Civilinė byla Nr. e2S-323-368/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00257-2018-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.6.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 3 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Šiaulių reklama“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-2333-1028/2018.
Teismas
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Šiaulių apylinkės teisme 2018-01-19 priimtas teismo įsakymas pagal kreditorės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl skolos iš skolininkės UAB „Šiaulių reklama“ priteisimo. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareiškimo reikalavimo ribose, t. y. 11262,00 Eur areštuoti skolininkei priklausantį turtą, turtines teises, pinigines lėšas. Laikinosios apsaugos priemonės 2018-01-19 nutartimi buvo pritaikytos.
Skolininkė pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, kuris dar neišnagrinėtas, taip pat prieštaravimus dėl pareiškimo ir teismo įsakymo. Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-02 nutartimi, atsižvelgiant į skolininkės pateiktus argumentus bei įrodymus, buvo sumažintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 5256,00 Eur.
Kreditorė pateikė atskirąjį skundą dėl 2018-02-02 nutarties, kuriame nurodė, kad 2018-01-05 ir 2018-01-15 skolininkės atlikti mokėjimai 2528,00 Eur sumai nebuvo įskaičiuoti į kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavimo sumą, t. y. skolos suma susidarė jau atėmus nurodytas sumas. Kreditorė nurodė, kad šiuo metu skolą sudaro 7784,00 Eur. Kreditorė prašė ne panaikinti, o pakeisti 2018-02-02 nutartimi nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 7784,00 Eur sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 13 d. nutartimi kreditorės atskirąjį skundą tenkino ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-02-02 nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-2333-1028/2018 panaikino. Sumažino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-2333-1028/2018 kreditorės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymu skolininkei UAB „Šiaulių reklama“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 7784,00 Eur. Teismas nurodė, jog skolininkė padengė dalį skolos ir likusi skola sudaro 7784,00 Eur. Teismas sprendė, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos piniginėms lėšoms, todėl, atsižvelgiant ir į skolininkės veiklos pobūdį, labiausiai tikėtina, kad jokio kito turto skolininkė neturi. Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skolininkės turtinė padėtis nėra tokia gera, kyla grėsmė teismo įsakymo įvykdymui, dėl to nėra pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė (skolininkė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir kreditoriaus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia esminiu argumentu, kad kreditorius nepateikė teismui duomenų apie skolininko veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą kad jis akivaizdžiai siekia ir sieks apsunkinti galbūt kreditoriui palankaus teismo sprendimo vykdymą. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės teismo sprendimui egzistavimą. Taip pat skolininkės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija skolininkės UAB „Šiaulių reklama“ realiai egzistuojančios skolos kreditoriui sumą, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jų mastas nagrinėjamu atveju neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo, o kartu ir šalių interesų pusiausvyros principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, kreditorė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo skolininkės UAB „Šiaulių reklama“ atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Skolininkė skundžia 2018 m. vasario 13 d. nutartį, nors prašo panaikinti 2018 m, vasario 2 d. nutartį, kuri 2018 m. vasario 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo yra panaikinta. Skunde nurodoma, kad skolininkė žino, jog kreditoriui ji yra skolinga 7784,00 Eur sumą, tačiau laikinosios apsaugos priemonės taikomos didesnei už realiai egzistuojančią skolą sumai, t. y. 11 262,00 Eur sumai, nors laikinųjų apsaugos priemonių mastas šiuo metu yra sumažintas iki 7784,00 Eur sumos, t. y. iki sumos, kuria, kaip ir pripažįsta pati skolininkė, ji yra skolinga Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Todėl skolininkės atskirajame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutarties nurodytos aplinkybės neatitinkančios tikrovės.
6.2. Skolininkė, nesiėmė priemonių pilnai padengti susidariusią skolą, priešingai, ir toliau vengia pilnai atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) ir nuo pat 2018 m. sausio 24 dienos, kuomet 2018-01-24 mokėjimo nurodymu Nr. 3363 sumokėjo 528,00 Eur sumą, toliau nebeįvykdė jokių mokėjimų, susijusių su skolos sumokėjimu ar bent ženkliu jos sumažinimu (sąskaitos apyvarta pridedama), kas taip pat sudaro pagrindą tikėti esant sudėtingai skolininkės finansinei padėčiai arba skolininkės vengimui atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu).
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliantė (skolininkė) kelia klausimą dėl teismo nutarties, kuria sumažintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, pagrįstumo.
Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eL2-2333-1028/2018 pagal kreditorės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei UAB „Šiaulių reklama“ ir 2018-01-19 priimtas teismo įsakymas. 2018-01-19 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 11262,00 Eur sumai. Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-02 nutartimi, atsižvelgiant į skolininkės pateiktus argumentus bei įrodymus, laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintas iki 5256,00 Eur. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi 2018 m. vasario 2 d. nutartis panaikinta ir laikinųjų apsaugos priemonių mastas pritaikytas Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-19 nutartimi sumažintas iki 7784,00 Eur.
Apeliantė, nesutikdama su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip galima suprasti iš atskirojo skundo turinio, viena vertus prašo panaikinti jau panaikintą Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį, dėl ko apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kita vertus, ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymą aplamai, nurodydama, kad skolos suma skolininkei kaip juridiniam asmeniui nėra didelė ir be kita, ko, mano, jog laikinosios apsaugos priemonės negali sukelti skolininkei nuostolių. Šiuos apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.
Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Prašydama laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl skolos priteisimo, kreditorė turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus atsakovės galimybių disponuoti jos turimu turtu. Grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija, kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama skolininkei (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMzg1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1385/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1385/2012">2-1385/2012</a>, 2015 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTAxNy0xNzgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1017-178/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1017-178/2015">e2-1017-178/2015</a> ir kt). Apeliantės skolos suma kreditorei yra 7784,00 Eur. Skolininkė, jokių duomenų, kad ši suma jai, kaip juridiniam asmeniui, nėra didelė, teikdama atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui, nepateikė, tik deklaratyviai teigia, jog laikinosios apsaugos priemonės negali sukelti jai nuostolių.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs viešai prieinamus duomenis, kad skolininkė yra maža bendrovė (5 darbuotojai), neturinti nekilnojamojo turto, turtinti kilnojamąjį turtą - automobiliai (1 priklausantis, 4 išperkami arba nuomojami), periodiškai turinti įsiskolinimus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (www.rekvizitai.lt), sprendžia, jog skolininkei 7784,00 Eur suma yra didelė. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, laikytina, kad skolininkės turtinė padėtis ir esama skolos suma kreditorei, objektyviai padidina teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMjMxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1231/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1231/2011">2-1231/2011</a>, 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi02NTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-658/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-658/2011">2-658/2011</a>, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-152/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-152/2011">2-152/2011</a> ir kt.), todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tame tarpe ir sumažinti atitinkamai jų mastą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisiškai pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Egidijus Mockevičius
