Kasacinio skundo Nr. DOK-1967/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23834-2021-8
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. J. kasacinio skundo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutarties priėmimo, klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis G. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimus, nes įrodymus vertino selektyviai ir tendencingai, nevertino įrodymų patikimumo, o vidinis teismo įsitikinimas grįstas prielaidomis ir nepagrįstu nukentėjusiosios parodymų suabsoliutinimu. Teismas nepašalino esminių BPK 44 straipsnio 7 punkto pažeidimų, kuriais buvo suvaržyta kaltinamojo teisė rinkti įrodymus ir gintis apklausiant liudytoją, nukentėjusiąją ar teisė į išsamią ir teisingą ekspertizę. Kasatorius teigia, kad
nutartyje nepagrįstai pažymėta, kad jis apeliaciniu skundu neginčijo nuosprendžiu nustatytų jo veiksmų bei jais sukeltų padarinių atitikties BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtims. Viso proceso metu įrodinėjo, kad kaltinime nurodytų veiksmų jis neatliko.
Kasacinio skundo Nr. DOK-1967/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23834-2021-8
(N) (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. J. kasacinio skundo dėl Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutarties priėmimo, klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis G. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimus, nes įrodymus vertino selektyviai ir tendencingai, nevertino įrodymų patikimumo, o vidinis teismo įsitikinimas grįstas prielaidomis ir nepagrįstu nukentėjusiosios parodymų suabsoliutinimu. Teismas nepašalino esminių BPK 44 straipsnio 7 punkto pažeidimų, kuriais buvo suvaržyta kaltinamojo teisė rinkti įrodymus ir gintis apklausiant liudytoją, nukentėjusiąją ar teisė į išsamią ir teisingą ekspertizę. Kasatorius teigia, kad
nutartyje nepagrįstai pažymėta, kad jis apeliaciniu skundu neginčijo nuosprendžiu nustatytų jo veiksmų bei jais sukeltų padarinių atitikties BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtims. Viso proceso metu įrodinėjo, kad kaltinime nurodytų veiksmų jis neatliko.
Kasatoriaus kaltė pripažinta vienintelės nukentėjusiosios parodymais bei jai nustatytu sveikatos sutrikimu. Teismai nepagrįstai pripažino psichologės išvadą bei pastabas kaip nekompetentingas, nes pastaroji neįrodinėjo susirgimo diagnozės, bet nurodė reikšmingas aplinkybes bei pagrįstas abejones dėl tinkamo nukentėjusiosios susirgimo priežastinio ryšio su tam tikromis aplinkybėmis nustatymo, taip papildydama duomenis, svarbius teisingai ekspertizės išvadai. Paaiškėjus papildomiems duomenims, turėjo būti paskirta papildoma teismo ekspertizė. Teismas nepagrįstai suabsoliutino nukentėjusiosios parodymus, nors jie yra nenuoseklūs, neaiškūs ir net prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, o kasatoriaus parodymų nevertino, laikydamas juos nenuosekliais ir prieštaringais.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, G. J. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė jo bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą G. J. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį bei teismų padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo G. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Artūras Pažarskis
Danutė Jočienė
