DOK-1915
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05509-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 8 d. paduotu atsakovo A. R. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimas palikti atsakovės J. B. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nenagrinėtą, o ieškinį ir kitus priešieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo atmesti. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
DOK-1915
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05509-2020-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. gegužės 8 d. paduotu atsakovo A. R. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimas palikti atsakovės J. B. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nenagrinėtą, o ieškinį ir kitus priešieškinius dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo atmesti. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis), pažeidė teismo pareigą atlikti byloje įrodytų faktinių aplinkybių teisinį įvertinimą – nustatyti ir taikyti ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas (CPK 2 straipsnis). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 4.103 straipsnį, t. y. teismas atmetė atsakovo reikalavimus, nes kol nebus išspręstas ginčas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nustatyti bendraturčių dalis ir statinį atidalinti iš bendrosios nuosavybės nėra teisinio pagrindo. Tačiau ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo yra išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1763-796/2015, o atsakovo reikalavimai pareikšti siekiant įvykdyti minėtą teismo sprendimą, t. y. pašalinti savavališkos statybos padarinius teisės aktų nustatyta tvarka parengiant reikalingus dokumentus ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atsakovo apeliacinio skundo yra be motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalis), nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Bylą nagrinėję teismai dėl byloje pateiktų šalių reikalavimų nepriėmė jokio sprendimo, o šalių ginčą paliko neišnagrinėtą, užkirto kelią šalims įgyvendinti valdymo teisę į nekilnojamojo turto dalis, įteisinti savavališkos statybos padarinius ir tuo pačiu įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
Kadangi 220 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo advokatas Eligijas Karbauskas, tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jam ir grąžintinas žyminis mokestis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatui Eligijui Karbauskui 220 (du šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 267.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Sigita Rudėnaitė
Jūratė Varanauskaitė
Dalia Vasarienė
