Civilinė byla Nr. e3K-3-52-248/2018
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06744-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.1.2; 3.4.2.8.3.2; 3.4.2.10.6; 3.4.2.10.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo S. K. bankroto byloje pagal bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“ pareiškimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „General Financing“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyrius, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Reda Vizgaudienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens bankroto bylos nutraukimą šiam nevykdant mokumo atkūrimo plano ir užsiimant nusikalstama veikla, aiškinimo ir taikymo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjai iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“, teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas; teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas.
Bankroto administratorė UAB „Principo reikalas“ prašė tvirtinti patikslintą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, pasikeitus Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymui (toliau – FABĮ) ir nustačius trumpesnę fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę.
Bankroto administratorė nurodė, kad 2016 m. lapkričio 28 d. vyko pakartotinis pareiškėjos kreditorių susirinkimas, jis nepatvirtino patikslinto mokumo atkūrimo plano dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnį. Nepritarimo planui priežastis nurodė tik kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, ji pažymėjo, kad visą bankroto procesą nėra atliekami mokėjimai kreditoriams, plane nenustatytos įmokos kreditoriams, nors skiriama 50 Eur bankroto administravimo išlaidoms. Bankroto administratorės nuomone, kreditorės pastabos dėl patikslinto mokumo plano yra nepagrįstos, nes iš esmės tikslinama tik plano įgyvendinimo trukmė bei patikslinta pareiškėjos numatomų gauti pajamų suma, nustatant šiek tiek didesnes planuojamas gauti pajamas. Teismo posėdžio metu pareiškėjai pripažinus, kad bankroto proceso metu ji gavo papildomų pajamų iš neteisėtos veiklos ir šias pajamas nuslėpė nuo kreditorių bei bankroto administratorės, teismas prašymo patvirtinti patikslintą pareiškėjos mokumo atkūrimo planą nepalaikė ir manė, jog yra pagrindas tenkinti kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymą nutraukti pareiškėjos bankroto bylą.
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtinti, o bankroto bylą nutraukti FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų bei 2 dalies pagrindu, nes skolininkė ankstesnio plano nevykdė, neatliko nustatytų mokėjimų, nuslėpė gautas pajamas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi netvirtino pareiškėjos patikslinto mokumo atkūrimo plano ir nutraukė jos bankroto bylą.
Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu jis prašymo dėl patikslinto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo netenkintų, liktų galioti pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, kuris buvo patvirtintas teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi ir kuris būtų buvęs toliau įgyvendinamas įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio pareiškėjai mokamas 312,72 Eur darbo užmokestis, atėmus jos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą, jai turėjo likti po 74,25 Eur, kurie turėjo būti skirti administravimo bei kreditorių išlaidoms padengti, tačiau šių pervedimų pareiškėja neatliko. Pareiškėja be pateisinamos priežasties neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus, kiek banko sąskaitų ji turi, ir šių sąskaitų detalius išrašus už 2016 metus, todėl teismas negalėjo nustatyti pareiškėjos faktinės turtinės padėties, įvertinti, ar ji negauna kitų pajamų nei darbo užmokestis, ar tinkamai išleidžia pajamas, skirtas būtiniesiems poreikiams tenkinti.
Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. spalio 22 d. pervedė 20 Eur į „Pokerstars Douglas IOM, GBR“, ir konstatavo, kad pareiškėja pažeidė mokumo atkūrimo plano nuostatas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 ir 21 d. nuosprendžiais baudžiamosiose bylose pareiškėja pripažinta kalta padariusi nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 1, 2 dalyse (pelnymasis iš kito asmens prostitucijos), teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad iš šios neteisėtos veikos ji gavo papildomų pajamų, tačiau apie jas bankroto administratoriui nepranešė ir jų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti neskyrė. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nuslėpė nuo bankroto administratorės bankroto proceso metu gautas lėšas.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, pareiškėjos amžių, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja turėjo galimybę ieškoti geriau mokamo ar papildomo darbo, siekti aukštesnio išsilavinimo, stengtis įgyti naujų specialybių bei įgūdžių, panaudoti jau turimų dviejų specialių išsilavinimų suteiktas žinias, tačiau bankroto proceso metu buvo pasyvi, nesiekė iš esmės pagerinti savo turtinės padėties, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Bylos duomenimis, nenustatyta, kad pareiškėjai būtų nustatytas nedarbingumas ar diagnozuotas kitas sveikatos sutrikimas, lemiantis apribojimus, susijusius su darbu.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas dėl pareiškėjos veiksmų bei nesąžiningumo, ji nevykdo FABĮ reikalavimų, dėl kurių plane nustatytos priemonės gali būti neįvykdytos, gali būti pažeisti kreditorių interesai, todėl teismas tenkino kreditoriaus prašymą nutraukti bankroto bylą.
Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 ir 24 d. nutartimis pareiškėjos apeliaciniai skundai baudžiamosiose bylose atmesti, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėja vykdė nusikalstamas veikas ir iš jų gaudavo neteisėtas pajamas, taigi akivaizdu, kad pareiškėja nėra sąžiningas fizinis asmuo, kuris siekia atkurti savo mokumą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bankroto proceso metu pareiškėja buvo pasyvi, jos veiksmai laikomi nesąžiningais.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja S. K. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties dalį, kuria nutraukta fizinio asmens S. K. bankroto byla. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.“ Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai neteisingai interpretavo FABĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, neatsižvelgė į FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktą, įtvirtinantį bankroto administratoriaus teisę suteikti pagalbą fiziniams asmenims rengiant plano pakeitimo projektus. Skundžiamų nutarčių motyvai, kad pareiškėja nedėjo pastangų pataisyti planą, mažai bendravo su bankroto administratore, planą rengė pati bankroto administratorė, neturi faktinio pagrindo, teismai nenurodė, kokiais duomenimis remdamiesi padarė minėtas išvadas.
Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 1 dalis), nepaisė fizinių asmenų bankroto bylose esančio viešojo intereso (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Apeliacinės instancijos teismas be pagrindo teigia, kad pareiškėja nemoka patvirtintame plane nustatytų įmokų kreditorių reikalavimams padengti ir pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad pareiškėja, nors ir pavėlavusi, tačiau įvykdė patvirtinto plano nuostatas ir pervedė į depozitinę sąskaitą pinigų sumą bankroto administravimo išlaidoms padengti, tačiau šie įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti.
FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto paskirtis – užbaigti fizinio asmens bankroto bylą tais atvejais, kai teismas nepatvirtina mokumo atkūrimo plano. Tuo atveju, kai mokumo atkūrimo planas yra patvirtintas ir sprendžiamas plano pakeitimo klausimas, ši norma netaikoma, nes, teismui nepatvirtinus plano pakeitimų, lieka galioti pirminis planas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017 teisėjų kolegija pabrėžė, kad toks teismo sprendimas negalimas ir dėl procesinių priežasčių. Teismas, atsisakydamas pakeisti planą, nutraukė bankroto bylą, taip sukūrė pareiškėjai neprognozuotinus siurprizinius padarinius, pareiškėja atsidūrė blogesnėje teisinėje padėtyje, nei buvo kreipimosi į teismą metu.
Baudžiamosios veikos padarymas negali būti vertinamas kaip kreditoriaus teisių pusiausvyros pažeidimas, nes tokio pobūdžio tyčiniais nusikalstamais veiksmais kreditoriams žala nebuvo padaryta. Teismai, spręsdami pakeisto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis), vertino tik kai kuriuos bylos duomenis, t. y. tik patį faktą, kad pareiškėja padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Neprognozuotinas siurprizinis padarinys, prasilenkiantis su baudžiamosios teisės doktrina, teismų argumentuose yra tai, kad pareiškėja turėjo perduoti administratorei pajamas, gautas iš vertimosi prostitucija. Tokia teismų pozicija iš esmės pažeidžia nekaltumo prezumpciją (nuosprendžiai yra apskųsti kasaciniam teismui) bei Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises ir formuojamą teismų praktiką.
Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis palikti nepakeistas, pareiškėjos kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad teismai netinkamai interpretavo FABĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatą ir neatsižvelgė į FABĮ 12 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Kreditorė nesutiko patvirtinti patikslinto plano, nes siūlomi mokumo atkūrimo plano pakeitimai nesudarė sąlygų tinkamai įgyvendinti FABĮ paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Teismai skundžiamose nutartyse nenurodė pareiškėjos skunde nurodytų motyvų, kad „fiziniai asmenys nedėjo pastangų pataisyti planą, mažai bendradarbiavo su bankroto administratoriumi, planą rengė ne bankrutuojantys asmenys, o pats bankroto administratorius“.
Bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir kvalifikavo pareiškėjos veiksmus. Nors bankroto administratorė teigė, kad kreditorės pastabos dėl patikslinto mokumo plano yra nepagrįstos, nes iš esmės tikslinama tik plano įgyvendinimo trukmė, tačiau pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo planas ne tik neatitiko FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų, bet ir kasacinio teismo tuo klausimu suformuotos praktikos, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos realios persikvalifikavimo galimybės.
Bankroto byla buvo nutraukta, nes dėl pareiškėjos veiksmų bei nesąžiningumo patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas nebuvo tinkamai įgyvendinamas, pareiškėja nevykdė FABĮ reikalavimų, dėl kurių plane nurodytos priemonės galėjo būti įgyvendintos, pažeidė kreditorių interesus. Dėl to nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad, nepatvirtinus patikslinto plano, liko galioti pirminis planas, todėl bankroto byla negalėjo būti nutraukta. Pareiškėja netinkamai interpretuoja teismų nutartis, nes bankroto byla nutraukta vadovaujantis CPK 290, 291 straipsniais ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei 2 dalimi. Suinteresuoto asmens nuomone, būtent pareiškėjos neteisėta veikla buvo priežastis, sukėlusi jos nemokumą ir pažeidusi kreditorių interesus, nes bankroto proceso metu pareiškėja buvo suimta ir įkalinta, todėl negalėjo dirbti ir gauti pajamų.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bankroto bylos nutraukimo pagrįstumo
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnyje nustatytas fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kaip nurodo kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-561/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-561/2014">3K-3-561/2014</a>).
Taigi FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Siekiančių bankrutuoti asmenų sąžiningumas aktualus ne tik fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadijoje, kurioje pagal įstatymą asmens sąžiningumas yra būtina bankroto bylos iškėlimo sąlyga, bet ir viso bankroto proceso metu. Tas pats laiko atžvilgiu pasakytina ir apie bankrutuojančio asmens ir kreditorių bendradarbiavimo, interesų derinimo principų taikymą.
Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjMtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-263-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-263-706/2015">3K-3-263-706/2015</a>). Tai reiškia, kad, sprendžiant bet kokius fizinio asmens bankroto proceso metu kilusius klausimus, priskirtus teismo kompetencijai, turi būti taikomos taisyklės dėl bankrutuojančio asmens sąžiningumo vertinimo, skolininko ir kreditorių interesų balanso išlaikymo ir kt.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pasinaudojo nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusia FABĮ 7 straipsnio 5 dalies redakcija, priimta 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XII-2235, kurioje nustatyta, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra treji metai vietoj buvusių penkerių, suteikta teise fiziniams asmenims, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio pakeitimo įsigaliojimo dienos, siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka, ir kreipėsi dėl mokumo atkūrimo plano pakeitimo, kad jo trukmė būtų sutrumpinta iki trejų metų.
Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas neturi pareigos kiekvienu atveju trumpinti plano įgyvendinimo trukmę. Tai reiškia, kad, įsigaliojus FABĮ pakeitimo įstatymui, anksčiau pradėtose fizinių asmenų bankroto procedūrose patvirtintų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planų įgyvendinimo trukmė nėra keičiama (trumpinama) automatiškai. Esant atitinkamam prašymui dėl šios trukmės trumpinimo, šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, paisydamas skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-969/2017, 25 punktas).
Nagrinėjamoje byloje teismai mokumo atkūrimo plano pakeitimo, sutrumpinant bankroto proceso trukmę iki trejų metų, netvirtino. Pareiškėja kasaciniame skunde teismo išvadų, kad nėra pagrindo trumpinti plano įgyvendinimo trukmę, neginčija ir teismo sprendimo dalies, kuria atmestas šis jos reikalavimas, neskundžia. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nepatvirtinęs patikslinto mokumo atkūrimo plano teismas negalėjo nutraukti bankroto bylos, nes lieka galioti ir turi būti vykdomas ankstesnis teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-313/2017 21 punkte yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai mokumo atkūrimo planas yra patvirtintas ir sprendžiamas plano pakeitimo klausimas, FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata netaikoma, nes, teismui nepatvirtinus plano pakeitimų, lieka galioti pirminis planas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju šis kasacinio teismo išaiškinimas yra neaktualus, nes pareiškėjos bankroto byla nutraukta ne FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. ne dėl to, kad nepatvirtintas mokumo atkūrimo planas, o kitais pagrindais, įtvirtintais FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 10 straipsnio 2 dalyje.
FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad bankroto byla nutraukiama, jeigu fizinis asmuo nuslepia nuo bankroto administratoriaus bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį, ir tai gali pakenkti kreditorių interesams ar turėti įtakos fizinio asmens mokumui atkurti. Taigi nurodytu pagrindu fizinio asmens bankroto byla gali būti nutraukta esant šių sąlygų visetui: lėšų ar kito turto nuslėpimo faktui; kai nuslėpto turto vertė didesnė už vieną bazinės socialinės išmokos dydį per mėnesį; kai toks pajamų nuslėpimas turi neigiamą poveikį kreditorių interesams ar fizinio asmens mokumo atkūrimui. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad pareiškėja nuslėpė nusikalstamu būdu gautas pajamas, viršijančias įstatymų nustatytą dydį, dėl to gali būti taikomas šis bankroto bylos nutraukimo pagrindas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamu būdu gautų lėšų nuslėpimas negalėtų būti pagrindas nutraukti bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes šios lėšos nėra gautos teisėtu būdu, todėl negali būti naudojamos atsiskaitymams su kreditoriais ir bankroto administratore, taigi negali turėti įtakos ir kreditorių interesams. Nusikalstamu būdu gautų lėšų likimas sprendžiamas baudžiamojo proceso tvarka. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO paskelbto įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, iš pareiškėjos konfiskuotas nusikalstamu būdu gautas turtas, t. y. 12 147,51 Eur. Dėl to neteisėtų lėšų gavimas pats savaime nekeičia ir skolininkės mokumo. Nesant visų FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų bylos nutraukimo sąlygų, toks nutraukimas negalimas.
FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali priimti nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu plane numatytos priemonės neįgyvendinamos ir dėl to kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos, kreipiasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.
Šioje byloje suinteresuotas asmuo kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurios patvirtintų kreditoriaus reikalavimų suma didesnė už 2/3 visų reikalavimų, prašė nutraukti bankroto bylą, nes skolininkė nevykdo plano, t. y. nėra atlikusi nė vieno atsiskaitymo su kreditoriais, neieško geriau mokamo darbo, be to, jau bankroto proceso metu padarė nusikaltimą, už jį nuteista pagal Baudžiamojo kodekso 307 straipsnį, todėl nėra sąžininga.
Teisėjų kolegija pažymi, kad svarstydamas tokį kreditoriaus prašymą teismas turi paisyti skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, nustatyti ir įvertinti plane nurodytų priemonių neįgyvendinimo priežastis, bankrutuojančio asmens elgesį, jo pastangas vykdyti plane nustatytus įsipareigojimus, priemonių neįvykdymo apimtį, bankroto proceso stadiją, bankroto trukmę nuo proceso pradžios bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar bankroto bylos nutraukimas yra proporcinga priemonė.
Šioje byloje teismai, įvertinę pareiškėjos elgesį per praėjusį plano įgyvendinimo laikotarpį (nevykdė mokumo atkūrimo planu nustatytų pareigų dėl įmokų mokėjimo, neieškojo geriau mokamo darbo, ėmėsi nusikalstamos veiklos (įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas), nevykdė teismo įpareigojimų, dėl mokumo atkūrimo pastangų nedėjo, priešingai – turėjo nepateisinamų išlaidų), padarė išvadą, kad mokumo atkūrimo planas nevykdomas, pareiškėja sąmoningai nesiekė pagerinti savo turtinės padėties ir nors kiek atsiskaityti su kreditoriais, t. y. elgėsi jų atžvilgiu nesąžiningai. Dėl to teismai sprendė, kad toks pareiškėjos elgesys visiškai neatitinka kreditorių interesų ir sudaro pagrindą taikyti priemones, nustatytas FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija su tokia teismų išvada sutinka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad toks teismo sprendimas (nutraukti bankroto bylą) pareiškėjai buvo siurprizinis, bylos rezultatas žymiai pablogino jos padėtį. Ji kreipėsi į teismą dėl mokumo plano atkūrimo pakeitimo tvirtinimo, taigi teismas patikslintą planą galėjo arba tvirtinti, arba prašymą atmesti, bet negalėjo nutraukti bankroto bylos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kartu su pareiškėjos prašymu dėl plano patikslinimo tvirtinimo buvo nagrinėjamas ir kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas nutraukti bankroto bylą, pareikštas 2017 m. sausio 4 d. pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja turėjo galimybę teikti atsikirtimus ir prieštaravimus dėl šio prašymo ir šia teise naudojosi. Tai, kad daugelis tų pačių aplinkybių yra reikšmingos ir buvo įvertintos tiek sprendžiant dėl plano netvirtinimo, tiek dėl bankroto bylos nutraukimo, taip pat nereiškia, kad byloje buvo sprendžiamas tik plano pakeitimo tvirtinimo klausimas ir dalyvaujantys asmenys negalėjo tikėtis sprendimo nutraukti bankroto bylą.
Konstatuotina, kad vienas iš bankroto bylos nutraukimo pagrindų – FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas – šioje byloje teismų pritaikytas nepagrįstai, nesant tam visų įstatyme nustatytų sąlygų, tačiau antrasis bankroto bylos nutraukimo pagrindas – FABĮ 10 straipsnio 2 dalis – teismų taikytas tinkamai, todėl procesinis bylos rezultatas – nutraukti bankroto bylą – nekeistinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 6,81 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos S. K. (duomenys neskelbtini) 6,81 Eur (šešis Eur 81 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Birutė Janavičiūtė
Antanas Simniškis
