I. J. pagal BK 300 str., 228 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-213-511/2023

Teisminio proceso Nr. 1-07-0-00006-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.29.1.1; 2.1.7.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,

nuteistajai I. J., jos gynėjui advokatui Vidui Vilkui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. J. gynėjo advokato Vido Vilko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. išteisinamasis nuosprendis ir I. J. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. spalio 9 d. dalyvių sąrašo) 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. sausio 10 d. dalyvių sąrašo) 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 125 MGL (6250 Eur) dydžio bauda.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu I. J. buvo išteisinta kaip nepadariusi nusikaltimų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. I. J. nuteista už tai, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. būdama Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir VAITĮPS) narė, turėdama tikslą eiti nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. įsteigto VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose pirmininko pareigas, 2019 m. spalio 9 d. pažeisdama VAITĮPS įstatų 69 punkte bei VAITĮPS Tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. VA3-15(19) patvirtintų Vilniaus pataisos namuose skyriaus nuostatų 14 punkte įtvirtintą profesinės sąjungos narių balsavimo ir sprendimų priėmimo tvarką, Vilniaus pataisos namų patalpose pasirašė šio susirinkimo dalyvių 2019 m. spalio 9 d. sąraše turinčių balsavimo teisę šios profesinės sąjungos narių R. L., V. S. (V. S.), E. M., A. J., S. V., A. A., A. J. (A. J.), P. U. (P. U.), K. T., A. V. (A. V.), V. T. (V. T.), O. Š., A. K. vardu, taip suklastodama šių žmonių parašus ir atimdama šiems susirinkimo dalyviams teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią. Suklastojusi minėtą dalyvių sąrašą ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, minėtą sąrašą kaip būtiną dokumentą susirinkimo protokolui surašyti ir tokio protokolo priedą ji perdavė susirinkimo pirmininkui V. B., kuris I. J. pateikto sąrašo pagrindu 2019 m. spalio 9 d. protokolu Nr. VA3-8(19) užfiksavo, kad balsavime dalyvavo 35 nariai, iš kurių 34 balsavo už I. J. (L.) kaip pirmininkės kandidatūrą, o 35 balsavo už jo kaip pirmininko pavaduotojo kandidatūrą, bei perdavė šiuos dokumentus į VAITĮPS buveinę, patvirtindamas įvykusio susirinkimo ir priimtų sprendimų faktą. I. J. suklastotų dokumentų pagrindu ji tapo VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose pirmininke ir įgijo atitinkamą statusą, teises bei įgaliojimus, o V. B. tapo šio skyriaus pirmininko pavaduotoju ir įgijo atitinkamą statusą.

2. Taip pat I. J., žinomai suklastotų dokumentų pagrindu tapusi VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose pirmininke, 2020 m. sausio 10 d. pažeisdama VAITĮPS Tarybos 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. VA3-15(19) patvirtintų Vilniaus pataisos namuose skyriaus nuostatų 14 punkte įtvirtiną sprendimų priėmimo tvarką, Vilniaus pataisos namų patalpose pasirašė šio susirinkimo dalyvių 2020 m. sausio 10 d. sąraše turinčių balsavimo teisę šios profesinės sąjungos narių Z. S. (Z. S.), A. J., K. D., P. U., A. R., D. G., R. S., J. D. (J. D.), R. L., A. V., M. O. (M. O.), D. P., Z. S., K. P., J. B., G. B., Z. K. (Z. K.), M. L. (M. L.), A. J. (A. J.), A. D. (A. D.), A. A., A. J., A. D. (A. D.), D. B., K. T., S. P.-J., V. Š. (V. Š.), I. P., V. A., A. K. ir A. Č. (A. Č.) vardu, taip suklastodama šių žmonių parašus ir taip atimdama šiems susirinkimo dalyviams teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią. Suklastojusi minėtą dalyvių sąrašą ir tęsdama savo nusikalstamą veiką, minėtą sąrašą kaip būtiną dokumentą susirinkimo protokolui surašyti ir tokio protokolo priedą ji perdavė susirinkimo pirmininkui V. B., kuris I. J. pateikto sąrašo pagrindu 2020 m. sausio 10 d. protokolu Nr. VA2-4(20)2019 užfiksavo, kad balsavime dalyvavo 70 narių, iš kurių 69 balsavo už E. M. kaip VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose delegatės (atstovės) kandidatūrą, bei perdavė šiuos dokumentus į VAITĮPS buveinę, patvirtindamas įvykusio susirinkimo ir priimto sprendimo faktą. I. J. suklastotų dokumentų pagrindu E. M. tapo VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose delegate į Profesinės sąjungos visuotinį delegatų suvažiavimą.

II. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistosios I. J. gynėjas advokatas V. Vilkas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba, netenkinus šio prašymo, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl I. J. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu dėl veikos mažareikšmiškumo, arba, jeigu nebūtų tenkintas nė vienas pirmiau nurodytų prašymų, pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir sumažinti nuteistajai paskirtą bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos sudėties pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistosios veiksmuose buvimo, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, taip pat nuosprendį grindė prielaidomis dėl VAITĮPS Vilniaus pataisos namų narių skaičiaus, dėl neva nuteistosios atlikto susirinkimo dalyvių sąrašuose esančių dalies parašų suklastojimo, rašysenos ekspertizei nenustačius, jog tai atliko nuteistoji.

3.2. VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namų pirmininko ir pavaduotojo rinkimo atveju (aktualu dėl 2019 m. spalio 9 d. susirinkimo dalyvių sąrašo) nenumatyta, kad būtinas susirinkimo narių skaičius kvorumui yra 50 proc. + 1 balsas nuo visų skyriaus narių skaičiaus, o delegato į delegatų suvažiavimą rinkimo atveju – rinkimo, atitinkamai ir kvorumo skaičiavimo, tvarka apskritai nenustatyta. Tokią išvadą pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, iš esmės ėmėsi vertinti ne tai, kas minėtuose Įstatuose ir Nuostatuose įtvirtinta, o tai, kas juose logiška ir nelogiška („atitinkamai nelogiška“, „iš čia sektų visiškai nelogiška teorinė galimybė“), bei tuo pagrindu darė visiškai minėtų dokumentų teksto neatitinkančias interpretacijas, sutapatino dvi skirtingas sąvokas „atstovas“ ir „delegatas“, be to, papildomai vadovavosi aplinkybėmis, kurios nieko bendro su susirinkimų kvorumu neturi.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad delegatų išrinkimo tvarka nei Įstatais, nei Nuostatais nenustatyta, ėmėsi vertinti Įstatais įtvirtintą atstovų išrinkimo tvarką (Įstatų 71 punktas) ir taip padarė nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje aktualiam 2020 m. sausio 10 d. susirinkimo dalyvių sąrašui ir kvorumo klausimui taikytinos nuostatos dėl atstovų išrinkimo. Apeliacinės instancijos teismas atstovo išrinkimo tvarką sutapatino su skyriaus pirmininko išrinkimo tvarka. Papildomai pažymėtina ir tai, jog tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (VAITĮPS 2017 m. liepos 4 d. raštas „Dėl atstovų išrinkimo“), tiek liudytojo V. B. parodymai patvirtina, kad VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namų atstovė nuo 2017 m. balandžio 19 d. buvo I. J., todėl tai dar kartą patvirtina, jog 2020 m. sausio 10 d. susirinkime buvo renkamas ne atstovas, o delegatas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kokiame kontekste protokolo 4 punkto sakinys yra vartojamas, ir atitinkamai klaidingai interpretuoja jo turinį. Šiuo punkto sakiniu turimas omenyje negalimumas surinkti visų narių (konkretaus) susirinkimo metu, o ne apskritai visų pataisos namų narių.

3.4. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas išvadą, kad „pirmininko, pavaduotojo ir atstovo / delegato rinkimams reikėjo surinkti visų Vilniaus pataisos namuose dirbančių narių balsų daugumą 50 proc. + 1 balsas“, nurodo, jog tai patvirtina ir V. B. pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad už kandidatą turi balsuoti daugiau nei pusė profesinės sąjungos narių. Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ir V. B. parodymai patvirtina vadinamąją „50 proc. + 1 balsas“ kvorumo formulę, visiškai ignoruoja tą faktinę aplinkybę, jog nei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, nei apklaustas teisme V. B. niekada nėra patvirtinęs, kad susirinkimams pripažinti įvykusiais, t. y. būtinam kvorumui, reikia visų Vilniaus pataisos namuose dirbančių narių dalyvavimo.

3.5. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl susirinkimų kvorumo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka ir priimti teisingą procesinį sprendimą, taip padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3.6. Kasatorius kvestionuoja, ar 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. susirinkimų dalyvių sąrašai, net pripažinus, kad jais yra fiksuotas narių kvorumas, gali būti vertinami kaip dokumentai, t. y. ar pats sąrašas net su jame esančiu fiksuotu narių kvorumu yra pasiekęs tokį jame fiksuotų duomenų lygmenį, jog vienareikšmiškai gali būti vertinamas kaip dokumentas, sukėlęs juridiškai reikšmingus faktus.

3.7. Kasatoriaus nuomone, priežastinis ryšys tarp susirinkimo dalyvių sąrašo ir susirinkimo protokolų, kuriais įtvirtinami (fiksuojami) susirinkimo rezultatai, yra pernelyg nutolęs savo juridine sąsaja, nelemia tiesioginio priežastinio ryšio vienas tarp kito, todėl vien susirinkimų dalyvių sąrašas (sąrašai) neatitinka dokumentams, už kurių klastojimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė, keliamų reikalavimų ir neatitinka dokumento, nurodyto BK 300 straipsnio prasme, statuso.

3.8. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra grindžiamas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 21 d. specialisto išvada Nr. 11-1586 (20). Minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, kad 2019 m. spalio 9 d. susirinkimo dalyvių sąraše nuteistoji pasirašė tik už vieną asmenį – už R. L., o dėl kitų kaltinamajame akte nurodytų 12-os asmenų nenustatyta, jog pasirašė nuteistoji. Be to, įvertinus R. L. parodymus, duotus 2022 m. balandžio 25 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pažymėtina, kad liudytoja patvirtino, jog „būčiau balsavusi už I. J.“, „jokios nei moralinės, nei kitokios žalos nepatyriau dėl to, jog už mane buvo pasirašyta“.

3.9. Pasisakant dėl 2020 m. sausio 10 d. susirinkimo dalyvių sąrašo, specialisto išvadoje nurodyta, kad nuteistoji pasirašė už 20 asmenų, o dėl kitų kaltinamajame akte nurodytų 11-os asmenų nenustatyta, jog pasirašė nuteistoji. Darytina išvada, kad vienas balsas 2019 m. spalio 9 d. susirinkimo atveju niekaip negali būti pripažintas patvirtinusiu susirinkimo dalyvių kvorumą. Analogiškai ir dėl dvidešimties balsų 2020 m. sausio 10 d. susirinkimo atveju negali būti pripažinta buvus patvirtintą susirinkimo dalyvių kvorumą. Taigi darytina bendra išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. susirinkimų dalyvių sąrašus dokumentais BK 300 straipsnio 1 dalies prasme ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neišsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.

3.10. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, pripažindamas, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. susirinkimų metu VAITĮPS Vilniaus pataisos namų narių skaičius buvo 150, kita vertus, darydamas išvadą, jog I. J., susirinkimo dalyvių sąrašuose pasirašydama už kitus asmenis, taip įtvirtindama susirinkime dalyvavusių asmenų kvorumą nuo šio skaičiaus, veikė tiesiogine tyčia, vadovavosi prielaidomis, spėlionėmis, o ne neginčytinai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (įrodymais).

3.11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas specialisto išvadą bei liudytojo V. B. ir nuteistosios parodymus, padarė išvadą, kad nekyla abejonių, jog išteisintoji suklastojo visus jai inkriminuojamus įrašus 2019 m. ir 2020 m. sąrašuose (skundžiamo nuosprendžio 26 punktas). Apeliacinės instancijos teismo šiuo aspektu padaryta išvada dėl visų inkriminuotų parašų suklastojimo, net esant specialisto išvadai, kad nenustatyta, jog I. J. juos suklastojo, apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais nuteistosios kaltę, o prielaidomis ir spėlionėmis.

3.12. Šioje byloje nagrinėjimo ribas apibrėžiančiu kaltinamuoju aktu apskritai nebuvo inkriminuojamas dokumentų (2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. susirinkimų dalyvių sąrašų) suklastojimas būtent kvorumo įtvirtinimo aspektu. Kaltinamojo akto esmę sudarė minėtų susirinkimų dalyvių sąrašų suklastojimas pasirašant už konkrečius asmenis, taip jiems atimant teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią. Taigi, apeliacinės instancijos teisme kaltinimas savo esme, turiniu buvo transformuotas ir apeliacinės instancijos teismo vertinamas kita, teisiškai platesne ir kitą kaltinimo sudėtį sudarančia prasme (apimtimi), taip padarant esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl kurio apeliacinės instancijos teisme buvo suvaržytos išteisintosios I. J. teisės, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą.

3.13. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas įrodymais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu surinktus duomenis, apsiribojo iš esmės formaliu pagrindu, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis BPK 154 straipsnyje nustatytų duomenų rinkimas buvo leistas vadovaujantis tuo pagrindu, kad byloje buvo atliekamas tyrimas dėl apysunkio nusikaltimo (BK 228 straipsnio 1 dalis), dėl kurio BPK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė taikyti asmenų pokalbių kontrolę. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad ikiteisminiame tyrime jokios veikos nebuvo perkvalifikuotos, atitinkamai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį pradėtas minėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalies veiką nutrauktas, paliekant veikos tyrimą pagal BK 300 straipsnį.

3.14. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog BPK 154 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės šioje byloje buvo taikytos teisėtai, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas pagal BK 228 straipsnį pripažintinas tik kaip formalus, kuris suteiktų teisę ikiteisminiame tyrime kreiptis dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės sankcionavimo. Tai patvirtino aplinkybės, kad jokie procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime dėl šios veikos nebuvo atliekami, ikiteisminis tyrimas baigtas ir kaltinimas pateiktas tik pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, prieš tai nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl BK 228 straipsnio 1 dalies. Nuo pat pradžių ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams buvo žinoma, kad galimai padaryta veika yra susijusi ne su I. J., kaip Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnės, statusu ar veikla, o su profesinės sąjungos veikla, kas neatitinka nei BK 228 straipsnio 1 dalyje, nei BK 230 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų subjektų apibrėžimo.

3.15. Darytina išvada, jog ikiteisminį tyrimą vykdantiems ir kontroliuojantiems pareigūnams teisės aktų nuostatos yra žinomos, vadinasi, buvo žinoma ir suprantama tai, kad profesinės sąjungos veikla yra grindžiama visuomeniniais pagrindais, o ne valstybės tarnybos ar jai prilygintos veiklos pagrindais, taip pat tai, kad profesinės sąjungos padalinio pirmininkė neturi atitinkamų administracinių įgaliojimų ir neturi teisės veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu bei neteikia viešųjų paslaugų. Kitaip tariant, buvo žinoma ir suprantama, kad I. J., kaip pareigūnės, statusas niekaip priežastiniu ryšiu nesusijęs su jos vykdoma visuomenine veikla VAITĮPS Vilniaus pataisos namuose skyriuje. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pradėtas dirbtinai sutapatinus nuteistosios einamas pareigūno pareigas su jos galimai padaryta nusikalstama veika visai kitoje, su tarnyba nesusijusioje (profesinės sąjungos) veikloje. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu neturėjo teisinio pagrindo nuteistosios kaltės grįsti ikiteisminiame tyrime neteisėtai (BPK 20 straipsnio 4 dalis) ir ne įstatymo įtvirtinta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalis) surinktais duomenimis ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

3.16. Netgi darant prielaidą, kad nuteistosios veika pripažintina įrodyta, kartu darytina išvada, kad pagal veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, pasireiškimą ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, jog, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (t. y. ultima ratio) taikymas, todėl nuteistosios veika bet kokiu atveju turi būti pripažinta mažareikšme, nuteistoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla nutrauktina.

3.17. Nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė, kad abi nuteistajai paskirtos baudos subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, tačiau iš esmės galutinės subendrintos baudos dydis (125 MGL) yra artimas ne daliniam sudėjimui, o dviejų paskirtų baudų sudėjimui, tai sudarytų 150 MGL. Galutinė paskirtos baudos suminė išraiška yra 6250 Eur, tai nuteistajai, iki 2024 m. lapkričio 20 d. esančiai vaiko priežiūros atostogose ir gaunančiai tik motinystės išmoką, reikštų nepakeliamą ir neįvykdomą bausmės dydį. Pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžiu paskirdamas tiek už atskirą nusikalstamos veikos epizodą 75 MGL dydžio baudą, tiek subendrintą galutinę 125 MGL dydžio baudą, paskyrė nuteistajai pernelyg griežtą bausmę, taip neteisingai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atitinkamai nuosprendžio dalis dėl bausmės dydžio keistina, mažinant paskirtą bausmę.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios I. J. gynėjo V. Vilko kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Dėl to tie nuteistosios gynėjo kasaciniame skunde dėstomi teiginiai ir argumentai, kuriais ginčijamos atskiros pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismų sprendimų išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl įrodymų leistinumo ir įrodymų vertinimo

6. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistoji I. J. suklastojo VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose susirinkimo dalyvių sąrašus, be kitų duomenų, grindžiama ir 2020 m. birželio 10 d., 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų I. J. telefoninių pokalbių su kitais asmenimis duomenimis.

7. Nuteistosios gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams buvo žinoma, jog galimai padaryta veika yra susijusi ne su I. J., kaip Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnės, statusu ar veikla, o su profesinės sąjungos veikla, o tai neatitinka nei BK 228 straipsnio 1 dalyje, nei BK 230 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų subjektų apibrėžimo. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį pradėtas dirbtinai sutapatinus nuteistosios einamas pareigūno pareigas su jos galimai padaryta nusikalstama veika visai kitoje, su tarnyba nesusijusioje (profesinės sąjungos) veikloje.

8. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, slaptai renkant informaciją apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, gali būti apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl, reguliuojant teisinius santykius, susijusius su slapto informacijos rinkimo priemonių naudojimu, taip pat jas taikant ir vertinant gautų duomenų teisėtumą, svarbu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo. Slaptos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, savaime nelaikytinos konstituciškai nepagrįstu žmogaus teisės į privatumą ribojimu, taip pat neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, jeigu: 1) jos yra nustatytos įstatymu; 2) jos būtinos demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti Konstitucijos ginamas ir saugomas vertybes; 3) jomis nėra paneigiama žmogaus teisės į privatumą prigimtis ir esmė; 4) jos yra proporcingos siekiamam tikslui. Įstatymų nustatytos institucijos, taikydamos šias priemones, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečią situaciją, nustatyti, ar yra pakankamas atitinkamos priemonės taikymo faktinis pagrindas, išsiaiškinti, ar negalima tų pačių tikslų pasiekti neįsiterpiant į privatų žmogaus gyvenimą, arba, jeigu toks įsiterpimas yra neišvengiamas, užtikrinti, kad žmogaus teisė į privatumą nebūtų apribota labiau, negu būtina minėtam visuomenei reikšmingam ir konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-94-895/2015, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018, 2K-285-976/2018, 2K-129-976/2019 ir kt.).

9. BPK 11 straipsnis įpareigoja baudžiamąjį procesą vykdančius subjektus laikytis proporcingumo principo taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

10. BPK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, nustatytus Baudžiamojo kodekso 1521 straipsnyje, 162 straipsnio 2 dalyje, 170 straipsnyje, 1982 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, arba jeigu yra pavojus, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos.

11. Taigi, pripažįstant BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis įrodymais, nepakanka apsiriboti vien tik atliekant ikiteisminį tyrimą formaliu veikos kvalifikavimu, o turi būti įvertinta, ar buvo pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą būtent tokį nusikaltimą, ir būtina įvertinti šių priemonių proporcingumą siekiamam tikslui.

12. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad, remiantis Kriminalinės žvalgybos valdybos 1-ojo skyriaus specialistės S. M. 2020 m. vasario 13 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnė I. J. galimai klastoja dokumentus, t. y. VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose susirinkimo dalyvių sąrašus, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį. Prokuroras kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas taikyti dėl I. J. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą bei kaupimą, motyvuodamas, kad galimai suklastoti profesinės sąjungos narių susirinkimų protokolai sudarė pagrindą I. J. tapti profesinės sąjungos skyriaus vadove, narių atstove, spręsti kitus su pareigūnų interesais susijusius klausimus, o E. M. sudarė galimybes tapti atstove delegatų susirinkime. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 18 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. nutartimis, vadovaujantis tuo, kad byloje buvo atliekamas tyrimas dėl apysunkio nusikaltimo (BK 228 straipsnio 1 dalis), leista ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., kiekvieną dieną, ištisą parą, klausytis I. J. ir E. M. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti, siekiant patvirtinti arba paneigti ikiteisminio tyrimo metu surinktą informaciją apie galimą parašų klastojimą, o faktui pasitvirtinus, nustatyti I. J. ir E. M. vaidmenį nusikalstamoje veikoje, iniciatyvumą ir kitą reikšmingą informaciją.

13. Pažymėtina, kad veika, nustatyta BK 228 straipsnio 1 dalyje, yra apysunkis nusikaltimas ir dėl šios kategorijos nusikalstamų veikų BPK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė taikyti asmenų pokalbių kontrolę, tačiau iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį faktiškai pradėtas ir buvo atliekamas dėl profesinės sąjungos narių, kurie pagal BK 230 straipsnio nuostatas aiškiai negalėjo būti BK 228 straipsnyje nustatytos veikos subjektais, profesinės sąjungos veikloje galimai padarytos nusikalstamos veikos – profesinės sąjungos skyriaus susirinkimo protokolo (susirinkimo dalyvių parašų) suklastojimo, taigi, kaip pagrįstai teigia kasatorius, sutapatinus nuteistosios einamas Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūno pareigas su jos veikla profesinėje sąjungoje. Iš to išplaukia, kad jau pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo aišku, jog galimai padaryta nusikalstama veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius ir negali būti kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika yra nesunkus nusikaltimas, kuris neįtrauktas į nusikalstamų veikų kategoriją, dėl kurios galima taikyti BPK 154 straipsnyje nustatytas procesines prievartos priemones. Apie pavojų, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos, nei prokuroro teikime, nei ikiteisminio tyrimo teisėjo teismo nutartyje nurodyta nebuvo.

14. Be to, netgi neatsižvelgiant į aiškią teisinę klaidą, pradiniame ikiteisminio tyrimo etape galimai padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip apysunkį nusikaltimą, pagal siekiamą tikslą – išsiaiškinti dėl profesinės sąjungos susirinkimų, kuriuose turėjo būti sprendžiami profesinės sąjungos vidaus klausimai – skyriaus pirmininko ir delegato į profesinės sąjungos susirinkimą išrinkimas, taikant BK pirmiau minėtas procesines prievartos priemones – net 6 mėnesius kiekvieną dieną, ištisą parą, klausantis asmenų telefoninių pokalbių, darant jų įrašus ir kt., buvo aiškiai pažeistas šių priemonių taikymo proporcingumo principas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad dėl tokių veikų įsiterpimas į asmenų privatų gyvenimą tokia apimtimi, be to, atsižvelgiant į tai, kad jas galima išaiškinti ir naudojant kitas priemones, aiškiai nebuvo proporcingas siekiamam tikslui.

15. Taigi, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo metu gautų BPK 154 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais, apeliacinės instancijos teismas apsiribojo vien formaliai pateiktu veikų, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kvalifikavimu, tačiau nevertino, ar šie duomenys buvo gauti išties esant pagrindui manyti, kad rengiamas, daromas ar padarytas labai sunkus, sunkus ar apysunkis arba minėtame straipsnyje nurodytas nesunkus nusikaltimas, arba esant pavojaus grėsmei, kad nukentėjusiajam, liudytojui ar kitiems proceso dalyviams arba jų artimiesiems bus panaudotas smurtas, prievartavimas ar kitokios neteisėtos veikos, be to, neatsižvelgė, ar konkrečiu atveju pirmiau minėtos priemonės, kuriomis apribojama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, proporcingos siekiamam tikslui. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, pripažintina, jog apeliacinės instancijos teismas, savo išvadas grįsdamas 2020 m. liepos 31 d. ir 2020 m. rugsėjo 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų telefoninių pokalbių turiniu, nesilaikė įrodymų leistinumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

16. Kita vertus, iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, jog nuteistoji I. J. padarė jai inkriminuotas veikas, iš esmės rėmėsi kitų – leistinai gautų įrodymų visuma, juos susiejęs į vieną loginę grandinę, tai yra duomenimis apie bendrą suklastotų parašų skaičių; specialisto išvada, patvirtinančia, kad didžiąją dalį įrašų darė būtent I. J.; tuo, kad antrojo parašus rinkusio asmens – V. B. – parašų klastojimo faktas nenustatytas, nors taip pat buvo tiriamas; liudytojų parodymais, kad jie niekam nebuvo davę sutikimo pasirašyti jų vardu ir nežino, kaip sąrašuose atsirado jų pavardės; kad suklastoti būtent tų asmenų, kurių parašus įsipareigojo rinkti I. J., parašai, kad būtent ji buvo suinteresuota rinkimų rezultatais ir nenustatytas nė vieno kito asmens motyvas klastoti parašus; kad V. B. parodė, jog suklastotus parašus gavo būtent iš I. J., kuri parašus surinko per neįmanomai trumpą laiką – 3 valandas, įskaitant ir iš asmenų, kurie dirbo skirtingose pamainose ar buvo atostogose. Šios apeliacinės instancijos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotas veikas pagrįstos nuosprendyje išdėstytais įrodymais ir jų vertinimu, atitinkančiu BK 20 straipsnyje keliamus reikalavimus; jos yra logiškos ir įtikinančios. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bylos faktus, iš esmės padarė teisingas išvadas, kadangi leistini byloje surinkti įrodymai jas pakankamai pagrindžia. Tuo tarpu pirmiau aptartais duomenimis, kurie gauti pažeidžiant įrodymų leistinumo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik papildomai, t. y. darydamas išvadas, jog užfiksuoti telefoniniai pokalbiai atskleidžia išteisintosios suinteresuotumą vykstančiu tyrimu, jos duotų parodymų nenuoširdumą. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šių duomenų pašalinimas nekeičia išvadų dėl apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytų faktų.

Dėl BK 300 straipsnio taikymo

17. Kasatorius nesutinka, kad 2019 m. spalio 9 d. ir 2020 m. sausio 10 d. susirinkimų dalyvių sąrašai gali būti vertinami kaip dokumentai BK 300 straipsnio prasme, nes, atsižvelgiant į juose fiksuotų duomenų lygmenį, vienareikšmiškai negali būti vertinama, kad šie dokumentai sukėlė teisiškai reikšmingus faktus.

18. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad BK 300 straipsnio dalykas gali būti ne tik dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2013), bet ir privačių asmenų sukurti dokumentai, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokie dokumentai gali būti ir profesinės sąjungos veikloje sukurti dokumentai. Dokumentu laikomas kiekvienas rašytine forma (popieriuje, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje) padarytas įrašas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Todėl suklastotais ar netikrais dokumentais turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami melagingam faktui paliudyti. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis nustato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-90-1073/2023 ir kt.).

20. Pažymėtina, kad nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formalioji. Tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-90-1073/2023 ir kt.).

21. Kaip minėta, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, nuteistoji I. J. suklastojo profesinės sąjungos skyriaus susirinkimuose dalyvavusių profesinės sąjungos narių sąrašus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tiek 2019 m. spalio 9 d., tiek 2020 m. sausio 10 d. susirinkimo dalyvių sąrašuose nėra grafų, kuriose atsispindėtų balsavimo rezultatas, ir šie sąrašai patvirtina ne profesinės sąjungos narių balsavimo, bet jų dalyvavimo susirinkime faktą; VAITĮPS įstatai nenustato kvorumo susirinkimo profesinės sąjungos skyriaus pirmininkui ir delegatui išrinkti, o VAITĮPS Vilniaus pataisos namuose skyriaus nuostatuose kvorumas profesinės sąjungos skyriaus pirmininkui ir delegatui išrinkti taip pat nenustatytas. Pagal tai teismas nusprendė, kad I. J. veiksmai, susirinkimo dalyvių sąrašuose pasirašant minėtos profesinės sąjungos narių vardu, objektyviai negalėjo sukelti jokių teisiškai reikšmingų pasekmių, šie sąrašai nepatvirtina jokių juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, todėl nėra dokumentai, už kurių klastojimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė.

22. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutiko, nustatęs, kad susirinkimo dalyvių sąrašai patvirtina susirinkimuose dalyvavusių asmenų skaičių, pakankamą tam, kad rinkimai apskritai įvyktų; šie sąrašai patvirtina reikšmingą faktą – susirinkime dalyvavusių asmenų kvorumą, todėl atitinka dokumento, kaip jis suprantamas BK 300 straipsnio prasme, statusą.

23. Tiek kasaciniame skunde, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose nemažai vietos skiriama profesinės sąjungos dokumentų – profesinės sąjungos įstatų ir jos skyriaus nuostatų aiškinimui. Teismai skirtingai traktavo kvorumo susirinkimui įvykti ir sprendimams priimti klausimus, tačiau nagrinėjamu atveju svarbiausia yra tai, kad, kaip byloje nustatyta, šie sąrašai buvo sudėtinė susirinkimų protokolų dalis, ir kartu su susirinkimo protokolu jie melagingai patvirtino ne tik sąrašuose nurodytų asmenų dalyvavimo susirinkimuose faktą, bet kartu ir išrinkimo pirmu atveju profesinės sąjungos skyriaus pirmininko bei pavaduotojo, o antru atveju – delegato į Profesinės sąjungos visuotinį delegatų suvažiavimą – faktus. Šie dokumentai buvo perduoti į VAITĮPS buveinę kaip patvirtinantys susirinkimų įvykimo ir juose priimtų sprendimų faktus, ir tokiu būdu I. J. suklastotų dokumentų pagrindu tapo VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose pirmininke ir įgijo atitinkamas teises bei įgaliojimus, V. B. tapo šio skyriaus pirmininko pavaduotoju, o E. M. – VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose delegate į Profesinės sąjungos visuotinį delegatų suvažiavimą, kuris yra aukščiausias atitinkamos profesinės sąjungos organas, bei įgijo teisę balsuoti priimant profesinei sąjungai svarbius sprendimus. Taigi, nuteistosios veikomis buvo daroma įtaka teisiniams santykiams profesinės sąjungos veikloje ir juose dalyvaujančių asmenų teisėms bei pareigoms. Todėl šiuo atveju susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašai laikytini BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytu dokumentu, už kurio suklastojimą taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

24. Kasatorius alternatyviai prašo atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, prašymą grįsdamas tuo, kad dėl išrinkimo skyriaus pirmininke nuteistoji daugiau teisių ir pareigų neįgijo; delegate į Visuotinį profesinės sąjungos delegatų susirinkimą išrinkta E. M. šiame susirinkime nedalyvavo; asmenys, kurių parašai suklastoti, pretenzijų dėl moralinės ar kitokio pobūdžio žalos nepareiškė ir tokios žalos nepatyrė, o vėliau jokių skundų dėl jų balsavimo teisių pažeidimo nepateikė. Šis gynėjo prašymas atmestinas.

25. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

26. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) požymius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-489/2020).

27. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes, iš asmenų, kurių parašai buvo suklastoti, tik septyni asmenys pritarė suklastotų balsavimų rezultatams, tuo tarpu vienu atveju buvo suklastoti trylika, o kitu – trisdešimt vienas parašas; didžioji dalis asmenų, sužinoję apie jų parašų klastojimą, reagavo neigiamai, o dalis net prarado pasitikėjimą profesine sąjunga. Todėl su gynėjo argumentais dėl veikos mažareikšmiškumo nesutiktina. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad nuteistosios padarytos veikos yra mažareikšmės ir dėl to ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl bausmės

28. Kasatorius teigia, kad nuteistajai, esančiai motinystės ir vaiko priežiūros atostogose, paskirta per griežta tiek už atskiras veikas, tiek subendrintoji bausmė, bausmė nuteistajai yra nepakeliama, todėl prašoma ją sušvelninti.

29. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas, kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

30. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą teismas skiria nuo 50 iki 2000 MGL dydžio baudą. Nagrinėjamu atveju I. J. nuteista už du nesunkius nusikaltimus. Už kiekvieną jų nuteistajai paskirtos 75 MGL dydžio baudos, t. y. artimos minimalioms įstatymo nustatytoms, o subendrintoji bausmė paskirta nepažeidžiant BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų. Todėl švelninti nuteistajai paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistosios I. J. gynėjo advokato Vido Vilko kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė

Eligijus Gladutis