A. N. pagal BK 176 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-230-511/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24434-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

išteisintajam A. N. ir jo gynėjui advokatui Dariui Butvilavičiui,

nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų B. O. G., A. G., A. G., S. G., V. G. atstovui advokatui Aivarui Alimui,

civilinės atsakovės UAB „L“ atstovui R. P.,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų B. O. G., A. G., A. G., S. G., V. G. atstovo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendžiu A. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų B. O. G., A. G., A. G., S. G. ir V. G. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, o jų prašymas priteisti advokato pagalbos išlaidų atlyginimą atmestas.

Civilinei atsakovei UAB „L“ solidariai iš nukentėjusiųjų - civilinių ieškovų B. O. G., A. G., A. G., S. G. ir V. G. priteista 3630 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės ir nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų B. O. G., A. G., A. G., S. G., V. G. atstovo advokato Aivaro Alimo apeliaciniai skundai atmesti. Civilinei atsakovei UAB „L“ iš nukentėjusiųjų - civilinių ieškovų B. O. G., A. G., A. G., S. G. ir V. G. priteista po 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi nukentėjusiųjų atstovo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, išteisintojo ir jo gynėjo, civilinio atsakovo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. N.

1.1. 2018 m. gegužės 22 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), UAB „L“ medienos apdirbimo ceche, būdamas UAB „L“ gamybos vadovas ir pagal 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, atestuotas pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą (pažymėjimo D Nr. (duomenys neskelbtini)), žinodamas, kad nuo lauke esančios ventiliacijos sistemos - medžio dulkių ir skiedrų siurblio metalinės platformos aikštelės, 2,7 metrų aukštyje yra dalinai pašalinta kolektyvinė apsaugos priemonė – aptvaras, nesiėmė priemonių šios pavojingos darbo zonos laikinai aptverti ar pažymėti įspėjamaisiais ženklais, kad kiti darbuotojai – medienos obliavimo įrenginio operatoriai, norėdami pratęsti gamybos procesą, pagal senai susiklosčiusią praktiką, nesant šaltkalvio, nepatektų ant platformos ir patys neatliktų laikinų prakiurusio ventiliacijos vamzdyno remonto darbų, taip pažeidė: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1-3 dalių reikalavimus - „1. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės; 2. <...> Konkretūs darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai darbo vietų įrengimui įmonės statiniuose ir įmonės teritorijoje nustatomi projektuojant įmones, jų padalinius ar darbo vietas, įvertinant naudojamų darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimus, darbo, gamybos pobūdį, vadovaujantis Darboviečių įrengimo bendraisiais nuostatais ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, iš jų – higienos normomis; 3. Darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais.“; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 patvirtintų Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų (toliau - Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai) 15.1. punkto reikalavimus - „Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti numatytos priemonės, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai ir sveikatai. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos.“;

1.2. neužtikrino ir nekontroliavo, kad darbuotojai, periodiškai atliekantys laikinus prakiurusio pjuvenų išmetimo vamzdyno remonto (sandarinimo) darbus, būtų instruktuoti ir apmokyti darbui aukštyje, jiems išduotos asmeninės apsaugos priemonės ir jomis jie naudotųsi atlikdami darbus ant neaptvertos platformos aikštelės 2,7 metrų aukštyje, taip pažeidė: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies reikalavimus - „3. Darbdavio paskirti asmenys, juridinio asmens darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai ar fiziniai asmenys, atliekantys darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ar jų dalį, turi atitikti socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir turėti darbui reikalingas priemones. Šių asmenų pareiga yra rengti pasiūlymus dėl prevencinių priemonių, skirtų darbuotojų apsaugai nuo traumų ir profesinių ligų, koordinuoti tokių priemonių įgyvendinimą ir kontroliuoti, kaip įmonės darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų.“; 25 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktų reikalavimus – „3) atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, <...>“; „6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami juos priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarką.“; 28 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus – „1. Kolektyvinių darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įrengimas darbo vietose ir (ar) darbo patalpose turi būti numatomas darbo ar gamybos technologinių procesų projektavimo metu, įvertinant darbo ar gamybos procesuose naudojamas medžiagas, darbo priemones ir galimus rizikos veiksnius. Pasikeitus darbo, technologiniams procesams ar pradėjus naudoti medžiagas, darbo priemones, darbdavys, įvertinęs profesinę riziką, prireikus tobulina esamas ir (ar) įrengia naujas kolektyvines apsaugos priemones.; 2. Jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio. Asmeninės apsaugos priemonės turi būti pritaikytos darbui, patogios naudoti, neturi sudaryti papildomų pavojų darbuotojų saugai ir atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.“; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų (toliau - Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai) 1 skyriaus 4 dalies reikalavimus - „4. Asmeninė apsaugos priemonė turi būti naudojama, kai negalima išvengti rizikos arba pakankamai jos apriboti kolektyvinėmis apsaugos techninėmis priemonėmis, darbo organizavimo priemonėmis, metodais ar tvarka.“; 2 skyriaus 7 dalies reikalavimus – „7. Darbdavys privalo: 7.1. nemokamai aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis Nuostatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka <...>; 7.3. išduoti darbuotojui asmenines apsaugos priemones, kurios privalo: 7.3.1. apsaugoti nuo galimų kenksmingų, pavojingų veiksnių, esančių darbo aplinkoje, pačios nesukeldamos papildomos rizikos; 7.3.2. atitikti darbo vietoje esančias sąlygas; 7.3.3. atitikti ergonominius reikalavimus ir darbuotojo sveikatos būklę; 7.3.4. tiksliai tikti darbuotojui, atlikus visus būtinus pakeitimus (priderinimus); <...>; 7.7. informuoti darbuotojus, atliekant instruktavimą darbo vietoje, apie naudojamų asmeninių apsaugos priemonių, turinčių atitikti Nuostatų 7.3 ir 7.4 papunkčių reikalavimus, paskirtį ir apie tai, nuo kurių rizikos veiksnių jos saugo; rengti asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo ir naudojimo mokymus ir, jei reikia, demonstravimą; pagrindinius naudojimosi reikalavimus įrašyti į darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas; <...>; 7.11.1. analizuoti ir įvertinti rizikos veiksnius, kurių negalima išvengti ar pašalinti kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis ar kitais būdais;<...>; 7.13.1. sudaryti rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelę, vadovaudamasis Nuostatų 1, 2 ir 3 priedais. Jeigu kenksmingų, pavojingų veiksnių yra daugiau, negu nurodyta Rizikos veiksnių įvertinimo, parenkant asmenines apsaugos priemones darbo vietoje, lentelėje (Nuostatų 1 priedas), darbdavys šią lentelę gali papildyti atskirais neišvardytais veiksniais;“; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų (toliau - Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai) 1 priedo (privalomas) 4 dalies 4.1.5. papunkčio reikalavimus – „Jeigu atliekant konkrečią užduotį kolektyvinę apsaugos priemonę, saugančią nuo nukritimo, reikia laikinai pašalinti, būtina imtis kitų veiksmingų apsaugos nuo kritimo priemonių. Kolektyvinė apsauginė priemonė negali būti pašalinta tol, kol nesiimama kitų apsaugos nuo kritimo priemonių. Užbaigus tokią užduotį, kolektyvines apsaugos priemones, saugančias nuo nukritimo, būtina vėl sumontuoti.“; UAB „L“ direktoriaus 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-5 d. patvirtintos Elektrikui, 7137, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 14 4.25., 4.26. punktų reikalavimus – „4.25. Darbai 1,3 m ar didesniame aukštyje nuo perdengimo arba žemės paviršiau priskiriami darbams, atliekamiems aukštyje. Atliekant šiuo darbus, turi būti naudojamos priemonės, apsaugančios dirbančiuosius nuo kritimo iš aukščio. 4.26. Dirbant aukščiau kaip 1,3 m nuo grunto ar perdengimo paviršiaus, būtina darbo aikštelę aptverti. Jeigu aptverti negalima ar netikslinga, būtina naudoti asmenines apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemones.“; UAB „L“ direktoriaus 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-5 d. patvirtintos Statybininkui, 7121, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 15 4.50. punkto reikalavimus – „4.50. Nesant galimybės įrengti darbo paklotų ir aptvėrimų, darbai aukštyje nuo įvairių neaptvertų konstrukcijų, prie neaptvertų angų, esant darbo vietai aukštyje 1,3 m ir aukščiau, darbai turi būti vykdomi naudojantis saugos diržais. Diržų tvirtinimo vietas turi nurodyti UAB „L“ tiesioginis darbo vadovas.“.

1.3. Dėl šių reikalavimų pažeidimų staklininkas A. G. su padėjėju M. D., atlikdami medienos obliavimo darbus ir pastebėję pjuvenų ištraukimo vamzdžio pratrūkimą, darbo vietoje nesant suvirintojo, pagal susiklosčiusią praktiką siekdami laikinai izoliuoti pratrūkusį vamzdį, užlipo ant lauke esančios ventiliacijos sistemos platformos aikštelės 2,7 metrų aukštyje, kur nuo 2018 m. gegužės 15 d. buvo dalinai pašalinta kolektyvinė apsaugos priemonė – aptvaras; A. G. stovint ant platformos toje vietoje, kur buvo pašalintas aptvaras, ir bandant įtempti ant ventiliacijos vamzdžio uždėtą pakavimo juostą, pastaroji nutrūko, A. G. neišlaikęs pusiausvyros krito nuo platformos ant betoninio grindinio ir patyrė sužalojimus - netaisyklingos formos odos nubrozdinimą veide, kaktos dešinėje pusėje su atitinkamai esančia neintensyvia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, dešinėje priekinėje pažastinėje linijoje I – VII šonkaulių lūžius su priesieninės pleuros sužalojimu bei minkštųjų audinių sužalojimu I šonkaulio lūžio srityje, dešinėje mentės linijoje II – VII šonkaulių lūžius, kraujosruvas po dešinio plaučio viršutinės skilties pleura ir plaučio audinyje, skeveldrinį kairio stipinkaulio apatinio galo lūžį tipinėje vietoje su poslinkiu, kairio alkūnkaulio apatinio galo lūžį, sužalojimų sukeltą sunkų trauminį hemoraginį šoką, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris 2018 m. gegužės 24 d. 6.30 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl komplikacijų baigėsi mirtimi.

II. Kasacinio skundo argumentai

2. Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų B. O. G., A. G., A. G., S. G., V. G. atstovas advokatas A. Alimas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasatorius kasaciniame skunde nurodo:

2.1. Žemesniųjų instancijų teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, nevertino byloje esančių įrodymų visumos, vertino tik atskirus įrodymus ir atskiras jų dalis (pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus), o tai lėmė netinkamą BK 176 straipsnio 1 dalies taikymą, nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos subjekto ir priežastinio ryšio, o kartu ir nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimą.

2.2. Teismai, spręsdami, ar A. N. laikytinas BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektu, vadovavosi tik UAB „L“ direktoriaus 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini); 2013 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. birželio 10 d. įsakymu dėl darbuotojų saugai ir sveikatai pavojingų darbų įmonėje apmokymo ir baigiamųjų žinių patikrinimo, kuriuose A. N. nurodytas kaip atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą. Atsižvelgę į tai, kad paminėtuose dokumentuose nebuvo A. N. parašų, patvirtinančių šių dokumentų jam įteikimą, abu teismai konstatavo, kad jo atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį negalima. Tačiau vien tai, kad UAB „L“ nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių paminėtų dokumentų įteikimą A. N., nesuteikia pagrindo išvadai, jog išteisintasis nėra BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektas. Kiti byloje esantys įrodymais patvirtina, kad UAB „L“ gamybos vadovas A. N. įvykio metu buvo atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, pats A. N. žinojo apie jo, kaip darbo saugos ir sveikatos apsaugos vadovo paskyrimą, jam priskirtas funkcijas ir jas vykdė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-321-303/2019 pateiktus išaiškinimus, dokumentų sąrašas, sprendžiant dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjekto, nėra baigtinis, turi būti vertinami visi šiam klausimui spręsti reikšmingi duomenys.

2.3. Bylą nagrinėję teismai, neatsižvelgė į UAB „L“ darbuotojų, o taip pat paties A. N. parodymus. UAB „L“ darbuotojai patvirtino, kad A. N. darbovietėje atsakingas už darbų saugą, parodė apie darbe nusistovėjusią praktiką ir vidaus taisykles. Pats A. N. parodė, kad nuo 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu buvo paskirtas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą; esant poreikiui atlikdavo diržų patikras; atliekant papildomus darbus, nesusijusius su nuolatinėmis darbuotojo darbo funkcijomis, jis pats pravesdavo instruktažą ką reikia atlikti, padėdavo užsidėti diržus ir parodydavo kur prisikabinti; patvirtino, kad buvo nustatyta tvarka ir nusistovėjusi praktika, jog apie bet kokius įvykius ar nesklandumus gamyboje darbuotojai privalėjo informuoti gamybos vadovą, ir kt. Be to, teismai nevertino liudytojų parodymais patvirtintos aplinkybės, kad A. N. nurodė A. G. patirtas traumas įvardinti kaip buitinio pobūdžio. Pastaroji aplinkybė patvirtina, kad A. N. siekė nuslėpti, jog nelaimė įvyko nesaugioje darbo vietoje. Tokią išvadą leidžia daryti ir faktas, kad Valstybinei darbo inspekcijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) apie įvykį buvo pranešta tik po A. G. mirties. Tai, kad A. N. yra tinkamas BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektas, patvirtina ir teismų konstatuota aplinkybė, jog žuvusysis A. G. turėjo gauti A. N. sutikimą tam, kad galėtų užtaisyti ventiliacijos vamzdį.

2.4. Taigi, išsamiai neįvertinę byloje esančių duomenų visumos, žemesniųjų instancijų teismai padarė klaidingą išvadą, kad A. N. nėra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 176 straipsnyje, subjektas, kartu taip užkirto kelią tinkamai nustatyti A. N. padarytus darbo saugos reikalavimų pažeidimus.

2.5. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad lauke 2,7 metro aukštyje esanti ventiliacijos sistemos platforma nebuvo tinkamai aptverta (nuo 2018 m. gegužės 15 d. buvo laikinai nuimta dalis aptvaro), o patekimas į jos teritoriją nebuvo uždraustas specialiaisiais ženklais, t. y. įvykio metu darbovietė (ventiliacijos sistemos platforma) neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Šį faktą, atlikusi tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo, patvirtino Valstybinė darbo inspekcija, nurodydama, kad buvo padaryti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies ir Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1. punkto reikalavimų pažeidimai. Inspekcija konstatavo, kad nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo priežastis yra platformos neatitikimas darbo saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams bei darbuotojo darbas neapsaugotoje nuo kritimo iš aukščio, aiškiai nepažymėtoje darbo zonoje. Žemesniųjų instancijų teismai Valstybinės darbo inspekcijos atlikto tyrimo išvadų bei nustatytų paminėtų teisės aktų pažeidimų neanalizavo, jais bei nuosekliais teismų praktikos išaiškinimais dėl priežastinio ryšio tarp darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo nustatymo nesivadovavo. Teismai nenustatė, ar nesant nustatytų darbo saugos pažeidimų, t. y. jei ventiliacijos sistemos platforma būtų tinkamai aptverta, o patekimas ant jos būtų uždraustas specialiaisiais ženklais, nagrinėjamo nelaimingo atsitikimo ir jo sukeltų padarinių buvo galima išvengti.

2.6. Iš byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių akivaizdu, kad A. N.

2.7. Abu teismai nelaimingo atsitikimo metu A. G. atliktus veiksmus įvertino kaip pažeidimus, tačiau nebuvo analizuotos galimai padarytų pažeidimų aplinkybės, nevertinti darbuotojų parodymai apie darbe nusistovėjusią tvarką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kai už įrenginių priežiūrą ir remonto darbus atsakingo D. S. nebūdavo darbe, darbuotojai smulkius gedimus tvarkydavo patys. Obliuotojai dirbo dviem pamainomis nuo 6 val. iki 15 val. ir nuo 15 val. iki 24 val. Tiek D. S., tiek A. N. darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 17 val. Taigi, tiek pirmos, tiek antros pamainos darbuotojai kurį laiką dirbdavo, nesant nei D. S., nei A. N., todėl buvo priversti patys šalinti smulkius gedimus. D. S. taip pat patvirtino, kad jo nesant darbe, darbuotojai patys vamzdžius užsandarindavo - laikinai apvyniodavo izoliacija, o jis atlikdavo ilgalaikius remonto darbus. A. N., kaip atsakingas asmuo, turėjo žinoti, kad darbuotojai patys atlikdavo laikiną remontą, nes tai buvo normalu. Darbo metu prakiurus vamzdžiui, buvo būtina jį laikinai juosta užsandarinti, priešingu atveju negalima dirbti, nes visa teritorija butų užteršta pjuvenomis ir ją patiems darbuotojams tektų tvarkyti.

2.8. Liudytojas D. S., kuris nuolat atlikdavo remonto darbus ant tos pačios platformos, patvirtino, kad su darbų sauga buvo supažindintas, diržais naudotis mokėjo, tačiau asmeniškai saugos diržas išduotas nebuvo. Pastarajam žinoma, kad žuvusysis A. G. iškrito per tą pusę, kur nuo senų laikų nebuvo tvorelės palei pastatą. Liudytojas S. M. parodė, kad atlikdami variklio remonto darbus ant minėtos platformos jokių asmeninių saugos priemonių (šalmų, saugos diržų) nenaudojo. Liudytoju apklaustas bendrovėje suvirintoju dirbęs G. S. parodė, kad iškart po įvykio jis tą patį vamzdį užsandarino, apvyniodamas guma rankiniu būdu, tada taip pat nebuvo jokių aptvarų ir jis nedėvėjo saugos diržų. Šių liudytojų parodymų teismai taip pat nevertino, nors jie patvirtina, kad A. G. veiksmai – atsiradusio gedimo tvarkymas, nebuvo išimtinis, tokia per eilę metų nusistovėjusi prakiurusio vamzdžio remonto tvarka buvo žinoma A. N. ir jo toleruojama.

2.9. Nebuvo vertinami ir liudytojo M. D., kuris nelaimingo atsitikimo metu buvo kartu su A. G., parodymai. M. D. parodė, kad gamybos vadovui nesakė, jog eina tvarkyti pratrūkusio vamzdžio, nes tai buvo normalu ir įprasta. Tai, matant ir gamybos vadovui A. N., ne kartą yra darę ne tik jie, bet ir kiti įmonės darbuotojai. Paskutinį kartą prieš įvykį ant ventiliatoriaus aikštelės buvo užlipę ne vėliau nei prieš pora mėnesių, kartais tekdavo užlipti pakeisti ir variklį, tačiau tai buvo retai, kartą per metus. M. D. taip pat teigė, kad įmonėje buvęs kitas šaltkalvis G. A. nurodė patiems susitvarkyti.

2.10. Šių duomenų visuma patvirtina, kad UAB „L“ gedimus iš esmės tvarkė visi darbuotojai, tam nebuvo naudojamos apsaugos ar kitos priemonės, neatsižvelgiant į tai, ar tokios priemonės buvo darbuotojams išduotos ar ne. Tokia darbovietėje susiklosčiusi ydinga praktika buvo toleruojama. A. N., būdamas gamybos vadovas ir atsakingas už darbo saugos reikalavimų laikymąsi, žinodamas kokiomis sąlygomis darbuotojai dirba, nesiėmė jokių priemonių, kad užskirsti kelią nusistovėjusiai praktikai. Taigi, būtent A. N. veiksmai - saugių darbo sąlygų neužtikrinimas - platformos neaptvėrimas ir pavojingos darbo zonos nežymėjimas skiriamaisiais ženklais, sukėlė padarinius – A. G. nukritimą nuo nesaugios platformos ir jo žūtį.

2.11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo padaryti darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai automatiškai neeliminuoja kitų asmenų baudžiamosios atsakomybės, jiems pažeidus darbų saugos teisės aktus ir esant priežastiniam ryšiui tarp jų padarytų veikų ir kilusių padarinių (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-696/2016). Žemesniųjų instancijų teismai šia teismų praktika nesivadovavo, vertino išimtinai tik A. G. įvykio metu neva padarytus darbo saugos pažeidimus, kuriuos konstatavo nevertindami visų byloje esančių aplinkybių, be kita ko, paminėtos nusistovėjusios UAB „L“ praktikos, pagal kurią įrenginių gedimus taisydavo visi darbuotojai vienodomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju net ir konstatavus žuvusiojo A. G. padarytus darbų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, teismai turėjo pareigą nustatyti atsakingo asmens atsakomybę, tačiau iš pirmiau išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad to nepadarė, apsiribojo deklaratyviais, bendro pobūdžio teiginiais.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų B. O. G., A. G., A. G., S. G., V. G. atstovo advokato A. Alimo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 176 straipsnio taikymo

4. Kasatorius nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad A. N. atsakomybė pagal BK 176 straipsnį negalima, nesant parašų dokumentuose, kuriais jam nustatytos pareigos darbų saugos srityje ir teigia, kad vien tai, kad UAB „L“ nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių paminėtų dokumentų įteikimą A. N., nesuteikia pagrindo išvadai, jog išteisintasis nėra BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo subjektas. Kiti byloje esantys įrodymais patvirtina, kad UAB „L“ gamybos vadovas A. N. įvykio metu buvo atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, pats A. N. žinojo apie jo, kaip darbo saugos ir sveikatos apsaugos vadovo paskyrimą, jam priskirtas funkcijas ir jas vykdė.

5. BK 176 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-597/2011, 2K-341/2012, 2K-154/2012, 2K-236/2014). Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai, įstatymų įgyvendinamieji ir įmonių vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo srityje bei sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-572/2013, 2K-355-788/2016). Taigi pripažįstant, kad teisės aktuose nustatyti darbuotojų saugos ar sveikatos reikalavimai buvo pažeisti, būtina nustatyti, kas buvo atsakingas už jų įgyvendinimą, t. y. kada, kam ir kokia apimtimi tokie įgaliojimai buvo suteikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2008).

6. BK 176 straipsnio prasme kaip darbdavys atsako darbdaviui atstovaujantis fizinis asmuo (juridinio asmens vadovas arba darbdavys fizinis asmuo).

7. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką darbdavio įgaliotas asmuo – tai asmuo, kuris dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe norminių aktų laikymąsi (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017).

8. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje trūksta įgaliojimų darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe srityje perdavimą UAB „L“ gamybos vadovui A. N. patvirtinančių įrodymų: UAB „L“ direktoriaus įsakymu patvirtintų gamybos vadovo A. N. pareiginių nuostatų, juose nėra nurodyta jokių su darbų saugos reikalavimų užtikrinimu įmonėje susijusių funkcijų, o kiti A. N. funkcijas šioje srityje apibrėžiantys dokumentai, su kuriais jis būtų buvęs pasirašytinai supažindintas, net ir pakartotinai pirmosios instancijos teismui pareikalavus, nebuvo pateikti. Byloje pateikti UAB „L“ direktoriaus įsakymai, kuriais darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymas pavestas A. N., yra be duomenų, kad A. N. būtų su jais supažindintas; UAB „L“ direktoriaus įsakymas dėl darbuotojų saugai ir sveikatai pavojingų darbų įmonėje apmokymo ir baigiamųjų žinių patikrinimo (pagal mokymo programas), atestavimo komisijos paskyrimo, kuriuo ši komisija buvo sudaryta iš darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistų V. A. ir A. N., taip pat nė vieno iš asmenų nėra pasirašytas. Jokių kitų dokumentų, patvirtinančių pakankamą oficialų šių darbdavio įgaliojimų perdavimą būtent A. N., byloje nėra. Todėl šiuo aspektu A. N. atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, esant pagrįstų abejonių dėl A. N. pareiginių įgaliojimų šiuo darbų saugos reikalavimų užtikrinimo klausimu apibrėžtumo, negalima.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo nėra supažindintas pasirašytinai su lokaliniu teisės aktu, kuriuo darbdavys tam asmeniui perduoda įgaliojimus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, nėra pakankama visais atvejais spręsti, kad tas asmuo nėra veikos, nustatytos BK 176 straipsnyje subjektas. Tokiu atveju reikia įvertinti ir kitas aplinkybes, t. y. ar tam asmeniui šių įgaliojimų faktas, jų apimtis, buvo išaiškinta ir žinoma, ar jis šias funkcijas vykdė, ar jo pareiga užtikrinti darbų saugą neišplaukia iš kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir kt.

10. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad aktualiu bylai laikotarpiu UAB „L“ direktoriaus įsakymu darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymas pavestas A. N.. Be to, jis buvo nustatyta tvarka atestuotas pagal įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto mokymo programą atestuotas. Nors nėra duomenų, kad A. N. su minėtu įsakymu buvo supažindintas, tačiau jis pats teismo posėdyje nurodė, jog nuo 2011 m. gruodžio 2 d. įmonės vadovo įsakymu buvo paskirtas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, neprisimena ar su tuo supažindintas pasirašytinai, bet šias funkcijas vykdė, taip pat, kad jis vadovaudavo darbuotojams atliekant prakiurusio ventiliacijos vamzdyno remonto darbus ir užtikrindavo darbų saugą, o jei jam būtų pranešta, pats būtų dalyvavęs ir užtikrinęs, kad darbai vykdomi saugiai ir nagrinėjamu atveju. Nustatant asmenį, atsakingą už darbų saugą UAB „L“ įvykio metu, teismai šių aplinkybių nevertino, tinkamai nesiaiškino minėtų įgaliojimų perdavimo apimties, iš esmės apsiribodami argumentais, kad A. N. negali būti nusikalstamos veikos, nustatytos BK 176 straipsnį subjektu, nes jo funkcijas šioje srityje apibrėžiantys dokumentai, su kuriais jis būtų buvęs pasirašytinai supažindintas, nebuvo pateikti. Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais.

11. Tačiau atsakomybei pagal BK 176 straipsnį taikyti nustatyti tinkamą šios nusikalstamos veikos subjektą nepakanka, turi būti nustatyta nusikalstama veika (darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas), kaltė (neatsargumas), padariniai (sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe arba kitokie sunkūs padariniai), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

12. Nagrinėjamoje byloje aktualus priežastinio ryšio nustatymo klausimas. Kasatorius teigia, kad būtent A. N. veiksmai - saugių darbo sąlygų neužtikrinimas - platformos neaptvėrimas ir pavojingos darbo zonos nežymėjimas skiriamaisiais ženklais, sukėlė padarinius – A. G. nukritimą nuo nesaugios platformos ir jo žūtį.

13. Pagal byloje nustatytas aplinkybes UAB „L“ staklininkas A. G. su padėjėju M. D., 2018 m. gegužės 22 d atlikdami medienos obliavimo darbus, pastebėję pjuvenų ištraukimo vamzdžio pratrūkimą, savavališkai atliko vamzdžio remontą. Siekdami laikinai izoliuoti pratrūkusį vamzdį, jie užlipo ant lauke esančios ventiliacijos sistemos platformos aikštelės 2,7 metrų aukštyje, nuo kurios 2018 m. gegužės 15 d. dalinai buvo pašalinta kolektyvinė apsaugos priemonė – aptvaras; A. G. stovint ant platformos toje vietoje, kur buvo pašalintas aptvaras, bandant įtempti ant ventiliacijos vamzdžio uždėtą pakavimo juostą, pastaroji nutrūko, o A. G. neišlaikęs pusiausvyros, krito nuo platformos ant betoninio grindinio, patirdamas sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio komplikacijų įvykis ligoninėje baigėsi mirtimi.

14. Byloje nustatyta, kad buvo padaryti darbų saugos reikalavimų pažeidimai - platforma buvo neaptverta, o pavojinga darbo zona nepažymėta skiriamaisiais ženklais, tačiau teismai konstatavo, kad nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp turėjusio užtikrinti platformos atitikimą darbų saugos reikalavimams asmens neveikimo ir A. G. įvykusio nelaimingo atsitikimo padarinių. Teismai sprendė, kad tiesioginis priežastinis ryšys šiuo atveju yra tarp paties A. G. padarytų darbo saugos teisės aktų – UAB „L“ patvirtintos Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos ir Saugos ir sveikatos instrukcijos dirbančiam obliavimo staklėmis reikalavimų dirbti tik tą darbą, kurį jam pavedė tiesioginis darbo vadovas, apie darbui trukdančius pažeidimus bei trūkumus pranešti darbo vadovui ir tokiais atvejais nedirbti, visą laiką būti savo darbo vietoje ir be vadovo leidimo neiti į nepažįstamas cecho ar įmonės vietas, nevaikščioti po darbuotojui nepriskirtus įmonės objektus, visais klausimais aiškintis su tiesioginiu darbo vadovu pažeidimų ir dėl to kilusių pasekmių – šio darbuotojo nukritimo nuo platformos ir susižalojimo. Teismai, tinkamai įvertinę byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad A. G. savavališkai, be A. N. žinios nusprendė atlikti ventiliacinio vamzdžio taisymo darbus, neturėdamas tokiam darbui atlikti reikalingų asmeninių apsaugos priemonių (tokios priemonės pagal jo darbo pobūdį, t. y. darbą prie obliavimo staklių ir neturėjo būti išduotos), savo rizika, negavęs iš gamybos vadovo pritarimo dėl šių darbų vykdymo, ėmėsi juos atlikti nesaugiais būdais, kas ir buvo šio nelaimingo atsitikimo (A. G. nukritimo iš aukščio) tiesioginė priežastis.

15. Kasatorius teigia, kad UAB „L“ gedimus iš esmės tvarkė ir kiti darbuotojai, tam nebuvo naudojamos apsaugos ar kitos priemonės, o A. N. šią ydingą praktiką toleravo. Pažymėtina, kad šiuo atveju kaltinimo ribose nagrinėjamas konkretus A. G. atvejis ir tokių aplinkybių teismai nenustatė. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje, įvertinus konkrečią situaciją pakankamai išsamiai įvertintos aplinkybės, susijusios su A. G. darbo vieta, pobūdžiu ir nustatyta, kad A. G. nelaimingo atsitikimo metu šioje įmonėje dirbo obliuotoju ir buvo pakankamai apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti šį darbą, supažindintas su savo darbo vieta obliavimo ceche ir aprūpintas pagal savo darbo pobūdį reikalingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Nei darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje, nei saugos ir sveikatos instrukcijoje dirbančiam su obliavimo staklėmis, nei kituose įmonės vidiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad obliuotojas turi pats darbo eigoje taisyti už jo darbo vietos ribų aukštyje esantį įrengtą ventiliacinį vamzdį, taigi, tai neįėjo į obliuotojo pareigas, priešingai – pagal UAB „L“ patvirtintas Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos ir Saugos ir sveikatos instrukcijos dirbančiam obliavimo staklėmis reikalavimus savavališkai atlikti tokius darbus jam buvo draudžiama. Teismai nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. N. būtų nurodęs A. G. ir M. D. tokiu būdu ir su tokiomis priemonėmis bei tokiais metodais atlikti šiuos darbus, būtų apie juos žinojęs, tam pritaręs ir pasiuntęs juos jų atlikti, nedalyvaudamas pats ir neaprūpindamas reikalingomis apsaugos priemonėmis. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės ištirtos ir įvertintos tinkamai.

16. Iš aptartų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad dėl asmens, atsakingo už darbų saugą UAB „L“ neveikimo buvo sukurta darbuotojų saugos požiūriu pavojinga situacija - ventiliacijos sistemos platforma buvo neaptverta ir pavojinga darbo zona nepažymėta skiriamaisiais ženklais, tokia situacija buvo ir įvykio metu, tačiau į priežastinio ryšio grandinę įsiterpė paties nukentėjusiojo A. G. darbų saugos reikalavimų neatitinkantys veiksmai ir šie jo veiksmai kaip nors nebuvo nulemti A. N. veiksmų (neveikimo), todėl konstatuoti teisinį priežastinį ryšį tarp saugių darbo sąlygų neužtikrinimo - platformos neaptvėrimo, pavojingos darbo zonos nepažymėjimo skiriamaisiais ženklais – ir padarinių nėra pagrindo. O tokio teisinio priežastinio ryšio nenustačius atsakomybė pagal BK 176 straipsnį negalima. Todėl A. N. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai ir tenkinti kasacinį skundą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nukentėjusiųjų B. O. G., A. G., A. G., S. G., V. G. atstovo advokato Aivaro Alimo kasacinį skundą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas

Eligijus Gladutis