Baudžiamoji byla Nr. 2K-480/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.4.1; 2.1.2.12 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį dvejiems metams. Iš S. D. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A. priteista 50 Lt turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendis, kuriuo Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 5 d. nuosprendis pakeistas. Nuteistajam S. D. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta dvejų metų laivės atėmimo bausmė sumažinta iki vienerių metų laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti be pakeitimų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
S. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 27 d., apie 22.50 val., Palangoje, (duomenys neskelbtini) buto balkone, iš asmeninių paskatų tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį R. A.: kumščiu smogė į veidą, o nuo smūgio šiam pargriuvus ant balkono grindų, ne mažiau kaip keturis kartus spardė į galvos bei krūtinės sritis. Suduodamas smūgius kumščiu ir koja nukentėjusiajam padarė didelę poodinę kraujosruvą krūtinkaulio srityje ir krūtinės ląstos kairiosios pusės sumušimą, poodines veido kraujosruvas. Nukentėjusiajam nuo patirto smūgio kumščiu galva atsitrenkus į balkono sienelę padaryta galvos skliauto dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės skliauto dešinės pusės ir pamato vidurinės duobės kaulų lūžis, nedidelis kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje (kaukolės skliauto lūžio zonoje), galvos smegenų sukrėtimas–sumušimas bei kraujo išsiliejimas į abiejų ausų būgnines ertmes, dėl to išsivystė dešinės akies ragenos uždegiminis, trauminis dešinio smilkininio žandikaulio sąnario uždegimas ir trauminis dešinės pusės veidinio nervo uždegimas. Padarytas kaukolės pamato lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. D. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius: jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 136 straipsnį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba, vadovaujantis BK 36 straipsniu, baudžiamąją bylą nutraukti, arba pagal BK 135 straipsnio 1 dalį jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasatorius nurodo, kad visiškai prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, kuriems padaryti jis neturėjo tyčios, tačiau mano, kad teismai jo nusikalstamą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė nukentėjusiojo veiksmų teisinio įvertinimo ir tai galėjo turėti įtakos neteisingam jo (kasatoriaus) nusikalstamų veiksmų įvertinimui bei kvalifikavimui. Kasatoriaus nuomone, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 136 straipsnį, nes jis nukentėjusįjį sužalojo labai susijaudinęs dėl netinkamo bei įžeidžiamo šio elgesio, siekdamas išvengti galimo staigaus ginklo, kuriuo jam grasino nukentėjusysis, panaudojimo ir taip apsaugoti save nuo gresiančių didesnių kūno sužalojimų ar gyvybės atėmimo. Kasatoriaus teigimu, teismas nenustatė jokių jo asmeninių ar kokių nors kitokių paskatų tyčia sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Teismas netyrė, ar įvykio metu galėjo būti pagrindas labai susijaudinti, t. y. netyrė ginklo, o galimą susijaudinimą tik įvardijo kaip jo, kasatoriaus, versiją, kuri visiškai paneigta jo paties, nukentėjusiojo bei liudytojos D. D. parodymais. Kartu kasatorius teigia, kad teismas nenurodė, kuri konkrečiai šių asmenų parodymų dalis paneigė jo aiškinimą, jog nukentėjusįjį jis sumušė dėl šio rankoje laikyto ir į jį (kasatorių) nukreipto ginklo.
Nuteistasis S. D. skunde taip pat nurodo, kad teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, netinkamai įvertino nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, neapžiūrėjo pistoleto, todėl to nepadaręs negalėjo tinkamai ir neginčijamai įvertinti dėl nukentėjusiojo veiksmų galėjusios kilti grėsmės jo sveikatai ar gyvybei masto. Kasatoriaus nuomone, teismas neturėjo pagrindo paneigti jo aiškinimo, kad įvykio metu jis buvo labai susijaudinęs, nes neįvertino to, jog: nukentėjusysis lankėsi jo žmonos bute; dar visai neseniai jis (kasatorius) gyveno kartu su žmona ir vedė bendrą ūkį; nukentėjusysis slėpėsi nuo jo balkone ir todėl jis (kasatorius) negalėjo iš anksto žinoti ar numatyti nukentėjusiojo turimo ginklo techninių duomenų bei galimų neigiamų labai trumpai trukusio įvykio padarinių. Kartu kasatorius teigia, kad teismo išvada, jog jo kaltė yra įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais, yra nekonkreti, nors teismas nuosprendyje privalo konkrečiai nurodyti, kokius įrodymus ištyrė. Be to, jo nepilnamečių vaikų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, nes jiems nebuvo tinkamai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo tėvą, juos apklausiant nedalyvavo atstovas pagal įstatymą ar pedagogas. Kita vertus, pasak kasatoriaus, nors vaikai nematė įvykio ir jų parodymai nereikšmingi bylai, teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė visų liudytojų parodymais, konkrečiai nenurodydamas, būtent kurių liudytojų parodymai neginčijamai patvirtina jo kaltę.
Kasatorius skunde tvirtina, kad jam pateiktame kaltinime nenurodytas nė vienas požymis, kvalifikuojantis BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, – kaltinime pateikta specialisto išvados rezoliucinė dalis apibūdina sužalojimų apimtį, tačiau „kūno sužalojimai nėra apibendrinti veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacine prasme“. Vadinasi, nesant sveikatos sutrikdymo apibendrinimo ir kūno sužalojimo teisinio įvertinimo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių prasme, kaltinimas negali būti laikomas konkrečiu bei neginčytinu ir, kasatoriaus nuomone, tai leidžia teigti, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Kasatorius taip pat nesutinka su specialisto išvada dėl sveikatos sutrikdymo nustatymo, nes ikiteisminio tyrimo metu specialistui nebuvo užduotas klausimas, ar nukentėjusysis buvo sunkiai suluošintas. Jis neturėjo galimybės užduoti tokį klausimą, nes negalėjo susipažinti su byla iki pavedant specialistui atlikti tyrimą, o bylą nagrinėjant teisme specialistas nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo išaiškinta teisė ginčyti specialisto išvadą ar prašyti papildomų medicininių duomenų ir atlikti papildomą ekspertizę tam, kad būtų sukonkretintas ir apibendrintas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kasatorius skunde, nesutikdamas su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, tvirtina, kad teismas neįvertino jo asmenybės, netinkamai vertino jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, nesilaikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Pasak kasatoriaus, jis: anksčiau nebuvo teistas; dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo labai išgyveno; nukentėjusiojo atsiprašė; sunkių įvykio padarinių nenumatė ir negalėjo numatyti, nes įvykio metu buvo labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo turėto ir į jį nukreipto ginklo; dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino kaltas; padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino; dirba; nekelia visuomenei jokios grėsmės, nes po įvykio iki dabar vykdo kardomąja priemone nustatytus apribojimus; nepadarė jokio kito teisės pažeidimo; atvyksta į teismą ir nevengia baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Tai, kasatoriaus nuomone, patvirtina, kad jis savo neteisėtų veiksmų esmę tikrai suprato ir padarė tinkamas išvadas, todėl jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Be to, kasatorius nurodo, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos teisme buvo pateiktas tik 2007 m. spalio 5 d. ir jam nebuvo sudaryta galimybė tinkamai susipažinti su juo bei teisiškai įvertinti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso bei civilinio proceso kodeksų nustatyta tvarka pateikti atsiliepimą į ieškinį ir „nuspręsti dėl šio ieškinio pagrįstumo bei neturtinės žalos dydžio ir šios žalos padengimo iki įrodymų tyrimo pabaigos prieš priimant nuosprendį“. Pasak kasatoriaus, savanoriškas neturtinės žalos atlyginimas teismo galėjo būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jis neturėjo galimybės savanoriškai atlyginti neturtinės žalos dėl jo, kaip civilinio atsakovo, teisių suvaržymo baudžiamajame procese netinkamai pateikus civilinį ieškinį.
Nuteistasis S. D. taip pat nurodo, kad nors apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, atliko įrodymų tyrimą, nuosprendyje nurodė sutinkąs su pirmosios instancijos teismo pateiktu nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, kai tuo tarpu, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje to nėra – iš esmės nuosprendyje yra perrašytas kaltinamasis aktas, pakartoti prokuroro teiginiai ir cituojamas jo prisipažinimas. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir tirdamas iš naujo įrodymus, ją išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo nusikalstamos veikos kvalifikavimo galimybės pagal BK 136 straipsnį, kaip ir BK 28 straipsnio nuostatų taikymo, nesvarstė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pateikė naujas išvadas dėl minėtų straipsnių taikymo ir taip pasunkino jo teisinę padėtį bei peržengė jo apeliacinio skundo ribas, nes šiame nebuvo keliamas būtinosios ginties klausimas. Kartu nuteistasis S. D. tvirtina, kad iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio neaišku, kurioje dalyje jam buvo sumažinta kaltinimo apimtis ir kokią tai turėjo įtaką skiriant bausmę.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė atsiliepimu į nuteistojo S. D. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal BK 136 straipsnį. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. A. neatliko nuteistąjį įžeidžiančių veiksmų, stengėsi išvengti bet kokio kontakto su kasatoriumi, kuris telefonu buvo jam grasinęs susidoroti. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad R. A. veiksmai – ginklo nukreipimas į kasatorių ir jo užtaisymas – negali būti vertinami kaip neteisėtas arba S. D. ar jo artimuosius įžeidžiantis elgesys, nes šiais veiksmais nukentėjusysis siekė išvengti užpuolimo.
Nepagrįsti ir kasatoriaus teiginiai, kad pareikštas įtarimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį jam buvo neaiškus, nes neaiškūs veiką kvalifikuojantys požymiai. S. D. pareikštas pranešimas apie įtarimą atitinka BPK 187 straipsnio reikalavimus. Jame nurodyta nusikalstama veika (padarymo vieta, laikas, nusikaltimo padarymo būdas, tyčios forma, nukentėjusiojo sveikatai atsiradusios pasekmės) ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią nusikalstamą veiką. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad S. D. buvo užtikrintos visos įtariamojo ir kaltinamojo teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje bei 22 straipsnio 3 dalyje.
Prokurorė taip pat pažymi, kad nors liudytojai D. D., apklausiamai teisiamajame posėdyje, nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš tėvą, tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad po D. D. apklausos į teisėjo klausimą S. D. atsakė, jog dukra visas aplinkybes nurodė teisingai. Kadangi liudytojos parodymai visiškai atitiko byloje nustatytas aplinkybes, teismas pagrįstai jais rėmėsi. Nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys, kad ieškinys dėl neturtinės žalos buvo pateiktas pažeidžiant teisės normas. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pateikiant ieškinį BPK 112 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, kasatorius neišreiškė pageidavimo nei susipažinti su ieškiniu, nei sudaryti jam galimybes atlyginti žalą.
Prokurorė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas įrodymų tyrimo metu apklausė nukentėjusįjį, teismo medicinos ekspertą D. Vitkų, išanalizavo byloje buvusius ir naujai pateiktus duomenis apie žalos atlyginimą. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes apie nukentėjusiojo rankoje buvusį ginklą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pasisakė ir apie tai, kad neįžvelgia būtinosios ginties situacijos.
Prokurorė pažymi, kad kasatoriaus argumentai apie per griežtos bausmės paskyrimą yra nepagrįsti. Klaipėdos apygardos teismas išsamiai pasisakė dėl BK VIII skyriaus reikalavimų vykdymo skiriant bausmę, įvertino ir teisingumo principo įgyvendinimo svarbą. Apeliacinės instancijos teismas sumažino apylinkės teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę atsižvelgęs ne tik į nežymiai susiaurėjusią kaltinimo apimtį (buvo nustatytas mažesnis smūgių skaičius – keturi), bet ir į tai, kad po nuosprendžio priėmimo nuteistasis atlygino visą iš jo priteistą žalą. Kasatoriaus prašymas pritaikyti BK 36 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti patenkintas, nes kasatorius padarė sunkų nusikaltimą, jo tyčiniais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta niukentėjusiojo sveikata. Kasatoriaus prašymas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat negali būti patenkintas.
Nuteistojo S. D. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir (ar) nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Nuteistasis S. D., kuris prisipažįsta kaltu padaręs nukentėjusiajam R. A. kūno sužalojimus, kasaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai įvertino nukentėjusiojo, liudytojų ir jo paties duotus parodymus apie tai, kad įvykio metu jis buvo labai susijaudinęs, nes nukentėjusysis lankėsi jo žmonos bute, slėpėsi nuo jo balkone, nukreipė į jį pistoletą, jis (kasatorius) negalėjo iš anksto žinoti šio ginklo techninių duomenų; teismas neapžiūrėjo šio ginklo, todėl negalėjo tinkamai įvertinti dėl nukentėjusiojo veiksmų galėjusios kilti grėsmės jo sveikatai ar gyvybei. Išdėstydamas šiuos teiginius kasatorius nenurodo, kokios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo pažeistos, ir nemotyvuoja, kodėl šie pažeidimai laikytini esminiais. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka dėl neišsamaus ir nevisapusiško bylos išnagrinėjimo, netinkamo įrodymų vertinimo, faktinio bylos aplinkybių nustatymo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant veiką bei skiriant bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs teisminį tyrimą, apklausęs nuteistąjį, nukentėjusįjį, išklausęs teismo medicinos eksperto D. Vitkaus paaiškinimų, ištyręs naujus duomenis dėl žalos atlyginimo, apeliaciniame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo argumentų. Tai, kad kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, argumentuodamas „kadangi Klaipėdos apygardos teismas teigiamai įvertino Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuris yra be jokio teisinio vertinimo, darytina išvada, kad apygardos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai“, neduoda pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiriant bei vertinant įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose baudžiamojo proceso įstatymo normos nepažeistos. Nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kiti bylos įrodymai ištirti ir kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose išanalizuoti ir įvertinti tinkamai laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies normų nepažeidė, apskųsto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino, išnagrinėjo iš esmės visus apelianto argumentus ir priėmė nuosprendį, kuriuo nuteistajam žymiai sušvelnino paskirtąją bausmę.
Dėl minėtų aplinkybių kasatoriaus argumentai dėl įrodymų tyrimo ir jų vertinimo paliekami nenagrinėti.
Dėl kasatoriaus argumentų apie teisės į gynybą pažeidimo
Kasatorius teigia, kad kaltinimas negali būti laikomas konkrečiu, nes jame „pateikta specialisto išvados rezoliucinė dalis apibūdina kūno sužalojimų apimtį, tačiau kūno sužalojimai nėra apibendrinti veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, kvalifikacine prasme“, dėl to buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Šis kasatoriaus argumentas atmestinas. Nuteistasis analogišką teiginį buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime dėl jo pasisakė. Kolegijos nuomone, S. D. pareikštas kaltinimas yra aiškus ir konkretus, atitinkantis BK 135 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos požymius. S. D. buvo inkriminuota tai, kad, jis smogė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam, o šiam nugriuvus ant grindų, spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvą ir krūtinės sritį. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam, be kitų sužalojimų, buvo padarytas ir kaukolės skliauto dešinės pusės bei pamato vidurinės duobės kaulų lūžis; dėl sužalojimų išsivystė dešinės akies ragenos uždegimas, trauminis dešinio smilkinio žandikaulio sąnario uždegimas bei trauminis dešinės pusės veido nervo uždegimas. BK 141 straipsnyje nustatyta, kad BK 135, 138, 140 straipsniuose numatytų sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 283/07 (03) nustatyta, kad R. A. padarytas kaukolės pamato kaulų lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas) (b. l. 15–16). Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punkte nurodyta, kad kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai yra kitoks sunkus suluošinimas. Kitoks sunkus suluošinimas yra vienas iš BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų sunkaus sveikatos sutrikdymo požymių. Taigi S. D. buvo inkriminuota, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis buvo kitaip sunkiai suluošintas.
Bylos duomenimis, S. D., pranešus jam apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, suprato, kuo įtariamas, visiškai prisipažino kaltu, susipažinęs su bylos medžiaga jokių prašymų nepateikė. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje jis patvirtino, kad supranta, kuo kaltinamas, ir visiškai prisipažįsta kaltu. Taigi jokių abejonių nei nuteistasis, nei jo gynėjas dėl inkriminuoto kaltinimo, kaip ir dėl teismo medicinos specialisto išvadų pagrįstumo, nepareiškė. Vadinasi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam buvo pareikštas nekonkretus kaltinimas ir kad dėl to buvo pažeista teisė į gynybą.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo kvalifikuojant nusikalstamą veiką
Kasatorius tvirtina, kad jo nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 136 straipsnį, nes jis įvykio metu buvo labai susijaudinęs dėl nukentėjusiojo turėto ginklo, kurio vamzdis buvo atsuktas į jį.
Šis kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas. Analogišką argumentą nuteistasis nurodė ir savo apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamojo versija, jog nukentėjusįjį R. A. mušė dėl to, kad šis turėjo ginklą, paneigta jo paties, nukentėjusiojo ir liudytojos D. D. parodymais; iš S. D. parodymų matyti, kad jis pirma sugriebė R. A. rankoje laikomą ginklą, o po to jį mušė. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendime paneigdamas S. D. argumentus dėl neteisingo jo veiksmų kvalifikavimo teisingai pažymėjo, kad nukentėjusiojo R. A. vaidmuo nebuvo aktyvus. Norint pripažinti, kad veika padaryta afektine tyčia, ir taikyti BK 136 straipsnį, būtina nustatyti privalomų aplinkybių visumą – turi būti neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis; staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų; kaltininko veiksmų greitas atsakas į tokį nukentėjusiojo poelgį. Šioje byloje nukentėjusiojo elgesys – pistoleto nukreipimas į kaltininką, jo užtaisymas atsižvelgiant į aplinkybes, kurioms esant įvyko konfliktas tarp S. D. ir R. A., negali būti laikomas nei neteisėtu, nei itin įžeidžiančiu kaltininką. S. D. vėlų vakarą atvyko į D. D. namus įtardamas, kad ten yra kitas vyras – t. y. jis jau buvo priešiškai nusiteikęs, nes anksčiau buvo grasinęs R. A. sumušti. Nukentėjusysis jokių aktyvių puolamųjų veiksmų prieš nuteistąjį neatliko, priešingai, jis stengėsi išvengti tokio susitikimo – pasislėpė balkone ir ginklą užtaisė ne puolimo, bet gynybos tikslu, siekdamas apsisaugoti nuo agresyvaus S. D., pastarajam atėjus į balkoną, todėl šis nukentėjusiojo poelgis negali būti laikomas neteisėtu. Be to, pagal byloje esančius duomenis, nukentėjusiojo turėtas ginklas – dujinis pistoletas – priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų ir, kaip patvirtino nuteistasis, ginklo dėtuvėje šovinių nebuvo. Nors teismas šio ginklo teisiamajame posėdyje ir neapžiūrėjo (pažymėtina, kad nuteistasis ir jo gynėjas dėl byloje surinktų įrodymų tyrimo, daiktinių įrodymų apžiūrėjimo jokių prašymų teisiamojo posėdžio metu nepateikė), tai faktinių bylos aplinkybių ištyrimo išsamumui, veikos kvalifikavimo teisingumui neturi jokios reikšmės. Taigi šioje byloje nenustačius fiziologinio afekto požymių nuteistojo nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtos bausmės
Kasatoriaus prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę atmestinas.
Skiriant bausmę BK 54 straipsnio nuostatos nepažeistos. Bausmė paskirta įstatymo sankcijos (BK 135 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki dešimties metų) ribose ir yra artima minimaliai laisvės atėmimo bausmės ribai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į sumažėjusią kaltinimo apimtį (šis teismas nustatė, kad nuteistajam sudavus smūgį į veidą, nuo kurio nukentėjusiajam galva atsitrenkus į balkono sienelę buvo padaryta galvos skliauto dešinės pusės minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės skliauto dešinės pusės ir pamato vidurinės duobės kaulų lūžis, nedidelis kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje (kaukolės skliauto lūžio zonoje) galvos smegenų sukrėtimas–sumušimas bei kraujo išsiliejimas į abiejų ausų būgnines ertmes, bei kad jis ne mažiau kaip keturis kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos ir krūtinės sritis) ir į tai, kad po nuosprendžio priėmimo nuteistasis atlygino visą iš jo priteistą žalą, sušvelnino paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki vienerių metų. Kasacinės instancijos teismas švelninti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu ši yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nustatančias bausmės skyrimo taisykles, ir paskirti nuteistajam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Taikyti BK 36 straipsnį ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą, taip pat nėra pagrindo. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą atveju nepavojinga tampa ne konkreti kaltininko veika, o nuo aplinkybių pasikeitimo visos analogiškos veikos visos šalies mastu. Tokių aplinkybių šiuo atveju nėra. Taip pat negalima konstatuoti, kad dėl aplinkybių pasikeitimo S. D., kaip asmuo, padaręs tyčinį nusikaltimą, tapo nepavojingas. Asmuo gali prarasti pavojingumą, jeigu padarius nusikalstamą veiką pasikeitė faktinės aplinkybės ir dėl tokio aplinkybių pasikeitimo asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nebekelia pavojaus. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvių priežasčių (pvz., kaltininkas atleidžiamas iš pareigų, su kurių ėjimu buvo susijusi jo padaryta nusikalstama veika) bei dėl paties kaltininko veiksmų (pradėjo mokytis, sukūrė šeimą, sąžiningai dirba ir pan.). Nuteistasis kasaciniame skunde teigia, kad jis visiškai atlygino nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė, po įvykio nuo 2007 m. balandžio 27 d. nepadarė jokių teisės pažeidimų. Tačiau teigiamas kaltininko elgesys, susijęs su nusikalstama veika (nuoširdus gailestis, žalos atlyginimas, susitaikymas su nukentėjusiuoju), negali būti vertinamas kaip aplinkybių pasikeitimas. Asmuo tampa nepavojingas pasikeitus aplinkybėms dėl to, kad pašalinamos iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios sąlygos, o naujos sąlygos teigiamai veikia šį asmenį. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo S. D. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Vladislovas Ranonis
Viktoras Aidukas
