Dėl sunaikintos miško paklotės aplinkai padaryta 14 007,3 Eur žala

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-42-387/2024

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00846-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5; 13.1; 13.20.9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. T. ir jo atstovės advokatės Gintarės Raišutienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. birželio 6 d. nutarimu K. T. nubaustas pagal ANK 278 straipsnio 1 dalį 20 Eur bauda, pagal 235 straipsnio 1 dalį 60 Eur bauda. Pritaikius ANK 38 straipsnį, K. T. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.

2. K. T. nubaustas už tai, kad jis 2022 m. balandžio–gegužės mėn. organizavo žemės kasimo darbus jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Vilniaus r., Sužionių sen., (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022 m. gegužės 2–3 d. užfiksuota neteisėtai sunaikinta miško paklotė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio Pabradės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (iki 2022 m. gruodžio 31 d. – Nemenčinės girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo) 15, 16, 24 taksaciniuose sklypuose, privačiame sklype (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nustatyta, kad kirtavietėje sunaikinta 4669,1 kv. m miško paklotės vykdant žemės kasimo darbus, užpilant paklotę gruntu. Sklype sunaikintos miško paklotės vietoje užfiksuotas iškastas vandens telkinys neturint suderinto vidinio miškotvarkos projekto, vandens telkinio (iškasos) plotas – 1199,8 kv. m, vandens telkinio (vandens paviršiaus) plotas – 662,32 kv. m. Dėl sunaikintos miško paklotės aplinkai padaryta 14 007,3 Eur žala. Atlikdamas šiuos veiksmus K. T. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. DI-590/3D-583 patvirtintų Dirbtinių nepratekamųjų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo 7.5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.5 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. DI-849 patvirtintų Lankymosi miške taisyklių 15.2 punktą.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarimu tenkintas K. T. skundas, Institucijos 2023 m. birželio 6 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta.

4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi tenkintas Institucijos apeliacinis skundas, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Institucijos 2023 m. birželio 6 d. nutarimas, kuriuo K. T. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Be to, iš Institucijos 2023 m. birželio 6 d. nutarimo pašalinta K. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs ANK nurodytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimą panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą apygardos teismas motyvavo tuo, kad apylinkės teismas padarė neteisingą ir byloje surinktiems duomenims prieštaraujančią išvadą, jog K. T., padarydamas jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, veikė be kaltės. Apygardos teismas konstatavo, kad bylos duomenys suteikia pagrindą padaryti išvadą, jog K. T. jam inkriminuotus administracinius nusižengimus įvykdė dėl neatsargumo.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. kovo 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto K. T. ir jo atstovės advokatės G. Raišutienės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarimą, taip pat priteisti iš Institucijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prašyme nurodo:

6.1. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė ANK 569 straipsnio 5 dalį, reikalaujančią ne formaliai, o nuodugniai analizuoti visus byloje surinktus įrodymus ir įvertinti tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą. Pirma, bylos aplinkybių ir surinktų įrodymų neatitinka apeliacinės instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nėra pirminis šaltinis, kuriame užfiksuoti žemės sklypo duomenys. Bylą nagrinėjęs apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra patvirtinta notarės Z. K., ši sutarties sudarymo dieną duomenis apie žemės sklypą patikslino pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis ir juos įrašė į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Šioje sutartyje nurodyti žemės sklypo duomenys atitiko žemės sklypo plano duomenis. Jokie duomenys apie kitokį miško žemės plotą ar apskritai miško plotą, nei nurodyta žemės sklypo plane, sutartyje nurodyti nebuvo, todėl K. T. negalėjo kilti jokių abejonių dėl to, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje galėjo būti nurodyti ne visi ar ne tokie duomenys, kurie nurodyti sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje ir sklypo plane. Antra, darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, apygardos teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, kad pareiškėjas K. T. neatvyko pasiimti įsigyto žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo ir tai patvirtina K. T. kaltę. Pareiškėjų manymu, šis veiksmas būtų perteklinis, nes Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys nuolat patikslinami ir kompiuterinės sistemos automatiškai perkeliami į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Trečia, nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad K. T. kaip naujasis žemės sklypo savininkas turėjo pareigą žinoti su žemės sklypo naudojimu susijusius apribojimus, nes pati žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tiesiogiai nukreipė į patikslintus žemės sklypo duomenis. Pareiškėjų manymu, K. T., atsižvelgiant į duomenų žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje įrašymo procedūras, neturėjo objektyviai ar subjektyviai žinoti, kad viena duomenų eilutė iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės nebuvo perkelta į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Ketvirta, neteisėta ir nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, norėdamas iškasti sklype tvenkinį, pareiškėjas K. T. turėjo parengti vidinės miškotvarkos projektą. Priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą, vidinės miškotvarkos projektas reikalingas ne visiems sklypams, o tik tiems, kurie arba yra miško žemė, arba yra miško paskirties žemė. Pagal K. T. įsigyto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties duomenis ir žemės sklypo planą toje vietoje, kurioje buvo ketinta iškasti tvenkinį, buvo dirvonas, tokie duomenys atitiko realų žemės sklypo vaizdą, todėl pareiškėjui K. T. buvo akivaizdu, kad vidinės miškotvarkos projektas nereikalingas.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė ANK 2 straipsnio 3 dalį, 7, 8, 9 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017 ir kt.), pagal kurią būtinas administracinio nusižengimo sudėties požymis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Šioje byloje jokia K. T. kaltė padaryti jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus nenustatyta. Kadangi duomenys į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo įtraukti automatiškai remiantis patikslintais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o šie duomenys atitiko sklypo planą ir matomą vaizdą sklype (matomas dirvonas, o ne miškas), K. T. nei pagal bylos aplinkybes, nei pagal asmenines savybes nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl jo veikos kils kokių nors neigiamų padarinių. Sprendžiant dėl asmens kaltės, svarbu įvertinti, ar asmuo turėjo kokius nors motyvus nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas K. T. neturėjo jokio motyvo nerengti vidinės miškotvarkos projekto tvenkiniui kasti, nes, žinodamas apie tokio projekto parengimo būtinumą kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype, tokį projektą parengė. Dėl to K. T., nenustačius jo tyčios ar neatsargumo padaryti jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos panašiose bylose. Byloje pareiškėjai kaip precedentu rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC0xNi02OTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-16-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-16-693/2016">e2AT-16-693/2016</a>, tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ši byla negali būti precedentas nagrinėjamoje byloje, nes susiklosčiusios teisinės situacijos yra skirtingos. Pareiškėjų teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotu precedentu administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC0xNi02OTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-16-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-16-693/2016">e2AT-16-693/2016</a>, nes situacijos bylose yra panašios. Abiejose bylose nustatyta, kad, pagal turimus duomenis ir dokumentus, asmenys nežinojo ir negalėjo žinoti, jog toje vietoje, kur jie atliko tam tikrus veiksmus, buvo ar galėjo būti miško žemė. Dėl to bylą nagrinėjęs apygardos teismas privalėjo remtis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi spręsdamas bylą, bet to nepadarė.

7. Institucijos Teisės skyriaus Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Aidas Jakimavičius atsiliepimu į pareiškėjų prašymą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

7.1. Nesutiktina su pareiškimo argumentu, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra pirminis žemės sklypo duomenų šaltinis, kuriame užfiksuoti žemės sklypo duomenys, nes tokia išvada prieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymui ir jį aiškinančiai teismų praktikai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnis nustato nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisinius pagrindus, tarp kurių yra kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šias normas aiškinančioje teismų praktikoje taip pat laikomasi požiūrio, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nėra nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC0xNi02OTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-16-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-16-693/2016">e2AT-16-693/2016</a>). Dėl to pareiškėjų teiginys, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra pirminis šaltinis, vertintinas tik kaip gynybos versija. Pareiškėjų teiginiai, kad žemės sklypo planas, kuriuo vadovavosi K. T., buvo tinkamas informacijos apie žemės sklypo naudojimo sąlygas dokumentas, yra nepagrįsti, nes planas sudarytas daugiau nei prieš 10 metų, taigi negalėjo būti laikomas aktualiu. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjų teiginiai apie žemės sklypo pirkimo–padavimo sutartį kaip pirminį šaltinį vertintini kaip subjektyvi nuomonė ir gynybos versija.

7.2. Pareiškime netiksliai nurodoma, kad į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo neperkelta tik viena eilutė iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų. Pažymėtina, kad į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo įkelta tik viena eilutė iš Nekilnojamojo turto registro duomenų. Pažymėtina ir tai, kad sutartyje nurodyta žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio, tačiau sutartyje neįrašyta jokių duomenų apie tai, kiek sklypo ploto sudaro ariamoji žemė, o kiek – miško plotas, ir tik prie žemės naudojimo sąlygų pažymėta, kad miško žemė sudaro 0,4685 ha.

7.3. Nesutiktina su pareiškimo argumentu, kad K. T. buvo įsitikinęs ir suprato, jog notarė, tvirtindama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, gavo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės aktualiausius duomenis ir juos perkėlė į sutartį. Pažymėtina, kad K. T. į notarę dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų duomenų tikslumo kreipėsi tik Institucijai pradėjus tyrimą. Prieš kasdamas tvenkinį, K. T. į notarę nesikreipė, nesiaiškino pirkimo–pardavimo sutarties turinio, nors liudytojas M. T. parodė, kad aplinkiniams buvo žinoma, jog minėtoje vietoje buvo iškirstas miškas, kuris turėjo būti atsodintas. Pareiškimo motyvas, kad K. T. kaip naujasis žemės sklypo savininkas neturėjo pareigos atsiimti Nekilnojamojo turto registro išrašo, nepaneigia K. T. pareigos žinoti aktualius žemės sklypo, kurį nusipirko, duomenis ir naudojimo sąlygas, nes jo pareigą patvirtina žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties 8.7 punkto turinys. Kaip pirmiau nurodyta, Nekilnojamojo turto kadastro duomenys laikomi teisingais bei išsamiais ir yra viešai prieinami, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punkte, 27 straipsnio 1 dalyje. Iš to darytina išvada, kad K. T. turėjo galimybę sužinoti, jog jo įsigytame žemės sklype kasamas tvenkinys yra miško žemėje. Byloje nėra įrodymų, kad K. T. kreipėsi į miškotvarkos specialistus dėl tvenkinio kasimo. Be to, pagal teisės aktus, vidinės miškotvarkos projektas miško žemėje reikalingas ir tada, kai viso žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio. Atkreiptinas dėmesys, kad ta vieta, kurioje planuota įrengti poilsines aikšteles, net ir pagal pareiškėjų 2010 m. žemės sklypo planą pažymėta kaip miškas. Svarbu ir tai, kad apygardos teismo nutartis dėl K. T. kaltės atitinka teismų praktiką, pagal kurią iš žemės sklypo savininko reikalaujama apdairaus ir rūpestingo elgesio, prieš imantis veiksmų, išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-251/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-251/2014">3K-3-251/2014</a>).

7.4. Atmestini pareiškimo argumentai, kad apygardos teismas išsamiai neištyrė bylos aplinkybių, nes jie prieštarauja apygardos teismo nutarties turiniui. Nagrinėdamas bylą apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo žemės sklypo pirkimo–padavimo sutartį, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pati žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nukreipė K. T. į patikslintus žemės sklypo duomenis, kad K. T. sutarties 7.1 punkte įsipareigojo laikytis žemės sklypo naudojimosi sąlygų, ūkinės veiklos apribojimų ir kitų įsipareigojimų, o sutarties 8.7 punkte patvirtino, jog su šiais apribojimais yra susipažinęs. Pareiškėjų argumentai, kad sprendžiant dėl tvenkinio kasimo buvo konsultuojamasi su miškotvarkos specialistais, nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o pagal teismų praktiką tokiais atvejais reikalingi rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC0xNi02OTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-16-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-16-693/2016">e2AT-16-693/2016</a>). Apygardos teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, fotonuotraukas, liudytojo M. T. parodymus ir tinkamai rėmėsi įstatymais bei teismų praktika, todėl nepagrįsti pareiškimo argumentai dėl ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo. Sutiktina su apygardos teismo argumentais, kad, pagal Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalį, Miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu yra įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Iš VĮ Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. spalio 13 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. R6-8546 ir kitų raštų atsakant į paklausimus matyti, kad VĮ Valstybinė miškų tarnyba duomenis apie Lietuvos Respublikos valstybės kadastre įregistruotus miško žemės plotus Nekilnojamojo turto registrui pradėjo teikti nuo 2020 m. Duomenys apie miško plotą žemės ūkio paskirties žemės sklype buvo įregistruoti dar iki to laiko, kai K. T. įsigijo žemės sklypą. Institucija neturi duomenų, kad Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuoti duomenys apie K. T. žemės ūkio paskirties sklype buvusią miško žemę įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinti neteisingais.

7.5. Atmestini pareiškimo argumentai dėl to, kad apygardos teismas nukrypo nuo teismų praktikos nesivadovaudamas kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC0xNi02OTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-16-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-16-693/2016">e2AT-16-693/2016</a>. Sutiktina su apygardos teismo argumentu, kad skiriasi esminės bylų aplinkybės.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto K. T. ir jo atstovės G. Raišutienės prašymas atmestinas.

Dėl ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų

9. Prašyme nurodoma, kad apygardos teismo išvados apie bylos aplinkybes nėra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma, nes teismas, darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, neatsižvelgė į žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties turinį, kad sutartis patvirtinta notariškai, ir kitų byloje surinktų įrodymų visumą, iš kurios darytina išvada, kad K. T. negalėjo kilti jokių abejonių dėl to, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje galėjo būti nurodyti ne visi ar netikslūs duomenys.

10. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šis įstatymo reikalavimas reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

11. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba, atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.??? (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-80-594/2022, 2AT-9-489/2023 ir kt.).

12. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad, priešingai nei nurodoma prašyme, apygardos teismas, spręsdamas dėl K. T. kaltės rūšies ir formos, įvertino visas prašyme nurodytas aplinkybes. Antai teismas vertino pareiškėjo K. T. rašytinius paaiškinimus ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties turinį, sklypo planą, sklypo apžiūros protokolą, notarės Z. K. paaiškinimus ir raštus, Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašą, VĮ Valstybinės miškų tarnybos dokumentus apie žemės sklypą ir miško žemės plotą bei kitus įrodymus. Šių įrodymų pagrindu, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad K. T. organizavo tvenkinio kasimo darbus, detaliai neišsiaiškinęs žemės sklypo miško žemės dalies, jos ribų, miško paskirties žemės naudojimo sąlygų ir apribojimų, nors turėjo ir galėjo tai padaryti.

13. Vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su apygardos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta iš esmės pažeidžiant ANK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, kad apygardos teismas padarė esminį ANK 569 straipsnio 5 dalies pažeidimą.

14. Pažymėtina, kad prašymo argumentai dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties teisinės galios, Miškų įstatymo 14 straipsnio aiškinimo nėra įrodymų vertinimo klausimai, tačiau jie yra reikšmingi sprendžiant dėl K. T. teisinės atsakomybės pagal ANK 235 straipsnio 1 dalį, 278 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgdama į tai, dėl šių argumentų teisėjų kolegija pasisako nutarties dalyje dėl ANK 235 straipsnio 1 dalies, 278 straipsnio 1 dalies taikymo.

Dėl ANK 235 straipsnio 1 dalies, 278 straipsnio 1 dalies taikymo

15. Pareiškėjai prašyme teigia, kad apygardos teismas K. T. netinkamai taikė materialiosios teisės normas, motyvuodami tuo, kad K. T. neturėjo ir negalėjo numatyti, jog, organizuodamas tvenkinių kasimą jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jis pažeis miškų apsaugai taikomus teisės aktų reikalavimus, t. y. jis veikė be kaltės.

16. ANK 278 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, o ANK 235 straipsnio 1 dalis – už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, kai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą ar kitus aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus leidimas neprivalomas. Įstatymas nereglamentuoja šių veikų padarymo kaltės formos, todėl jos gali būti padaromos tiek tyčia, tiek neatsargiai.

17. ANK 7 straipsnyje yra nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl K. T. kaltės. Apylinkės teismas teiseną nutraukė nenustatęs K. T. kaltės. Tuo tarpu apygardos teismas pripažino, kad K. T. nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingai). Dėl to teisėjų kolegija pasisako tik dėl neatsargumo, kaip galimos K. T. kaltės formos.

18. Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį, administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Reikalavimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su teisine asmens pareiga vykdant veiklą žinoti jos vykdymui keliamus teisės aktų reikalavimus, o asmens galėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti kodekse nurodytų padarinių kilimą sietinas su objektyviomis ir subjektyviomis asmens, įvykdančio veiką, savybėmis, suteikiančiomis ar ribojančiomis jam galimybę pasirinkti įstatymo reikalavimus atitinkantį elgesio variantą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-1-976/2024, 2AT-29-594/2024).

19. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnį, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: 1) naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; 2) laikytis žemės sklypui Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtintų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, duomenys apie nekilnojamąjį turtą, tarp jų ir žemės sklypo naudojimo sąlygas, yra kaupiami Nekilnojamojo turto kadastre. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šias normas aiškinančioje teismų praktikoje taip pat laikomasi požiūrio, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nėra nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC0xNi02OTMvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-16-693/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-16-693/2016">e2AT-16-693/2016</a>). Dėl to darytina išvada, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą išsamūs duomenys apie žemės sklypų naudojimo sąlygas yra saugomi Nekilnojamojo turto kadastre ir tol, kol šie duomenys nėra nuginčyti, jie turi didesnę teisinę galią nei kituose šaltiniuose esantys duomenys, tarp jų ir duomenys, esantys žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyse. Byloje nėra duomenų, kad Nekilnojamojo turto kadastro įrašai apie miško paskirties žemę K. T. nuosavybės teise priklausančiame ir administracinių nusižengimų padarymo vieta esančiame sklype būtų nuginčyti. Iš to darytina išvada, kad K. T., būdamas žemės sklypo savininkas, neabejotinai turėjo teisinę pareigą laikytis Nekilnojamojo turto kadastre užfiksuotų įsigyto žemės sklypo naudojimo sąlygų ir apribojimų. Vien tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis įtvirtino netikslius duomenis apie žemės sklypą, šios K. T. teisinės pareigos nepaneigia.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. T. pagal bylos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo numatyti, kad dėl jo veikos, pasireiškusios tvenkinių kasimo įsigytame žemės sklype organizavimu, gali būti pažeisti lankymąsi miške, ūkinės ar kitokios veikos vykdymą reglamentuojančio Aplinkos apsaugos įstatymo ar kitų aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Pažymėtina, kad K. T. ketino atlikti tvenkinių kasimo darbus žemės sklype, todėl tokie veiksmai neabejotinai buvo susiję su tam tikrais žemės naudojimo veiksmais, kurie savo ruožtu yra susiję su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais. Iš žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad dalis jo įsigyto žemės sklypo yra miško žemė (sutarties 2.2 punktas), o pareiškėjo K. T. turėtas žemės sklypo planas buvo sudarytas dar 2010 m., t. y. prieš 12 metų iki tvenkinių kasimo darbų pradžios, aktualaus žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo K. T. nepasiėmė, nors net pagal turėtą žemės sklypo planą matyti, kad tvenkinių kasimo darbai turėjo būti atliekami netoli miško žemės. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, K. T. turi disponavimo nekilnojamuoju turtu patirties (turėjo ir kitą sklypą, kuriame rūpinosi vidinės miškotvarkos projektu, norėdamas kasti tvenkinį), plėtoja kaimo turizmo verslą, o Nekilnojamojo turto kadastro duomenys apie jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą buvo prieinami teisės aktų nustatyta tvarka kreipiantis į Nekilnojamojo turto kadastrą (Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. T. pagal bylos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo išsiaiškinti savo įsigyto žemės sklypo naudojimo sąlygas bei apribojimus ir jų laikytis, taigi turėjo galimybę pasirinkti teisėtą elgesio variantą, bet to nepadarė.

21. Pareiškėjai teigia, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos panašioje administracinio nusižengimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-693/2016). Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pažymėtina, kad pareiškėjų pateikiamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2AT-16-693/2016 duomenys į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyti vėliau, negu asmenys įsigijo sklypą; dėl darbų atlikimo buvo kreiptasi į specialistus konsultacijos raštu ir gautas atsakymas, kad darbus galima atlikti. Nagrinėjamoje byloje duomenys apie miško žemę, esančią žemės ūkio paskirties žemės sklype, buvo Nekilnojamojo turto kadastre dar prieš K. T. sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, byloje nėra jokių duomenų, išskyrus paties K. T. paaiškinimus, kad buvo kreiptasi konsultacijos į specialistus dėl to, ar galima atlikti tvenkinio kasimo darbus neturint miškotvarkos projekto.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, neperžengiant prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ribų, skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta, o tenkinti prašymą ir panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

23. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. T. atstovė advokatė G. Raišutienė pateikė teismui prašymą priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos K. T. jo patirtų 1200 Eur išlaidų atlyginimą už advokato paslaugas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

24. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Taigi asmeniui iš valstybės jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimas priteisiamas tik tuo atveju, jeigu administracinė teisena nutraukiama, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

25. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto K. T. ir jo atstovės prašymas netenkintinas, kadangi paliekama galioti apygardos teismo nutartis, kuria paliktas galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimas, kuriuo K. T. nubaustas pagal ANK 235 straipsnio 1 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, K. T. išlaidos už advokato paslaugas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą nėra atlyginamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti K. T. atstovės advokatės Gintarės Raišutienės prašymą dėl išlaidų už advokato darbą, bylą nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, atlyginimo priteisimo K. T.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Albinas Antanaitis

Algimantas Valantinas