Baudžiamoji byla Nr. 2K-338/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.5.; 2.1.15.1.2. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
gynėjoms Nijolei Gaižutienei, Virginijai Bradulskienei,
nuteistiesiems A. Š., K. B.,
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. G., E. J., A. K.,
nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui Vaidotui Sviderskiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Š. ir K. B. bei jo gynėjos kasacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžio bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarties ir pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. G., K. G., I. J., E. J., A. J., S. K., A. K. atstovo advokato Vaidoto Sviderskio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarties.
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu A. Š. ir K. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje, taip pat jiems atimta teisė trejus metus vairuoti transporto priemones. Nuosprendžiu nuspręsta R. G., K. G., I. J., E. J., A. J., V. G., S. K., A. K., Z. V., O. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat nuosprendžiu buvo priteista neturtinė žala: solidariai iš A. Š. ir K. B. 300 000 Lt bei iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 300 Lt R. G. ir K. G.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 300 000 Lt bei iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 300 Lt I. J. ir E. J.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 250 000 Lt bei iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 300 Lt S. K. ir A. K.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 250 000 Lt bei iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 300 Lt A. J. ir V. G.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 50 000 Lt bei iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 300 Lt O. V. ir Z. V..
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi iš dalies pakeitė Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendį dėl neturtinės žalos ir ją priteisė: solidariai iš A. Š. ir K. B. 80 000 Lt, iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt bei iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt R. G. ir K. G.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 80 000 Lt, iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt bei iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt I. J. ir E. J.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 80 000 Lt, iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt bei iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt S. K. ir A. K.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 80 000 Lt, iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt bei iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt A. J. ir V. G.; solidariai iš A. Š. ir K. B. 50 000 Lt, iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt bei iš AB (duomenys neskelbtini) 350 Lt O. V. ir Z. V.. Kolegija taip pat pašalino iš kaltinimo K. B. aplinkybę, kad jis privertė A. Š. vairuojamą automobilį priartėti prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir ištaisė rašymo apsirikimą nuosprendyje – nurodytą automobilio, kurį eismo įvykio metu vairavo A. Š., valstybinį numerį iš (duomenys neskelbtini) pataisė į (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. G., E. J., A. K. ir prokuroro, prašiusių patenkinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo kasacinį skundą ir atmesti nuteistųjų bei K. B. gynėjos kasacinius skundus, nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių patenkinti jų kasacinius skundus ir atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo kasacinį skundą, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. Š. ir K. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteisti už tai, kad pažeisdami Kelių eismo taisyklių reikalavimus sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo keturi žmonės ir dviem žmonėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismai nustatė, kad 2006 m. gegužės 5 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), K. B. vairuojamu automobiliu blogai matomame kelio ruože lenkė A. Š. vairuojamą automobilį, tačiau šis trukdė jį aplenkti, o atsiradus kliūčiai – iš priekio atvažiuojančiam krovininiam automobiliui bei dviratininkų grupei, K. B. nesulėtino vairuojamo automobilio greičio ir, stengdamasis apvažiuoti kliūtį, pasuko į dešinę, taip sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl to dešinėje važiavęs A. Š. priartėjo prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, stengdamasis išvengti užvažiavimo ant bordiūro staiga pasuko vairuojamą automobilį į kairę ir dėl per didelio greičio jo nesuvaldė – automobilis prarado skersinį stabilumą kelyje, išslydo į priešingos krypties eismo juostą, kur partrenkė šia juosta važiavusius dviratininkus K. J., M. G., M. G. ir N. K., o po to apvirto. Teismai konstatavo, kad A. Š. pažeidė įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 172, 173, 182 punktų reikalavimus, o K. B. – KET 53, 145, 161, 172, 173, 180.4, 184.3 punktų reikalavimus. Dėl šio eismo įvykio žuvo dviratininkai K. J. ir M. G. bei A. Š. vairuojamo automobilio keleiviai K. B. ir K. V., kuris mirė ligoninėje, o dviratininkams M. G. bei N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo pakeisti jam priimtus teismų sprendimus: sumažinti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki šešerių metų ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal jo apeliacinį skundą, dėl jam priimto nuosprendžio padarė neteisingas išvadas bei esminius BPK pažeidimus, ir nurodo šiuos argumentus. Jam šioje byloje dėl itin didelio žiniasklaidos dėmesio buvo surašyti keli skirtingi nuosprendžio variantai, nes pagal byloje esantį nuosprendį jis buvo nubaustas septynerių metų laisvės atėmimo bausme, o jam įteiktame nuosprendžio variante buvo nurodyta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir mažesnės nukentėjusiesiems priteistinos sumos. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas šios aplinkybės tinkamai nepatikrino, jos neįvertino teismo nešališkumo aspektu. Kolegija taip pat nepasisakė, ar skirtingi nuosprendžio variantai yra BPK 22, 29, 310 straipsnių pažeidimas, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju A. Š. teisės nebuvo suvaržytos. A. Š. taip pat teigia, kad jam yra paskirta neteisinga bausmė ir nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Jis apibūdinamas teigiamai, anksčiau neteistas, nepadaręs KET pažeidimų, nebaustas administracine tvarka, šį nusikaltimą padarė blaivus, nusikaltimą nulėmė K. B. veiksmai bei atsitiktinės ir nepalankios įvykio aplinkybės, tačiau teismai į tai neatsižvelgė. Taip pat teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis to, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį žalos. Tai, kad byloje yra minėtos aplinkybės, liudija jo nuoseklūs parodymai dėl jam inkriminuotų KET, tarp jų – KET 53, 182 punktų pažeidimo, taip pat – kasatoriaus pastangos atlyginti žalą ir dalies žalos atlyginimas, nepaisant to, kad jis pradėjo žalos atlyginimo procesą be draudimo bendrovės. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra nepagrįstos, neišsamios ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
Kasaciniu skundu nuteistasis K. B. bei jo gynėja prašo panaikinti jam priimtus teismų sprendimus ir jį išteisinti, o iš jo priteistus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti. Kasatoriai teigia, kad teismų sprendimai naikintini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ir nurodo šiuos argumentus. Tarp K. B. veiksmų ir eismo įvykio padarinių nėra priežastinio ryšio, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. Š. vairuojamas automobilis susidūrė su dviratininkais ir apvirto dėl paties A. Š. padarytų KET pažeidimų, o kasatorius tuo metu jau buvo pravažiavęs įvykio vietą ir negalėjo turėti įtakos A. Š. veiksmams. Teismai, vertindami, ar tarp kasatoriaus veikos ir eismo įvykio padarinių yra priežastinis ryšys, netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatas ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismų sprendimais pripažinta, kad A. Š. kasatoriui kliudė baigti lenkimo manevrą, didino greitį, taip sukeldamas pavojų eismo dalyviams, todėl kasatorius laiko, kad A. Š. automobilio aplenkimas šiomis aplinkybėmis nors ir prieštaravo KET reikalavimams, tačiau nenulėmė eismo įvykio padarinių. Kasatoriaus veiksmai iki lenkimo neprieštaravo KET 184.3 punkto reikalavimams, nes A. Š. vairuojamą automobilį jis lenkė įkalnės viršuje ir kelio ruožas buvo gerai matomas. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius savo veiksmais neprivertė A. Š. sukti į dešinę ir kairę. Tačiau dėl eismo įvykio mechanizmo, šiuo klausimu išdėstytų ekspertizės akto išvadų, kasatoriaus veiksmų vertinimo, kitų duomenų teismų išvados yra nepagrįstos, neatitinkančios įrodymų, tarp jų – liudytojų A. C., A. G. parodymų. Apeliacinės instancijos teisme eksperto nurodytos aplinkybės apie nesaugų šoninį atstumą tarp kasatoriaus ir A. Š. vairuojamo automobilio, kuriomis kolegija rėmėsi atmesdama apeliacinį skundą, nebuvo nurodytos kasatoriui pareikštame kaltinime, be to, šios aplinkybės prieštarauja pirmiau nurodytiems įrodymams. Kasatoriai taip pat teigia, kad teismai padarė esminius BPK pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo BPK 261 straipsnyje nustatyta tvarka. K. B. šioje byloje buvo surašyti keli skirtingi nuosprendžio variantai, o tai yra esminis jo teisės į gynybą pažeidimas, kurį apeliacinės instancijos teismas įvertino netinkamai. Be to, kolegija, pripažinusi, kad K. B. automobilio valstybinis numeris nuosprendyje nurodytas neteisingai, pati padarė klaidą, nes neteisingai nurodė, kad šį automobilį vairavo A. Š..
Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių, priteistų solidariai iš A. Š. ir K. B., išsprendimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš minėtų nuteistųjų priteistas neturtinės žalos sumas. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis tik dėl nukentėjusiesiems iš nuteistųjų priteistinos neturtinės žalos, teigia, kad kolegija neteisingai įvertino įrodymus dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos dydžio ir netinkamai pritaikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Kasatoriaus nuomone, kolegija žymiai sumažino nukentėjusiesiems apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį atsižvelgusi tik į nuteistųjų turtinę padėtį ir nevertino aplinkybių, susijusių su eismo įvykio padariniais, bei to, kad nuteistieji neatsiprašė ir jokiais būdais nesiėmė bent iš dalies atlyginti žalą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kurią vertino ir pirmosios instancijos teismas, negali būti lemiamas kriterijus, turintis įtakos nustatomam neturtinės žalos dydžiui.
Nuteistųjų A. Š. ir K. B. bei jo gynėjos kasaciniai skundai atmestini. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. G., K. G., I. J., E. J., A. J., S. K., A. K. atstovo kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo
K. B. nurodo, kad dėl jam inkriminuoto eismo įvykio jis nėra kaltas. A. Š. savo kaltės dėl šio eismo įvykio ir veikos kvalifikacijos iš esmės neginčija. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, dėl kurio žuvo keturi žmonės ir dviem žmonėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, kaltininkai yra K. B. ir A. Š..
KET 53 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Pagal KET 172 bei 173 punktų reikalavimus vairuotojas privalo važiuoti saugiu greičiu ir taip, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui – sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu K. B. vairuojamu automobiliu blogai matomame kelio ruože, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, lenkė A. Š. vairuojamą automobilį, nors KET 184.3 punktas draudžia lenkti kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias, o pagal KET 161 punkto nuostatas ištisinę kelio ženklinimo liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą, o tuo metu A. Š., didindamas važiavimo greitį, trukdė K. B. jį aplenkti, nors KET 182 punktas draudžia lenkiamos transporto priemonės vairuotojui didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais trukdyti aplenkti, tačiau K. B., nepaisydamas KET 180.4 punkto reikalavimų, kad prieš pradėdamas lenkti vairuotojas privalo įsitikinti, jog baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, lenkimą tęsė. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. B. ir A. Š., pažeisdami šiuos KET reikalavimus, lenktyniavo kelyje ir taip sudarė labai pavojingą eismo situaciją, laikytina pagrįsta. Ši situacija lėmė tai, kad, esant dideliems automobilių važiavimo greičiams ir atsiradus kelyje kliūčiai – A. C. vairuojamam krovininiam automobiliui ir už jo važiavusiai dviratininkų grupei, abu nuteistieji pasirinko nepriimtinus sprendimus, sukėlusius teismų sprendimuose nurodytus padarinius. K. B., pamatęs minėtą kliūtį, į dešinę važiuojamosios dalies pusę pradėjo grįžti pavojingu būdu, pažeisdamas 173, 145, 180.4 punktų reikalavimus, nes lenkė A. Š. automobilį toliau didindamas važiavimo greitį ir pavojingai iš kairės kelio pusės įstrižai judėjo į dešinę, taip A. Š. sudarydamas kliūtį. A. Š., reaguodamas į šiuos K. B. veiksmus, nestabdė automobilio, priartėjo prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, stengdamasis išvengti užvažiavimo ant bordiūro staiga pasuko vairuojamą automobilį į kairę ir dėl per didelio greičio jo nesuvaldė. Automobilis prarado skersinį stabilumą kelyje, išslydo į priešingos krypties eismo juostą, kur partrenkė šia juosta važiavusius dviratininkus K. J., M. G., M. G. ir N. K., o po to apvirto. Dėl šio eismo įvykio žuvo dviratininkai K. J. ir M. G. bei A. Š. vairuojamo automobilio keleiviai K. B. ir K. V., kuris mirė ligoninėje, o dviratininkams M. G. bei N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismai, įvertinę K. B. bei A. Š. veiksmus bei atsižvelgę į byloje esančių įrodymų, tarp jų – ekspertų išvadų, visumą ir jų tarpusavio ryšį, padarė teisingą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo abiejų nuteistųjų padaryti minėti KET pažeidimai. K. B., pavojingai lenkdamas A. Š., sudarė jam kliūtį, dėl to A. Š. pavojingai manevravo ir susidūrė su dviratininkais, o po to apvirto. Šis eismo įvykis nulėmė pirmiau nurodytus padarinius. Todėl nėra pagrindo sutikti su K. B. teiginiais, kad tarp jo veikos ir minėtų eismo įvykio padarinių nėra priežastinio ryšio. Tai, kad eismo įvykio padariniai šiuo atveju atsirado dėl A. Š. vairuojamo automobilio susidūrimo su dviratininkais ir apvirtimo, o K. B. tuo metu jau buvo pravažiavęs įvykio vietą, nešalina K. B. atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes, kaip matyti iš bylos, A. Š. pavojingą manevravimą lėmė K. B. netinkamu lenkimu sudaryta pavojinga kliūtis. K. B. teiginiai, kad jo veiksmai iki lenkimo neprieštaravo KET 184.3 punkto reikalavimams, neatitinka teismų sprendimuose aptartų įrodymų. K. B. ir jo gynėjos kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės apie nesaugų šoninį atstumą tarp K. B. ir A. Š. vairuojamų automobilio turėjo būti nurodytos ir K. B. pareikštame kaltinime, atmestini, nes K. B. padarytų KET pažeidimų, susijusių su A. Š. automobilio pavojingu lenkimu, esmė kaltinime yra nurodyta. Kasatorių nesutikimas su teismų išvadomis dėl tam tikrų bylos aplinkybių bei įrodymų yra susijęs su bylos faktinių aplinkybių bei įrodymų nauju vertinimu ir nėra grindžiamas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, o pagal BPK 376 straipsnio nuostatas tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
A. Š. ir K. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo keturi žmonės ir dviem žmonėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė KET reikalavimus, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota A. Š. bei K. B. veika. K. B. ir jo gynėjos kasacinio skundo teiginiai dėl BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių taikymo bei prašymas atmesti iš K. B. priteistus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius siejami su, kasatorių nuomone, neteisingu K. B. veikos įvertinimu, todėl, nustačius, kad K. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, atmetami.
Dėl A. Š. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės
K. B. dėl jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės motyvų nenurodo. A. Š. teiginiai dėl jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nėra pagrįsti.
A. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas, nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, atsižvelgė į tai, kad A. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, kad jis apibūdinamas teigiamai, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Tačiau teismas pagrįstai atsižvelgė ir sunkius šio nusikaltimo padarinius – žuvo keturi žmonės ir dviem žmonėms buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, eismo įvykio aplinkybes bei į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus. Todėl teismo sprendimas skirti A. Š. realią laisvės atėmimo bausmę laikytinas pagrįstu. Iš kasacinio skundo matyti, kad A. Š. ginčija tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Teismas, nustatydamas A. Š. laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į jo asmenybę, kitas aplinkybes, tarp jų – susijusias su eismo įvykiu bei sunkiais jo padariniais, taip pat – į tai, kad byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir pagrįstai paskyrė didesnę už BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Kolegija laiko, kad šiuo atveju A. Š. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir jos švelninti nėra pagrindo.
Teismų išvada, kad byloje nėra A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra pagrįsta.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Iš bylos matyti, kad A. Š., duodamas parodymus, nepripažino esminių bylos aplinkybių, susijusių tuo, kad jis trukdė K. B. lenkti didindamas važiavimo greitį. Todėl teismams nebuvo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės – kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. A. Š. kasaciniame skunde nurodė, kad yra atlyginęs dviem nukentėjusiosioms 1000 Lt padarytos žalos. Šią aplinkybę jau buvo įvertinęs apeliacinės instancijos teismas, kuris pagrįstai nurodė, kad, atsižvelgiant į atlygintiną žalą, tai yra nedidelė suma, jog būtų pagrindas šią aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš teismų sprendimų taip pat matyti, kad pripažinti A. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kitas jo nurodomas aplinkybes teismams nebuvo pagrindo.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Iš teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones. Be to, teismas nuosprendyje atsižvelgė į tai, kad šią veiką jis padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus ir kad dėl tokios veikos atsirado pirmiau nurodyti sunkūs padariniai. Todėl pirmosios instancijos teismas A. Š. kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą trejus metus vairuoti kelių transporto priemones. Kolegija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, laiko, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė A. Š. paskirta nepagrįstai.
Teismai netiksliai nurodė A. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pavadinimą. Tačiau tai nėra pagrindas laikyti, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė A. Š. paskirta neteisingai.
Dėl nuteistųjų ir K. B. gynėjos kasaciniuose skunduose nurodomų BPK pažeidimų
Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl A. Š. ir K. B. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra.
Iš šios bylos matyti, kad joje yra vienas nuosprendis, kurį paskelbus, nagrinėjimo teisme dalyviai jį suprato. Iš bylos taip pat matyti, kad nuosprendžių nuorašuose buvo padarytos techninės klaidos, o paskutinysis įteiktas nuosprendžio nuorašas atitiko byloje esančio nuosprendžio originalą. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas šias aplinkybes, nurodė, kad dėl nuosprendžių nuorašuose padarytų techninių klaidų buvo suvaržyta teisė laiku gauti byloje paskelbto nuosprendžio nuorašą, tačiau šio pažeidimo nelaikė esminiu BPK pažeidimu. Kitokiai išvadai šioje byloje pagrindo nėra, nes paskutinysis įteiktas nuosprendžio nuorašas atitiko byloje esančio nuosprendžio nuorašo originalą, būtent tokį nuosprendį nuteistieji apskundė apeliacine ir kasacine tvarka. Pripažinti, kad minėtas klaidas nulėmė itin didelis žiniasklaidos dėmesys, ir dėl to laikyti pirmosios instancijos teismą šališku apeliacinės instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo.
Nuteistųjų teiginiai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir neteisingo įrodymų vertinimo nepagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės grindė įrodymų visuma, nuteistųjų nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su A. Š. ir K. B. kalte, nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Nuteistiesiems nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas laikyti, kad įrodymai byloje buvo įvertinti neteisingai.
BPK 261 straipsnyje nurodyta, kad per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo nagrinėjimo teisme dalyviai gali su juo susipažinti ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą. Pateiktas pastabas išnagrinėja teisiamojo posėdžio pirmininkas ir, jeigu su jomis sutinka, patvirtina jų teisingumą bei prideda prie teisiamojo posėdžio protokolo, o jei nesutinka – pastabos pateikiamos nagrinėti teismo posėdyje. Iš bylos matyti, kad šią bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas patvirtino byloje pateiktas pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo ir jas pridėjo prie minėto protokolo. Todėl K. B. ir jo gynėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo BPK 261 straipsnyje nustatyta tvarka, atmetami.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties dviejose vietose yra nurodyta, kad automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu vairavo A. Š., tačiau iš bylos matyti, kad šį automobilį vairavo K. B.. Šis apsirikimas laikytinas spausdinimo klaida. Spausdinimo klaida laikytinas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 10 lape esantis apsirikimas, kad lenkimo manevrą tęsė M. Š., nes iš bylos matyti, kad tokius veiksmus atliko K. B..
Dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo kasacinio skundo
BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnyje nurodyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, taip pat Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.
Kasaciniame skunde minimi nukentėjusieji šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškę solidarius ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė už neturtinę žalą priteisti: R. G. ir K. G. – 500 000 Lt, I. J. ir E. J. – 500 000 Lt, A. J. ir V. G., pareiškę ieškinį kaip nepilnamečio nukentėjusiojo M. G. atstovai pagal įstatymą, – 400 000 Lt, S. K. ir A. K., pareiškę ieškinį kaip nepilnamečio nukentėjusiojo N. K. atstovai pagal įstatymą, – 400 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškinius tenkino iš dalies, priteisdamas neturtinę žalą, be kita ko, solidariai iš nuteistųjų A. Š. ir K. B. – 300 000 Lt R. G. ir K. G., 300 000 Lt I. J. ir E. J., 250 000 Lt A. J. ir V. G., 250 000 Lt S. K. ir A. K..
Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistųjų apeliacinius skundus, sumažino iš nuteistųjų priteistinos neturtinės žalos dydį ir, iš dalies pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priteisė R. G. ir K. G., I. J. ir E. J., A. J. ir V. G., S. K. ir A. K. solidariai iš nuteistųjų už neturtinę žalą po vienodą sumą – 80 000 Lt. Apygardos teismas nurodė, kad iš nuteistųjų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos sumos viršija jų realias galimybes atlyginti šias sumas, nes nuteistieji nėra pasiturintys ir itin gerai uždirbantys asmenys, todėl padarė išvadą, kad iš A. Š. ir K. B. priteistiną neturtinę žalą reikia sumažinti.
Kolegija laiko, kad priimdamas šį sprendimą apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Siekdamas tinkamai parinkti reikiamą sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšį, apeliacinės instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio (nutarties) trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neprieštarauti įstatymui.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Tačiau nesutikti su nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas žymiai sumažino nukentėjusiesiems apkaltinamuoju nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį atsižvelgęs tik į nuteistųjų turtinę padėtį ir nevertino aplinkybių, susijusių su eismo įvykio padariniais, bei neatsižvelgė į kitas reikšmingas žalos dydžio nustatymui aplinkybes, kolegija neturi pagrindo.
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad apygardos teismas, privalėdamas patikrinti priteisto neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus kiekvienam nukentėjusiajam, ne tik neįvertino kiekvieno nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atskirai, bet žymiai sumažino jiems priteistinos neturtinės žalos dydį remdamasi kriterijais, kuriuos vienodai taikė visiems nukentėjusiesiems. Teismas nutartyje nevertino, kad dėl byloje nagrinėjamo eismo įvykio K. J. ir M. G. žuvo, o M. G. bei N. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nevertino M. G. ir N. K., kurie šioje byloje taip pat pripažinti nukentėjusiaisiais, padarytos neturtinės žalos, o sumažindama neturtinės žalos dydį kolegija iš esmės pagrindinį dėmesį skyrė kaltininkų turtinei padėčiai. Tuo tarpu žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju.
Apeliacinės instancijos teismo sprendime turi būti aiškiai nurodyti motyvai, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas. Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, susijusias su neturtine žala ir jos dydžio nustatymu, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Todėl teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų išvardijimo. Jame turėtų būti aptariami visi teisiškai reikšmingi kriterijai, įvertinant konkrečią situaciją, bylos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui, priteistinam kiekvienam nukentėjusiajam.
Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą. Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai.
Iš šios bylos medžiagos matyti, kad A. J. ir V. G. bei S. K. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškę solidarius ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nepilnamečių nukentėjusiųjų M. G. ir N. K. atstovai pagal įstatymą ir kad ieškiniais prašomos priteisti žalos dydis buvo siejamas ir su šių nepilnamečių nukentėjusiųjų patirta neturtine žala. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, dėl šių aplinkybių nepasisakė, tuo tarpu M. G. ir N. K. taip pat buvo pripažinti nukentėjusiaisiais dėl neturtinės žalos.
Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl iš nuteistųjų priteistinos neturtinės žalos dydžio R. G. ir K. G., I. J. ir E. J., A. J. ir V. G., S. K. ir A. K. nėra pagrįstos išsamiu bei nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neatitinka įstatymo reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis). Padarytą pažeidimą kolegija laiko esminiu BPK pažeidimu, nes jis sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą dėl iš nuteistųjų minėtiems nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžio ir priimti dėl šios bylos dalies teisingą sprendimą.
Dėl esminio BPK pažeidimo apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria priteista solidariai iš A. Š. ir K. B. už neturtinę žalą 80 000 Lt R. G. ir K. G., 80 000 Lt I. J. ir E. J., 80 000 Lt S. K. ir A. K., 80 000 Lt A. J. ir V. G., naikinama ir ši bylos dalis perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš draudimo bendrovių ir dėl neturtinės žalos priteisimo O. V. ir Z. V. iš naujo apeliacine tvarka nenagrinėtina, nes dėl šios nutarties dalies kasacinis skundas nepaduotas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1, 5 punktais,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutarties dalį, kuria pakeitus Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendį buvo priteista solidariai iš A. Š. ir K. B. už neturtinę žalą 80 000 Lt R. G. ir K. G., 80 000 Lt I. J. ir E. J., 80 000 Lt S. K. ir A. K., 80 000 Lt A. J. ir V. G., panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nuteistųjų A. Š. ir K. B. bei jo gynėjos kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Benediktas Stakauskas
Albinas Sirvydis
