Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-394/2011

Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00031-2009-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.6.2.

1.1.4.5.2.

2.6.4.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Ž., T. Ž., R. K., E. V. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžio.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu A. Ž. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 3 dalį už didelės vertės motociklo „Harley Davidson“ pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už motociklo „Yamaha XVZ 1300“ ir „Yamaha Royal Star“ pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už R. S. automatinių kiemo vartų mechanizmo sugadinimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už automobilio „VW Transporter“ pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už pasikėsinimą pagrobti AB „SEB bankas“ bankomatą su jame buvusiais 44 000 litų veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už J. M. priklausančios lengvojo automobilio priekabos pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už pasikėsinimą pagrobti parduotuvės „Du broliai“ turtą įsibraunant į patalpą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už N. H. 500 Lt turto sunaikinimą 2008 m. lapkričio 14 d. veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už R. J. priklausančios lengvojo automobilio priekabos pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už parduotuvės „Du broliai“ didelės vertės turto pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu penkeriems metams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už V. J. priklausančio nedidelės vertės – 390- litų turto sugadinimą veikiant organizuota grupe - 20 parų areštu;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už N. H. nedidelės vertės - 390 litų- turto sunaikinimą 2008 gruodžio 12 d. veikiant organizuota grupe - 20 parų areštu;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už A. J. M. priklausančio keturračio motociklo „Bombardier Outlander“ ir benzininio pjūklo „Dolmar“ įsibraunant į patalpą pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už A. J. M. nedidelės vertės - 214 Lt- turto sugadinimą veikiant organizuota grupe - 10 parų areštu;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už P. K. priklausančio keturračio motociklo „Yamaha Raptor“ pagrobimą įsibraunant į patalpas veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už P. K. priklausančio 2150 litų vertės turto sugadinimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už E. B. priklausančio keturračio motociklo „Yamaha 660“ pagrobimą įsibraunant į patalpą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ priklausančio turto pagrobimą įsibraunant į saugyklą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už D. D. priklausančio keturračio motociklo „Bombardier Can-am“ ir kitų daiktų pagrobimą įsibraunant į patalpą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už D. D. turto sugadinimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. kovo 30 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

A. Ž. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už L. S. priklausančio 900 litų vertės turto įsibraunant į patalpą pagrobimą veikiant organizuota grupe išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. Ž. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už L. S. priklausančio 1490 litų vertės turto sugadinimą veikiant organizuota grupe išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

T. Ž. nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už motociklo „Harley Davidson“ pagrobimą, veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už motociklo „Yamaha XVZ 1300“ ir motociklo „Yamaha Royal Star“ pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už K. K. priklausančio automobilio „VW Transporter“ pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už N. H. 500 Lt vertės turto sunaikinimą 2008 m. lapkričio 14 d. veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už R. J. priklausančios lengvojo automobilio priekabos pagrobimo veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už V. J. priklausančio nedidelės vertės - 390 litų vertės turto sugadinimą veikiant organizuota grupe - 20 parų areštu;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už N. H. nedidelės vertės - 390 litų turto sunaikinimą 2008 m. gruodžio 12 d. veikiant organizuota grupe - 20 parų areštu;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už A. J. M. nedidelės vertės - 214 litų turto sugadinimą veikiant organizuota grupe - 10 parų areštu;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už L. S. priklausančio 900 litų vertės turto įsibraunant į patalpą pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už L. S. priklausančio 1 490 litų vertės turto sugadinimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už D. D. priklausančio keturračio motociklo „Bombardier Can-am“ ir kitų daiktų, priklausančių D. D., pagrobimą įsibraunant į patalpą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už D. D. 600 Lt vertės turto sugadinimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. kovo 31 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

E. V. nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už motociklo „Harley Davidson“ pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už pasikėsinimą pagrobti AB „SEB bankas“ bankomatą su jame buvusiais 44 000 litų veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu trejiems metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už iš parduotuvės „Du broliai“ didelės vertės turto pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už V. J. priklausančio nedidelės vertės - 390 litų turto sugadinimą veikiant organizuota grupe - 20 parų areštu;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį už N. H. nedidelės vertės - 390 litų turto sunaikinimą 2008 m. gruodžio 12 d. veikiant organizuota grupe - 20 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. birželio 5 d. ir nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. K. nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už pasikėsinimą pagrobti iš parduotuvės „Du broliai“ turtą įsibraunant į patalpą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 178 straipsnio 3 dalį iš už parduotuvės „Du broliai“ didelės vertės turto pagrobimą veikiant organizuota grupe - laisvės atėmimu penkiems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 21 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. A., tačiau dėl jo kasacinis skundas nepateiktas.

Priteista solidariai iš A. Ž. ir T. Ž. M. F. naudai 250 Lt, A. B. 1000 Lt, UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ 12493,46 Lt, D. D. 600 Lt turtinės žalos atlyginimo;

solidariai iš A. Ž., T. Ž. ir E. V. K. K. 6940 Lt turtinės žalos atlyginimo;

solidariai iš A. Ž., T. Ž., R. K., E. A. ir E. V. R. J. 450 Lt, V. J. 48951, 84 Lt, N. H. 500 Lt turtinės žalos atlyginimo,

iš A. Ž. P. K. 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo;

iš T. Ž. L. S. 2390 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Procesas dėl nukentėjusiosios E. B. civilinio ieškinio nutrauktas nukentėjusiajai atsisakius nuo civilinio ieškinio.

Priteista solidariai iš A. Ž., T. Ž. ir E. A. 166,02 Lt proceso išlaidų valstybei.

Priteista solidariai iš A. Ž., T. Ž., E. V., R. K. ir E. A. 297, 42 Lt proceso išlaidų valstybei.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu nuspręsta:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž., T. Ž., E. V., R. K., E. A. nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2009 m. kovo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, kartu su E. B., kuriam byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais, bei su asmeniu, kurio baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami A. Ž. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susitarė daryti nusikaltimus – vagystes, bei nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž. parengė nusikalstamų veikų planą, aptarė vagysčių įvykdymo galimybes, būdą laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž., T. Ž. ir E. V. Suomijos piliečio Jukka-P. M. motociklo „Harley Davidson“ vagystę, kvalifikuotą pagal 178 straipsnio 3 dalį, padarė veikdami organizuota grupe;

E. V., pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl motociklo „Harley Davidson“ vagystės, paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž. ir T. Ž. Latvijos piliečio M. F. priklausančio motociklo „Yamaha XVZ 1300“ ir A. B. priklausančio motociklo „Yamaha Royal Star“ pagrobimą, padarė organizuota grupe.

A. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir už Latvijos piliečio M. F. priklausančio motociklo „Yamaha XVZ 1300“ ir A. B. priklausančio motociklo „Yamaha Royal Star“ pagrobimą paskirti laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

T. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir už Latvijos piliečio M. F. priklausančio motociklo „Yamaha XVZ 1300“ ir A. B. priklausančio motociklo „Yamaha Royal Star“ pagrobimą paskirti laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje T. Ž. ir E. V. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už K. K. automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystę ir bausmes sušvelninti:

T. Ž. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už K. K. automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams,

E. V. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už K. K. automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje E. V. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už pasikėsinimą pagrobti AB „SEB bankas“ bankomatą:

E. V., pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį. ir 178 straipsnio 3 dalį už pasikėsinimą pagrobti AB „SEB bankas“ bankomatą, paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje E. A., E. V. ir R. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl J. M. automobilio priekabos vagystės:

E. A. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl J. M. priekabos vagystės išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką,

E. V. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl J. M. priekabos vagystės išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką,

R. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl J. M. priekabos vagystės išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje E. A. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį už pasikėsinimą pagrobti parduotuvės „Du broliai“ turtą:

E. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje E. A. ir E. V. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už iš parduotuvės „Du broliai“ turto pagrobimą:

E. A. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirti trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

E. V. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirti trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. Ž., T. Ž. ir R. K. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už R. J. priklausančio lengvojo automobilio priekabos pagrobimą ir priimti naują nuosprendį:

A. Ž. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl R. J. priklausančio lengvojo automobilio priekabos pagrobimo išteisinti,

T. Ž. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl R. J. priklausančio lengvojo automobilio priekabos pagrobimo išteisinti,

R. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl R. J. priklausančio lengvojo automobilio priekabos pagrobimo išteisinti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad E. A., T. Ž. ir A. Ž. A. J. M. motociklo vagystę padarė organizuota grupe.

E. A. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir už A. J. M. motociklo vagystę paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę,

T. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir už A. J. M. motociklo vagystę paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

A. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir už A. J. M. motociklo vagystę paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad T. Ž. vagystę iš L. S. kavinės „Banga“ padarė organizuota grupe, šią veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę;

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž. P. K. priklausantį motociklą pagrobė organizuota grupe, šią nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti A. Ž. dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž. ir T. Ž. E. B. motociklo „YAMAHA Raptor 660“ vagystę padarė organizuota grupe.

A. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir A. Ž. už E. B. motociklo vagystę paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir T. Ž. už E. B. motociklo vagystę paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž. ir T. Ž. vagystę iš UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ statybinių įrankių konteinerio padarė organizuota grupe.

A. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir A. Ž. už vagystę iš UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

T. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir T. Ž. už vagystę iš UAB „Žiežmarių hidrostatyba“ paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž. ir T. Ž. D. D. turto vagystę bei turto sugadinimą padarė organizuota grupe.

A. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir A. Ž. už vagystę iš D. D. paskirti dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoia pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir T. Ž. už vagystę iš D. D. paskirti dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. Ž. šiuo nuosprendžiu ir apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir nepakeistas bausmes pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės (5 metų laisvės atėmimo) pridedant dalį kitų bausmių ir subendrintą bausmę nustatyti šešerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir galutinę bausmę A. Ž. nustatyti šešerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, T. Ž. šiuo nuosprendžiu ir apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir nepakeistas bausmes pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės (5 metų laisvės atėmimo) pridedant dalį kitų bausmių ir subendrintą bausmę nustatyti šešerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir galutinę bausmę T. Ž. nustatyti šešerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. V. šiuo nuosprendžiu ir apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir nepakeistas bausmes pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės (3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo) pridedant dalį kitų bausmių ir subendrintą bausmę nustatyti ketverius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir galutinę subendrintą bausmę E. V. nustatyti ketverius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. K. šiuo nuosprendžiu ir apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir nepakeistas bausmes pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės (5 metų laisvės atėmimo) pridedant dalį kitos bausmės ir subendrintą bausmę nustatyti penkerius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį,187 straipsnio 1 dalį, ir subendrintą bausmę R. K. nustatyti penkerius metus evynis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyti R. K. galutinę subendrintą šešerių metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš A. Ž., T. Ž. ir R. K. solidariai priteista R. J. 450 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

n u s t a t ė :

A. Ž., T. Ž., E. V. 2008 m. birželio 4 d., apie 1-2 val., tikslus laikas nenustatytas, atvyko prie viešbučio „Tauras“, esančio Palangoje, Vytauto g. 116, kur A. Ž. nuėjo prie šalia viešbučio „Tauras“ ant šaligatvio stovėjusio Jukka-P. M. motociklo „Harley Davidson“, reg. Nr. WY-515, ir atsineštomis metalui kirpti žirklėmis nukirpo metalinę grandinę, kuria minėtas motociklas buvo surakintas su kitais dviem motociklais, ir kartu su priėjusiais T. Ž., E. B., E. V., pagrobė didelės vertės svetimą turtą- motociklą „Harley Davidson“, reg. Nr. WY-515, tuo padarydami nukentėjusiajam Jukka-P. M. 100 200 litų turtinę žalą.

Be to, A. Ž., T. Ž. ir E. B., kuriam byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais, 2008 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 2 iki 5 val., tikslus laikas nenustatytas, vykdydami iš anksto aptartą planą, atvyko prie namo, esančio Palangoje, Vanagupės g. 10, kur rankomis sulaužę R. S. automatinių kiemo vartų 900 litų vertės mechanizmą, iš minėto gyvenamojo namo kiemo pagrobė Latvijos piliečiui M. F. priklausantį motociklą „Yamaha XVZ 1300“, reg. Nr. TD 2915, ir Latvijos piliečiui A. B. priklausantį motociklą „Yamaha Royal Star“, reg. Nr. TD 2925, tuo padarydami M. F. 20 700 litų, A. B. 20 700 litų, R. S. 900 litų turtinę žalą.

Be to, A. Ž., T. Ž., E. V., E. B., kuriam byla nutraukta BK 391 str. pagrindais, su asmeniu, kuriam byla išskirta į atskirą tyrimą, iki 2008 m. spalio 3 d. Palangos mieste, veikdami organizuota grupe susitarė pagrobti parduotuvės „Cento“, esančios Palangoje, Šventosios g. 11, sienoje įmontuotą AB „SEB bankas“ priklausantį bankomatą. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, t.y. tam, kad palengvintų nusikaltimą nusprendė pagrobti prie Ganyklų g. 67 namo, Palangos mieste, stovėjusį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vėliau panaudos parduotuvės „Cento“, esančios Palangoje, Šventosios g. 11, sienoje įmontuoto AB „SEB bankas“ priklausančio bankomato pagrobimui, aptarė vagysčių įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž. kartu su E. B. betarpiškai įvykdys automobilio vagystę, o asmuo, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, turės stebėti aplinką, kad galėtų įspėti A. Ž. ir E. B., jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys. Po to pagrobtu automobiliu atvykus prie parduotuvės „Cento“, esančios Palangoje, Šventosios g. 11, A. Ž. kartu su T. Ž. turės išdaužti parduotuvės plastikinę sieną aplink bankomatą, E. B. su asmeniu, kuriam byla išskirta į atskirą tyrimą, turės apjuosti bankomatą metaliniu trosu, kurio kitas galas bus prikabintas prie anksčiau pagrobto automobilio galo, o E. V. turės važiuoti pagrobtu automobiliu ir ištempti bankomatą su jame esančiais pinigais.

A. Ž., E. B. su asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, 2008 m. spalio 3 d., apie 1 val., vykdydami iš anksto aptartą planą, kartu atvyko prie Ganyklų g. 67 namo, Palangos mieste, kur A. Ž., panaudojęs specialų įrankį spynelėms laužti pateko į automobilį, tačiau nesugebėjo užvesti automobilio variklio. Nepavykus užvesti variklio, jis liko stebėti aplinką, kad įspėtų E. B. ir asmenį, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, jei nusikaltimo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, o pastarieji pagrobė K. K. priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarant nukentėjusiajam K. K. 7 000 litų turtinę žalą.

A. Ž., T. Ž., E. V., E. B. su asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, 2008 m. spalio 3 d., apie 4 val. 09 min., vykdydami iš anksto aptartą planą, veikiant organizuota grupe, su anksčiau pagrobtu automobiliu „VW Transporter“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės „Cento“, esančios Palangoje, Šventosios g. 11, kur A. Ž. kartu su T. Ž. turėtais kirviais išdaužė parduotuvės plastikinę sieną aplink bankomatą, po to E. B. su asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, įsibrovę į parduotuvės patalpą apjuosė bankomatą metaliniu trosu, kurio kitas galas buvo pritvirtintas prie minėto pagrobto automobilio galo, o tuo metu E. V., tempdamas automobiliu pasikėsino pagrobti AB „SEB bankas“ priklausantį bankomatą „Wincor Nixdorf 2050“, bei jame buvusius 44 000 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nutrūko metalinis trosas ir bankomato ištempti nepavyko. Tokiu būdu A. Ž., T. Ž. ir E. V., veikdami organizuota grupe, pagrobė svetimą turtą bei pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą įsibraunant į patalpą.

Be to, A. Ž., T. Ž., E. B., kuriam byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais, su asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, E. V., R. K., E. A. iki 2008 m. lapkričio 14 d. Palangos mieste, veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti prekes – drabužius iš parduotuvės „Du Broliai“, esančios Palangoje, Vytauto g. 160. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, t.y. tam, kad palengvintų nusikaltimą nusprendė pagrobti lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. VS 646, stovėjusią gyvenamojo namo kieme, esančiame Palangoje, J. J. g. 24, kurią vėliau panaudos pagrobtų prekių iš parduotuvės „Du Broliai“, esančios Palangoje, Vytauto g. 160, išvežimui, aptarė vagysčių įvykdymo galimybes, būdą, laiką, bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž., T. Ž. ir R. K. betarpiškai įvykdys automobilio priekabos vagystę, kurią keturračiu motociklu atgabens prie parduotuvės „Du broliai“, asmuo, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, turės išdaužti saugos tarnybos saugomos parduotuvės Palangoje, „Cento“, esančios Šventosios g. 11 durų stiklą, kad suveiktų signalizacija ir ten išvyktų saugos tarnybos ekipažas, E. A. turės išdaužti saugos tarnybos saugomo gyvenamojo namo, esančio Palangoje, Klaipėdos pl. 7, lango stiklą, kad ten taip pat suveiktų signalizacija ir ten išvyktų saugos tarnybos ekipažas, po to A. Ž., T. Ž. ir R. K. betarpiškai įvykdys vagystę iš minėtos parduotuvės, o E. V. kartu su E. B. iš vakaro prieš planuojamą vagystę, turės izoliacine juosta užklijuoti signalizacijos daviklius tarp pirmų ir antrų durų parduotuvėje „Du broliai“, o vagystės metu turės stebėti aplinką, kad galėtų A. Ž., T. Ž. ir R. K. įspėti, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys.

A. Ž., T. Ž. 2008 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 0 iki 2 val., veikiant organizuota grupe, vykdydami iš anksto aptartą planą, atvyko prie J. J. g. 24 namo, Palangos mieste, kur nurodyti asmenys iš minėto gyvenamojo namo kiemo pagrobė J. M. priklausančią lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. VS 646, tuo padarydami nukentėjusiajam J. M. 500 litų turtinę žalą.

A. Ž., T. Ž., R. K., E. B. ir E. V., 2008 m. lapkričio 14 d. apie 2 val. 10 min., vykdydami iš anksto aptartą planą, keturračiu motociklu atgabeno anksčiau pagrobtą lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. VS 646, prie parduotuvės „Du Broliai“, esančios Palangoje, Vytauto g. 160, kur E. B. ir E. V. liko stebėti aplinką, kad įspėtų A. Ž., R. K., T. Ž., jei nusikaltimo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, o tuo metu pagal R. K. mobiliojo ryšio telefonu siunčiamus signalus (skambučius), asmuo, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, akmeniu išdaužė parduotuvės „Cento“, esančios Palangoje, Šventosios g. 11, durų stiklą, E. A. akmeniu išdaužė N. H. gyvenamojo namo, esančio Palangoje, Klaipėdos pl. 7, lango stiklą 500 litų vertės, po to R. K. sulaužius V. J. priklausančios parduotuvės „Du Broliai“ 80 litų vertės išorinių durų spyną, A. Ž., R. K. ir T. Ž. pasikėsino įsibrauti į minėtą parduotuvę ir pagrobti drabužius, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes prie parduotuvės pasirodė pašaliniai asmenys. Tokiu būdu, A. Ž., T. Ž., R. K., E. V., E. A., veikdami organizuota grupe pagrobė svetimą turtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei tyčia sunaikino svetimą turtą.

Be to, A. Ž., T. Ž., E. B., kuriam byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais, asmuo, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, E. V., R. K. ir E. A. iki 2008 m. gruodžio 12 d. Palangos mieste, veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti prekes – drabužius iš parduotuvės „Du Broliai“, esančios Palangoje, Vytauto g. 160. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, t.y. tam, kad palengvintų nusikaltimą nusprendė pagrobti lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. LF 760, stovėjusią gyvenamojo namo kieme, Palangoje, Neringos g. 4, kurią vėliau panaudos pagrobtų prekių iš parduotuvės „Du Broliai“, Palangoje, Vytauto g. 160, išvežimui, aptarė vagysčių įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: E. V. ir E. A. betarpiškai įvykdys automobilio priekabos vagystę, kurią A. Ž. keturračiu motociklu atgabens prie parduotuvės „Du broliai“, asmuo, kuriam tyrimas išskirtas į atskirą bylą, turės išdaužti saugos tarnybos saugomos parduotuvės „Cento“, Palangoje, Šventosios g. 11, durų stiklą, kad suveiktų signalizacija ir ten išvyktų saugos tarnybos ekipažas, E. A. turės išdaužti saugos tarnybos saugomo gyvenamojo namo, esančio Palangoje, Klaipėdos pl. 7, lango stiklą, kad ten taip pat suveiktų signalizacija ir ten išvyktų saugos tarnybos ekipažas, po to A. Ž., T. Ž., E. B. ir R. K. betarpiškai įvykdys vagystę iš minėtos parduotuvės, o E. V. turės stebėti aplinką, kad galėtų A. Ž., T. Ž., E. B. ir R. K. įspėti, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys.

2008 m. gruodžio 12 d., apie 1 val., E. V. ir E. A. atvyko prie Neringos g. 4 namo, Palangos mieste, kur iš minėto gyvenamojo namo kiemo pagrobė R. J. priklausančią lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. LF 760, tuo padarant nukentėjusiajam R. J. 1870 litų turtinę žalą.

A. Ž. 2008 m. gruodžio 12 d., apie 4 val. 03 min., vykdydamas iš anksto aptartą planą, keturračiu motociklu atgabeno anksčiau pagrobtą lengvojo automobilio priekabą, valstybinis numeris LF 760, prie parduotuvės „Du Broliai“, esančios Palangoje, Vytauto g. 160, kur E. V. liko stebėti aplinką, kad įspėtų A. Ž., T. Ž., R. K. ir E. B., jei nusikaltimo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, o tuo metu pagal R. K. mobiliojo ryšio telefonu siunčiamus signalus (skambučius), asmuo, kuriam tyrimas išskirtas į atskirą bylą, akmeniu išdaužė parduotuvės „Cento“, Palangoje, Šventosios g. 11, durų stiklą, E. A. akmeniu išdaužė N. H. gyvenamojo namo, Palangoje, Klaipėdos pl. 7, 390 litų vertės lango stiklą, po to R. K. ir T. Ž. sulaužius V. J. priklausančios parduotuvės „Du Broliai“ 390 litų vertės dviejų durų spynas, A. Ž. kartu su R. K., T. Ž. ir E. B. įsibrovė į parduotuvės patalpą, iš kurios pagrobė: dvi batų „Armani“ poras bendros 688,15 litų vertės, 4 vnt. džinsų „Armani“ bendros 1 253,36 litų vertės, 26 vnt. kelnių „Armani“ bendros 13 082,63 litų vertės, 3 vnt. kostiumų „Armani“ bendros 5 282,78 litų vertės, 7 vnt. marškinių „Armani“ bendros 2 565,43 litų vertės, marškinėlius „Armani“ 203,72 litų vertės, topą „Armani“ 928,80 litų vertės, megztinį „Armani“ 1781,64 litų vertės, 2 vnt. striukių „Armani“ bendros 2 209,79 litų vertės, 4 vnt. švarkų „Armani“ bendros 9 599,33 litų vertės, džinsus „Carlo Colucci“ 187 litų vertės, šaliką „Cerruti“ 177 litų vertės, kelnes „Cerruti“ 231 litų vertės, kostiumą „Cerruti“ 1 760 litų vertės, 4 vnt. marškinių „Cerruti“ bendros 933 litų vertės, megztinį „Cerruti“ 560 litų vertės, 2 vnt. švarkų „Cerruti“ bendros 3 336,85 litų vertės, džinsus „Christian Dior“ 238,24 litų vertės, kelnes „Christian Dior“ 728,54 litų vertės, palaidinę „Christian Dior“ 811,41 litų vertės, sijoną „Christian Dior“ 756,16 litų vertės, lankelį „Dolce&Gabbana“ 371,76 litų vertės, 2 vnt. pakabukų „Dolce&Gabbana“ bendros 197,60 litų vertės, pakabuką raktams „Dolce&Gabbana“ 160,76 litų vertės, pakabuką telefonui „Dolce&Gabbana“ 100,48 litų vertės, dvi poras batų „Dolce&Gabbana“ bendros 1 091,84 litų vertės, 9 vnt. kelnių „Dolce&Gabbana“ bendros 5 234,81 litų vertės, vyr. džinsus „Dolce&Gabbana“ 482,29 litų vertės, 2 vnt. kostiumų „Dolce&Gabbana“ bendros 2 418,13 litų vertės, 8 vnt. palaidinių „Dolce&Gabbana“ bendros 4 300,39 litų vertės, 2 vnt. korsetų „Dolce&Gabbana“ bendros 1 185,62 litų vertės, 2 vnt. palaidinių „Dolce&Gabbana“ bendros 1500,44 litų vertės, marškinius „Dolce&Gabbana“ 499,03 litų vertės, 2 vnt. moteriškų palaidinių „Dolce&Gabbana“ bendros 1 433,46 litų vertės, 2 vnt. moteriškų marškinių „Dolce&Gabbana“ bendros 944,48 litų vertės, 2 vnt. vyriškų palaidinių „Dolce&Gabbana“ bendros 756,92 litų vertės, moterišką topą „Dolce&Gabbana“ 633 litų vertės, 5 vnt. sijonų „Dolce&Gabbana“ bendros 2897,08 litų vertės, paltą „Dolce&Gabbana“ 1 537,29 litų vertės, striukę „Dolce&Gabbana“ 1466,96 litų vertės, 4 vnt. suknelių „Dolce&Gabbana“ bendros 7 361,58 litų vertės, 2 vnt. vyriškų džinsų „Dsguared“ bendros 1 128,03 litų vertės, vyrišką palaidinę „Dsguared“ 290,55 litų vertės, vyrišką striukę „Dsguared“ 981,29 litų vertės, 2 vnt. šalikų „Escada“ bendros 1 624,20 litų vertės, 5 vnt. diržų „Escada“ bendros 1 273,94 litų vertės, 2 vnt. džinsų „Escada“ bendros 1 507,67 litų vertės, kapri kelnes „Escada“ 215,45 litų vertės, 63 vnt. kelnių „Escada“ bendros 30 832,61 litų vertės, 4 vnt. SP kelnių „Escada“ bendros 1 045,78 litų vertės, skarelę „Escada“ 290,04 litų vertės, pėdkelnes „Escada“ 55 litų vertės, 25 vnt. kostiumų „Escada“ bendros 32 458,59 litų vertės, 13 vnt. palaidinių „Escada“ bendros 7 245,93 litų vertės, 10 vnt. megztinių „Escada“ bendros 5187,49 litų vertės, 5 vnt. megztukų „Escada“ bendros 4 773,13 litų vertės, 30 vnt. palaidinių „Escada“ bendros 12 082,46 litų vertės, 6 vnt. trikotažinių komplektų „Escada“ bendros 5 031,70 litų vertės, tuniką „Escada“ 782,27 litų vertės, tvinsetą „Escada“ 868,45 litų vertės, 2 vnt. paltų „Escada“ bendros 8 906,57 litų vertės, 2 vnt. rankinių „Escada“ bendros 2 346,80 litų vertės, 15 vnt. sijonų „Escada“ bendros 10 245,72 litų vertės, paltą „Escada“ 2 300 litų vertės, 3 vnt. striukių „Escada“ bendros 4 811,59 litų vertės, 13 vnt. suknelių „Escada“ bendros 17 615,72 litų vertės, 6 vnt. švarkų „Escada“ bendros 7 308,15 litų vertės, batų „Escada Sport“ porą 1 030,87 litų vertės, 10 vnt. džinsų „Escada Sport“ bendros 3 142,22 litų vertės, 20 vnt. kelnių „Escada Sport“ bendros 6554,53 litų vertės, šortus „Escada Sport“ 265,18 litų vertės, beretę „Escada Sport“ 92,81 litų vertės, kostiumą „Escada Sport“ 1 140 litų vertės, 4 vnt. palaidinių „Escada Sport“ bendros 580,07 litų vertės, marškinėlius „Escada Sport“ 238,66 litų vertės, 3 vnt. megztinių „Escada Sport“ bendros 1 261,80 litų vertės, 3 vnt. palaidinių „Escada Sport“ bendros 1 166,22 litų vertės, paltą „Escada Sport“ 1 046,20 litų vertės, 3 vnt. sijonų „Escada Sport“ bendros 1 787,72 litų vertės, 3 vnt. striukių „Escada Sport“ bendros 8 883 litų vertės, 8 vnt. suknelių „Escada Sport“ bendros 4972,05 litų vertės, 2 vnt. švarkų „Escada Sport“ bendros 1 082,80 litų vertės, diržą „Ferre“ 240 litų vertės, batus „Ferre“ 515,98 litų vertės, 2 vnt. džinsų „Ferre“ bendros 548,16 litų vertės, 58 vnt. kelnių „Ferre“ bendros 44 955,76 litų vertės, 3 vnt. kostiumų „Ferre“ bendros 5 536,36 litų vertės, marškinėlius „Ferre“ 120 litų vertės, 3 vnt. megztinių „Ferre“ bendros 7 401,59 litų vertės, 6 vnt. palaidinių „Ferre“ bendros 4 232,16 litų vertės, topą „Ferre“ 411,02 litų vertės, 2 vnt. rankinių „Ferre“ bendros 3 236,80 litų vertės, 12 vnt. sijonų „Ferre“ bendros 9 001,44 litų vertės, 3 vnt. liemenių „Ferre“ bendros 3 544 litų vertės, 2 vnt. paltų „Ferre“ bendros 4 284 litų vertės, 13 vnt. striukių „Ferre“ bendros 53 323,36 litų vertės, 6 vnt. suknelių „Ferre“ bendros 4 242,36 litų vertės, 5 vnt. švarkų „Ferre“ bendros 9 339,06 litų vertės, diržą „Gucci“ 248,60 litų vertės, moterišką piniginę „Gucci“ 552,45 litų vertės, batų „Gucci“ porą 1 500 litų vertės, moteriškų batų „Gucci“ porą 1 263,72 litų vertės, penkias vyriškų batų „Gucci“ poras bendros 2 227,07 litų vertės, palaidinę „Gucci“ 604,24 litų vertės, rankinę „Gucci“ 1795,46 litų vertės, 2 vnt. sijonų „Gucci“ bendros 2 154,55 litų vertės, vyrišką striukę „Gucci“ 2 351,36 litų vertės, švarką „Gucci“ 1 394,93 litų vertės, šešias batų „Prada“ poras bendros 3 922,38 litų vertės, moteriškų batų „Prada“ porą 438,51 litų vertės, keturias vyriškų batų „Prada“ poras bendros 2 018,35 litų vertės, šortus „Prada“ 338,37 litų vertės, džinsus „Prada“ 362,54 litų vertės, 22 vnt. kelnių „Prada“ bendros 9 328,32 litų vertės, 2 vnt. vyriškų džinsų „Prada“ bendros 531,74 litų vertės, moteriškus džinsus „Prada“ 473,03 litų vertės, 5 vnt. moteriškų kelnių „Prada“ bendros 2 316,83 litų vertės, 2 vnt. moteriškų šortų „Prada“ bendros 676,74 litų vertės, 3 vnt. moteriškų džinsų „Prada“ bendros 1 325,87 litų vertės, 2 vnt. moteriškų kelnių „Prada“ bendros 1 208,48 litų vertės, moteriškus šortus „Prada 338,37 litų vertės, vyriškas velvetines kelnes „Prada“ 290,04 litų vertės, 2 vnt. šortų „Prada“ bendros 531,73 litų vertės, moterišką kombinezoną „Prada“ 1001,31 litų vertės, 2 vnt. moteriškų palaidinių „Prada“ bendros 441,96 litų vertės, 3 vnt. vyriškų palaidinių „Prada“ bendros 1 018,58 litų vertės, vyrišką paltą „Prada“ 1 301,71 litų vertės, 18 vnt. sijonų „Prada“ bendros 8 616,85 litų vertės, 8 vnt. striukių „Prada“ bendros 8 155,53 litų vertės, 15 vnt. moteriškų suknelių „Prada“ bendros 9 660,95 litų vertės, 3 vnt. moteriškų švarkų „Prada“ bendros 1 992,27 litų vertės, moteriškų batų „Tods“ porą 400,52 litų vertės, kuriuos sukrovė į lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. LF 760, ir kartu su E. B. išgabeno keturračiu motociklu, tokiu būdu pagrobdami daiktų už 484 818,45 litų sumą bei sugadindami V. J. priklausantį 390 litų vertės turtą, taip pat sunaikindami nukentėjusiajai N. H. priklausantį 390 litų vertės turtą. Taip A. Ž., T. Ž., E. V., R. K. ir E. A. veikdami organizuota grupe pagrobė svetimą turtą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei tyčia sugadino ir sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą.

Be to, A. Ž., T. Ž., E. B., kuriam byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais, ir E. A., iki 2009 m. vasario 10 d. Palangos mieste, veikdami bendrininkų grupe susitarė pagrobti keturratį motociklą „Bombardier Outlander“, valst. Nr. 1199TL, iš gyvenamojo namo garažo, esančio Palangoje, Šviesos g. 17-4. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž., E. B. ir E. A. betarpiškai įvykdys vagystę, o T. Ž. turės stebėti aplinką, kad galėtų A. Ž., E. B. ir E. A. įspėti, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys.

A. Ž., T. Ž., E. B. ir E. A. 2009 m. vasario 10 d., apie 2 val. 19 min., atvyko prie gyvenamojo namo garažo, esančio Palangoje, Šviesos g. 17-4, kur E. A. išlaužė Algirdo J. M. pakeliamas garažo 214 litų vertės duris, E. B. izoliacine juosta užklijavo signalizacijos daviklį, po to A. Ž. kartu su E. B. ir E. A., įsibrovę į minėtą garažą, pagrobė A. J. M. priklausantį 16 000 litų vertės keturratį motociklą „Bombardier Outlander“, valst. nr. 1199TL, 1 580 litų vertės benzininį pjūklą „Dolmar“, taip pagrobė A. J. M. priklausantį 17 580 litų vertės turtą bei sugadino 214 litų vertės nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tokiu būdu A. Ž., T. Ž. ir E. A. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Be to, T. Ž., E. B., kuriam byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais, 2009 m. vasario 13 d. apie 22 val., T. Ž., asmuo, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, ir E. B. atvyko prie kavinės „Banga“, Palangoje, Bangų g. 8, kur T. Ž. su asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, liko stebėti aplinką, kad įspėtų E. B., jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, po to E. B. ranka atstūmęs L. S. priklausančios kavinės „Banga“ ne visiškai uždarytą langą bei išlaužęs bendros 400 litų vertės trejas kavinės vidaus duris, sulaužęs bendros 250 litų vertės penkias spynas, sudaužęs 40 litų vertės keramikinę sienos plytelę, įsibrovė į kavinės patalpas, iš kurių pagrobė bendros 108 litų vertės keturis 0,5 L talpos brendžio „Alita“ butelius, 19 litų vertės 0,5 L talpos degtinės „Gera“ butelį, 19 litų vertės 0,5 L talpos degtinės „Ledo“ butelį, 19 litų vertės 0,5 L talpos degtinės „Auksinė“ butelį, 27 litų vertės 0,7 L talpos brendžio „Grand Cavalier“ butelį, bendros 54 litų vertės tris 0,5 L talpos degtinės „Lietuviška“ butelius, 68 litų vertės 0,7 L talpos tekilos „Sauza“ butelį, 50 litų vertės 0,7 L talpos tekilos „Siera“ butelį, 26 litų vertės 0,7 L talpos degtinės „Keglevič“ butelį, 70 litų vertės 0,7 L talpos viskio „J. D.“ butelį, 40 litų vertės 0,7 L talpos brendžio „Torres“ butelį, 17 litų vertės 0,5 L talpos trauktinės „Trejos devynerios“ butelį, 26 litų vertės 0,7 L talpos škotiško viskio „Alita“ butelį, 40 litų vertės 0,7 L talpos viskio „Jim Beam“ butelį, 60 litų vertės 0,7 L talpos brendžio „Metaxa 5“ butelį, 17 litų vertės 0,5 L talpos likerio „Žagarės“ butelį, bendros 34 litų vertės du 0,5 L talpos trauktinės „Bobelinė“ butelius, bendros 106 litų vertės dvi pakuotes po 1 kg kavos „Bravisimo“ bei išlaužęs 800 litų vertės kasos aparatą „Casio 800“, iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 100 litų, taip pagrobdami L. S. priklausantį 900 litų vertės turtą bei sugadindami 1 490 litų vertės nukentėjusiajai priklausantį turtą. Tokiu būdu, T. Ž. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei tyčia sugadino svetimą turtą.

Be to, A. Ž., E. B., kurio byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais, su asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, iki 2009 m. vasario 16 d. Palangos mieste, veikdami bendrininkų grupe susitarė pagrobti keturratį motociklą „Yamaha Raptor“ iš gyvenamojo namo garažo, esančio Palangoje, Knygnešių g. 8/Sakalo g. 22. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž. ir asmuo, kurio byla išskirta į atskirą bylą, betarpiškai įvykdys vagystę, o E. B. turės stebėti aplinką, kad galėtų A. Ž., ir asmenį, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą įspėti, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys.

A. Ž. kartu su asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, ir E. B. 2009 m. vasario 16 d., apie 19 val. 54 min., atvyko prie gyvenamojo namo garažo, Palangoje, Knygnešių g. 8/Sakalo g. 22, po to A. Ž. kartu su asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, išlaužę P. K. pakeliamas 2 150 litų vertės garažo duris ir įsibrovę į minėtą garažą pagrobė P. K. priklausantį 18 000 litų vertės keturratį motociklą „Yamaha Raptor“, taip pagrobdami P. K. priklausantį 18 000 litų vertės turtą bei sugadindami 2 150 litų vertės nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tokiu būdu, A. Ž. pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei tyčia sugadino svetimą turtą.

A. Ž., T. Ž., asmuo, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, su E. B. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. kovo 13 d., tikslus laikas nenustatytas, atvyko prie gyvenamojo namo garažo, esančio Palangoje, Knygnešių g. 8/Sakalo g. 22, kur E. B. liko stebėti aplinką, po to A. Ž. kartu su T. Ž. ir asmeniu, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, išlaužę E. B. pakeliamas garažo duris ir įsibrovę į minėtą garažą pagrobė E. B. priklausantį keturratį motociklą „Yamaha 660“, tuo padarydami nukentėjusiajai E. B. 10 000 litų turtinę žalą. Tokiu būdu, A. Ž. ir T. Ž., pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą.

Be to, A. Ž., T. Ž. ir E. B., kurio byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais, iki 2009 m. kovo 16 d., Palangos mieste, veikdami bendrininkų grupe su T. Ž. ir E. B. susitarė pagrobti statybinius įrankius iš statybinių įrankių konteinerio, stovėjusio prie Birutės al. 34 namo, Palangos mieste. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž., T. Ž. ir E. B. betarpiškai įvykdys vagystę.

A. Ž., T. Ž., E. B. 2009 m. kovo 16 d., apie 24 val., atvyko prie statybinių įrankių konteinerio, stovėjusio prie Birutės al. 34 namo, Palangos mieste, kur A. Ž. ir E. B. pjūkleliu nupjovė konteinerio durų laikiklius, po to A. Ž., T. Ž. ir E. B., įsibrovę į UAB „Žiežmarių Hidrostatyba“ priklausantį minėtą statybinių įrankių konteinerį, pagrobė: 6 500 litų vertės vibropjūktuvą „Amman AVS 0,02-70“, 4 680,76 litų vertės generatorių su suvirinimo aparatu „GS 200 ACH“, 2 208 litų vertės metalo betono pjūklą „TS 400“, 771,18 litų vertės perforatorių „GBH2-26“, 541,52 litų vertės kampinį šlifuoklį „GWS21-230“, 80,51 litų vertės siaurapjūklį „FERM FIS-600W“, 1 205,08 litų vertės siurblį „WB20XT“, tuo padarydami UAB „Žiežmarių Hidrostatyba“ bendrą 15 987,05 litų turtinę žalą. Tokiu būdu, A. Ž. ir T. Ž., įsibrovę į saugyklą, pagrobė svetimą turtą.

Be to, A. Ž., T. Ž., asmuo, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, ir E. B., kurio byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindais, iki 2009 m. kovo 29 d. Palangos mieste, veikdami bendrininkų grupe susitarė pagrobti keturratį motociklą „Bombardier Can-am“, valst. nr. 7355LE, iš garažo, esančio Palangoje, Kopų g. 29. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž. ir T. Ž. betarpiškai įvykdys vagystę.

A. Ž., T. Ž., asmuo, kurio byla išskirta į atskirą tyrimą, ir E. B. 2009 m. kovo 29 d. apie 22 val. 34 min. atvyko prie garažo, esančio Palangoje, Kopų g. 29, kur išlaužę D. D. pakeliamas 600 litų vertės garažo duris ir įsibrovę į minėtą garažą, pagrobė D. D. priklausantį 18 000 litų vertės keturratį motociklą „Bombardier Can-am“, valst. nr. 7355LE, 600 litų vertės šalmą, 40 litų vertės medžiaginį veido apdangalą, 138 litų vertės pirštinių porą, taip pagrobdami D. D. priklausantį 18 778 litų vertės turtą bei sugadindami 600 litų vertės nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tokiu būdu A. Ž. ir T. Ž., įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą bei tyčia sugadino svetimą turtą.

Kasatoriai Arūnas ir T. Ž., kaip matyti iš analogiškai surašytų kasacinių skundų esmės, prašo pakeisti apeliacinės instancijos nuosprendį. Kasatoriai prašo pritaikyti lengvinančias aplinkybes pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą epizoduose dėl „Yamaha Raptor 660“ vagystės, dėl vagystės iš UAB „Žiežmarių hidrostatybos“, dėl vagystės iš kavinės „Banga“, dėl D. D. priklausančių daiktų vagystės, svetimo turto sugadinimo, Kasatoriai mano, kad pirmiau paminėtuose epizoduose yra tik vienas liudytojas E. B. ir nėra daugiau įrodymų, patvirtinančių pastarojo parodymus, ir todėl jų prisipažinimas teismo posėdžio metu dėl įvykdytų nusikalstamų veikų turi būti pripažintas kaip atskleidimas nusikalstamų veikų ir gailėjimasis dėl jų padarymo ir tai turi būti pripažįstama atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Epizoduose dėl K. K. automobilio „VW TRANSPORTER“ vagystės bei pasikėsinimo pagrobti AB „SEB bankas“ bankomatą kasatoriai teisme atskleidė nusikaltimo detales ir jų parodymai nulėmė sprendimą byloje įrodant nusikalstamą veiką. Kasatoriai mano, kad toks prisipažinimas turi būti įvertintas kaip gailėjimasis dėl įvykdyto nusikaltimo ir naujų faktų atskleidimas ir tai pripažinta lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų nuomone, tai, kad pastarieji davė parodymus ir prisipažino padarę veikas tik ištyrus įrodymus, nėra kliūtis pritaikyti lengvinančias aplinkybes, kaip numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes duoti parodymus yra įtariamojo teisė, o ne pareiga. Atsisakančiam duoti parodymus įtariamajam negali būti blogesnės procesinės padėties (BPK 21 straipsnis) ir teisėjai negali remtis tokiomis išvadomis, kaip nuteistieji kaltais neprisipažino.

Kasatoriai mano, kad epizode dėl vagystės iš bendrovės „Du broliai“ nusikaltimų iniciatorius ir organizatorius buvo E. B. (pats dėl to prisipažinęs) ir jis negalėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39 1 straipsnio 1 dalies numatytomis aplinkybėmis bei atleidžiamas nuo civilinių ieškinių.

Kasatoriai šiame epizode nesutinka su apeliacinio teismo išvadomis dėl vagystės iš bendrovės „Du broliai“ žalos dydžio ir nurodo, kad teismai nepagrįstai rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, draudimo raštu ir inventorizacijos aktu, tačiau nevertino nusikalstamos veikos dalyvių parodymų, nebuvo tirta aplinkybė, kad nukentėjusysis naudojasi situacija ir nurašo dalį prekių taip pasipelnydamas.

T. Ž. ir A. Ž. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo paskirtomis bausmėmis, nurodo, kad neteisingai bausmės individualizuotos, nes vieniems nuteistiesiems už analogiškus veiksmus skyrė švelnesnes bausmes, kitiems griežtesnes ir tokie pažeidimai yra kiekviename epizode. Jų nuomone, teismas neteisingai subendrino bausmes. Taip pat prašo teisingai jas subendrinti ir nustatyti galutinę bausmę kasatoriams laisvės atėmimą penkeriems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Skunde nurodoma, kad surašant apeliacinio teismo nuosprendį, pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai, paviršutiniškai, nepakankamai išanalizavo prieštaravimus, nelogiškumus ir nenuoseklumus, esančius pirmos instancijos teismo nuosprendyje, ir pats juos padarė, vertindamas nuteistųjų E. A., E. V. bei kasatorių A. ir T. Ž. parodymus padarė prieštaringas išvadas, nepašalino įrodymų prieštaravimų ir nevertino jų kaltinamųjų naudai, nemotyvavo kodėl atmetė E. V. bei E. A. pakeistus parodymus, nenurodė kodėl darydamas išvadas dėl bankomato vagystės vadovavosi A. ir T. Ž. parodymais, o ne E. B. parodymais, kuriais vadovavosi pirmos instancijos teismas.

Kasatoriai prašo sumažinti civilinį ieškinį iki 270 000 litų bei pripažinti E. B. civiliniu atsakovu,

Kasatoriai ginčija įrodymų vertinimą. Nurodo, kad neteisingai įvertinti E. V. ir E. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pakeisti teisminių procesų metu, neištirtos reikšmingos aplinkybės, pažeisti BPK 188, 242 straipsniai. Kasatorių nuomone, neteisingai teismai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais minėtų asmenų parodymais, nesiaiškino parodymų keitimo priežasčių, tvirtina, kad renkant įrodymus pažeista BPK 20 straipsnio 4 dalis, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai įrodymus rinko pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Kasatoriai pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir juos vertė apkalbėti R. K. ir taip pagerinti savo teisinę padėtį.

Kasatorius A. Ž. nurodo, kad pirmos instancijos teismas padarė proceso pažeidimą, nes neįvykdė jo daugkartinio prašymo iškviesti liudytoją – draudimo kompanijos atstovę, kuri išaiškintų svarbius nesutapimus dėl pavogtų daiktų kiekio bei atsisakė prašymą, pateiktą 2010 m. birželio 28 d. proceso metu, užfiksuoti teismo posėdžio protokole. Kasatorius E. V. skundžia apeliacinio teismo nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, dėl netinkamai įvertintų jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio proceso metu. Kasatorius nurodo, kad reikia tikėti jo parodymais, duotais teisminio proceso metu. Kasatorius nesutinka su teismo išvadomis, kad nusikaltimus įvykdė veikdamas organizuota grupe ir prašo jo veikas kvalifikuoti kaip padarytas bendrininkų grupe. Kasatorius prašo E. B. pripažinti nusikaltimų organizatoriumi, nes jis įtraukė kasatorių į nusikaltimus. Kasatoriaus nuomone, E. B. turi būti pripažintas civiliniu atsakovu ir iš jo taip pat turi būti priteistas civilinis ieškinys.

Kasatorius R. K. nurodo, kad netinkamai pritaikyta baudžiamojo įstatymo BK 391 straipsnio 1 dalis liudytojui E. B.. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad R. K. dėl byloje surinktų įrodymų nėra organizuotos grupės organizatorius ir R. K. nesudarinėjo išankstinio plano nusikaltimui įvykdyti, neskirstė vaidmenų. Taip pat teisėjų kolegija konstatavo, kad E. B. buvo aktyvus nusikaltimų dalyvis, dalyvavo visuose nusikaltimuose, inicijavo „Du broliai“ vagystę ir visiems pasiūlė pasipelnyti, tai nurodė E. V., E. A., A. ir T. Ž.. Be to, buvo kuriamas planas bendrai, t. y. nebuvo atskiro asmens, kuris sudarytų planus realizuoti pavogtas prekes, nukreiptų apsaugos dėmesį nusikaltimo darymo metu. Tokie veiksmai (teismo kolegijos išvadose nurodyta) buvo planuojami bendrai su A. ir T. Ž., E. B. ir R. K., kurie žinojo nusikaltimo smulkmenas, tačiau E. B. vaidmuo yra išskirtinis šiame nusikaltime, nes jo iniciatyva buvo apvogta parduotuvė „Du broliai“, tai jo sukurtas planas, kuris buvo pasiūlytas bendrams pasipelnyti, o tai išaukština jo padėtį tarp organizuotos grupės narių ir taip sudaromos aplinkybės hierarchinei padėčiai E. B. atžvilgiu. Dėl tokio apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išaiškinimo susidaro prieštaraujanti teisminiams aktams aplinkybė: BK 391 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės buvo jau atleistas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.

Kasatorius dėsto, kad BK 25 straipsnio 3 dalis numato, jog galimi keli organizatoriai organizuotoje grupėje, tie patys asmenys gali būti ir vykdytojai. Iš čia, vadovaujantis surinkta byloje faktine medžiaga ir apeliacinio teismo teisėjų kolegijos išaiškinimu, E. B. yra priskiriamas prie organizatorių šioje organizuotoje grupėje, todėl vadovaujantis BK 39 1 straipsnio 2 dalimi negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio 1 dalyje numatytomis aplinkybėmis. E. B. ir pats prisipažino, kad buvo nusikaltimų iniciatorius.(T. 17 b.l. 90-101, 129, 131-146, 175-199, T. 18 b.l 16-21, 30).

Kasatorius pasisako ir dėl neteisėtais būdais surinktų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriais buvo remiamasi skelbiant nuosprendį. Jo nuomone, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalį nustatyta, kad įrodymai gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrinti. Kasatorius mano, kad reikia atsižvelgti į E. V. ir E. A. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kurie teismo proceso metu keitėsi iš esmės dėl R. K. ir T. L. dalyvavimo. Pirmosios instancijos ir apeliacinio teismo teisėjų kolegija skelbdami nuosprendžius vadovavosi vien ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, neteisingai interpretuodami teismo proceso pasikeitusius E. V. ir E. A. parodymus. Nors ikiteisminio tyrimo metu duotus E. V. ir E. A. parodymus teismas įvertino kaip prisipažinimą ir gailėjimąsi, tačiau nepatikrino, dėl ko per abu teisminius procesus pastarieji pakeitė ir laikėsi pakeistų parodymų, kurie blogina jų padėtį, dėl to jiems buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Neištirtos visos aplinkybės dėl parodymų vertinimo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra šališki. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra suinteresuoti nuteisti asmenis, nes už tai yra skatinami, todėl kartais įrodymų surinkimas yra vykdomas ne įstatymo nustatyta tvarka.

A. ir T. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai vertė apkalbinėti R. K. ir tokiu būdu pagerinti savo teisinę padėtį. Tačiau teismai netyrė ir niekaip nevertino šių aplinkybių, kurios turi didelės reikšmės nuteistiesiems. Taip pirmosios instancijos teismas, o po to ir aukštesnės instancijos apeliacinis teismas padarė BPK 242 straipsnio pažeidimus, nes turėjo tiesiogiai apklausti ir išklausyti E. V. ir E. A. paaiškinimų, dėl pasikeitusių parodymų teismo proceso metu, išaiškinti aplinkybes, dėl kokių priežasčių jie pakeitė ir taip pablogino savo padėtį. Apeliacinis teismas vadovaudamasis BPK 242 straipsniu, turėjo taip pat apklausti A. ir T. Ž., kurie pirmosios instancijos teisme prisipažino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisėtais veiksmais buvo verčiami apkalbėti R. K., tokiu būdu pagerinę savo padėtį. Kolegija privalėjo ištirti ir pašalinti tokius prieštaravimus, likusius pirmosios instancijos teisme, kurie aiškiai pažeidžia duomenų rinkimo tvarką. Taigi nuosprendis yra surašytas, pažeidžiant BPK 301 straipsnį, neištyrus visų aplinkybių teisiamajame posėdyje.

R. K. nuomone, nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų reikalavimų bei Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, surašytas apeliacinis nuosprendis. Tokio nuosprendžio motyvuose turi būti aptartos visos bylai svarbios aplinkybės ir motyvai turi būti tarpusavyje susieti, juose neturi būti loginių spragų. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai, paviršutiniškai ir nepakankamai išanalizavo prieštaravimus, nelogiškumus ir nenuoseklumus, esančius pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir pats juos padarė. Vertindamas nuteistųjų E. A., E. V. bei A. ir T. Ž. parodymus, teismas padarė prieštaringas išvadas. Teismas nepašalino įrodymų prieštaravimų ir nevertino jų kaltinamųjų naudai. Įrodymų vertinimas fragmentiškas, neatsižvelgta į jų visumą. Taip pat teismas nemotyvavo, kodėl atmetė E. V. bei E. A. pakeistus teisiamajame posėdyje parodymus, netyrė A. ir T. Ž. padarytų neteisėtų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, renkant duomenis, netyrė jų pripažinimo ir parodymų dėl iš parduotuvės „Du broliai“ vagystės momentų (spynos šerdies sulaužymo).

Kasatorius pažymi, kad pažeistas BPK 261 straipsnio 6 dalies reikalavimas, nes po paskelbto nuosprendžio nebuvo tinkamai supažindintas su teismo posėdžio protokolu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėja pažeidė BPK normas ir jo teises, o apeliacinio teismo teisėjų kolegija šių pažeidimų netyrė ir atmetė. Argumentuoja, kad pagal BPK 261 straipsnio 6 dalį po paskelbto nuosprendžio per 3 dienas turėjo jį supažindinti su teismo protokolu, pateikus raštišką prašymą iš anksto. Teisėja jį supažindino su teismo protokolais tyčia praleidusi įstatymo numatytą supažindinimo terminą ir po to atsisakė tirti atsikirtimus į teismo protokolus, motyvuodama, kad buvo praleistas susipažinimo terminas. Kasatorius nurodo, kad buvo laikomas kardomajame kalinime ir jo galimi veiksmai buvo teisėjos žinioje. Dėl teisėjos savanaudiškų veiksmų, jis negalėjęs išsamiai surašyti apeliacinio skundo, dėl įstatymo teisių į gynybą ir Žmogaus teisių pažeidimų, nes paskirta data dėl teismo protokolų nagrinėjimo buvo 2010 m. rugsėjo 6 d.po to, kai turėjo pasibaigti apeliacinio skundo apskundimo terminas 2010 m. rugsėjo 7 d., todėl į skundą neįtrauktos aplinkybės, kurios turėjo būti nagrinėjamos teismo posėdyje, parodytos atsikirtimuose į teismo protokolus dėl praleisto 3 dienų termino. (Nutartis išsiųsta Klaipėdos apeliacinio teismo kolegijai, kuri turi būti prijungta prie bylos), o priedo prie apeliacinio skundo, dėl aukščiau paminėtų pažeidimų, kolegija jau nepriėmė, nes buvo pasibaigęs 20 parų apskundimo terminas. Taip buvo pažeistos teisės į gynybą, neišdėstyti visi pažeidimai dėl pirmiau paminėtų aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinius skundus nurodo, kad netenkintini kasatorių prašymai ir motyvuoja taip:

Dėl organizuotos grupės ir organizatoriaus. Kasatorius E. V. nesutinka su teismo padaryta išvada, kad nusikaltimus padarė organizuota grupe. Taikant baudžiamąjį įstatymą padarytai veikai, organizuotos grupės požymiai konstatuojami vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Šiomis įstatymo nuostatomis bylą nagrinėję teismai ir vadovavosi. Byloje nustatyta, kad kasatoriai sistemingai darė nusikalstamas veikas – nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2009 m. kovo 29 d., bendrininkaudami padarė daug nusikalstamų veikų, iš kurių didžioji dalis yra svetimo turto grobimai. Kai kurios šios nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, aptartos iš anksto, jose dalyvaudavo grupė asmenų, pasiskirsčiusių vaidmenimis. Teismai teisingai konstatavo, kad K. K. automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystė bei pasikėsinimas pagrobti AB „SEB bankas“ bankomatą, J. M. priklausančios automobilio priekabos vagystės, pasikėsinimas apvogti V. J. parduotuvę „Du broliai“ bei N. H. turto sunaikinimas padaryti organizuota grupe, nes atitinka visus BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus organizuotos grupės požymius. Kasatoriai, darydami šiuos nusikaltimus, buvo pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis. Pagrobti automatą buvo kruopščiai ruošiamasi. Kasatoriai (išskyrus R. K.) užklijavo parduotuvės signalizacijos daviklius, pasiskolino keturračius, pagrobė automobilį, kad turėtų su kuo ištempti bankomatą, A. Ž. ir T. Ž. iškirto kirviais sieną, E. B. ir T. Ž. trosu apjuosė bankomatą, trosą pririšus prie pagrobtojo automobilio, šį automobilį vairavo E. V.. Kasatoriai buvo pasiruošę nusikaltimo įrankius, prikalę į lentas vinių, kad jas galėtų išmėtyti ant kelio ir taip sutrukdyti pareigūnams juos sulaikyti. Dėl bendro pagrindinio sumanymo - bankomato vagystės buvo nutarta dar pagrobti ir automobilį. Siekdami nukreipti apsaugos tarnybos dėmesį, suplanavo išdaužti kitų jos saugomų objektų langus Šventojoje ir Nemirsetoje. Kiekvienas iš grupės narių žinojo nusikaltimų padarymo mechanizmą, žinojo savo vaidmenis, veikė vieningai, gerai organizuotai, todėl tenkinti E. V. prašymą pripažinti, kad minimas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe nėra teisinio pagrindo.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 4, 5 dalių taikymo. Iš skundų turinio matyti, kad kasatoriai nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdami, kad teismai vertino jų parodymus, duotus tik ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisminiame bylos nagrinėjime. Skunduose tik formaliai nurodyta BPK 20 straipsnio 4, 5 dalies pažeidimai, tačiau argumentų, kuo pasireiškė šie pažeidimai, kasatoriai nenurodo. Kasaciniuose skunduose akcentuojama tai, kad teismas negalėjo remtis E. B. parodymais, kuris pagal BK 39¹ straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat teismai vertino E. A., E. V. parodymus duotus tik ikiteisminio tyrimo, o ne bylos nagrinėjimo teisme metu.

Įrodymai BPK 20 straipsnio prasme yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. BPK 20 straipsnio 4 dalimi įtvirtinta nuostata reiškia, kad įrodymais gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai privalo būti patikrinti ir išanalizuoti teisiamajame posėdyje. E. B. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip dalyvavęs organizuotos grupės daromuose nusikaltimuose ir aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. E. B. teismo proceso metu buvo apklaustas kaip liudytojas. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad liudytojo E. B. parodymai, kaip įrodymų šaltinis, gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas nuosprendį, rėmėsi tik ta liudytojo E. B. parodymų apimtimi, kurią patvirtino kiti byloje esantys įrodymai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nepagrįstas kasatorių R. K., E. V. teiginys, kad teismas negalėjo remtis E. A., E. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Iš bylos duomenų matyti, kad visi nuteistieji teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus, kad vagystėje iš parduotuvės „Du broliai“ bei su šia vagyste siejamuose kituose nusikaltimuose nedalyvavo R. K.. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu duotais E. V. ir E. A. parodymais bei liudytojo E. B. parodymais dėl R. K. dalyvavimo vagystėje iš parduotuvės „Du broliai“, nes jie detaliai sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes.

Nepagrįstas kasatoriaus E. V. teiginys, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis dalyvavo K. K. automobilio vagystėje bei pasikėsinime pagrobti bankomatą. Liudytojo E. B. parodymai, nuteistojo T. Ž., iš dalies paties E. V. parodymai šį argumentą paneigia. Išties, nors E. V. automobilio vagystėje nedalyvavo, tačiau žinojo nusikalstamos veikos planą, vairavo šį automobilį, kuris buvo užvestas išplėšiant užvedimo spynelę ir sujungiant laidus, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. V. pritarė šiam nusikalstamos veikos planui, todėl kaip nusikalstamos veikos bendrininkas atsako ir už automobilio vagystę, nors pats tiesiogiai joje nedalyvavo.

Nepagrįsti kasatorių skundų teiginiai dėl pagrobtų daiktų iš parduotuvės „Du broliai“ kiekio ir vertės. Teismas teisingai nustatė, kad pagrobta daiktų už 48481,45 Lt. Tokia išvada padaryta remiantis nukentėjusiojo V. J., liudytojų L. J., J. J. parodymais, inventorizacijos aktu, „Lietuvos draudimo“ raštu. Byloje nustatyta, kad nuteistieji skubėdami nešė prekes iš parduotuvės, daiktus iš parduotuvės ėmė nežiūrėdami ir nesirinkdami jų, tik bendrais bruožais žinodami, kurios prekės yra brangesnės. Nuteistieji suprato ir žinojo, kad vagystė daroma iš parduotuvės ir pagrobiamo turto vertė yra jo kaina, nurodyta prekės etiketėje.

Kasatoriams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad vertinant įrodymus pažeistos BPK nuostatos. Byloje nėra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis būtų pagrįstas įrodymais, gautais neteisėtais būdais, arba įrodymai yra nepatikimi.

Atmestinas kaip nepagrįstas kasatorių teiginys, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų. Priešingai nei tvirtina kasatoriai, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti nusikalstamų veikų požymiai, įrodymai išdėstyti nuosekliai, aiškus jų tarpusavio ryšys, įvertinti visi įrodymai, o teismo išvados aiškios ir kategoriškos

Dėl civilinio ieškinio priteisimo iš E. B.. Kasatoriai nurodo, kad teismai nepagrįstai nepriteisė iš E. B. civilinio ieškinio. Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys bendrai padarę nukentėjusiajam žalą atsako solidariai. E. B., ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BK 39 ¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip dalyvavęs organizuotos grupės veikloje ir aktyviai padėjęs atskleisti šios organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas.

Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra procesinio pagrindo šiuo konkrečiu atveju E. B. įtraukti civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. BPK 111 straipsnio 2, 3 dalys bei 110 straipsnio 2 dalis numato civilinio atsakovo teises ir pareigas, todėl įtraukus E. B. į procesą vėlesnėje stadijoje būtų suvaržytos E. B. kaip civilinio atsakovo teisės gintis nuo pareikšto civilinio ieškinio. Aplinkybė, jog į procesą civiliniu atsakovu E. B. nebuvo įtrauktas, neapsunkino kasatorių procesinės padėties, jų kaip civilinių atsakovų teisės nebuvo apribotos. Kasatoriams nėra užkertama teisė civilinio proceso tvarka į bylą įtraukti ir kitus galimus bendraskolius (CK 6.14 straipsnis), taip pat reikšti regresinį ieškinį (CK 6.280 straipsnis).

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Kasatorių A. Ž. ir T. Ž. prašymas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažįsta padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, - netenkintinas. Kaltininko prisipažinimas, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismo vertinamas tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažįstama tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes, T. Ž. ir A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, duoti parodymus atsisakė, teisiamojo posėdžio metu pakeitė parodymus. Nors teisiamojo posėdžio metu jie prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau toks jų prisipažinimas yra nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. T. Ž. dėl D. D. priklausančių daiktų vagystės ir svetimo turto sunaikinimo bei A. M. keturračio motociklo vagystės ir turto sugadinimo prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jo parodymai nebuvo išsamūs, nuoširdūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad dalyvavo šių nusikaltimų padaryme, tačiau neigė kitų asmenų dalyvavimą. Duodamas tokius parodymus, kasatorius siekė nuslėpti kitus vagystėse dalyvavusius asmenis ir suklaidinti tyrėjus, siekdamas bendrininkams padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, T. Ž. prisipažinimas nėra pagrindas atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti.

Dėl bausmių skyrimo ir jų subendrinimo. T. Ž. ir A. Ž. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo paskirtomis bausmėmis (atskiruose epizoduose), nurodydami, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į kasatorių vaidmenį darant nusikalstamas veikas. Kiekvienam nuteistajam neteisingai individualizavo bausmes, nes vieniems nuteistiesiems už analogiškus veiksmus skyrė švelnesnes bausmes, kitiems griežtesnes. Taip pat neteisingai teismas subendrino bausmes. Šie kasatorių teiginiai nepagrįsti. BK 58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. BK 54 straipsnio 2dalies 6 punkte taip pat nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Priešingai nei teigia kasatoriai, teismas, vykdydamas BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto reikalavimą, nustatė bendrininkavimo formą ir rūšį ir atsižvelgė į jas skirdami bausmę. Kasatoriai padarė po kelias nusikalstamas veikas, todėl teismas pagrįstai paskyrė bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskyrė galutinę subendrintą bausmę. Bausmių bendrinimo nuostatos nepažeistos.

Dėl teisės pažeidimo į gynybą. Kasatorius A. Ž. nurodo, kad pažeista jo teisė į gynybą, nes teismas netenkino jo prašymų iškviesti į teismo posėdį liudytojus. Pagal BPK 270 straipsnį teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinęs, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, objektyvaus sprendimo priėmimui, privalo dėl jų priimti nutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas laikėsi minėtų taisyklių. Kasatorius R. K. neteisus teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo teisėja pažeidė BPK reikalavimus, nes per nustatytą terminą neleido susipažinti su teismo posėdžio protokolais. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad visi R. K. prašymai, pateikti teismui dėl susipažinimo su bylos medžiaga, buvo tenkinti. Prašymas dėl pastabų į 2010 m.. kovo mėnesio bei 2010 m. liepos 15 d. teisiamojo posėdžio protokolą atmestas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, nes pastabos paduotos praleidus 3 dienų terminą. Pripažinti, kad buvo suvaržytos kasatoriaus procesinės teisės nėra pagrindo.

A. Ž., T. Ž., E. V. ir R. K. kasaciniai skundai netenkinami.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Kasatoriai Arūnas ir T. Ž. prašo pripažinti jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą epizoduose dėl „Yamaha Raptor 660“ vagystės, dėl vagystės iš UAB „Žiežmarių hidrostatybos“, dėl vagystės iš kavinės „Banga“, dėl D. D. priklausančių daiktų vagystės, svetimo turto sugadinimo.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t.y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą.

Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes T. Ž. ir A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, duoti parodymus atsisakė. Teisiamojo posėdžio metu jie pakeitė parodymus ir papasakojo apie padarytus nusikaltimus. Jų nuomone, tai, kad pastarieji davė parodymus ir prisipažino padarę veikas tik ištyrus įrodymus, nėra kliūtis pritaikyti lengvinančias aplinkybes, kaip numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes duoti parodymus yra įtariamojo teisė, o ne pareiga. Nors teisiamojo posėdžio metu jie ir prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad toks jų prisipažinimas yra nulemtas byloje surinktų įrodymų, todėl negali būti vertinamas kaip savanoriškas ir pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.

Dėl D. D. priklausančių daiktų vagystės ir svetimo turto sunaikinimo bei A. M. keturračio motociklo vagystės ir turto sugadinimo T. Ž. prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau jis neigė kitų asmenų dalyvavimą, nors nusikaltimai buvo padaryti kelių asmenų bendrininkaujant. Duodamas tokius parodymus, kasatorius siekė nuslėpti kitus vagystėse dalyvavusius asmenis ir klaidino tyrėjus, siekdamas bendrininkams padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu, esant bendrininkavimui, būtina, kad kaltininkas papasakotų apie kitus bendrininkus, dalyvavusius nusikaltimo padaryme. Esant tokioms aplinkybėms, T. Ž. prisipažinimas nėra pagrindas atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti.

Be to, kasatoriai mano, kad jų prisipažinimas turi būti įvertintas kaip gailėjimasis dėl įvykdyto nusikaltimo. Prisipažinimas ir gailėjimasis yra du skirtingi požymiai, nulemiantys BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Jie negali būti suplakami į vieną vietą. Tuo tarpu kasatorių gailėjimosi dėl padarytų nusikaltimų byloje neužfiksuota.

Dėl bendrininkavimo formos

Kasatorius E. V. nesutinka su teismo išvadomis, kad nusikaltimus įvykdė veikdamas organizuota grupe, ir prašo jo veikas kvalifikuoti kaip padarytas bendrininkų grupe. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Byloje nustatyta, kad nusikaltimai, už kurių padarymą greta kitų asmenų nuteistas E. V., yra priskiriami prie sunkių nusikaltimų, be to, padaryti keli sunkūs nusikaltimai, K. K. automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystė bei pasikėsinimas pagrobti AB „SEB bankas“ bankomatą, J. M. priklausančios automobilio priekabos vagystė, pasikėsinimas apvogti V. J. parduotuvę „Du broliai“ bei N. H. turto sunaikinimas buvo gerai organizuotos, aptartos iš anksto, jose dalyvaudavo grupė asmenų, kurie buvo pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas grupės narys turėjo savo užduotį. Antai bankomato pagrobimui buvo kruopščiai ruošiamasi. Bendrininkai užklijavo parduotuvės signalizacijos daviklius, pasiskolino keturračius, padarė kitą nusikaltimą (pagrobė automobilį), kad palengvintų pagrobti bankomatą, vieni bendrininkai iškirto kirviais sieną, kiti trosu apjuosė bankomatą, trosą pririšus prie pagrobtojo automobilio, kurį vairavo E. V.. Kasatoriai buvo pasiruošę nusikaltimo įrankius, prikalę į lentas vinių, kad jas išmėtę ant kelio ir sutrukdytų pareigūnams juos sulaikyti. Siekdami nukreipti apsaugos tarnybos dėmesį, suplanavo išdaužti kitų jos saugomų objektų langus Šventojoje ir Nemirsetoje. Taigi teismai padarė pagrįstą išvadą, kad nusikaltimai, kuriuos padarant dalyvavo E. V., padaryti ne bendrininkų, o organizuota grupe.

Dėl E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisėtumo.

Kasatoriai A. ir T. Ž. bei R. K. ginčija E. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 1 straipsnį teisėtumą, teigdami, kad jis buvo nusikaltimų organizatorius ir jam negalėjo būti taikomas BK 391 straipsnis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismui pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl organizuotos grupės buvimo padarant keletą nusikaltimų ir panaikinus organizuotos grupės požymį visuose kasatoriams inkriminuotuose nusikaltimuose, kyla abejonių dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo E. B.. Tačiau kartu kolegija pažymi, kad pagal BPK 367 straipsnio prasmę nuteistasis apkaltinamąjį teismo nuosprendį gali skųsti tik dėl sprendimų, priimtų jo atžvilgiu. BPK nesuteikia nuteistiesiems teisės kasacine tvarka skųsti nuosprendžius dėl kitiems asmenims pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Tokią teisę turi tik prokuroras ir nukentėjusysis. Jų kasacinių skundų byloje nėra, todėl kolegija šio kasacinio skundo motyvo giliau nenagrinėja.

Dėl priteisto civilinio ieškinio ir civilinio ieškinio priteisimo iš E. B.

Kasatoriai prašo pripažinti E. B. civiliniu atsakovu. Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Kadangi E. B. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BK 39 ¹ straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip dalyvavęs organizuotos grupės veikloje ir aktyviai padėjęs atskleisti šios organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas, jis nebuvo teisminio proceso dalyvis šioje byloje. Taigi apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti kokį nors sprendimą dėl E. B.. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra procesinio pagrindo šiuo konkrečiu atveju E. B. įtraukti civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. Kartu pažymėjo, kad kasatoriams neužkertama teisė į bylą įtraukti ir kitus galimus bendraskolius civilinio proceso tvarka (CK 6.14 straipsnis), taip pat reikšti regresinį ieškinį (CK 6.280 straipsnis).

Kasatoriai A. ir T. Ž. prašo sumažinti civilinį ieškinį iki 270 000 litų, teigdami, kad žala dėl vagystės iš parduotuvės „Du broliai“ buvo mažesnė. Byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 12 d. padarydami vagystę iš parduotuvės „Du broliai“ kasatoriai su kitais organizuotos grupės nariais pagrobė turto iš viso už 484 818 litų. Tačiau tokio dydžio civilinis ieškinys byloje dėl šio nusikaltimo padarymo nepriteistas. Kolegija pažymi, kad bendra teismų priteisto už visų nusikaltimų, padarytų nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2009 m. kovo 29 d., civilinio ieškinio suma neviršija 79 000 litų. Taigi nėra pagrindo tenkinti šią kasacino skundo dalį.

Dėl bausmių skyrimo ir jų subendrinimo.

T. Ž. ir A. Ž. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo paskirtomis bausmėmis (atskirose epizoduose), nurodydami, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į kasatorių vaidmenį, darant nusikalstamas veikas ir kiekvienam nuteistajam neteisingai individualizavo bausmes, nes vieniems nuteistiesiems už analogiškus veiksmus skyrė švelnesnes bausmes, kitiems griežtesnes.

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 58 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. BK 61 straipsnis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumą, nusikaltimų kiekį, kasatorių asmenybę teismo paskirtų už atskirus nusikaltimus bausmių negalima laikyti per griežtomis. Atvirkščiai, Klaipėdos apygardos teismas panaikinęs organizuotos grupės požymį, sušvelnino kasatoriams bausmes už atskirus nusikaltimus ir galutines subendrintas bausmes. Kolegija neranda baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant ir bendrinant bausmes.

Dėl Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų surašant nuosprendį.

A. ir T. Ž. bei K.teigia, kad pažeisti BPK 301 straipsnyje numatyti reikalavimai nuosprendžio surašymui. Taip pat teigiama, kad nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų reikalavimų surašytas apeliacinis nuosprendis. BPK 301 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 305 straipsnyje nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai surašydami nuosprendžius laikėsi įstatymo reikalavimų. Tai, kad, kasatorių manymu, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai, paviršutiniškai ir nepakankamai išanalizavo prieštaravimus, nelogiškumus ir nenuoseklumus, esančius pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, pasak kasatorių, netinkamai vertino įrodymus, nereiškia, kad buvo pažeisti BPK 301 ir 305 straipsniuose išdėstyti reikalavimai.

Dėl įrodymų rinkimo teisėtumo ir dėl įrodymų vertinimo.

Kasatorius R. K. kelia klausimą dėl neteisėtais būdais surinktų įrodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriais buvo remiamasi skelbiant nuosprendį. Tačiau jis neatskleidžia, kokie įrodymai, jo nuomone, surinkti pažeidžiant įstatymą. Kasaciniame skunde šis kasatorius iškelia ikiteisminio tyrimo trūkumus, teigdamas, kad pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai gali būti teisiamajame posėdyje perskaitomi parodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį. Kolegija pažymi, kad klausimą, kokie parodymai turi įrodomąją reikšmę, sprendžia teismas. Ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai taip pat turi įrodomąją reikšmę, jei jie ištirti teisiamajame posėdyje ir sugretinus su kitais įrodymais patvirtina kažkokią teisiškai reikšmingą aplinkybę.

Be to, visi kasatoriai ginčija įrodymų vertinimą, kelia klausimus, kodėl kaltinamieji keitė parodymus, kodėl teismai neaiškino to priežasčių. Įrodymų vertinimo klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įrodymų vertinimo klausimų nenagrinėja. Kasacinės instancijos teismas liudytojų ir kitų proceso dalyvių į posėdį nekviečia ir neapklausinėja, jokių procesinių veiksmų neatlieka. Bylos nagrinėjamos tik dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų. Todėl ši kasacinio dalis paliekama nenagrinėta.

Dėl Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų dėl E. V.

Kasatorius E. V. teigia, kad buvo pažeistas BPK 261 straipsnio 6 dalies reikalavimas, nes po paskelbto nuosprendžio jis nebuvo tinkamai supažindintas su teismo posėdžio protokolu. Kolegija, įvertinusi proceso visumą, konstatuoja, kad iš kasatoriaus E. V. nebuvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, kurie būtų galėję turėti įtakos sprendimų teisėtumui. Kasatoriui nebuvo suvaržyta teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu ir pateikti dėl jo pastabas. BPK 261 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme dalyviai su teisiamojo posėdžio protokolu gali susipažinti ir pateikti pastabas per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo surašymo. Su teisiamojo posėdžio protokolu proceso dalyviai gali susipažinti tik tada, kai užbaigiamas teismo posėdis ir protokolą pasirašo teisiamojo posėdžio pirmininkas ir sekretorius (kasacinė nutartis Nr. 2K-66/2007). Šiuo atveju apylinkės teismas 2010 m. liepos 27 d. gavęs E. V. prašymą dėl susipažinimo su teismo posėdžio protokolu, įvykdė jį ir 2010 m. liepos 30 d. E. V. buvo pristatytas į teismą, supažindintas su bylos medžiaga (T. 19, l. 38, 43) ir turėjo galimybę apeliaciniame skunde išdėstyti visas aplinkybes, reikšmingas, jo nuomone, bylos nagrinėjimui, apeliacinio proceso metu duoti parodymus bei pasisakyti visais nuosprendyje išdėstytais klausimais. Be to, jam buvo įteiktas teismo nuosprendis, kuriame išdėstytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pakanka apeliacinio skundo surašymui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

A. ir T. Ž., E. V. ir R. K. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Valerijus Čiučiulka

Vytautas Piesliakas