Dėl draudimo išmokos, nuostolių ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-450/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04131-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsarma“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilsarma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos, nuostolių ir palūkanų priteisimo; tretieji asmenys – akcinė bendrovė „SEB lizingas“, J. M., valstybės įmonė „Oro navigacija”.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1 353 113 Lt draudimo išmokos (293 607,32 Lt trečiajam asmeniui AB „SEB lizingas“ ir 1 059 505,70 Lt ieškovui), 70 035,43 Lt nuostolių, 51 603,65 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2009 m. liepos 3 d. su atsakovu sudarė aviacijos draudimo sutartį (draudimo polisas PZU Nr. 1087788) (toliau – Draudimo sutartis). Šia sutartimi buvo apdraustas lėktuvas Cirrus SR22-GTS (toliau – Orlaivis). Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Aviacijos draudimo taisykles Nr. 027 (toliau – Taisyklės). Draudimo sutartimi (Taisyklių 1.12, 6.1 punktai) buvo apdrausti draudėjo (ieškovo) turtiniai interesai, susiję su Orlaiviu. Atsakovas įsipareigojo sumokėti draudimo išmoką, atlygindamas nuostolius dėl žalos Orlaiviui, apmokėti pagrįstas skubios pagalbos išlaidas, būtinas Orlaivio saugumui užtikrinti po jam padarytos žalos ar priverstinio nusileidimo.

Ieškovo teigimu, 2009 m. liepos 18 d. įvyko draudžiamasis įvykis – Orlaivio avarija, kurios metu draudimo objektas buvo nepataisomai sugadintas. Civilinės aviacijos administracija, išnagrinėjusi Orlaivį pilotavusio trečiojo asmens J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl bylą nutraukė. Ieškovas atsakovui pateikė visus šio reikalautus dokumentus, susijusius su įvykiu. Atsakovas 2010 m. gegužės 10 d. pranešimu Nr. 04-11B-65715 informavo, kad 2009 m. liepos 18 d. įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju, nes ieškovas pažeidė Taisyklių 10 ir 14 punktus (Taisyklių 9.1.3 punktas) ir šie pažeidimai lėmė įvykio atsiradimą (kilimą), todėl draudikui nekyla pareigos mokėti draudimo išmoką. Ieškovo nuomone, atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 450 000 Lt draudimo išmoką, paskirstant ją taip: 293 607,32 Lt – trečiajam asmeniui AB „SEB lizingas“ ir 156 392,68 Lt – ieškovui, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 8 371 Lt nuostolių, 17 195 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 14 d. iki 2010 m. lapkričio 2 d., 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kitą ieškinio dalį atmetė.

Ieškovas (draudėjas) su atsakovu (draudiku) 2009 m. liepos 3 d. sudarė aviacijos draudimo sutartį, kurią patvirtina draudimo polisas PZU Nr. 1087788. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Aviacijos draudimo taisykles Nr. 027 draudimo laikotarpiui nuo 2009 m. liepos 4 d. iki 2010 m. liepos 3 d. ir pagal ją apdraustas buvo lėktuvas Cirrus SR22-GTS. Teismas atsižvelgdamas į Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį ir atsakovo (draudiko) 2008 m. gruodžio 18 d. Aviacijos draudimo taisyklių Nr. 027 1.9 punktą nustatė, kad šalys susitarė, jog draudimo suma yra 900 000 Lt, todėl draudimo išmoka negali viršyti šios sumos. Taip pat pažymėta, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog draudimo išmoka ieškovui nepriklauso.

Iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovo galutinės ataskaitos (toliau – Galutinė ataskaita) teismas nustatė, kad 2009 m. liepos 18 d. Orlaivis, leisdamasis į neveikiantį Nidos aerodromą, važiuokle stipriai atsitrenkė į asfaltuoto kilimo ir tūpimo tako (KTT) 08 pradžią, patyrė didelių konstrukcijos pažeidimų. Iš eksperto B. M. ekspertizės ataskaitos teismas nustatė, kad Orlaivis leidosi visų orlaivių, išskyrus sraigtasparnius, skrydžiams uždraustame Nidos aerodrome, įvykio metu Orlaivis patyrė visišką konstrukcinę žūtį. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką remdamasis Taisyklių 10.1.5 punktu, pagal kurį draudimo apsauga netaikoma, kai orlaivis leidžiasi ar kyla, ar mėgina tai padaryti vietose, kurios neatitinka Orlaivio gamintojo pateiktų rekomendacijų, išskyrus, kai tai nulemia force majeure sąlygos. Pasak teismo, nagrinėjamu atveju Taisyklėse nėra nurodyta, kas laikytina Orlaivio gamintojo pateiktomis rekomendacijomis, todėl sprendė, kad Taisyklių 10.1.5 punkto nuostata nėra pakankamai aiški. Be to, Orlaivio gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas nebuvo nustatytas nė vienoje iš šio įvykio tyrimo išvadų. Iš Civilinės aviacijos administracijos pranešimo teismas nustatė, kad Nidos aerodromas neatitinka reikalavimų ir jį naudoti orlaivių skrydžiams yra draudžiama, apie šį draudimą paskelbta viešai. Teismo nuomone, šią aplinkybę pripažinus Orlaivio gamintojo pateiktų rekomendacijų pažeidimo faktu, tai neatitiktų CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatytos taisyklės, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti ieškovui draudimo išmoką.

Pažymėta, kad Taisyklių 17.1.2 punkte nustatyta, jog draudimo išmoka gali būti mažinama dėl draudėjo, jo atstovo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Nidos aerodromas neatitinka aerodromams keliamų reikalavimų, yra nebaigtas statyti ir iki šiol neveikiantis. Tai, kad Orlaivio pilotas (trečiasis asmuo J. M.) neįvertino dėl to kilusios rizikos, nustatyta eksperto B. M. ekspertizės ataskaitoje (toliau – Ekspertizės ataskaita). Vertindamas nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl Orlaivio piloto didelio neatsargumo. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo polise numatytas Orlaivio panaudojimo tikslas – nuoma, teismas piloto didelį neatsargumą prilygino draudėjo atstovo dideliam neatsargumui. Nagrinėjamu atveju teismas Orlaivio piloto veiksmus tūpti neveikiančiame Nidos aerodrome, esant aplinkybei, kad pilotas informavo Palangos skrydžių valdymo centrą apie „tūpimą savarankiškai, savo atsakomybe į aikštelę už Bulvikų“ ir gavo atsakymą, jog „supratau, savo atsakomybe galite tūpti“, prilygino labai neatsargiems veiksmams. Dėl to spręsta, kad dėl tokio piloto didelio neatsargumo ieškovui tenka 50 proc. kaltės ir atitinkamai sumažinta draudimo išmoka, iš kurios išskaičiuotina draudimo polise nurodyta franšizė. Teismas pažymėjo, kad teisę gauti draudimo išmoką turi draudėjas ir draudimo polise nurodytas naudos gavėjas (trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“), o pačiam naudos gavėjui nesikreipus dėl draudimo išmokos, nėra draudžiama draudimo išmoką paskirstyti tarp draudėjo ir naudos gavėjo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 5 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir sumažino iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteistą draudimo išmoką iki 435 000 Lt, paskirstant ją taip: 293 607,32 Lt – trečiajam asmeniui AB „SEB lizingui“ ir 141 392,68 Lt – ieškovui UAB „Vilsarma“, priteistas palūkanas iki 16 909 Lt sumos, nurodant, kad procesinės palūkanos priteistos nuo 443 371 Lt sumos; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį ir Taisyklių 17.3 punktą draudikas (atsakovas) privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsisakydamas įvykį pripažinti draudžiamuoju, rėmėsi Taisyklių 10.1.5 punktu. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taisyklių 10.1.5 punktas nėra pakankamai aiškus, suteikia teisę draudiko interpretacijai, taip pat Taisyklėse nėra nurodyta, kas laikytina Orlaivio gamintojo rekomendacijomis, be to, Orlaivio gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas nebuvo nustatytas nė vienoje iš šio įvykio tyrimo išvadų. Apie rekomendacijas, taikomas vietoms, kuriose Orlaivis leidžiasi ir kyla, byloje pateiktose avarijos tyrimo ataskaitose taip pat neužsiminta. Kadangi atsakovas (draudikas) Taisyklių 10.1.5 punkte aiškiai neapibrėžė, kokių konkrečiai Orlaivio gamintojo rekomendacijų nesilaikymas sudaro pagrindą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, tai nagrinėjamu atveju atsisakydamas įvykį pripažinti draudžiamuoju nepagrįstai rėmėsi šiuo punktu (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas nedraudžiamuosius įvykius apibrėžė Taisyklių 9 skyriuje. Teisėjų kolegijos vertinimu, Taisyklių 9.1.3 punkto nuoroda į kitus Taisyklių skyrius nėra tinkama, nes tokiu atveju draudimo apsauga apibrėžiama ne per draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, kas leidžia nedraudžiamuosius įvykius aiškinti plečiamai. Nurodyta, kad Taisyklių 14.1 ir 14.2 punkto nuostatos yra bendro pobūdžio ir juose numatytos pareigos pažeidimas negali sudaryti neabejotino pagrindo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išėjimo už bylos nagrinėjimo ribų sumažinus 50 proc. atsakovo išmokėtiną draudimo išmoką remdamasi Taisyklių 17.1.2 punktu teisėjų kolegija nurodė, kad nors atsakovas ir nesivadovavo šių Taisyklių punktu, t. y. neįrodinėjo Orlaivio piloto didelio neatsargumo, tačiau įrodinėjo, kad Orlaivio piloto apsisprendimas skristi ir tūpti nesaugiame Nidos aerodrome, sudaro pagrindą iš viso atsisakyti įvykį pripažinti draudžiamuoju. Dėl to neišėjus už bylos nagrinėjimo ribų pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiau nurodytus veiksmus iš esmės pripažino Taisyklių sąlygų pažeidimu, sudarančių pagrindą mažinti draudimo išmoką.

Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kuris faktiškai negali pilotuoti orlaivio, jis tai daro per kitus asmenis, t. y. juridinio asmens atstovus, nuomininkus ir kt. Pagal Taisyklių 1.8 punktą apdrausto turto valdytojas – tai asmuo, valdantis oro transporto priemonę panaudos, nuomos sutarčių arba kitų teisėtu pagrindu. Dėl to šiuo atveju draudėjas yra atsakingas už bet kurį orlaivio valdytoją, kuriam perleido orlaivį bet kokiu valdymo pagrindu, nes toks fizinio asmens faktinis orlaivio valdymas sukelia teisinius padarinius – įvykį, kurio metu patiriami nuostoliai, pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu arba nepripažįstamas.

Nurodoma, kad draudimo suma yra viena iš esminių draudimo sutarties sąlygų, kuri individualizuojama draudimo polise. Šalių pasirašytame draudimo polise susitarta, kad Orlaivio vertė yra 900 000 Lt ir atitinkamai draudimo suma už Orlaivio sugadinimą ar praradimą yra 900 000 Lt, taikant 15 000 Lt franšizę. Taisyklių 11.2 punkte nustatoma, kad Orlaivis yra draudžiamas atstatomąja verte, jeigu draudėjo ir draudimo nėra susitarta kitaip. Iš draudimo poliso matyti, kad šalys susitarė kitaip, t. y. Orlaivis buvo draustas rinkos verte draudimo sutarties sudarymo dieną, kai tokia vertė tiesiogiai nustatyta draudimo polise, todėl nagrinėjamu atveju draudimo suma dėl Orlaivio sugadinimo ar praradimo yra 900 000 Lt. Taisyklių 16.3 punkte nustatyta, kad jei draudimo sutartyje numatyta besąlyginė išskaita (franšizė), skaičiuota draudimo išmoka mažinama išskaitos (franšizės) suma. Dėl to šiuo atveju 15 000 Lt franšizės suma turėjo būti atimta iš apskaičiuotos 450 000 Lt draudimo išmokos ir iš atsakovo turėjo būti priteista 435 000 Lt draudimo išmoka. Dėl to teisėjų kolegija sumažino iš atsakovo priteistą draudimo išmoką iki 435 000 Lt sumos ir palūkanas iki 16 909 Lt sumos, taip pat nurodant, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo 443 371 Lt sumos.

II. Kasaciniai skundai ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo. Teismai nepagrįstai laikė, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos tik vieninteliu atveju, t. y. esant nedraudžiamajam įvykiui, jeigu toks atvejis yra įtrauktas į draudimo sutartyje konkrečiai apibrėžtų nedraudžiamųjų įvykių sąrašą. Tinkamai aiškinant susitarimą darytina išvada, kad nemokėti draudimo išmokos atsakovas taip pat gali ir Taisyklių 14 skyriaus pagrindu, t. y. draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas. Taisyklių 9.1 punktas numato tris nedraudžiamųjų įvykių atvejus, įtvirtintus Taisyklių 9.1.1, 9.1.2, 9.1.3 punktuose. Taisyklių 9.1.3 punkte nustatyta, kad draudimui nuo orlaivio sugadinimo ir sunaikinimo taip pat taikomos 10 ir 14 skyrių nuostatos. Teismai neatskleidė Taisyklių 9.1.3 punkto ir Taisyklių 10 ir 14 skyrių nuostatų santykio ir nepagrįstai laikė, kad draudiko teisė nemokėti visos priklausančios draudimo išmokos yra galima tik nedraudžiamųjų įvykių atveju. Draudimo sutarties šalys, atsižvelgdamos į specifinį draudimo objektą, Taisyklių 9.1.3 punkte susitarė, kad Taisyklių 14.3 punkte įtvirtintos draudėjo pareigos laikytis kompetentingų institucijų, besirūpinančių saugiu darbu, visų reglamentuotų reikalavimų, susijusių su oro navigacija ir orlaivio eksploatacija, pažeidimas yra prilyginamas sunkiam draudimo sutarties sąlygų pažeidimui ir suteikia teisę atsakovui dėl tokio sutarties sąlygų pažeidimo nemokėti draudimo išmokos, o ne draudimo išmoką sumažinti. Tokia išvada paaiškinama Taisyklių 9.1.3 punkte daroma nuoroda į Taisyklių 14 skyrių, dėl ko nedraudžiamųjų įvykių sąrašas netampa aiškinamu plečiamai, bet taip įtvirtinama draudiko teisė nemokėti visos draudimo išmokos ne tik nedraudžiamųjų įvykių atveju, bet ir esant sunkiam draudimo sutarties sąlygų pažeidimui. Sąvoka „vietos, kurios neatitinka Orlaivio gamintojo pateiktų rekomendacijų“ byloje turėjo teismų būti atskleistos remiantis įrodymų visuma: Ekspertizės ataskaita, Galutine ataskaita, 2002 m. liepos 8 d. raštu „dėl Nidos aerodromo“, Civilinės aviacijos administracijos raštu „dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“. Šiuo atveju „Skrydžių vadovas“ laikytinas Orlaivio gamintojo rekomendacijomis, kurios atitinka Aviacijos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus apribojimus, kur teigiama, kad jeigu aerodromo apsaugos zonoje augantys medžiai, jų grupės ir krūmai kelia pavojų skrydžių saugai, jie kertami ar kitaip pertvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka. Ekspertizės ataskaitoje yra nurodyta, kad arti kilimo tūpimo tako augantys gana aukšti medžiai vėjuotu oru sukelia sūkurius, užuovėjas, kuriose oro srautų kryptis gali staiga ir neprognozuojamai kisti. Šie pokyčiai ypač pavojingi Cirrus SR22 tipo lėktuvams, turintiems padidintą smukos riziką skrendant nedideliais greičiais. Šioje ataskaitoje buvo padaryta išvada, kad bandant nutūpti uždraustame skrydžiams, nesaugiame Nidos aerodrome, lėktuvas ir patyrė avariją, kurios padarinys yra sudaužytas lėktuvas, t. y. buvo nustatytas Orlaivio gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas.

Dėl draudimo išmokos mažinimo pagrindo aiškinimo. Teismų sprendimuose konstatuota, kad Orlaivio avarijos metu Nidos aerodromą buvo draudžiama naudoti orlaivių skrydžiams. Taip pripažinta, kad tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, tačiau kaip numato Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalis, teismai nevertino ieškovo padaryto draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumo laipsnio ir jo priežastinio ryšio su įvykiu. Draudimo sutartimi buvo apdraustas specifinis turtas – orlaivis, kurio neatsakingas valdymas savaime sukelia didelius neigiamus padarinius, orlaivio nepataisomą sugadinimą ir dėl to didelę žalą. Neįvertintos Galutinėje ataskaitoje nurodytos svarbios aplinkybės, kad skraidymo patirties turintis pilotas ne tik leidosi neveikiančiame Nidos aerodrome, bet ir iš Vilniaus planavo skrydį į šį Nidos aerodromą bei nepaisydamas viešai ir jam asmeniškai skrydžio metu Vilniaus oro eismo informacijos operatoriaus ir Kauno skrydžių valdymo centro pateiktos informacijos apie draudimą leistis Nidos aerodrome, nesant būtinybės sąmoningai jame leidosi, dėl ko įvyko Orlaivio avarija. Toks draudimo sutarties sąlygų, t. y. Taisyklių 14.2, 14.3, pažeidimas teismų turėjo būti įvertintas kaip ypač sunkus, nes ieškovas sąmoningai jas pažeidė ir nepaisė draudimo leistis Nidos aerodrome. Tokie piloto veiksmai turėtų būti pripažinti dideliu neatsargumu, prilygintu tyčiai ir draudimo išmoka turėtų būti sumažinama maksimaliai, iki 99 procentų. Teismai, sumažindami draudimo išmoką, neatsižvelgė į Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalies įpareigojimą atsižvelgti į atsiradusios žalos dydį, t. y. 900 000 Lt.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo J. M. prašo palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartį ir kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie susitarime turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai. Pagrįstai apeliacinės instancijos teismas vertino, kad Taisyklių 9.1.3 punkto nuoroda į kitus Taisyklių skyrius nėra tinkama, nes tokiu atveju draudimo apsauga apibrėžiama ne per draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, kas leidžia nedraudžiamuosius įvykius aiškinti plečiamai. Kadangi nebuvo nustatyta trečiojo asmens tyčios dėl Orlaivio avarijos, tai atmestini argumentai, kad atsakovas turi teisę nemokėti visos draudimo išmokos. Teismai pagrįstai sprendė, kad Taisyklių 10.1.5 punktas nepakankamai aiškus, suteikia teisę draudiko interpretacijai. Taisyklėse nenurodyta, kas laikytina Orlaivio gamintojo rekomendacijomis, toks pažeidimo faktas taip pat nebuvo nustatytas Orlaivio avarijos įvykio tyrimo išvadose.

Dėl draudimo išmokos mažinimo pagrindo aiškinimo. Bylą nagrinėję teismai, priešingai nei argumentuoja atsakovas, įvertino trečiojo asmens veiksmus, sprendimą nutupdyti Orlaivį neveikiančiame Nidos aerodrome, dėl ko draudimo išmoką pagrįstai ir teisėtai sumažino 50 procentų. Teismai neturėjo pagrindo daryti vienareikšmės ir neginčytinos išvados, kad būtent Orlaivio nusileidimas Nidos aerodrome, šalia kurio auga aukšti medžiai, buvo tiesioginė Orlaivio avarijos priežastis, todėl sprendimas sumažinti draudimo išmoką 50 proc. atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad Orlaivio pilotas būtų tyčia nusprendęs nepataisomai jį sugadinti ir gauti draudimo išmoką. Nesant duomenų apie asmens tyčia sukelti avariją ir gauti draudimo išmoką, teismas neturi pagrindo tokio įvykio laikyti nedraudžiamuoju.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vilsarma“ prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl draudimo sutarties sąlygų ir draudimo išmokos mažinimo pagrindo aiškinimo. Draudikui suteikus galimybę nemokėti draudimo išmokos ne tik esant nedraudžiamiesiems įvykiams, išvardytiems draudimo taisyklėse, bet ir pažeidus draudimo sutarties sąlygas, jam būtų suteikiama teisė į savo parengtas taisykles inkorporuoti paslėptų ir draudėjui nenaudingų sąlygų. Teismai pagrįstai Taisyklių 14.3 punktą nepriskyrė nedraudžiamiesiems įvykiams, nes nei iš draudimo taisyklių struktūros, nei iš formuluotės negalima daryti išvados, kad draudimo taisyklių 14.3 punkte įtvirtintas nedraudžiamasis įvykis. Atsakovas Taisyklių 17 skyriuje aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti atvejai, kuriems esant jis gali nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti. Teismai išsamiai ištyrė Taisyklių 10.1.5 punkto nuostatą ir pagrįstai konstatavo, kad draudimo taisyklėse neapibrėžiama kas yra gamintojo rekomendacijos bei kokios jos vietoms, kuriose orlaivis leidžiasi ar kyla. Ekspertizės ataskaita taip pat nepatvirtina, kad Orlaivio avarijos metu buvo pažeistos gamintojo rekomendacijos, todėl atsakovo pateikiamas plečiamasis šios ataskaitos aiškinimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 1.8 punktą orlaivio nuomininkas laikomas orlaivio valdytoju, tačiau nenurodoma, jog jos taikomos orlaivio valdytojui (17.1.2 punktas). Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal iš anksto parengtas atsakovo standartines sąlygas, kurioms turi būti taikomos CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta sutarčių aiškinimo taisyklė. Net jei Orlaivio piloto veiksmai būtų prilyginti draudėjo veiksmams, jo veiksmai neturi būti vertinami kaip toks didelis neatsargumas, kad suteiktų pagrindą draudimo išmoką mažinti daugiau kaip 50 proc. orlaivio pilotas nebuvo nubaustas administracine tvarka, jo veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nė viena iš Orlaivio avariją tyrusių komisijų nenurodė, kad Orlaivio piloto ypač neatsargūs ar tyčiniai veiksmai buvo avarijos priežastis. Byloje buvo nustatytas avarijos priežasčių daugetas, todėl kasacinio skundo argumentai apie tai, kad Orlaivio piloto ypač neatsargūs veiksmai sudaro pagrindą draudimo išmoką mažinti net iki 99 proc., yra nepagrįsti. Atsakovas sudarydamas su ieškovu draudimo sutartį įvertino draudimo riziką, objektą, jo panaudojimo tikslus (nuoma) ir pagal tai apskaičiavo draudimo įmokos dydį.

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Vilsarma“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalis, kuriomis buvo atmestas ieškovo reikalavimas panaikinti ir ieškovo ieškinį visiškai patenkinti. Ieškovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Dėl orlaivio piloto statuso pagal draudimo sutartį aiškinimo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sutapatino draudėją, t. y. ieškovą ir Orlaivio pilotą, prilygindami jį draudėjo atstovui. Taisyklės tokio sutapatinimo nereglamentuoja ir nenumato tokios sąlygos, kad jei apdraustojo objekto nuomininkas pažeidžia Taisyklių nuostatas, laikoma, jog Taisykles pažeidė pats draudėjas. Paties draudiko parengtų Taisyklių 17.1.2 punkto nuostatos taikomos tik draudėjui, jo atstovui (atstovavimas juridiniam asmeniui reglamentuojamas CK XI ir XII skyriuose) bei naudos gavėjui, todėl, šiems asmenims nepažeidus Taisyklių nuostatų, ieškovui negali kilti neigiamų padarinių. Priešingas aiškinimas reikštų draudimo sutarties sąlygų praplėtimą standartines draudimo sutarties sąlygas parengusios šalies naudai. Be to, Taisyklių 1.22 punkte nurodoma, kad išnuomotas orlaivis yra draudėjo nekontroliuojamas.

Dėl draudimo išmokos mažinimo pagrindo aiškinimo. Draudimo sutartyje nėra individualiai aptarta, kokie draudėjo, jo atstovo ar naudos gavėjo veiksmai bus laikomi dideliu neatsargumu, nenustatyta, kokiais kriterijais bus vadovaujamasi sprendžiant ir nustatant didelį neatsargumą. Tiek įstatymas, tiek draudimo sutartis numato galimybę mažinti draudimo išmoką esant ne paprastam neatsargumui, o tik jį kvalifikavus iki didelio neatsargumo. Toks draudimo sutarties sąlygų neapibrėžtumas sudaro draudimo sutarties šalims nelygias sąlygas, kai draudėjas nežino, koks jo elgesio modelis draudžiamojo įvykio atveju bus laikomas dideliu, o koks – paprastu neatsargumu.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų. Teismai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų pripažindami, kad draudžiamajam įvykiui taikytinas Taisyklių 17.1.2 punkte suteikiantis teisę draudikui mažinti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl didelio draudėjo, jo atstovo, naudos gavėjo didelio neatsargumo. Šiuo argumentu ir Taisyklių punktu draudikas nei atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, nei atsikirsdamas į ieškinį nesivadovavo, neprašė taikyti šios nuostatos ir neįrodinėjo didelio neatsargumo.

Dėl draudimo sumos aiškinimo. Įstatymų leidėjas nenustatė imperatyvo, kad draudimo išmoka jokiais atvejais negali viršyti draudimo sumos, šio klausimo reglamentavimą nukreipė į draudimo sutarties nuostatas (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Taisyklių 1.28 punkte nustatytas atvejis, kai draudimo išmoka mokama nepriklausomai nuo draudimo sumos ir gali ją viršyti. Draudimo sutartimi Orlaivis buvo apdraustas atstatomąja verte (Taisyklių 11.2 punktas). Bylos duomenimis, 2009 m. liepos 18 d. apdraustasis Orlaivis kainavo 1 368 113 Lt. Esant tokiai draudimo sutarties sąlygai, kai, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjui išmokama suma reikalinga analogiškam orlaiviui įsigyti, laikytina, kad draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Dėl orlaivio piloto statuso pagal draudimo sutartį aiškinimo. Šalių pasirašytame Aviacijos draudimo polise yra nurodytas specialus Orlaivio panaudojimo tikslas – nuoma privatiems, verslo, mokymo ir kvalifikaciniams skrydžiams. Tai reiškia, kad, sudarydamas draudimo sutartį, ieškovas žinojo ir siekė, jog būtų sudarytos sąlygos faktiškai Orlaivį pilotuoti per kitus asmenis. Draudimo polise nustatyti reikalavimai ne ieškovui kaip draudėjui, bet apskritai Orlaivio pilotui. Dėl to Taisyklių 1.8 punkte yra įtvirtinta aktuali ginčui apdrausto turto valdytojo samprata, pagal kurią juo laikomas asmuo, valdantis oro transporto priemonę panaudos, nuomos sutarčių ar kitu teisėtu pagrindu. Draudėjas yra atsakingas už bet kurį orlaivio valdytoją, kuriam perleido orlaivį bet kokiu teisėtu valdymo pagrindu, nes toks fizinio asmens faktinis orlaivio valdymas sukelia teisinius padarinius, t. y. įvykį, kurio metu patiriami nuostoliai, pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu arba nepripažįstamas. Taisyklių 1.22 punktą, pagal kurį išnuomotas orlaivis yra draudėjo nekontroliuojamas, reikėtų aiškinti kaip draudėjo ar jo atstovo faktinį orlaivio nevaldymą, neeksploatavimą.

Dėl draudimo išmokos mažinimo pagrindo aiškinimo. Draudimo įstatymo 89 straipsnyje nustatyta, kad turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tačiau tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai. Taisyklių 9, 10 ir 14 skyrių nuostatos neįtvirtina galimybės atleisti draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Tačiau draudimo išmokos sumažinimo sąlygoms, įtvirtintoms Taisyklėse, nėra keliamas Draudimo įstatymo 89 straipsnio reikalavimas individualiai aptarti atvejus, kai draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 8 dalis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą, sprendžiant dėl draudimo apsaugos taikymo ir draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką, taip pat vertinti draudimo sutarties šalių elgesį, jų kaltę, sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, nepriklausomai nuo to, kaip šiuos kriterijus įvertino draudikas iki draudėjo kreipimosi į teismą. Vertindamas šiuos kriterijus ir nustatęs, kad yra pagrindas įvykį pripažinti draudžiamuoju, teismas turi pasisakyti dėl draudimo išmokos dydžio, kuris yra nulemtas pirmiau nurodytų įstatymo kriterijų ir kuriais vadovaudamasis teismas turi teisę sumažinti draudimo išmokos dydį. Toks teismo elgesys nereiškia bylos nagrinėjimo ribų peržengimo.

Dėl draudimo sumos aiškinimo. Aviacijos draudimo polise šalys susitarė dėl 900 000 Lt draudimo sumos Orlaivio sugadinimo ir praradimo atveju, taip pat suderino, kad draudžiamojo Orlaivio vertė yra 900 000 Lt. Taisyklių 11.5 punkte nustatyta, kad jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, draudimo polise nurodyta suma yra maksimali draudimo išmokų suma per visą draudimo laikotarpį. Taigi draudimo polise šalys nesusitarė dėl individualių draudimo sumos bendrosios taisyklės, kad draudimo suma negali viršyti draudimo vertės, išimčių. Orlaivis atstatomąja verte draudžiamas, jeigu draudėjo ir draudiko nėra sutarta kitaip, o iš Draudimo poliso ir Taisyklių matyti, kad šalys susitarė kitaip.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudimo sutarties sąlygų aiškinimo ir draudimo išmokų mažinimo pagrindų

CK 6.193 straipsnyje yra suformuluotos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės. Teismų praktika aiškinant šią normą yra suformuota ir nuolat plėtojama. Pripažįstama, kad tam, jog būtų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, jog aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“; bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“; bylos Nr. 3K-3-203/2007; kt.) Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.

Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja CK ir Draudimo įstatymo normos. Pagal draudimo sutarties sampratą šia sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. E. v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-315/2006). Draudimo sutarties šalys įprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, nes draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis), todėl kilus abejonių dėl sutarties sąlygų jos aiškintinos draudėjo naudai. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti aiškiai nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (draudėjas) su atsakovu (draudiku) 2009 m. liepos 3 d. sudarė aviacijos draudimo sutartį. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal Aviacijos draudimo taisykles Nr. 027 (toliau – Taisyklės) draudimo laikotarpiui nuo 2009 m. liepos 4 d. iki 2010 m. liepos 3 d. Šia sutartimi buvo apdraustas lėktuvas (Orlaivis) Cirrus SR22-GTS. Apdraustas Orlaivis 2009 m. liepos 18 d. leisdamasis Nidos aerodrome patyrė avariją, kurios metu buvo nepataisomai sugadintas. Atsakovas (draudikas) 2010 m. gegužės 10 d. raštu ieškovui (draudėjui), motyvuodamas tuo, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 10 ir 14 skyriuose išdėstytas nuostatas, t. y. leidosi uždraustame eksploatuoti ir nesaugiame Nidos aerodrome, ir šie pažeidimai lėmė avariją, 2009 m. liepos 18 d. įvykį pripažino nedraudžiamuoju. Taigi byloje sprendžiamas ginčas dėl įvykio, kurio metu buvo sugadintas Orlaivis, teisinio įvertinimo ir draudiko teisės nemokėti draudimo išmokos arba pareigos išmokėti visą ar dalį draudimo išmokos.

Taisyklių 9 skyriuje nustatyta, kokius įvykius šalys sutaria pripažinti nedraudžiamaisiais. Šio skyriaus 9.1.3 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad draudimui nuo orlaivio sugadinimo ar sunaikinimo taip pat taikomos 10 ir 14 skyrių nuostatos. Taisyklių 10 skyriaus, kuriame išdėstyti bendrieji draudimo apsaugos apribojimai, 10.1 punkte nurodyti atvejai, kada draudimo apsauga netaikoma. Kasatorius (atsakovas) ginčo įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir savo poziciją teisme grindė remdamasis šio Taisyklių punkto 10.1.5 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad draudimo apsauga netaikoma, kai Orlaivis leidžiasi ar kyla, ar mėgina tai padaryti vietose, kurios neatitinka Orlaivio gamintojo pateiktų rekomendacijų, išskyrus, kai tai nulemia force majeure sąlygos. Kasatorius nurodo, kad sąvoką „vietos, kurios neatitinka Orlaivio gamintojo pateiktų rekomendacijų“ atskleidžia bylos įrodymų visuma: Ekspertizės ataskaita, Civilinės aviacijos administracijos raštas ir kt., kuriuose nurodyta Orlaivio avarijos priežastis – nesaugi oro erdvė leidžiantis Nidos aerodrome, tačiau ginčo šalys Taisyklėse nurodytų Orlaivio gamintojo rekomendacijų nepateikė, o nurodytuose dokumentuose (kasatoriaus nurodytuose įrodymuose) nekonstatuotas Orlaivio gamintojo rekomendacijų pažeidimo faktas. Dėl to teismai pagrįstai pripažino, kad Taisyklių 10.1.5 papunktis nepakankamai aiškus, suteikia pagrindą jį įvairiai interpretuoti, ir, šį aiškindami draudėjo naudai, padarė pagrįstą išvadą, kad aptartu pagrindu draudikas negalėjo atsisakyti taikyti Orlaivio draudimo apsaugą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien loginė samprata, jog Orlaivio gamintojo rekomendacijose galėtų ir (ar) turėtų būti nurodyta rekomendacija nesileisti uoste, kuriame draudžiamas nusileidimas, nepateikus rekomendacijų, negali būti pagrindu pagal aptartą papunktį atsisakyti taikyti draudimo apsaugą.

Kasatorius (atsakovas) taip pat nurodo, kad Orlaivio avarija nelaikytina draudžiamuoju įvykiu, nes draudėjas pažeidė Taisyklių 14 skyriaus 14.3 punkto, kuriame nurodyta, kad draudėjas privalo laikytis kompetentingų institucijų, besirūpinančių saugiu darbu, visų reglamentuotų reikalavimų, susijusių su oro navigacija ir orlaivio eksploatacija, reikalavimus, nes nepaisė Palangos skrydžių valdymo centro nurodymo nesileisti Nidos aerodrome. Minėta, įvykiai, kuriuos sutarties šalys susitarė laikyti nedraudžiamaisiais, nurodyti Taisyklių 9 skyriuje. Šio skyriaus nuoroda, kad draudimui nuo orlaivio sugadinimo ar sunaikinimo taikomos Taisyklių 14 skyriaus nuostatos, nekonkretizuota ir nenurodo, kad vieno, kelių ar visų Taisyklių 14 skyriaus nuostatų nesilaikymas įvykį daro nedraudžiamąjį. Taisyklių 14 skyriuje išdėstytos bendros visoms draudimo taisyklių nuostatoms taikomos sąlygos. Kasatoriaus nurodomas Taisyklių 14.3 punktas įpareigoja draudiką vykdyti kompetentingų institucijų nurodymus vykdant orlaivio eksploataciją ir oro navigaciją, tačiau nenustato, kad draudikui nevykdant bet kurio ar konkretaus institucijos reikalavimo įvykis tampa nedraudžiamuoju. Dėl to teismai pagrįstai pripažino, kad Taisyklių 14.3 punkto pažeidimas nedaro įvykio nedraudžiamojo, tačiau teikia pagrindą mažinti draudiko atsakomybę.

CK 6.1014 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Draudimo įstatymo 89 straipsnyje nurodyta, kad Turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kada draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai. Taisyklių 17 skyriuje, kuriami išdėstyti draudimo išmokos mažinimo ar nemokėjimo atvejai, nenustatyta, kad draudikas dėl didelio draudėjo neatsargumo gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką, t. y. draudimo sutarties šalys nesusitarė, kad kasatorius (atsakovas) gali nemokėti draudimo išmokos, jei kasatorius (ieškovas) patirs žalą dėl savo paties didelio neatsargumo, tačiau šio Taisyklių skyriaus 17.1.1 papunktyje nustatyta, kad draudimo išmoka gali būti mažinama, jeigu draudėjas ar jo atstovas pažeidžia šiose Taisyklėse nustatytas pareigas, o 17.1.2 papunktyje nurodyta, kad draudimo išmoka gali būti mažinama dėl didelio draudėjo, jo atstovo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Bylą nagrinėję teismai, siekdami nustatyti mokėtiną draudimo išmoką, pagrįstai tyrė ir vertino Orlaivio piloto veiksmus įvykio metu. Draudimo polise yra nurodytas specialus Orlaivio panaudojimo tikslas, t. y. nuoma privatiems, verslo, mokymo ir kvalifikaciniams skrydžiams. Taigi šalys, sudarydamos draudimo sutartį, įtvirtino Orlaivio valdymo galimybę nuomos sutarties pagrindu. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad draudėjas yra atsakingas už bet kokį Orlaivio valdytoją, kuriam perleido Orlaivį bet kokiu teisėtu pagrindu, šiuo atveju nuomos sutarties, nes toks fizinio asmens faktinis Orlaivio valdymas gali sukelti atitinkamus teisinius padarinius, t. y. įvykį, kurio metu patiriami nuostoliai. Orlaivis įvykio metu buvo ieškovo žinioje, nors jis faktiškai jo nevaldė. Kokie santykiai siejo ieškovą su pilotu, nagrinėjamu atveju teisiškai yra nereikšminga, nes draudėjas turėjo užtikrinti tinkamą Orlaivio eksploatavimą. Dėl to teismai, pripažinę draudėjo (ieškovo) veiksmus labai neatsargiais, pagrįstai vadovavosi Taisyklių 17.1.2 papunkčiu ir sumažino draudimo išmoką, tačiau, nustatydami draudimo išmokos mažinimo procentą (sumažindami draudimo išmoką 50 procentų), netinkamai įvertino draudėjo veiksmus ir jų įtaką draudžiamajam įvykiui, kitaip tariant, netinkamai įvertino draudėjo padarytą Taisyklėse nustatytų reikalavimų pažeidimą, jo reikšmę draudimo įvykiui, todėl netinkamai nustatė draudėjo didelio neatsargumo mastą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Nidos aerodromas neatitinka aerodromams keliamų reikalavimų, yra nebaigtas statyti ir iki šiol neveikia. Draudėjo pilotui tai buvo žinoma, apie tai jį informavo skrydžių valdymo centrai. Pilotas, atsakydamas į Palangos skrydžių valdymo centro įspėjimą dėl neveikiančio Nidos aerodromo, skrydžių valdymo centrą informavo apie „tūpimą savarankiškai, savo atsakomybe į aikštelę už Bulvikų“. Ekspertizės ataskaitoje nustatyta, kad Orlaivio pilotas ne tik leidosi neveikiančiame Nidos aerodrome, bet ir nepaisė viešai ir jam asmeniškai skrydžio metu Vilniaus oro eismo informacijos operatoriaus ir Kauno bei Palangos skrydžių valdymo centrų pateiktos informacijos apie draudimą leistis Nidos aerodrome, nesant būtinybės sąmoningai jame leidosi, dėl ko įvyko Orlaivio avarija. Taigi byloje nustatyta, kad Orlaivio avariją ir dėl jos padarytą žalą tiesiogiai lėmė neteisėti piloto veiksmai. Šie veiksmai pripažintini itin šiurkščiu Taisyklių reikalavimų pažeidimu, dėl kurių kilo draudžiamasis įvykis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą sumažinti draudimo išmokos dydį iki 2 procentų visos draudimo išmokos.

Ieškovas UAB „Vilsarma“ kasaciniame skunde nurodo, kad draudimo sutartimi Orlaivis buvo apdraustas atstatomąja verte, t. y. 1 368 113 Lt, todėl būtent ši suma turėtų būti vertinama kaip draudimo suma ir nuo jos skaičiuojama draudimo išmoka. Taisyklių 11.2 punkte įtvirtinta, kad Orlaivis yra draudžiamas atstatomąja verte, jeigu draudėjo ir draudiko nėra sutarta kitaip. Ši Taisyklių nuostata suteikia galimybę šalims individualiai aptarti ir nustatyti kitokią draudimo sumą, o to nepadarius laikytina, kad Orlaivis yra apdraustas atstatomąja verte. Pirmiau nurodyta, kad draudimo polise yra nurodomi konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys, tarp jų draudimo suma. Šios, sutartį individualizuojančios, sąlygos priklauso nuo draudėjo pasirinkimo neišeinant už tam tikrų įstatymo ir draudiko nustatytų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DBB „Legator“ v. ADB „Reso Europa“, bylos Nr. 3K-3-257/2009). Nagrinėjamu atveju draudimo polise nurodyta, kad Orlaivio vertė yra 900 000 Lt, draudimo suma už Orlaivio sugadinimą ir praradimą yra 900 000 Lt, franšizė tokiu atveju yra 15 000 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai vadovaudamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis tinkamai nustatė ir įvertino šalių tikrąją valią, t. y. draudimo polise individualiai, kitaip negu Taisyklių 11.2 punkte, susitarti dėl draudimo sumos dydžio – 900 000 Lt, Orlaivio sugadinimo atveju. Taisyklių 16.3 punkte nustatyta, kad jeigu draudimo sutartyje numatyta besąlyginė išskaita (franšizė), apskaičiuota draudimo išmoka mažinama išskaitos (franšizės) suma. Šiuo atveju draudimo polise įtvirtinta 15 000 Lt franšizė Orlaivio sugadinimo atveju, todėl ši suma turi būti išskaičiuota iš nagrinėjamu atveju mokėtinos draudimo išmokos. Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju draudimo išmoka turėtų būti išmokama, tačiau jos dydis mažintinas, draudėjui priteisiant 2 proc. visos draudimo išmokos, t. y. 18 000 Lt, iš šios sumos išskaičius franšizę, kasatoriui (ieškovui) turi būti priteisiama 3000 Lt draudimo išmoka (18 000 – 15 000 = 3000). Ieškovas remdamasis CK 6.1013 straipsniu prašė priteisti 8361,02 Lt patirtų išlaidų dėl Orlaivio apsaugos, jo išrinkimo ir transportavimo, tačiau remiantis draudimo sutarties nuostatomis šalys joje susitarė ir nustatė maksimalią atlyginamų draudėjo išlaidų sumą, todėl šie nuostoliai neatlygintini. Kadangi ieškovas taip pat prašė priteisti iš draudiko 6 proc. metinių palūkanų už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai nuo priteistinos sumos ieškovui draudikas turi sumokėti 114,41 Lt.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasatorius (ieškovas) skunde teikia argumentus, kad bylą nagrinėję teismai išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nes taikė Taisyklių 17.1.2 punkte įtvirtintą teisę draudikui mažinti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl didelio neatsargumo, nors šalys procesiniuose dokumentuose to neprašė ir neįrodinėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia kasatoriaus pozicija.

Pažymėtina, kad teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, sprendžiant bylos šalių ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o tuo atveju, kai teismas taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K.–N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. UAB „Ukmergės statyba“, bylos Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB,,Vainiūnų agroservisas“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-106/2012; kt.). Remdamasi nurodytomis proceso teisės normomis ir kasacinio teismo formuojama praktika teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje teismai, nagrinėdami pareikšto ieškinio pagrindą ir atsakovo atsikirtimus į jį, tinkamai išaiškino bylai iš esmės reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, t. y. atsižvelgė į šalių nurodytas įvykio faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavo, pasinaudodami jiems teisės aktų suteikta prerogatyva ir tai negali būti laikoma bylos nagrinėjimo ribų peržengimu bei pripažįstama proceso teisės normų pažeidimu.

Kiti kasacinių skundų argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nustatė įrodinėtinas aplinkybes, tačiau netinkami nustatė šių aplinkybių įrodomąją reikšmę nustatant priteistinam draudimo išmokos dydžiui, t. y. netinkamai nustatė draudėjo didelio neatsargumo mastą, todėl iš atsakovo priteistina draudimo išmoka mažintina ir apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pakeitus apeliacinės instancijos teismo priimtą nutartį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą, taip pat į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Sumažinus apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteistos draudimo išmokos sumą (nuo 435 000 Lt iki 3000 Lt), taip pat palūkanas iki 114,41 Lt, tenkintų bei atmestų ieškinio reikalavimų dalis yra mažesnė negu 1 proc., todėl laikytina, kad ieškinys iš esmės buvo atmestas, o atsakovo kasacinis skundas iš esmės tenkintas.

Už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 5000 Lt. Trečiasis asmuo VĮ „Oro navigacija“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 5206,96 Lt atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, VĮ „Oro navigacija” išlaidų advokato pagalbai už pirmosios instancijos teisme atlyginimas mažintinas iki 3000 Lt. Pirmosios instancijos teisme patirta 73 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

Šalys nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, todėl šių išlaidų atlyginimas nepriteistinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 8756 Lt žyminio mokesčio (T. 2, b. l. 125), todėl ši suma jam priteistina iš ieškovo.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė duomenis, kad kasacinės instancijos teisme patyrė 7750 Lt atstovavimo išlaidų (už kasacinį skundą ir atsiliepimą į kasacinį skundą). Atsižvelgus į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, advokato teikiamų atsakovui teisinių paslaugų pastovumą, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 4000 Lt atstovavimo išlaidų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas už kasacinio skundo padavimą sumokėjo 6390 Lt žyminio mokesčio (T. 3, b. l. 9), todėl ši suma jam priteistina iš ieškovo.

Kasaciniame teisme patirta 67,37 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

,,Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) UAB “Vilsarma” (j. a. k. 125409842) 3000 (tris tūkstančius) Lt draudimo išmoką, 114,41 Lt (vieną šimtą keturiolika litų 41 ct) palūkanų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš UAB „Vilsarma“ (j. a. k. 125409842) UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) naudai 13 756 (trylika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš UAB „Vilsarma“ (j. a. k. 125409842) VĮ „Oro navigacija“ (j. a. k. 210060460) naudai 3000 (tris tūkstančius) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš UAB „Vilsarma“ (j. a. k. 125409842) valstybės naudai 73 (septyniasdešimt tris) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti iš UAB „Vilsarma“ (j. a. k. 125409842) UAB DK „PZU Lietuva“ (j. a. k. 110057869) naudai 10 390 (dešimt tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš UAB „Vilsarma“ (j. a. k. 125409842) į valstybės biudžetą 67,37 Lt (šešiasdešimt septynis litus 37 ct) kasacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Gediminas Sagatys Vincas Verseckas