Baudžiamoji byla Nr. 2K-720/2012
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00015-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.1;
2.4.7 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) bauda.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartis, kuria nuteistosios A. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Antano Klimavičiaus pranešimą,
n u s t a t ė :
A. B. nuteista už tai, kad 2009 m. gruodžio 15 d., turėdama tikslą apšmeižti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorus S. M. ir Z. T. (T.), kaip UAB,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius G. S., S. S. bei K. U., kuriame sąmoningai paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie šių Generalinės prokuratūros prokurorų daromas nusikalstamas veikas ir juos pažemino bei galėjo pakirsti pasitikėjimą jais. A. B. laiške nurodė, kad prokurorė S. M. tiesiogiai bei ciniškai grasino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui R. M., tyčia, iškraipydama jos (A. B.) pasakytus faktus ir įrašydama juos į apklausos protokolą, grasino jai, siekdama savo pagrindinio tikslo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužlugdymo, melavo. A. B. laiške taip pat nurodė, kad prokuroras Z. T., atvykęs į Vilniaus apygardos administracinį teismą, grasino teisėjams teigdamas, jog tuo atveju, jeigu teismo sprendimas bus priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, Generalinė prokuratūra „užsiims“ pačiais teisėjais. Lietuvos Respublikos Seimo narys S. S. šį laišką persiuntė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui ir Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui, t. y. pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą.
Kasaciniu skundu nuteistoji A. B. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir ją išteisinti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorė, skunde išdėsčiusi veikos, už kurią buvo nuteista aplinkybes ir iš esmės visą savo apeliacinio skundo turinį, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas jos skundą atmetė neįvertinęs skundo argumentų ir apsiribojo „tik formaliais pussakiniais“. Pasak kasatorės, apeliacinės instancijos teismas apsiribojo faktų bei duomenų „savotišku [...] interpretavimu ir išvedžiojimu, bet ne tikrų faktų analize“, nors jos skunde buvo išdėstyta aibė faktų bei duomenų. Kasatorės tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas tik traktavo tam tikras aplinkybes bei faktus ir tik kaltinimo bei nukentėjusiųjų naudai.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Rimvydas Valentukevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios A. B. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, o jo priimtas nuosprendis atitinka BPK 304, 305, 307 straipsniuose nuosprendžiui keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nustatė visus BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kasatorė buvo pripažinta kalta bei nuteista, sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, juos įvertino bei motyvuotai pagrindė. Teismas, remdamasis byloje esančiais ir teisme objektyviai, nešališkai įvertintais įrodymais, nuosprendyje teisingai nustatė visas kasatoriai inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, veikos objektą, kaltininkės veiksmus bei jų pobūdį, padarinius, atsiradusius nukentėjusiesiems, kasatorės kaltę bei jos formą – tiesioginę tyčią.
Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ne tik pagrįstai ir teisingai įvertino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl veikos kvalifikavimo teisingumo, bet, ir remdamasis pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu nustatytų bylos faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visumos analize, detalizavo ir pagrindė kasatorės padarytos veikos objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Pasak prokuroro, iš apeliacinės instancijos teismo išvadų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė ir išsamiai motyvavo valinį A. B. veiksmų aspektą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika ir teisės doktrina taikant baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, pagrįstai konstatavo, kad A. B., parašiusi bei išsiuntusi laišką su tikrovės neatitinkančia informacija apie nukentėjusiuosius trims Seimo nariams, pateikė ne savo nuomonę ar vertinimus, o konstatuojamojo pobūdžio teiginius, t. y. informaciją, kuri gali būti patikrinta ir yra konkreti. A. B. pateiktos informacijos paskleidimas, prokuroro tvirtinimu, sukelia neigiamą nuomonę apie nukentėjusiuosius ne tik kaip apie pareigūnus, bet ir kaip apie asmenis, juos žemina, pakerta kitų žmonių pasitikėjimą jais, diskredituoja juos. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad tai suprato ir nuteistoji, kuri turėjo siekį, diskredituodama Generalinės prokuratūros prokurorus, atkreipti Seimo narių dėmesį į savo vadovaujamos įmonės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – padėtį. Prokuroro tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir motyvuotai pasisakė dėl visų kasatorės apeliacinio skundo argumentų ir juos motyvuotai atmetė.
Nukentėjusioji S. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios A. B. kasacinį skundą atmesti.
Nukentėjusioji S. M. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad bylos medžiaga nustatyti kasatorės veiksmai – ne vienkartiniai nepagrįsti skundai įvairioms instancijoms apie ją (nukentėjusiąją) skleidžiant tikrovės neatitinkančią ir jos garbę bei orumą žeminančią informaciją – parodo nuteistosios tyčią. Pasak nukentėjusiosios, nuteistoji taip šmeižtu siekė pašalinti ją nuo savo valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamos medžiagos. Nukentėjusiosios tvirtinimu, ji buvo apšmeižta tik dėl savo tiesioginio darbo ne vien kaip pilietė, bet ir kaip valstybės pareigūnė.
Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylos aplinkybes išnagrinėjo visapusiškai bei išsamiai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, o apeliacinės instancijos nutartyje – motyvuotai paneigti apeliantės teiginiai dėl apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo.
Nuteistosios A. B. kasacinis skundas atmestinas.
Esminis nuteistosios kasacinio skundo argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas jos skundą atmetė neįvertinęs šios skundo argumentų ir tik traktavo tam tikras aplinkybes bei faktus tik kaltinimo bei nukentėjusiųjų naudai. Taigi kasatorė, nors tiesiogiai skunde ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jos skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.
Pirmiausia nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės bylas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-4/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-4/2011">2K-4/2011</a>, 2K-457/2011, 2K-26/2012, 2K-603/2012). Vadinasi, apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, visapusiškai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą ir pašalinti abejones, iš dalies patenkinęs nuteistosios gynėjos prašymą atlikti įrodymų tyrimą, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytojus R. M. bei A. B. ir balsu perskaitė jų parodymus. Nutartyje teismas išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios A. B. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios A. B. apeliacinį skundą, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų nepažeidė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios A. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Dalia Bajerčiūtė
Antanas Klimavičius
