Dėl priverstinės hipotekos panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-321/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5.1;

32.5.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Baranausko ir Janinos Januškienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. T. ir S. T. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės,,Digmeda“ ieškinį atsakovams S. T. ir A. T. dėl priverstinės hipotekos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė pripažinti neteisėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo įregistruotą priverstinę hipoteką pagal priverstinės hipotekos lakštą ir panaikinti ją šiam nekilnojamajam turtui: dviem žemės sklypams, 8439/10 000 dalims pastato – mechaninių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis ir 8439/10 000 dalims pastato – operatorinės, esančių Klaipėdos rajone, Žadeikių kaime. Šiam turtui hipoteka buvo įregistruota 2007 m. rugpjūčio 29 d., t. y. jau po to, kai buvo įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis dėl skolininkei UAB,,Digmeda“ bankroto bylos iškėlimo ir kai pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą priverstinė hipoteka negalėjo būti nustatoma. Kadangi hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento (CK 4.187 straipsnis), tai ir CK 6.414 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju priverstinė hipoteka gali atsirasti tik nuo jos įregistravimo, o ne nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2006 m. spalio 3 d. sutartimis atsakovai pardavė ieškovui du žemės sklypus, mechaninių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis ir operatorinės 8439/10 000 dalis, esančius Klaipėdos rajone, Žadeikių kaime. Šalys susitarė, kad už perkamus žemės sklypus pirkėjas sumokės per septynias dienas nuo sutarties pasirašymo, o už statinius – pirmąją įmoką per septynias dienas nuo sutarties pasirašymo, likusią dalį – ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. Pirkimo–pardavimo sutarčių pasirašymo dieną buvo surašyti nekilnojamųjų daiktų priėmimo–perdavimo aktai. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartimi UAB,,Digmeda“ buvo iškelta bankroto byla; teismo nutartis įsiteisėjo 2007 m. sausio 29 d. Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. gavo kreditorių T. atstovo pateiktą priverstinės hipotekos lakštą su prašymu bankrutuojančios UAB,,Digmeda“ įkeistam turtui CK 6.414 straipsnio 2 dalies pagrindu įregistruoti priverstinę hipoteką. Hipotekos registre priverstinė hipoteka UAB,,Digmeda“ įsigytiems žemės sklypams ir daliai pastatų buvo įregistruota 2007 m. rugpjūčio 29 d. Bankrutuojančios UAB,,Digmeda“ administratoriaus įgaliotas asmuo Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pateikė Klaipėdos apygardos teismui adresuotą atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti apylinkės teismo nutartį, kuria buvo įregistruota priverstinė hipoteka įmonės nekilnojamajam turtui, ir kreditorių T. prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo atmesti (civilinė byla Nr. 825/2007). Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gruodžio 5 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė nesant apeliacinio apskundimo objekto (pirmosios instancijos teismo nutarties) ir konstatavo, kad pagal kreditorių komiteto nutarimą skolininkės – bankrutuojančios UAB,,Digmeda“ administratoriaus įgaliotas asmuo priverstinės hipotekos įregistravimą turi ginčyti ieškinio teisenos tvarka.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto norma, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą negali būti nustatoma priverstinė hipoteka, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes priverstinę hipoteką nustatė ne pačios šalys, bet ji nustatyta įstatyme. CK 4.175 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka gali atsirasti ir kitais CK nustatytais atvejais. Pagal CK 6.414 straipsnio 2 dalį ieškovui įgijus nuosavybės teises į daiktus 2006 m. spalio 3 d. jų perdavimo momentu, iki visiško už juos sumokėjimo pripažįstama, kad šie daiktai įkeisti atsakovams (pardavėjams), užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas padarė išvadą, kad priverstinė hipoteka atsirado 2006 m. spalio 3 d., nors Hipotekos registre buvo įregistruota tik 2007 m. rugpjūčio 29 d. Teismas nurodė, kad CK 6.414 straipsnio 2 dalyje priverstinės hipotekos santykių atsiradimas nesiejamas su jos įregistravimu, o pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, iškėlus įmonei bankroto bylą, draudžiama nustatyti, bet ne įregistruoti priverstinę hipoteką, todėl ieškovo nurodytu pagrindu panaikinti ją kaip neteisėtą nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą ir ieškinį patenkino: pripažino neteisėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo įregistruotą priverstinę hipoteką pagal priverstinės hipotekos lakštą 03520070001574 ir panaikino ją šiam nekilnojamajam turtui: žemės sklypams (duomenys neskelbtini), 8439/10 000 dalims pastato – mechaninių dirbtuvių su administracinėmis patalpomis (duomenys neskelbtini) ir 8439/10 000 dalims pastato – operatorinės (duomenys neskelbtini), esantiems Klaipėdos rajono savivaldybėje, Žadeikių kaime; priteisė iš atsakovų valstybei po 62 Lt žyminio mokesčio, po 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nagrinėjamuoju atveju priverstinę hipoteką nustatė ne pačios šalys, o ji buvo nustatyta įstatyme, ir jog apeliantas be pagrindo teigia, kad CK 6.414 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu priverstinė hipoteka gali atsirasti tik nuo jos įregistravimo, o ne nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo momento. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad, priverstinei hipotekai atsirandant įstatymo pagrindu (CK 6.414 straipsnis), priverstinės hipotekos įregistravimas Hipotekos registre nėra teisiškai bereikšmis. Pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis, o CK 4.187 straipsnyje nustatyta, kad hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento, kai viešame registre įrašomi atitinkami įrašai.

Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Nagrinėjamu atveju hipotekos lakšto pateikimas Hipotekos registro įstaigai išreiškė atsakovų valią įregistruoti hipoteką ir pareikšti tretiesiems asmenims apie savo teises, kurias turi hipotekos kreditoriai, tačiau šie veiksmai buvo atlikti po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti skolininko bankroto bylą, todėl hipotekos įregistravimas pažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir įstatymo nuostatas (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto, CK 1.75 straipsnio 2 dalies). Teisėjų kolegija konstatavo, kad neteisėtai buvo įregistruota priverstinė hipoteka pagal hipotekos lakštą, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas bankrutuojančios įmonės administratoriaus, ginančio visų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, ieškinį, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Atsakovai hipotekos kreditoriais tapo įstatyme, t. y. CK 6.414 straipsnio 2 dalyje, nustatytu pagrindu. Šioje normoje nėra reikalavimo, kad priverstinės hipotekos įsigaliojimui reikalinga teisinė registracija. CK 4.187 straipsnyje įtvirtinta, kad hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento, tačiau CK 6.414 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priverstinės hipotekos atsiradimo momentas yra daiktų perdavimo pirkėjui momentas. CK 4.187 straipsnyje nedetalizuota, kokiai hipotekos rūšiai – sutartinei ar priverstinei – registracija yra būtinas hipotekos įsigaliojimo pagrindas. Darytina išvada, kad yra CK 4.187 straipsnio ir 6.414 straipsnio 2 dalies normų kolizija, kuri turi būti sprendžiama remiantis CK 1.2 straipsnyje reglamentuojamais principais, t. y. pirmenybę teikiant normai, kuri labiau atitinka civilinės teisės principų esmę, ir atsižvelgiant į tai, kuri norma konkrečiu atveju būtų traktuojama kaip specialioji, teikiant jai viršenybę prieš bendrąją teisės normą (lex specialis degorat lex generalis). Taigi turėjo būti išanalizuota nurodytų teisės normų esmė.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl sandorių neįregistravimo teisinių pasekmių, taip pat, netinkamai aiškindamas priverstinę hipoteką reguliuojančias teisės normas, priverstinės hipotekos surašymo lakštą prilygino vienašaliam sandoriui, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokie procedūriniai veiksmai, kaip hipotekos lakšto surašymas, pasirašymas ir prašymas įregistruoti priverstinę hipoteką negali būti laikomi pagal CK 1.63 straipsnį vienašaliu sandoriu (2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008). Šioje civilinėje byloje atsakovai, kreipdamiesi dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, nesiekė sau sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Atsakovai, kreipdamiesi dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, siekė teisiškai išviešinti juridinio fakto, iš kurio atsirado priverstinė hipoteka, egzistavimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir neturėjo remtis sandorių neįregistravimo teisinėmis pasekmėmis. Sandorių neįregistravimo teisinės pasekmės aktualios, kai neįregistruojama sutartinė hipoteka. Priverstinei hipotekai atsirasti tam tikrais atvejais nereikia šalies valios išreiškimo – priverstinė hipoteka gal atsirasti įstatyme nustatytu pagrindu, kaip yra šioje byloje.

3. Pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, kai ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Kadangi šiuo atveju nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys lėmė pagrindinės prievolės pirkėjui atsiradimą – sumokėti nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutarties kainą, todėl priverstinė hipoteka, atsiradusi šių sutarčių pagrindu, yra aksesorinė prievolė, kurios galiojimą lemia pagrindinės prievolės galiojimas. Pagrindinės nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys buvo įregistruotos viešame registre, pažymint, kad už nekilnojamuosius daiktus pirkėjas nėra atsiskaitęs su pardavėjais. Tai reiškia, kad priverstinės hipotekos atsiradimą nulėmęs juridinis faktas buvo įregistruotas viešame registre, todėl nėra pagrindo teigti, kad nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys ir jų pagrindu atsiradusi priverstinė hipoteka nesukelia teisinių pasekmių tretiesiems asmenims.

4. Šioje byloje priverstinė hipoteka buvo nustatyta ne po bankroto bylos pirkėjui iškėlimo, o nuo nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad priverstinės hipotekos registravimas neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto reikalavimų, yra teisiškai nepagrįstas. Jeigu priverstinės hipotekos, atsirandančios įstatyme nustatytais pagrindais, registravimas po to, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, būtų laikomas negaliojančiu, tai prieštarautų priverstinės hipotekos, atsirandančios CK 6.414 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, siekiamam tikslui.

Esant CK 4.187 straipsnio ir 6.414 straipsnio 2 dalies normų kolizijai, normos turi būti aiškinamos laikantis lex specialis degorat lex generalis taisyklės ir teikiant pirmenybę tai normai, kuri labiau atitinka civilinės teisės principų esmę. Dėl to jeigu CK 6.414 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu atsirandančios priverstinės hipotekos galiojimas būtų privalomai siejamas su registracijos reikalavimu ir priverstinės hipotekos įregistravimas po skolininko bankroto bylos iškėlimo prieštarautų Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui, tokiu atveju CK 6.414 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta hipoteka netektų tikslo.

5. Apeliacinės instancijos teismas, pradėdamas bylą nagrinėti apeliacine tvarka, turėjo išsiaiškinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, t. y. ar pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nepažeisdamas rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklių. Ši byla pirmąja instancija turėjo būti nagrinėjama viename iš apylinkės teismų, kuriam pagal išimtinio teismingumo taisykles būtų teisminga ši byla (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio 1 dalis).

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias hipotekos teisinius santykius, Įmonių bankroto įstatymo nuostatas dėl draudimų nustatyti priverstinę hipoteką įmonei. Atsakovų nurodytos normų kolizijos dėl priverstinės hipotekos atsiradimo pagrindų, nustatymo ir įregistravimo neegzistuoja. Atsakovai nepagrįstai CK 6.414 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisines prielaidas priverstinei hipotekai atsirasti tapatina su jos nustatymo momentu. Nekilnojamojo turto įkeitimo teisė (hipoteka) įgyjama tik įregistravus sutartinę ar priverstinę hipoteką, siekiant užtikrinti pagrindinės prievolės tinkamą įvykdymą (CK 4.185, 4.187 straipsniai). Aiškinant teisės normas, reglamentuojančias priverstinės hipotekos nustatymą, aišku, kad teisė nustatyti hipoteką suteikta tik hipotekos teisėjui, išskyrus atvejus, kai priverstinė hipoteka jau yra nustatyta (CPK 551 straipsnio 1 dalis). Priverstinės hipotekos nustatytas yra siejamas su hipotekos sprendimu nustatyti priverstinę hipoteką ir ją įregistruoti hipotekos registre. Priverstinės hipotekos nustatymas, nustatymo momentas negali būti tapatinamas su priverstinės hipotekos nustatymo pagrindais, taip pat ir CK 6.414 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. Toks teisės normų aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą 2008 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008.

k o n s t a t u o j a :

Teismai konstatavo, kad priverstinė hipoteka įregistruota 2007 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po to, kai buvo įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis dėl skolininkei UAB,,Digmeda“ bankroto bylos iškėlimo. Byloje keliamas priverstinės hipotekos įregistravimo teisinės reikšmės klausimas tuo atveju, kai ji registruojama po to, kai įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą.

Dėl hipotekos įregistravimo

Hipoteka – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali būti priverstinė ar sutartinė (CK 4.175 staripsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju yra priverstinė hipoteka, atsiradusi CK 6.414 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Šią aplinkybę konstatavo teismai. Jos neginčija ir šalys.

CK 4.185 straipsnio nustatyta, kad hipoteka yra registruojama. Nors šiame straipsnyje aiškiais žodžiais (exspressis verbis) neatskirta, kuri hipotekos rūšis registruojama, tačiau iš šio straipsnio 1-3 dalių nuostatų darytina išvada, kad registruojama tiek priverstinė, tiek sutartinė hipoteka. Taigi CK 4.187 straipsnyje nustatytas hipotekos įsigaliojimo momentas taikomas abiem hipotekos rūšims, todėl pagal šią įstatymo normą hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo momento nepriklausomai nuo to, priverstinė ji ar sutartinė. Priverstinės hipotekos įregistravimas numatytas ir Vyriausybės 2001 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 1246,,Dėl Lietuvos Respublikos hipotekos registro nuostatus patvirtinimo“ 3 punkte. Šiame punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka Lietuvos Respublikos hipotekos registre registruojama įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksui. Priverstinės hipotekos registravimas reglamentuojamas ir daugelyje šiuo nutarimu patvirtintų Lietuvos Respublikos hipotekos registravimo nuostatų punktų. 2002 m. CPK 552 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverstinė hipoteka ar įkeitimas įregistruojami hipotekos registre šio Kodekso 550 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Skolininko sutikimo įregistruoti priverstinę hipoteką ar įkeitimą nereikia.

CK 4.175 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti registruojama priverstinė ir sutartinė hipoteka. Hipotekos įregistravimas ar neįregistravimas gali sukelti atitinkamas teisinius padarinius. Vienas jų, įregistruodamas hipoteką, hipotekos kreditorius paviešina savo galimas pretenzijas tuo atveju, jeigu kiti asmenys yra kreditoriai to paties skolininko atžvilgiu. Suprantama, kad negali būti tikimasi efektyvių savo turtinių interesų gynimo, jeigu pretenzijos nepaviešinamos tuo atveju, kai jų paviešinimo teisė nustatyta įstatymu.

Priverstinės hipotekos nustatymas įstatyme (CK 6.414 straipsnio 2 dalyje) savaime nesukuria teisinių padarinių. Jos nustatymas įstatyme yra tik prielaida priverstinės hipotekos lakštui surašyti. Lakštas yra juridinis faktas, registruojamas viešame registre (CK 4.255 straipsnio 9 punktas). Analogiška pozicija dėl lakšto, atliekančio juridinio fakto išreiškimo funkciją Kad jis sukeltų teisinius padarinius, būtina hipoteką įregistruoti Hipotekos registre. Tokia hipotekos įregistravimo teisinė reikšmė yra išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Kriptonika“ v. UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“, bylos Nr. 3K-3-220/2008.

Minėta, kad priverstinė hipoteka atsirado įstatymo (CK 6.414 straipsnio 2 dalies) pagrindu. Tačiau iki nutarties iškelti UAB „Digmeda“ bankroto bylą įsiteisėjimo ji nebuvo nustatyta tvarka įregistruota. Minėta, kad pagal CK 4.187 straipsnį hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo hipotekos registre momento, kai viešame registre įrašomi atitinkami įrašai. Taigi apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą negali būti nustatoma priverstinė hipoteka, padarė pagrįstas išvadas, jog priverstinė hipoteka buvo neteisėtai įregistruota.

Dėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalis 3 punkto aiškinimo ir taikymo

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Ekmecha“ v. UAB,,Juvasta“ (šiuo metu – UAB,,Veslita“), UAB,,Splitas“ (šiuo metu – UAB,,LT Technologies“), bylos Nr. 3K–3–226/2008, konstatavo, kad iš „šios įstatymo normos darytina išvada, jog išvardyti draudimai taikomi po to, kai įsiteisėja teismo nutartis iškelti bankroto bylą. Gramatiškai aiškinant taip suformuluotus draudimus, taip pat darytina išvada, kad minėti veiksmai, atlikti iki teismo nutarties priėmimo, ar net ją priėmus, tačiau iki tokios nutarties įsiteisėjimo, negali būti laikomi kaip draudžiančios įstatymo normos pažeidimas“. Šis teisėjų kolegijos aiškinimas yra reikšmingas tuo, kad hipoteka buvo įregistruota jau įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Taigi buvo pažeista įstatyme įtvirtinta draudžiamoji norma.

CK 1.1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Sisteminis šių normų aiškinimas leidžia daryti prielaidą, kad kreditoriaus teisė į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisė imtis priemonių skoloms išieškoti gali būti įgyvendinama laikantis ĮBĮ nustatyto reglamentavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-383/2006, konstatavo, kad bankroto teisiniai santykiai yra specifiniai, o iškėlus įmonei bankroto bylą turi būti siekiama apsaugoti kreditorių interesus, užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės turto apsaugą ir administravimą. Įmonės administratorius, gindamas kreditorių interesus, gina ir viešąjį interesą.

Pažymėtina, kad ĮBĮ normų prioritetinį taikymą nustato ir Civilinio proceso kodeksas. Jo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Ši nuostata reiškia, kad tuo atveju, kai įmonių bankroto procesą reglamentuoja ĮBĮ, jis turi prioritetą CPK atžvilgiu.

ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Taigi įmonės bankroto procedūrų teisminis nagrinėjimas, jų tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais bei jų apskundimo apeliacine ir kasacine tvarka pagal CPK normas gali būti atliekami, pirmiausia atsižvelgiant į ĮBĮ nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad vėlesnis hipotekos įregistravimas pažeidė bankrutavusios įmonės kreditorių teises ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatą, draudžiančią priverstinės hipotekos nustatymą.

Dėl teismingumo

Rūšinio teismingumo klausimai nebuvo keliami apeliacinės instancijos teisme ir jų šis teismas nenagrinėjo. Kasacinis teismas šiuo klausimu nepasisako (CPK 340 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinės instancijos teismas patyrė 34,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus atsakovų kasacinį skundą šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš jų į valstybės biudžetą (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. T. ir A. T. po 17,30 Lt (septyniolika litų trisdešimt centų) į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Egidijus Baranauskas

Janina Januškienė