Civilinė byla Nr. 3K-3-351/2012
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01725-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5.1; 16.5.3; 16.8 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos „Vilties g. 8“ ieškinį atsakovei J. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrijos pirmininko nusikalstamais veiksmais padarytų bendrijai nuostolių dydžio įvertinimo.
Ieškovas daugiabučio namo savininkų bendrija „Vilties g. 8“ (toliau – ir Bendrija) nurodė, kad atsakovė, eidama jos pirmininkės pareigas nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2008 m. kovo 1 d., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, siekdama išvengti gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ji pripažinta kalta ir nuteista už nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 220, 222 straipsniuose. Dėl tokių atsakovės veiksmų Bendrijai padaryta 16 297 Lt nuostolių: 1) 5032 Lt nesumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) gyventojų pajamų mokesčio, 2350 Lt delspinigių ir 503 Lt baudos, 40 Lt nesumokėtų įmokų į Garantinį fondą, 12 Lt delspinigių ir 4 Lt baudos, iš viso 7941 Lt; 2) 5571 Lt nesumokėtų Valstybiniam socialiniam draudimo fondui socialinio draudimo įmokų ir 2785 Lt baudos, iš viso 8356 Lt. Ieškovas sumokėjo Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Alytaus skyriui 16 297 Lt mokestinių nepriemokų, delspinigių ir baudų, todėl ši suma yra jo nuostoliai, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės CK 6.249, 6.251 straipsnių pagrindu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 13 037 Lt nuostolių atlyginimą. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2008 m. kovo 1 d. būdama ieškovo Bendrijos pirmininkė apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, siekdama išvengti gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo, į pajamų mokesčio deklaracijas ir finansines ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie Bendrijos turto panaudojimą ir šiuos dokumentus pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondui. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ji buvo nuteista už nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pritaikius įstatyme nustatytas sankcijas, ieškovas turėjo sumokėti 16 297 Lt mokestinių nepriemokų. Tai yra Bendrijos nuostoliai, kuriuos atsakovė turi atlyginti visiškai, nes jie atsirado dėl atsakovės nusikalstamos veikos (DK 245, 246, 255 straipsniai). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra neįgali ir jos sveikata pablogėjo, gyvena tik iš senatvės ir našlės pensijų, sumažino ieškovui priteisiamus nuostolius iki 20 proc. ieškinio kainos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011m. lapkričio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės materialinės atsakomybės sąlyga yra ta, jog žala padaryta neteisėta veika (DK 246 straipsnio 2 punktas), kurios padarymo faktas nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Ieškovo 2009 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. 15 įvardyti nuostoliai ir yra reali jam padaryta žala. Šią aplinkybę patvirtina VSDFV Alytaus skyriaus direktoriaus 2009 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. D61-1 ir 2009 m. liepos 1 d. sutartis Nr. B1-1 dėl baudos sumokėjimo (išieškojimo) atidėjimo. 7383 Lt nesumokėtų mokesčių už neoficialų darbo užmokestį bendrijos darbuotojams nėra bendrijos nuostoliai.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs faktinę aplinkybę, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (pažeidė teisinę pareigą nedaryti Bendrijai nuostolių), pagrįstai nurodė, jog remiasi Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendyje ir Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gegužės 6 d. sprendime nustatytomis priežastimis, dėl kurių nėra galimybės tiksliai nustatyti Bendrijos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, bei patenkino ieškinį DK 255 straipsnio 1, 2 punktų pagrindu (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – sumažinti iš jos priteistą nuostolių atlyginimą iki 5654 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies netinkamo aiškinimo ir taikymo
Kasatorės teigimu, teismų išvada, kad ji privalo atlyginti ieškovui visą sumą, kurią jis sumokėjo Alytaus apskrities VMI ir VSDFV Alytaus skyriui, neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tiesioginių nuostolių sampratos, teisingumo bei protingumo principų. Ieškovui priteistų nuostolių dalis – 7383 Lt – tai dėl neoficialiai ieškovo darbuotojams mokėto darbo užmokesčio neišskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis, neapskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos bei įmokos į Garantinį fondą; kita dalis – 5654 Lt – tai delspinigiai ir baudos, apskaičiuoti dėl laiku nesumokėtų mokesčių ir įmokų, dėl jų priteisimo kasatorė neprieštarauja. Tačiau ji nesutinka su 7383 Lt nuostolių priteisimu. Kasatorės nuomone, Alytaus apskrities VMI ir VSDFV Alytaus skyriaus nesumokėti gyventojų pajamų mokestis, valstybinio socialinio draudimo įmokos ir įmokos į Garantinį fondą dėl neoficialiai ieškovo darbuotojams mokėto darbo užmokesčio nelaikytini Bendrijos nuostoliais. Teisingai tvarkant buhalterinę apskaitą ir mokant darbuotojams oficialius atlyginimus, pirmiau nurodytų mokesčių mokėjimas yra Bendrijos prievolė (jeigu būtų oficialiai sudarytos darbo sutartys su samdomais darbuotojais, būtų privaloma mokėti mokesčius). Bendrijai reikalingos paslaugos ir darbai buvo atlikti, už juos darbuotojams (elektrikui, santechnikui ir kt.) buvo sumokėta. Dėl neteisingai tvarkomos buhalterijos šie mokesčiai nebuvo laiku sumokėti, tačiau ieškovas juos sumokėjo vėliau.
Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų:
Darbo kodekso (toliau – ir DK) 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Teismai nustatė, kad kasatorė buvo Daugiabučių namų savininkų bendrijos darbuotoja, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė padarytą žalą privalo atlyginti pagal DK normas.
DK 246 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda, kai yra visos šios sąlygos:
1) padaroma žala;
2) žala padaroma neteisėta veika;
3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;
4) yra pažeidėjo kaltė;
5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais;
6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla.
Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Osviris“ v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. J. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija v. UAB „Mokslo aidai“ direktorius J. S., likviduojama UAB „Mokslo aidai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2011; kt.). Tik nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių padaryta žala, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra atskira turtinės atsakomybės rūšis.
Dėl atlygintinos žalos dydžio
Kasaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl žalos dydžio, todėl pagal kasacinį skundą kasacinis teismas sprendžia, ar Bendrijos nesumokėti mokesčiai ir įmokos Alytaus apskrities VMI, VSDFV Alytaus skyriui ir Garantiniam fondui dėl neoficialiai ieškovo darbuotojams mokėto darbo užmokesčio yra jos nuostoliai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Jeigu konstatuojama, kad nepadaryta žalos, kitų materialinės atsakomybės sąlygų, nustatytų DK 246 straipsnio 2–4 punktuose (darbuotojo neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo, pažeidėjo kaltė), aiškinimas netenka prasmės, nes žalos nebuvimas reiškia, kad negali būti atlyginama tai, ko nėra.
Teismai konstatavo, kad 7383 Lt nesumokėtų mokesčių Alytaus apskrities VMI ir VSDFV Alytaus skyriui už neoficialų darbo užmokestį Bendrijos darbuotojams yra jos nuostoliai. Beje, teismai nepasisakė dėl nesumokėtų įmokų į Garantinį fondą, tačiau iš priteisto žalos atlyginimo dydžio, galima spręsti, jog priteistos ieškovo įmokėtos įmokos į šį Fondą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo faktinę aplinkybę, kad atsakovė padarė nusikalstamą veiką ir privalo atlyginti tokio dydžio žalą, kurią darbdavys atlygino. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Šios teismų išvados yra nepagrįstos.
DK 257 straipsnyje, reglamentuojančiame atlygintinos žalos dydžio nustatymą, nustatyta:
1. Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos.
2. Kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala.
3. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius).
4. Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo.
5. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties, tai negali būti pagrindas padidinti žalos atlyginimą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams.
Iš teismų sprendimų argumentų darytina išvada, kad jie vadovavosi DK 257 straipsnio 4 punkto nuostata, t. y. kad atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Tačiau teismai neatsižvelgė į šio straipsnio 1 punkto nuostatą, pagal kurią darbuotojas privalo atlyginti tik tiesioginius nuostolius bei negautas pajamas. Darbdavio sumokėtos sumos savaime nereiškia, kad tokio dydžio jam buvo padaryti tiesioginiai nuostoliai ir jis negavo atitinkamų pajamų. Taikydamas DK 257 straipsnio 4 punkto nuostatą, teismas turi aiškinti, ar darbdavio sumokėtos sumos yra darbuotojo padaryta žala. Taigi nagrinėjamoje byloje teismai turėjo išsiaiškinti, ar ieškovo sumokėtos sumos yra jo nuostoliai ir negautos pajamos, tačiau to nepadarė.
Įsiteisėjusiame Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. nuosprendyje konstatuota, kad atsakovė padarė Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) ir 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) nusikalstamas veikas. Teismai iš esmės apsiribojo šiuo konstatavimu ir padarė išvadas, kad atsakovė privalo atlyginti visas ieškovo sumokėtas sumas VMI Alytaus skyriui, VSDFV Alytaus skyriui ir Garantiniam fondui. Tačiau teismo nuosprendyje nekonstatuota, kad atsakovė padarė žalos Bendrijai.
Nuosprendyje konstatuota, kad atsakovė nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2008 m. vasario mėnesio nenurašė nuo Bendrijos kasos likučio ir be apskaitos panaudojo 3150 Lt. Nuosprendyje taip pat konstatuota, kad atsakovė nuo 2004 m. liepos 14 d. iki 2008 m. balandžio 14 d. siekdama išvengti 2341,78 Lt gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo ir 3022,24 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, į Bendrijos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas ir Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie Bendrijos turto panaudojimą. Deklaracijas ji pateikė Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui, o ataskaitas – VSDFV Alytaus skyriui. Nuosprendyje nekonstatuota, kad atsakovė pasisavino pinigus, kuriuos sumokėjo kaip darbo užmokestį. To neteigia ir ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas, neaiškinęs ir nevertinęs, ar ieškovui buvo padaryta nuostolių mokesčių ir įmokų nesumokėjimu, juos pripažino ieškovo turėta žala. Atsakovė teigė, kad Bendrijai reikalingos paslaugos ir darbai buvo atlikti, už juos darbuotojams (elektrikui, santechnikui ir kt.) buvo sumokėta. Šių kasatorės teiginių ieškovas neneigė. Ieškovas už savo turėtas lėšas gavo atitinkamas paslaugas ir jam buvo atlikti darbai. Juos atlikusiems asmenims buvo sumokėtas atlyginimas už suteiktas paslaugas ir darbus. Nuo sumokėto darbo užmokesčio sumos, net esant tinkamam buhalterinės apskaitos tvarkymui, atitinkami mokesčiai ir įmokos VMI, VSDFV ir Garantiniam fondui turėtų būti apskaičiuoti ir sumokėti. Taigi Bendrovės sumokėti mokesčiai ir įmokos Alytaus apskrities VMI ir VSDFV Alytaus skyriui ir Garantiniam fondui nėra Bendrovės patirti nuostoliai.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė bylos aplinkybes, tačiau netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Vadovaudamasis CPK 359 straipsnio 4 dalimi kasacinis teismas pakeičia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus. Alytaus apskrities VMI 2009 m. gegužės 6 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b. l. 95) nustatytos mokesčių, įmokų, delspinigių ir baudų sumos, kurias privalo sumokėti Bendrija, iš viso – 5654 Lt. Pirmosios instancijos teismo priteista suma mažintina iki šio dydžio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
Kasaciniame teisme patirta 21,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. liepos 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Patenkinus kasacinį skundą atitinkamai turi būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškinio patenkinta, o dalis atmesta, kasacinis teismas laiko, kad šalių turėtos išlaidos iš esmės yra tolygios, todėl jos nepriteistinos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą pakeisti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovui Daugiabučių namų savininkų bendrijai, kodas 150013510, priteistą iš atsakovės J. M., a. k (duomenys neskelbtini), sumą sumažinti iki 5654 (penkių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt keturių) Lt.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo dalis, kuriomis priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti.
Priteisti iš ieškovo Daugiabučių namų savininkų bendrijos (kodas 150013510) 21,40 Lt (dvidešimt vieną litą 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Zigmas Levickis
Pranas Žeimys
