Civilinė byla Nr. 2S-327-368/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03753-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) J. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2937-797/2018.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. Č. prašė nustatyti tokią Šiaulių apylinkės teismo 2016-09-16 sprendimo vykdymo tvarką, kad iki vykdomojoje byloje areštuoto jos nekilnojamojo turto realizavimo būtų laikinai sustabdytas išieškojimas iš jai paskirtos pensijos ir iki nutarties priėmimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones-sustabdyti išieškojimo vykdymo proceso dalį, kiek ji susijusi su lėšų išieškojimu iš jos pajamų. Nurodė, jog vykdomoji byla yra vykdoma antstolės V. Š. kontoroje, nekilnojamasis turtas yra areštuotas, išieškojimas dar nukreiptas į jos gaunamą senatvės pensiją, o jos turtinė padėtis yra sunki: mirė vyras, pajamos sumažėjo, ji viena moka mokesčius, jos sveikatos būklė yra bloga. Papildomai nurodo, jog skola dar išieškoma ir iš solidaraus skolininko G. Č.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti ir pasiūlė pareiškėjai su prašymu kreiptis į antstolės V. Š. kontorą. Teismas nurodė, kad teismo sprendime yra tik priteistos iš atsakovų jame nurodytos sumos, jame nėra įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, perduoti turtą ir pan., o pareiškėja prašo tik sustabdyti išieškojimą iš jos gaunamos pensijos, todėl šiuo atveju negali būti taikoma sprendimo vykdymo pakeitimo tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) J. Č. prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – jos prašymą patenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
3.1.Teismo padaryta išvada neatitinka CPK 284 straipsnio nuostatų, nes nėra uždrausta sprendimo vykdymo tvarką pakeisti taip, kad būtų nustatyta iš kurio turto visų pirma būtų vykdomas skolos išieškojimas.
3.2.Teismo nuoroda su siūlymu tuo klausimu kreiptis į antstolį, nes jis galįs atlikti tokius veiksmus, nepagrįsta, nes antstolis gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie nustatyti CPK. Galimybė nustatyti į kokį turtą visų pirma nukreipti išieškojimą, jo realizavimo būdus yra sąlygota išieškotojo pasirinkimo, o tik šiam nepasirinkus, jį nustato antstolis. Tuo tarpu teismo įgaliojimai yra platesni, jis nėra ribojamas nustatyti tokį sprendimo vykdymo būdą, kuris maksimaliai derintų tiek kreditoriaus, tiek skolininko turtinius interesus. Prašoma nustatyti sprendimo vykdymo tvarka atitinka abiejų vykdymo šalių interesus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo kredito unija „Žemdirbio gerovė“ prašo Šiaulių apylinkės 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia argumentu, jog teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pagrįstumo.
Apeliantė teigia, kad CPK 284 straipsnio nuostatos leidžia atidėti, išdėstyti ar pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir to nesieja tik su tokių tai veiksmų atlikimu, turto perdavimu ar pan. Apeliantės nuomone yra neuždrausta sprendimo vykdymo tvarką pakeisti taip, kad būtų nustatyta iš kurio turto visų pirma būtų vykdomas skolos išieškojimas. Su tokiu apeliantės argumentu nesutiktina.
Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Konkretūs teismo sprendimo įvykdymo tvarka ir terminai gali būti nustatomi, jeigu teismo sprendimas turi būti įvykdytas kitokia tvarka negu paprastai, pavyzdžiui, kai atsakovas įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus. Galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai, tai yra vengia įvykdyti teismo sprendimą – neatlieka veiksmų, kuriuos jis buvo įpareigotas atlikti teismo sprendimu. Taip pat galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nėra nurodyti jo neįvykdymo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario mėn. 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29). Teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo skirtingų faktinių aplinkybių pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2011">3K-3-128/2011</a>).
Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar vykdymo tvarkos pakeitimo, aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant šiuos klausimus, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar pakeitus sprendimo vykdymo tvarką ar atidėjus jo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-594/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-594/2006">3K-3-594/2006</a>). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Keičiant sprendimo vykdymo tvarką teismas negali jo vykdymo pakeisti taip, kad būtų pakeista sprendimo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali pakeisti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy04My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-83/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-83/2013">3K-7-83/2013</a>). CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-346/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-346/2013">3K-3-346/2013</a>).
Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5845-797/2016 ieškovės kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ ieškinį dėl 6991,79 Eur skolos, 296,21 Eur palūkanų, 277,52 Eur delspinigių tenkino visiškai ir priteisė nurodytas sumas iš atsakovų G. Č. ir J. Č. solidariai. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, 2017-03-14 išduotas vykdomasis dokumentas. Taigi, esamoje situacijoje ieškinio dalyku buvo individualiais požymiais apibūdintas daiktas – piniginės lėšos, kurias teismo sprendimu buvo įpareigota grąžinti atsakovai. J. Č., prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – laikinai sustabdyti išieškojimą iš jai paskirtos pensijos, kol bus realizuotas jos areštuotas nekilnojamas turtas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-5845-797/2016 ieškinio dalyku buvo individualiais požymiais apibūdintas daiktas – piniginės lėšos, kurį teismo sprendimu buvo įpareigoti grąžinti atsakovai, todėl pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką, t. y. sustabdant išieškojimą iki bus realizuotas jos areštuotas nekilnojamas turtas, sprendimo vykdymas būtų ne pakeistas, o sustabdytas išvis. Toks įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymas yra draudžiamas ir negali būti pripažįstamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu. J. Č., prašydama pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, iš esmės prašo sustabdyti sprendimo vykdymą iki kol bus parduotas jos areštuotas nekilnojamasis turtas, t. y. reikalavimas išeina už CPK 284 straipsnio reguliavimo sferos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant pradėtam vykdymo procesui, tolimesnės įsiteisėjusio teismo sprendimo procedūros ir su jomis susiję proceso šalių veiksmai, yra numatyti jau nebe bendrosiose CPK, o Vykdymo proceso normose. Skolininkės (šioje byloje – pareiškėjos ir apeliantės) teises ir pareigas reglamentuoja CPK 643, 644 straipsniai, todėl ji turi teisę kreiptis į antstolę su prašymu dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, o antstolės veiksmai skundžiami CPK 510-512 straipsniuose nustatyta tvarka.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos J. Č. prašymą yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo nurodytais argumentais, nėra pagrindo todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius
