Baudžiamoji byla Nr. 2K–439/2008 nuasmeninta
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.2
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. (S. K.) kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutarties.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartimi baudžiamoji byla S. K. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartimi panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties dalis, kuria baudžiamoji byla S. K. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą ir susipažinusi su byla,
nustatė:
S. K. kaltinamas tuo, kad:
UAB (duomenys neskelbtini) naudai apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius, Lietuvos valstybinio komercinio banko (toliau – LVKB) (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) biznio (verslo) planą, kuriame nurodė žinomai melagingas žinias apie bendrovės įstatinį kapitalą, ūkinę–finansinę padėtį, bendrovėje dirbančių darbuotojų skaičių, UAB (duomenys neskelbtini) filialus bei bendrą su Rusijos įmonėmis turimą kapitalą, t. y. turėdamas tikslą įgyjamos paskolos negrąžinti, suklastojo oficialų dokumentą ir apgaule, suklastoto dokumento pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) naudai pasirašydamas (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 1 400 000 Lt dydžio paskolą, kurios dalį – 1 308 000 Lt, pasirašęs (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į VĮ (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius 92 000 Lt, (duomenys neskelbtini) pasirašęs mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į savo vardu įregistruotos įmonės (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: UAB (duomenys neskelbtini) neturint realių galimybių grąžinti iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus paimtos 1 400 000 Lt paskolos bei palūkanų, pateikė LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą bei mastus ir taip apgaulės būdu išvengė UAB (duomenys neskelbtini) vardu prisiimtų įsipareigojimų dengti paskolą pagal (duomenys neskelbtini) su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasirašęs paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus savo žinion gautus 150 000 Lt panaudojo įsiskolinimo pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanoms padengti. Pasirašęs (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), minėtus pinigus pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal (duomenys neskelbtini) memorialinį orderį Nr. (duomenys neskelbtini) – į UAB (duomenys neskelbtini) paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgytų 150 000 Lt nepanaudojęs UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje ir jais padengęs UAB (duomenys neskelbtini) ankstesnius skolinius įsipareigojimus, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingai nurodęs, kad 150 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje, UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 150 000 Lt turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: UAB (duomenys neskelbtini) neturint realios galimybės iki (duomenys neskelbtini) grąžinti 1 400 000 Lt dydžio paskolos bei palūkanų, iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus apgaule įgytą turtą panaudojęs kitaip, nei buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti paskolos sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) nustatytos prievolės, derybų su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi metu nepateikęs objektyvios informacijos apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę–finansinę veiklą, (duomenys neskelbtini) LVKB (duomenys neskelbtini) skyriuje UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašė paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 400 000 Lt kredito gavimo ir (duomenys neskelbtini) įsipareigojime–pavedime, realiai šių pinigų neįgijo, tačiau pratęsė (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) gautos 1 400 000 Lt paskolos grąžinimo terminą iki (duomenys neskelbtini). Taip LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingai nurodydamas UAB (duomenys neskelbtini) finansinių problemų laikinumą, šios bendrovės naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės grąžinti LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui 1 400 000 Lt paskolą ir palūkanas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir išvengė didelės vertės turtinės prievolės: žinodamas, kad iki (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) negalės grąžinti paimtos 1 400 000 Lt dydžio paskolos bei sumokėti palūkanų (duomenys neskelbtini) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis sąlygomis, apgaule, pateikęs LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą ir mastus, t. y. kad paskola bendrovei reikalinga ūkinei veiklai užtikrinti, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui (duomenys neskelbtini) pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis grįsdamas naujos paskolos sutarties sudarymo būtinumą, (duomenys neskelbtini) sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 200 000 Lt gavimo, nurodęs šioje sutartyje UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašyti neįgaliotam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir, šiai pasirašius bei pats pasirašęs (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), 200 000 Lt pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip apgaulės būdu įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą – 200 000 Lt. Po to, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus, dalimis pervesdamas į UAB (duomenys neskelbtini) paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ankstesniems skoliniams įsipareigojimams LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui padengti, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingai nurodydamas, kad gautus 200 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje. Taip suklaidindamas LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus, iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą, UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 200 000 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: žinodamas, kad iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) negalės grąžinti 1 400 000 Lt dydžio paskolos bei sumokėti palūkanų (duomenys neskelbtini) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis sąlygomis, siekdamas išvengti UAB (duomenys neskelbtini) prievolės grąžinti LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui 1 400 000 Lt paskolą, (duomenys neskelbtini) pasirašęs paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 50 000 Lt ir, pasirašęs (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus dalimis pervesdamas į UAB (duomenys neskelbtini) paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ankstesniems skoliniams įsipareigojimams LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui padengti, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui melagingai nurodydamas, jog gautus 50 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje. Taip suklaidindamas LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus, iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą, UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 50 000 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarytas paskolų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalės grąžinti 1 800 000 Lt paskolų bei palūkanų, apgaule iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgytą turtą naudodamas tikslais, nenumatytais paskolų sutartyse, bei siekdamas išvengti prievolių, pasirašė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodė LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui dengiąs tos dienos įsiskolinimą – 1 562 520 Lt. Po to (duomenys neskelbtini) su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 562 520 Lt paskolos gavimo varikliams pirkti, šioje paskolos sutartyje nurodęs pasirašyti neįgaliotam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir, jai pasirašius, šios sumos, kitaip nei nurodė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepervedė. Pasirašęs (duomenys neskelbtini) įsipareigojime–pavedime, įtvirtino UAB (duomenys neskelbtini) ketinimų rimtumą grąžinti LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui 1 400 000 Lt, tačiau, iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę–finansinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus. LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 1 562 520 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskolų Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo termino pratęsimo iki (duomenys neskelbtini) negalės grąžinti 1 562 520 Lt paskolų bei palūkanų, apgaule įgytą iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus turtą naudodamas tikslais, nenumatytais paskolų sutartyse, bei siekdamas išvengti prievolių pagal UAB (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolų sutartis ir pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame melagingai nurodė dengiąs LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui tos dienos įsiskolinimą – 1 562 520 Lt. Po to (duomenys neskelbtini) su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi UAB (duomenys neskelbtini) vardu sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 562 520 Lt paskolos gavimo varikliams pirkti, šioje paskolos sutartyje nurodęs pasirašyti neįgaliotam asmeniui (duomenys neskelbtini) ir, jai pasirašius, šios sumos, kitaip nei nurodė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nepervedė. Pasirašęs (duomenys neskelbtini) susitarimą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi šį užtikrino, kad UAB (duomenys neskelbtini) savo prievoles (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais įvykdys. Pasirašęs (duomenys neskelbtini) įsipareigojime–pavedime, įtvirtino UAB (duomenys neskelbtini) ketinimų rimtumą grąžinti LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui 1 562 520 Lt, tačiau, iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę–finansinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 1 562 520 Lt dydžio turtinės prievolės pagal laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius bei tuo pat metu S. K. firmos (duomenys neskelbtini) savininkas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negali grąžinti 1 562 520 Lt, (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu, S. K. firmos (duomenys neskelbtini) vardu pasirašęs su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 400 000 Lt kredito gavimo skalbiamosioms mašinoms pirkti, iš kurių 300 000 Lt pagal S. K. firmos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip apgaule įgytą didelės vertės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą, siekdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengti prievolių pagal šios bendrovės iki (duomenys neskelbtini sudarytas paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) palūkanoms pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) padengti. Iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę–finansinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 1 562 520 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius bei tuo pat metu UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negalės grąžinti 1 562 520 Lt, pasinaudodamas direktoriaus A. K. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) biznio (verslo) planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, šiam pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę veiklą bei mastus, ją patvirtino (duomenys neskelbtini) fiktyvia UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Turėdamas tikslą UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gautos paskolos negrąžinti, suklastojo oficialius dokumentus ir suklastotų dokumentų pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) naudai, nurodęs A. K. pasirašyti su LVKB I9duomenys neskelbtini) skyriumi (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 50 000 Lt, jo nurodymu A. K. iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) D. Š. vardu išmokėjus 50 000 Lt grynaisiais bei pasirašius UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) čekį Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini) nesusijusiam asmeniui D. V. nurodęs pagal (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 50 000 Lt užpajamuoti UAB (duomenys neskelbtini) kasoje ir (duomenys neskelbtini) surašytų kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu LVKB (duomenys neskelbtini) skyriuje jo nurodymu į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įskaičius 45 000 Lt, taip suklaidindamas LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir, atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 1 562 520 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis. Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius bei tuo pat metu S. K. firmos (duomenys neskelbtini) savininkas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarytą paskolos sutartį negalės grąžinti 1 562 520 Lt dydžio paskolos, (duomenys neskelbtini) apgaulės būdu S. K. firmos (duomenys neskelbtini) vardu pasirašęs su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), gavo 25 000 JAV dolerių (100 000 Lt) kreditą. Gautos 100 000 Lt paskolos šios firmos ūkinėje veikloje nepanaudojo, visus pinigus, (duomenys neskelbtini) pasirašęs mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal (duomenys neskelbtini) memorialinį orderį Nr. (duomenys neskelbtini) visus 100 000 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į šios bendrovės paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. paskoloms, gautoms laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), padengti. Taip iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę–finansinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 1 562 520 Lt dydžio turtinės prievolės pagal laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis ir jų papildomus susitarimus. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius bei tuo pat metu UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) papildomą susitarimą negalės grąžinti 1 562 520 Lt, pasinaudodamas direktoriaus V. V. pasitikėjimu pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, šiam pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) planuojamą ūkinę veiklą, ją patvirtino fiktyvia tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įgaliojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Turėdamas tikslą UAB (duomenys neskelbtini) vardu gautos paskolos negrąžinti, suklastojo oficialius dokumentus ir, suklastotų dokumentų pagrindu nurodęs V. V. pasirašyti (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus UAB (duomenys neskelbtini) naudai gavo 400 000 Lt, V. V. nurodė šiuos pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į kitas įmones, kurių steigėjas ir faktinis vadovas buvo jis pats. V. V. pasirašius (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrovės paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 180 000 Lt, į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 220 000 Lt. Po to, jo nurodymu R. Š. pasirašius (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), o S. B. pasirašius (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš šių bendrovių atsiskaitomųjų sąskaitų į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesti tie patys 400 000 Lt. (duomenys neskelbtini) pasirašęs UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), visus 400 000 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę–finansinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui atidėjus UAB (duomenys neskelbtini) paskolų grąžinimo terminą bei perskaičiavus palūkanas, iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 400 000 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis.
Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) S. K. apgaule jo paties įsteigtos ir vadovautos UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgijo didelės – 2 750 000 Lt – vertės turtą ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė už 1 562 520 Lt turtinių prievolių (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir savininkas, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. B. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) biznio (verslo) planą ir, šiam jį pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kaip faktinis bendrovės direktorius, pateikė melagingus duomenis apie bendrovės veiklą bei jos ūkinę–finansinę padėtį ir, žinodamas, jog paskolos negrąžins, apgaule, UAB (duomenys neskelbtini) vardu S. B. pasirašius (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 100 000 Lt paskolą, kurią panaudojo ne pagal paskolos sutartyje numatytą paskirtį. Siekdamas S. K. įmonės (duomenys neskelbtini) naudai išvengti turtinių prievolių, apgaulės būdu įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį didelės – 100 000 Lt – vertės turtą ir pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė į S. K. firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą. Apgaule įgijęs 100 000 Lt, jo vadovautos S. K. firmos (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 100 000 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. B. pasitikėjimu, šiam pasirašius ant LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 50 000 Lt paskolą, kurią panaudojo ne pagal paskolos sutartyje numatytą paskirtį. Šių pinigų bendrovės ūkinėje veikloje nepanaudojo. Pagal (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip išankstinį apmokėjimą pagal (duomenys neskelbtini) fiktyvią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėjo BĮ (duomenys neskelbtini) ir, nurodęs fiktyvų pagrindą, (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt įmokėjo į S. K. firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir taip apgaule įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą – 50 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. B. pasitikėjimu, šiam pasirašius ant LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateiktų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, apgaulės būdu pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 50 000 Lt paskolą, kurią panaudojo ne pagal paskolos sutartyje numatytą paskirtį, – pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 49 106 Lt. Taip iškreipdamas objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui padarė 50 000 Lt dydžio žalą.
Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) S. K. apgaule jo paties įsteigtos ir vadovautos UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgijo didelės vertės turtą – 200 000 Lt (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, žinodamas, kad S. K. firma (duomenys neskelbtini) pagal iki (duomenys neskelbtini) su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarytas paskolos sutartis yra skolinga LVKB, faktiškai pats vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai, pasinaudodamas direktoriaus A. K. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, šiam pasirašius, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos nevykdys, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) planuojamą ūkinę veiklą bei mastus ir, turėdamas tikslą paskolos negrąžinti, suklastojęs oficialius dokumentus, apgaule iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus UAB (duomenys neskelbtini) vardu gavo 100 000 Lt paskolą. Gavęs 100 000 Lt, A. K. nurodė pasirašyti (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedime Nr. (duomenys neskelbtini) ir, šiam pasirašius, iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus pervedė į S. K. firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Šių pinigų LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui negrąžino. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės turtą: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir tuo pat metu UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negali grąžinti 1 562 520 Lt, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą ir, šiam pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) planuojamą ūkinę veiklą bei mastus ir gavo 50 000 Lt. A. K. pasirašius ant (duomenys neskelbtini) banko čekio Nr. (duomenys neskelbtini), D. Š. nurodė LVKB (duomenys neskelbtini) skyriuje paimti 50 000 Lt grynaisiais, kurių dalį – 45 000 Lt D. Š. jo nurodymu (duomenys neskelbtini) įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Melagingai LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui nurodęs, kad gautus 50 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus, iškreipė objektyvią tiesą apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą ir taip UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 45 000 Lt dydžio turtinės prievolės pagal nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) su šiuo banku sudarytas paskolos sutartis. Taip apgaule įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą – 50 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės turtą: būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir akcininkas, pasinaudodamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. Š. pasitikėjimu, nurodęs jam pasirašyti bankinius dokumentus, pateikęs jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, šiam pasirašius, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos nevykdys, šiam nežinant apie tikrąją paskolų panaudojimo tikslą, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikęs melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) planuojamą ūkinę veiklą bei mastus, pagal R. Š. (duomenys neskelbtini) pasirašytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 250 000 Lt. Žinodamas, kad paskolos negrąžins, apgaulės būdu įgytą LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį didelės vertės turtą – 250 000 Lt, pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą. Taip S. K. firmos (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės 250 000 Lt vertės turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui, pagal šios įmonės iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis, neteisėtai įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą – 250 000 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausantį turtą: pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui per UAB (duomenys neskelbtini) ir jos direktorių R. Š., iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pasirašytos paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gavo 50 000 Lt, kuriuos panaudojo ne UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje. Neturėdamas realių finansinių galimybių grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) paimtų paskolų (Nr. (duomenys neskelbtini)), žinodamas, kad paskolų negrąžins, 50 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) kredito sutarčių palūkanoms dengti. Iškreipdamas objektyvią tiesą, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą ūkinę veiklą bei finansinę būklę ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai išvengė 50 000 Lt dydžio turtinės prievolės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis. Taip laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apgaule jo paties steigtos ir vadovautos UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgijo dideles vertės turtą – 450 000 Lt (BK 182 straipsnio 2 dalis)
Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu S. K. firmos (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės svetimo turto. Būdamas S. K. firmos (duomenys neskelbtini) savininkas bei tuo pat metu būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) negali grąžinti LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui suteiktų kreditų už 1 562 520 Lt, turėdamas tikslą iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus S. K. firmos (duomenys neskelbtini) vardu apgaule gauti paskolą ir ją panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) naudai – šiai bendrovei išvengiant didelės vertės turtinių prievolių LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), S. K. firmos (duomenys neskelbtini) vardu pateikė suklastotus oficialius dokumentus – (duomenys neskelbtini) paraišką paskolai gauti bei verslo planą su žinomai melagingomis žiniomis apie S. K. firmos (duomenys neskelbtini) prašomos 400 000 Lt paskolos tikrąją panaudojimo paskirtį bei UAB (duomenys neskelbtini) laidavimo sutartį su melagingais duomenimis. Turėdamas tikslą iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus įgyjamos paskolos negrąžinti, suklastotų dokumentų pagrindu, (duomenys neskelbtini) S. K. firmos (duomenys neskelbtini) vardu pasirašęs su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 400 000 Lt. Dalį gauto kredito – 300 000 Lt, pasirašęs (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) palūkanoms padengti pagal bendrovės kreditorinius įsipareigojimus LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui. Taip apgaulės būdu S. K. firmos (duomenys neskelbtini) naudai įgijo 400 000 Lt vertės LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus turtą, kurį panaudojo ne pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytą paskirtį, o kito asmens naudai (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) papildomą susitarimą negali grąžinti 1 562 520 Lt, faktiškai pats vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai, pasinaudodamas direktoriaus V. V. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, šiam pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie bendrovės planuojamą ūkinę veiklą bei ją patvirtino fiktyvia (duomenys neskelbtini) tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Turėdamas tikslą UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš LVKB gautos paskolos negrąžinti, ją panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir išvengti turtinių prievolių LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pagal iki (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) sudarytas paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo oficialius dokumentus ir taip apgaule, suklastotų dokumentų pagrindu nurodęs V. V. pasirašyti (duomenys neskelbtini). paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus gavo 400 000 Lt. Po to, (duomenys neskelbtini) V. V. nurodęs iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 180 000 Lt pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 220 000 Lt į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. (duomenys neskelbtini) nurodęs iš UAB (duomenys neskelbtini) ir S. B. – iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomųjų sąskaitų visus 400 000 Lt pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyrių padarydamas jam 400 000 Lt žalą (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad apgaulės būdu UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo didelės vertės turtą. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) steigėjas, žinodamas, kad S. K. firmos (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negali grąžinti 400 000 Lt, faktiškai pats vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai, pasinaudodamas direktoriaus A. Z. pasitikėjimu, pateikė jam pasirašyti UAB (duomenys neskelbtini) verslo planą su tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir, jam pasirašius, LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė melagingą informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) planuojamą ūkinę veiklą. Turėdamas tikslą UAB (duomenys neskelbtini) vardu iš LVKB gautos paskolos negrąžinti, ją panaudoti S. K. firmos (duomenys neskelbtini) naudai, A. Z. jo nurodymu UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašius (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), iš LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus UAB (duomenys neskelbtini) naudai gavo 400 000 Lt paskolą. Jo nurodymu A. Z. (duomenys neskelbtini) pasirašius mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 400 000 Lt pervedus į UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas A. Z. atlikti kitas nei buvo numatyta UAB (duomenys neskelbtini) verslo plane finansines–ūkines operacijas, t. y. 236 200 Lt pagal (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus iš UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į S. K. firmos (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šią paskolą panaudojo ne pagal sutartyje numatytą paskirtį, o dengdamas S. K. firmos (duomenys neskelbtini) kreditorinius įsipareigojimus pagal su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB (duomenys neskelbtini) negalint padengti palūkanų pagal paskolos sutartį su LVKB (duomenys neskelbtini) skyriumi, A. Z. nurodė UAB (duomenys neskelbtini) vardu pasirašyti (duomenys neskelbtini) paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) ūkinei veiklai vystyti gavo 50 000 Lt paskolą. A. Z. pasirašius (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus pervedus iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pinigai dalimis buvo panaudojami UAB (duomenys neskelbtini) ankstesniems skoliniams įsipareigojimams LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui padengti. Taip, melagingai LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui nurodydamas, kad gautus 50 000 Lt panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ūkinėje veikloje, suklaidino LVKB (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojus ir UAB (duomenys neskelbtini) naudai įgijo LVKB (duomenys neskelbtini) skyriui priklausančius 450 000 Lt (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad stambiu mastu perleido jam patikėtą turtą, kuriam buvo uždėtas areštas: būdamas AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir direktorius, veikdamas bendrai su UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere bei įgaliotu asmeniu G. K., kuri tuo pat metu buvo AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja finansams, pažeisdamas AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2000 m. vasario 2 d., 4.1 punktą – saugoti patikėtą bendrovės turtą, žinodamas, kad Šiaulių apygardos teisme (duomenys neskelbtini) buvo priimta nutartis areštuoti visą AB (duomenys neskelbtini) turtą, tyčia, nepaisydamas Šiaulių apygardos teismo nutartimi AB (duomenys neskelbtini) administracijai nustatyto draudimo nuo 2001 m. lapkričio 29 d. pardavinėti ar kitokia forma perleidinėti bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vienas pasirašęs pirkimo–pardavimo dokumentuose dėl įrengimų, įrankių ir inventoriaus, medžiagų, komplektuojamųjų dalių, produkcijos bei kito ilgalaikio materialaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo, G. K. šių ūkinių–finansinių dokumentų pagrindu užpajamavus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje areštuotų materialinių vertybių iš AB (duomenys neskelbtini) perdavimą–priėmimą, taip G. K. padedant, sudarant sąlygas įtvirtinti AB (duomenys neskelbtini) turto perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) faktą, neteisėtai perleido UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo civiliniam ieškiniui užtikrinti areštuotą AB (duomenys neskelbtini) turtą – įrengimus, įrengimų atsargines dalis, įrankius, gamybines medžiagas, komplektuojamąsias variklių dalis, pagamintą produkciją ir pan. – iš viso turto už 910 088,68 Lt (1961 m. BK 304 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad, būdamas AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir direktorius, veikdamas bendrai su UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere bei įgaliotu asmeniu G. K., kuri tuo pat metu buvo AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja finansams, žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) yra skolinga (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) skyriui 5 835 084,04 Lt, VSDF (duomenys neskelbtini) – 7 956 399,62 Lt, taip pat ir kitiems kreditoriams, pažeisdamas AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2000 m. vasario 2 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos, 4.1 punktą – saugoti patikėtą bendrovės turtą, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teisme buvo priimta nutartis areštuoti visą AB (duomenys neskelbtini) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, po (duomenys neskelbtini) apygardos teismo iškeltos bankroto bylos, padedant G. K., tyčia, neteisėtai pasirašė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susitarimuose ir šių susitarimų pagrindu pažeisdamas kreditorių pirmumo teises, perleido UAB (duomenys neskelbtini) areštuotą AB (duomenys neskelbtini) turtą, kurio bendra vertė 2 585 897,73 Lt (1961 m. BK 304 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad, būdamas AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas ir direktorius, veikdamas bendrai su UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere G. K., kuri tuo pat metu buvo AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja finansams, žinodamas, kad AB (duomenys neskelbtini) skolinga (duomenys neskelbtini) apskrities VMI (duomenys neskelbtini) 5 835 084,04 Lt, VSDF (duomenys neskelbtini) skyriui nesumokėtų mokesčių – 7 956 399,62 Lt, taip pat skolinga kitiems kreditoriams, be to, žinodamas apie sunkią AB (duomenys neskelbtini) finansinę būklę, t. y. apie realiai gręsiantį bankrotą, pažeisdamas AB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2000 m. vasario 2 d. AB (duomenys neskelbtini) valdybos, 4.1 punktą, pasirašė (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai perleido AB (duomenys neskelbtini) 455 991,05 Lt vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas kreditoriniams įsiskolinimams padengti, taip AB (duomenys neskelbtini) kreditoriams padarė 455 991,05 Lt žalą (BK 208 straipsnio 2 dalis).
Be to, S. K. kaltinamas tuo, kad kito asmens naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – būdamas AB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – direktorius, žinodamas, kad neatsiejama (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB „Ūkio bankas“ ir AB (duomenys neskelbtini) dalis yra (duomenys neskelbtini) įkeitimo sutartis, (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei nepateikdamas visos informacijos apie AB „Ūkio bankas“ įkeistus AB (duomenys neskelbtini) administracijos pastato A ir B korpusus, (duomenys neskelbtini) įkeitimo sutartimi, kaip paskolos grąžinimo garantui esant įkeistiems AB (duomenys neskelbtini) 0,57 dalims administracijos pastato (l B3/b) bei visam mūriniam administraciniam pastatui (2 B2/p), pasirašydamas (duomenys neskelbtini) perdavimo–priėmimo akte, šį įkeistą turtą perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybei už AB (duomenys neskelbtini) skolas valstybės biudžetui. Pateikdamas netikrą informaciją Mažeikių rajono savivaldybei ir taip apgaule perleisdamas įkeistą AB (duomenys neskelbtini) turtą, išvengė didelės vertės – 2 334 070 Lt – AB (duomenys neskelbtini) prievolės valstybės biudžetui (BK 182 straipsnio 2 dalis).
Kasaciniu skundu S. K. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį be pakeitimų.
Šiaulių apygardos teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartimi panaikindamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria baudžiamoji byla S. K. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, anot kasatoriaus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalį: jo padėtis buvo pabloginta daugiau, nei to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Apeliantas skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir padarytų konkrečiu laikotarpiu – nuo 1994 m. kovo 22 d. iki 1996 m. gegužės 27 d. Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, skundžiamos 2008 m. kovo 14 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodė: „esant nurodytiems <...> pažeidimams, naikintina visa Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties dalis, priimta S. K. atžvilgiu, nors prokuroro apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl S. K. atžvilgiu nutrauktos baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarytų laikotarpiu 1994 m. – 1996 m. gegužės 27 d.“. Tenkinus Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tiek, kiek prašė apeliantas, byla pirmosios instancijos teisme būtų nagrinėjama tik dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarytų nuo 1994 m. kovo 22 d. iki 1996 m. gegužės 27 d., tačiau dabar pagal skundžiamos Šiaulių apygardos teismo nutarties rezoliucinės dalies formuluotę byla pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama visa apimtimi, dėl visų nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas S. K. Pažeidus BPK 320 straipsnio 4 dalį, anot kasatoriaus, buvo pažeista ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.
Kasatorius, kvestionuodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartį Nr. 2K-P-100/2008, nurodo, kad BK 95 straipsnio 4 dalies nuostata negali būti aiškinama pažeidžiant įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, baudžiamojo proceso ir konstitucinius principus. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatoriaus, pažeidė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad baudžiamasis procesas negalimas, jeigu yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, be to, pažeidė konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą, įtvirtintą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje. BK 95 straipsnio 4 dalyje baudžiamosios atsakomybės senaties nutrūkimas siejamas tik su naujos nusikalstamos veikos padarymu. BPK 29 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendis yra pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu. Taigi kasatorius teigia, kad nusikalstamos veikos padarymas gali būti konstatuojamas tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tai reiškia, jog pagal BK 95 straipsnio 4 dalį baudžiamosios atsakomybės senaties terminas negali būti nutrauktas pareikštais prokuroro įtarimais, surašytu kaltinamuoju aktu ar kokiu nors kitu dokumentu, nes apkaltinamasis nuosprendis yra vienintelis teismo procesinis dokumentas, galintis paneigti asmens nekaltumą. Pirmosios instancijos teismas, anot S. K., nurodė, kada už jo atitinkamais laikotarpiais padarytas nusikalstamas veikas suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties laikotarpiai; senaties terminai siejami su apkaltinamojo nuosprendžio, kuris negali būti priimtas praėjus baudžiamojo įstatymo nustatytiems terminams, priėmimu (kasatorius cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-93/2007, 2K-458/2005, 2K-363/2005, 2K-580/2004 ir teigia, kad teismas visiškai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo). Taip pat, anot kasatoriaus, Šiaulių apygardos teismas, 2008 m. kovo 14 d. nutartimi panaikindamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. sprendimą dėl tos dalies, kurioje baudžiamoji byla S. K. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau nepanaikindamas šio teismo nutarties dalies, kuria baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams kitai kaltinamajai – G. K., pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, BPK 6 straipsnio 2, 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl tos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kurioje analizuojamos G. K. nusikalstamos veikos, jų požymiai. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai dėl kaltinamosios G. K. veikų iš esmės nesiskiria nuo motyvų, kuriais buvo įvertintos S. K. veikos. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 253 straipsnio reikalavimo teismo nutartyje sprendimus išdėstyti konkrečiai ir aiškiai, kad jie būtų suprantami visiems proceso dalyviams, pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytas teismo sprendimas baudžiamąją bylą S. K. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau sprendime nenurodyti konkretūs baudžiamieji įstatymai, pagal kuriuos buvo kvalifikuotos nusikalstamos veikos, kurių padarymu buvo kaltinamas S. K. ir pagal kuriuos baudžiamoji byla buvo nutraukta; šie apeliacinės instancijos teismo argumentai, anot kasatoriaus, yra neaiškūs. BPK 253 straipsnyje nenustatyti teismo nutarties turinio reikalavimai, t. y. nenustatytas reikalavimas nutartyje sprendimus išdėstyti konkrečiai ir aiškiai, kad jie būtų suprantami visiems proceso dalyviams. Šiame BK straipsnyje tik reglamentuojami procesiniai klausimai, kuriais byla nenagrinėjama iš esmės. Taip pat, kasatoriaus nuomone, nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, turėjo kvalifikuoti veikas ar spręsti kitus klausimus. BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad tokiais atvejais teismas bylą nutraukia besąlygiškai, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas, ir nesprendžiant asmens kaltės klausimų. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtoje nutartyje padarytų išaiškinimų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje cituojamus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus tik abstrakčiai perrašė, nepaaiškindamas jų nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, dėl to skundžiama nutartis yra neaiški ir nesuprantama. Apeliacinės instancijos teismas perrašė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. priimtos nutarties motyvus, kad „jei asmuo iki 95 straipsnio 4 dalyje nurodyto termino pabaigos padarė naują nusikalstamą veiką, tačiau jam dėl šios veikos negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tai taip pat nėra kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą, nes Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 4 dalies taikymas nėra susietas tik su apkaltinamojo nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimu“. Šiuo atveju, pasak kaltinamojo S. K., neaišku – jei BK 95 straipsnio 4 dalies taikymas nėra susijęs su apkaltinamojo nuosprendžio už naują nusikalstamą veiką priėmimu, tai su kokių veiksmų ar procesinių dokumentų priėmimu yra susijęs šio straipsnio taikymas.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą prašo kaltinamojo S. K. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime pažymima, kad kasatoriaus argumentai dėl neva netinkamo BPK 320 straipsnio 4 dalies taikymo yra nepagrįsti, nes Šiaulių apygardos teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje aiškiai nurodo, kokiais pagrindais buvo panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartis ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo – nutartis pateikta ne tik dėl prokuroro paduoto apeliacinio skundo, bet ir dėl pirmosios instancijos teisme padarytų esminių BPK pažeidimų, tad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribos nebuvo viršytos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė S. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymių, jų baigtumo momento, todėl nutraukdamas procesą neišnagrinėjęs bylos iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą teisingumo principą. Kasatoriaus teiginys, kad teismas turėjo tenkinti apeliacinį skundą tik ta apimtimi, kuria padavė prokuroras, nėra teisingas. Apeliacinės instancijos teismas, anot prokuroro, teisingai pažymėjo, kad išsamiai neištyrus S. K. veikos paskutiniajame epizode ir nenustačius jo kaltės ar nekaltumo už šios veikos padarymą, negalima tinkamai išspręsti BK 95 straipsnio 4 dalies taikymo klausimo.
Atsiliepime į kasacinį skundą teigiama, kad S. K. nepagrįstai nurodo dėl apeliacinės instancijos teismo neva netinkamai taikytos BK 95 straipsnio 4 dalies, nes dėl to jau yra pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija savo 2008 m. sausio 15 d. nutartyje. Taip pat, anot prokuroro, kasatorius neteisus teigdamas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo: G. K. padarytų veikų apimtis šioje byloje yra kita, ji nebuvo kaltinama tokių veikų padarymu, kurios turėtų įtakos senaties terminų suėjimo klausimams spręsti. Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodoma, kad plenarinės sesijos nutartis buvo priimta būtent S. K. baudžiamojoje byloje, todėl Šiaulių apygardos teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje pagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimi ir kartojo ten nurodytus motyvus. BPK nenumatyta teismui pareiga papildomai nurodinėti naujus motyvus cituojant aukštesnės instancijos teismo sprendimą.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinio bylos nagrinėjimo ribų
Prokuroro apeliacinis skundas buvo paduotas, siekiant išsiaiškinti, ar dėl veikų, dėl kurių S. K. kaltinamas padaręs jas 1994–1996 m., taikant BK 95 straipsnio nuostatas, buvo suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad S. K. buvo kaltinamas ne tik dėl veikų, padarytų 1994–1996 m. laikotarpiu, bet ir 2001–2002 m. laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas 2007 m. kovo 7 d. nutartimi dėl visų šių veikų padarymo S. K. baudžiamąją bylą nutraukė. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytas skirtingas senaties terminas skirtingoms nusikalstamoms veikoms. Senaties termino trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo), sunkumo laipsnio (lengvas, apysunkis, sunkus ar labai sunkus), konkretaus nusikaltimo pobūdžio (kai buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu). BK 95 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta. Šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Skaičiuojant senaties terminus dėl 1994–1996 m. padarytos nusikalstamos veikos, būtinas ir 2001–2002 m. padarytų nusikalstamų veikų padarymo įvertinimas, tad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas visą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nutarties dalį, kuria baudžiamoji byla S. K. nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir bylą perduodamas iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tinkamai taikė BPK 320 straipsnio 3 dalį, t. y. patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Netinkamo pirmosios instancijos teismo BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo konstatavimas – apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti esančius apeliaciniame skunde motyvus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties aišku, kokiu aspektu apeliacinės instancijos teismas tikrino pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras savo apeliaciniame skunde kvestionavo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartį teisėtumo aspektu – dėl BK 95 straipsnio 1 ir 4 dalių netinkamo sisteminio taikymo, BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto netinkamo taikymo, išdėstė savo motyvus, pagrindžiančius poziciją, dėl ko reikia bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Taigi nebuvo nei viršyta apelianto apeliaciniame skunde suformuluoto reikalavimo apimtis, nei pabloginta kasatoriaus teisinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė BPK 320 straipsnio 4 dalį, konstatuoti BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje numatyto esminio BPK pažeidimo nėra pagrindo.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 95 straipsnio 4 dalies aiškinimu
Kasatorius kasaciniame skunde kvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos plenarinės sesijos 2008 m. sausio 15 d. nutartį Nr. 2K-P-100/2008. Kasaciniame skunde, duodant nuorodas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartis Nr. 2K-93/2007, 2K-458/2005, 2K-363/2005, 2K-580/2004, teigiama, kad senaties terminas siejamas su priėmimu apkaltinamojo nuosprendžio, kuris negali būti priimtas praėjus baudžiamojo įstatymo nustatytiems terminams. Pažymėtina, kad pagal BPK 378 straipsnio 2 dalį trijų teisėjų kolegijos nagrinėjama kasacinė byla gali būti perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu pritaikius baudžiamąjį ar baudžiamojo proceso įstatymą byloje atsirastų pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 2007 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi kasacinė byla perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, motyvuojant tuo, kad, sprendžiant kasaciniame skunde keliamus BK 95 straipsnio 4 dalies bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo klausimus, gali atsirasti pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 2008 m. sausio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje būtent ir suformuluota nauja taisyklė dėl BK 95 straipsnio 4 dalies taikymo. Taip pat plenarinės sesijos nutartyje išaiškinta ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta taisyklė: „BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas teisinis reguliavimas netrukdo teismui vykdyti teisingumo, šio įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios teismą visais atvejais nutraukti procesą remiantis tik formaliu pagrindu, t. y. net ir tuo atveju, kai, pvz., iš kaltinamajame akte aprašytų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti neteisingai ir tai turi reikšmę senaties instituto taikymui“. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi buvo suformuluota tiek nauja materialiosios (BK 95 straipsnio 4 dalis), tiek ir procesinės (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) teisės normos aiškinimo taisyklė. Kasacinis skundas, kuriame dėstomi argumentai, prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos išaiškinimams, negali būti tenkinamas.
Taip pat pažymėtina, kad kasatorius nepagrįstai skunde nurodo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutarties G. K. kvestionavimo. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras savo apeliaciniame skunde konkrečiai nurodo, dėl kokio asmens jis paduoda apeliacinį skundą – „teismas vadovaudamasis LR BK 3 str. 1 d. 2 p. ir nutraukdamas baudžiamąją bylą G. K. atžvilgiu suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, pagrįstai pritaikė šį įstatymą ir baudžiamasis procesas jos atžvilgiu toliau yra negalimas, bet teismas neteisingai pritaikė S. K. atžvilgiu baudžiamąjį įstatymą ir nesivadovavo LR BK 95 str. 4 d. nuostatomis“. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių skundas paduotas; veikdamas kitaip, teismas veiktų ultra vires, t. y. viršytų teismui įstatymo suteiktus įgaliojimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio pažeidimas šioje situacijoje negali būti konstatuojamas.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įstatymo pažeidimų, padarė klaidą, duodamas nuorodą į BPK 253 straipsnį, reglamentuojantį ne teismo nutarčių turinį, o formą. Ši teismo klaida laikytina apsirikimu, neduodančiu pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacine tvarka apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigotas išsiaiškinti bylos sprendimui svarbias aplinkybes, kurių nenustačius byloje negali būti priimtas galutinis sprendimas. Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismo įpareigojimas žemesnės instancijos teismui priimti byloje sprendimą tik nustačius sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, negali būti traktuojamas kaip nekaltumo prezumpcijos ar kitų baudžiamojo proceso principų pažeidimas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kaltinamojo S. K. (S. K.) kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Dalia Bajerčiūtė
Gintaras Goda
