V., turtą įgijo iš asmeninių lėšų ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įsigyti jį asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Šiuo atveju notaro patvirtintose pastatų ir žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėja yra ieškovė, kad už perkamą žemę sumokėjo ieškovė.
Byloje nėra duomenų, kad T. V. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie turto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo ieškovei ar jo naudojimosi nebuvo pareiškęs. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pagrįstos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ieškovės ir liudytojų parodymais, kurie patvirtina faktą, kad ginčo žemė ir pastatai buvo įgyti už asmenines ieškovės lėšas, turėdama tikslą įgyti šį turtą asmeninė nuosavybėn, šį turtą viena išlaiko, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke, o T. V. jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto R. R. nereiškė, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas, pripažintina, jog R. R. vardu registruoti pastatai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso R. R. asmeninės nuosavybės teise.
Teismo bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) nepriteistinos, nes jų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str., m96 str. 6 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti, kad gyvenamasis namas su priestatu, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkiniai pastatai (unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), bei kiti inžineriniai statiniai, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) 25,9100 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Laima Lubauskienė