Baudžiamoji byla Nr. 2K-97-689/2018
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00249-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Prano Kuconio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
išteisintajam O. P., jo gynėjai advokatei Renatai Astrauskienei,
nukentėjusiajam Š. N., jo atstovui advokatui Edmundui Jonušui,
civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo Š. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. nutarties išteisintojo O. P. baudžiamojoje byloje.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu O. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo Š. N. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Syko ir nukentėjusiojo Š. N. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, jo gynėjos, prokuroro ir civilinio atsakovo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
O. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 107 punkto, kuriame numatyta, kad, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, reikalavimus, 2014 m. rugpjūčio 30 d., apie 14.14 val., vairuodamas automobilį „Audi 80“ (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš prekybos centro, esančio Klaipėdos r., teritorijos ir įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvę, turėdamas objektyvią galimybę pastebėti iš dešinės pusės atvažiuojantį Š. N. vairuojamą motociklą „Yamaha YZF-R1“ (duomenys neskelbtini), nedavė jam kelio ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų Š. N. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu nukentėjusysis Š. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir, vertindami įrodymus, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Techniniu požiūriu šioje byloje eismo įvykį lėmė abiejų eismo dalyvių veiksmai, todėl, esant tokiai situacijai, svarbu nustatyti, kurio kaltininko veika susijusi priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, atsižvelgiant į tai, kad, analogiškoje situacijoje jam laikantis KET reikalavimų, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUxLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-151/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-151/2011">2K-151/2011</a>, 2K-245/2012). Baudžiamojo proceso normos pažeistos, nes daugiau analizuoti tik Š. N., kuriam buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, pažeidimai, o ne O. P. padaryti KET pažeidimai. Nors teismai nustatė, kad jei Š. N. būtų neviršijęs greičio, tai būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo, tačiau jei O. P. būtų išvažiavęs į kelią tik įsitikinęs jo saugumu ir praleidęs keliu važiuojančias transporto priemones, eismo įvykis apskritai nebūtų kilęs. Neginčytinai nustatyta, kad kliūtį kelyje sudarė būtent O. P., todėl jo padarytas KET pažeidimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais, juolab siekdamas išvengti susidūrimo kasatorius net ir neviršydamas leistino greičio būtų turėjęs stabdyti, nes O. P. manevru avarinė situacija vis tiek būtų buvusi sukelta, tačiau kasatorius tik būtų galėjęs jos išvengti.
Jeigu dėl eismo įvykio būtų kilę padariniai O. P., tuomet, atsižvelgiant į padarinius, priežastinį ryšį ir į abipusę kaltę, atsakomybė būtų kilusi abiem (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTY5Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-696/2016">2K-276-696/2016</a>), šiuo atveju padariniai kilo tik Š. N.
Lemiamą reikšmę turi ta aplinkybė, ar vairuotojas, prieš pradėdamas manevrą, turėjo galimybę pamatyti atvažiuojančią kitą transporto priemonę, ar jos neturėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDczLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-473/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-473/2011">2K-473/2011</a>, 2K-49/013, 2K-375/2014, 2K-194-222/2016 ir kt.). Atstumas nuo eismo įvykio vietos iki (duomenys neskelbtini) g., iš kurios į (duomenys neskelbtini) g. kasatorius išsuko su motociklu, yra 362 metrai, kelias tiesus, matomumas geras, taigi jokių kliūčių pastebėti važiuojančias transporto priemones O. P. nebuvo, tad jis negalėjo paaiškinti, kodėl tuščiame kelyje nematė vienintelės juo važiuojančios transporto priemonės – kasatoriaus vairuojamo motociklo. Teismas darė tik prielaidą, kad O. P. nepastebėjo važiuojančio motociklo, nes šis neva buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, siekdamas aplenkti duobes, ir toje eismo juostoje, kurioje O. P. galėjo tikėtis transporto priemonių, jų nebuvo. Tokia teismo prielaidų pobūdžio išvada taip pat ir nelogiška, nes motociklas važiavo automobiliui „Audi 80“ iš dešinės pusės, dešine kelio puse, todėl persirikiuodamas į priešpriešinę juostą turėjo būti arčiau automobilio važiuojamosios dalies ir dar labiau matomas. (duomenys neskelbtini) g., kurioje įvyko eismo įvykis, nėra plati, todėl tam, kad iš dešinės pusės atvažiuojantis motociklas būtų pastebėtas, negalėjo turėti įtakos motociklo važiavimas labiau dešine ar labiau kaire puse.
Teismai tai, kad O. P. pradėjo manevrą motociklo vairuotojui būnant 100 m atstumu nuo susidūrimo vietos ir kad motociklo vairuotojas buvo priešpriešinėje eismo juostoje, nustatė, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnį, nes įrodymais laikė duomenis, kurie negalėjo būti pripažinti leistinais, bei padarė išvadas, nepagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Lyginant nukentėjusiojo Š. N. ir liudytojo O. Pe. parodymus tarpusavyje, tokia išvada nedarytina, juolab to nepatvirtina specialisto bei eksperto išvados, teismas taip pat negalėjo remtis duomenimis iš interneto portalo www.geoportal.lt, nes šie duomenys nebuvo analizuojami teisme.
Tai, kad O. P. pradėjo manevrą tuo metu, kai Š. N. buvo 50 m atstumu, patvirtina specialisto paaiškinimai bei susidūrimo mechanizmas. Specialistas nurodė, kad važiuojant 69 km / val. greičiu stabdymui reikalingas 51,54 m atstumas, o Š. N. stabdymo kelias, sudėjus pėdsakų ilgį ir reagavimo atstumą, buvo 49,24 m. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad važiuojant eksperto nustatytu 65 km / val. greičiu stabdymo atstumas – 47,1 m. Kadangi kasatorius pradėjo stabdyti iškart pamatęs išsukantį automobilį, akivaizdu, jog O. P. manevrą pradėjo Š. N. būnant maždaug 50 m atstumu nuo jo.
Teismai taip pat nepagrįstai darė išvadą, kad Š. N., vairuodamas motociklą, daugiau kaip du kartus viršijo leistiną greitį. Teismai tokią išvadą galėjo daryti tik vertindami vairuotojo asmenines savybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-693/2015">2K-251-693/2015</a>). Turėjo būti vertinama tai, kad įvykio diena buvo saulėta, kelio ruožas visiškai tiesus, O. P. vairuotojo stažas buvo didesnis nei 18 metų, jis laikytinas patyrusiu vairuotoju. Motociklas nuo įsukimo į kelią iki susidūrimo vietos nuvažiavo 362 metrus ir tai pakankama tiek atstumo, tiek laiko aspektais įvertinti transporto priemonės judėjimą ir greitį. O. P. galėjo ir turėjo numatyti savo manevro rizikingumą, tačiau to nepadarė, o kasatorius negalėjo tikėtis, kad O. P. pažeis eismo taisykles ir nepraleis jo, važiuojančio keliu. Teismai nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp O. P. padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių: jis, turėdamas galimybę pastebėti motociklą kelyje, veikdamas neatsargiai ir neįsitikinęs eismo saugumu, išvažiavo į kelią ir sudarė kliūtį kelyje, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo sveikata, tad būtent O. P. veikoje yra BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nukentėjusiojo Š. N. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde kasatorius, be kita ko, nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 281 straipsnio 3 dalį – nes įrodymus vertino pažeisdami baudžiamojo proceso normas ir nepagrįstai išteisino O. P. Taigi kasatorius ginčija teismų nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimo teisingumą.
BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Aiškindama šią BPK nuostatą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose yra konstatavusi, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016 ir kt.); ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Taigi nukentėjusiojo Š. N. kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savą įrodymų vertinimo interpretavimą, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinio skundo teiginiai nagrinėtini pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017).
Kasacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas savo išvados dėl to, jog O. P. manevrą pradėjo motociklui esant apie 100 metrų atstumu iki susidūrimo vietos, negalėjo grįsti duomenimis, gautais iš interneto portalo www.geoportal.lt, iš dalies yra pagrįstas.
Kasatorius teigia, kad iš interneto portalo www.geoportal.lt gauti duomenys nebuvo žinomi ir analizuojami teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, kad teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. vasario 15 d., paskelbta ir apie iš interneto portalo www.geoportal.lt gautus duomenis, kurie reikalingi liudytojo O. Pe. parodymams apie manevravimą važiuojant gatve patikrinti; niekas iš proceso dalyvių nepareiškė prašymo šį dokumentą apžiūrėti (3 t., b. l. 148). Tai patvirtina ir šio posėdžio garso įrašas. Toks paskelbimas atitinka BPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatytą dokumentų perskaitymo ir apžiūros tvarką. Pastabų teisiamojo posėdžio protokolui BPK 261 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pareikšta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad minėti duomenys teisiamajame posėdyje nebuvo ištirti.
Pagal bylos medžiagą galima spręsti, kad duomenys (žemėlapio fragmentas) iš interneto portalo www.geoportal.lt atspausdinti bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos iniciatyva 2016 m. liepos 31 d. (3 t., b. l. 80). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje skirti eismo įvykio ekspertizę nurodyta, kad šie duomenys gauti tikrinant ir vertinant liudytojo O. Pe. parodymus ir kad pagal juos nuo kanalo iki tikėtinos transporto priemonių susidūrimo vietos yra apie 100–105 metrų atstumas. Ta aplinkybė, kad nuo kanalo iki eismo įvykio vietos yra 100–105 metrų atstumas, nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Taigi pagal žemėlapio fragmentą atstumą nuo kanalo iki tikėtinos transporto priemonių susidūrimo vietos nustatė pati teisėja.
BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, šio straipsnio 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Įrodymų tyrimo veiksmai teisiamajame posėdyje yra numatyti BPK 271–292 straipsniuose. Bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą; jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis). Be to, teismas turi teisę reikalauti iš fizinių ir juridinių asmenų pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 98 straipsnis). Nors baudžiamojo proceso įstatyme ir nėra tiesioginio draudimo teismui savo iniciatyva rinkti viešojoje erdvėje paskelbtus duomenis, tačiau nėra ir leidimo tokius duomenis rinkti. Jeigu vis dėlto tokie duomenys yra reikalingi įrodinėjimo procese, jie, kaip ir bet kokie kiti duomenys, turi būti patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.
Pažymėtina, kad duomenys iš interneto portalo www.geoportal.lt buvo vienu iš duomenų, pagal kuriuos teismas darė išvadą dėl atstumo nuo kanalo iki eismo įvykio vietos, šaltinių ir, kaip minėta, konkrečias aplinkybes pagal jį nustatė pati teisėja. Todėl šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi BPK 290 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi. Kadangi duomenys iš interneto portalo www.geoportal.lt buvo gauti teismo iniciatyva, teismas savo iniciatyva privalėjo pasiūlyti proceso dalyviams apžiūrėti žemėlapio fragmentą ir nurodyti preliminarias išvadas, kurios pagal jį gali būti daromos. Proceso dalyviams nesutinkant su preliminariomis išvadomis, duomenys turėjo būti tikrinami BPK numatytais veiksmais, pavyzdžiui, darant įvykio vietos apžiūrą ar parodymų patikrinimą vietoje arba pavedant šį veiksmą organizuoti prokurorui. Taigi nors apie duomenis iš interneto portalo www.geoportal.lt ir buvo paskelbta teisiamajame posėdyje, tačiau jie nebuvo patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl neatitiko BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir šiais duomenimis teismas negalėjo grįsti savo išvadų.
Vertinant, ar tokių duomenų (gautų iš interneto portalo www.geoportal.lt ir neatitinkančių BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų) naudojimas pirmosios instancijos teismo išvadoms pagrįsti pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, pažymėtina, kad: 1) apeliaciniuose skunduose šių duomenų naudojimas nebuvo ginčijamas; 2) apeliacinės instancijos teismo išvados šiais duomenimis negrindžiamos. Nors apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra pasisakyta dėl duomenų, gautų iš interneto portalo www.geoportal.lt, naudojimo įrodinėjimo procese teisėtumo, tačiau kadangi apeliacinės instancijos teismo išvados šiais duomenimis negrindžiamos, nėra pagrindo išvadai, kad tokių duomenų naudojimas pirmosios instancijos teismo išvadoms pagrįsti sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Taigi minėtas BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimas, padarytas pirmosios instancijos teisme, nepripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
Kiti nukentėjusiojo Š. N. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų pažeidimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertino abiejų eismo įvykio dalyvių – tiek automobilio vairuotojo O. P., tiek motociklo vairuotojo Š. N. – veiksmus. Nuosprendyje išanalizuoti abiejų eismo įvykio dalyvių bei kartu su nukentėjusiuoju Š. N. motociklu važiavusio liudytojo O. Pe., kitų liudytojų parodymai, 2015 m. birželio 26 d. specialisto išvada, šią išvadą pateikusio specialisto Donato Juciaus paaiškinimai teismo posėdyje, eismo įvykio ekspertizės aktas, įvykio vietos apžiūros ir papildomos įvykio vietos apžiūros protokoluose bei jų prieduose užfiksuoti duomenys. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas juos tarpusavyje, nuosprendyje išdėstė argumentuotas įrodymų vertinimo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino apeliacinių skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo teisingumo ir nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl šie skundų argumentai atmetami, o pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas pripažįstamas teisingu. Tai, kad teismai įrodymus įvertino kitaip, negu norėtų nukentėjusysis, nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, dėl kurių reikėtų bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Dėl BK 281 straipsnio 3 dalies taikymo
Kasaciniame skunde netinkamas BK 281 straipsnio 3 dalies taikymas daugiausia grindžiamas teismo išvadų neatitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, kas nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Skunde baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumas ginčijamas pateikiant argumentus dėl netinkamai nustatyto priežastinio ryšio tarp O. P. veikos ir kilusių pasekmių bei dėl O. P. kaltės.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas O. P., padarė išvadą, jog jo veikoje nenustatyta neatsargi kaltė ir priežastinis ryšys tarp jo veikos ir kilusių padarinių – sunkaus Š. N. sveikatos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl to, kad eismo įvykio metu kilę padariniai – sunkus Š. N. sveikatos sutrikdymas – susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su O. P. padarytu eismo įvykio metu KET 107 punkto pažeidimu, apsiribojo teiginiu, jog motociklininkas Š. N., važiuodamas gatve tiesiai, turėjo pirmumą prieš O. P. vairuojamą automobilį, ir pastarasis, prieš sukdamas į kairę, pagal KET 107 punkto nuostatas Š. N. vairuojamam motociklui turėjo duoti kelią, t. y. nekliudyti važiuoti tiesiai, ir tiesiogiai nepasisakė dėl priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, neginčytinai nenustačius būtinojo nusikaltimo sudėties elemento – asmens kaltės, O. P. pagal pareikštą kaltinimą dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo išteisintas pagrįstai.
Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti objektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių (veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių) ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių (nusikalstamos veikos subjekto amžius, pakaltinamumas, kaltė) visumą. Pažymėtina, kad kelių transporto eismo taisyklių ar kito teisės akto pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šio pažeidimo ir kilusių padarinių nustatymas dar nėra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnį, jeigu nenustatomas jo subjektyvusis požymis – kaltė. Priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo) ir kilusių padarinių, tačiau jo nustatymas savaime nesuponuoja išvados dėl asmens kaltės. Tai skirtingi nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl negali būti tapatinami.
BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 8 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo tada, kai kaltininkas suvokia rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas (pvz., greičio viršijimas, netinkamas manevravimas, išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi tokių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad kaltininkas minėtus padarinius numato kaip mažai tikėtinus ir tikisi, jog šiomis konkrečiomis aplinkybėmis jie nekils. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstamų padarinių. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustatant asmens kaltę, būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Pažymėtina ir tai, kad vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-195/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-195/2007">2K-195/2007</a>, 2K-368/2015, 2K-325-942/2017).
Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas eismo įvykio situaciją, padarė išvadą, kad KET pažeidė abu vairuotojai, t. y. techniniu požiūriu įvykį lėmė abiejų vairuotojų veiksmai: O. P., vairavęs automobilį „Audi 80“, įvažiuodamas iš šalia esančios teritorijos į kelią, nedavė kelio pirmumo teisę turinčiam keliu važiuojančiam motociklui „Yamaha“ (KET 107 punkto pažeidimas), o Š. N. vairavo motociklą „Yamaha“, kuriam neatlikta techninė apžiūra, neturėdamas teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonės, viršydamas didžiausią leidžiamą 40 km / val. greitį (KET 14, 133, 134, 238 punktai). O. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai parodė, kad prieš pradėdamas posūkio į kairę manevrą įsitikino, jog tai daryti saugu, iš kairės atvažiuojantis automobilis suko į teritoriją, iš kurios jis išvažiavo, dešinėje pusėje jokių transporto priemonių nebuvo, motociklo nematė, smūgis įvyko automobiliui įvažiavus į savo eismo juostą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuos nuoseklius parodymus paneigiančių įrodymų byloje nėra; priešingai, juos iš dalies patvirtina automobilio padėtis po eismo įvykio, užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūros metu, specialisto išvada bei paaiškinimai, nukentėjusiojo Š. N. ir liudytojo O. Pe. parodymai. Detaliai išanalizavęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus ir juos įvertinęs, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jų nepakanka išvadai dėl to, jog kaltinamasis matė ar objektyviai turėjo pamatyti, galimai ne ta eismo juosta, dideliu greičiu artėjantį motociklą: susidūrimas įvyko automobiliui bebaigiant manevrą; jei būtų neginčijamai nustatyta, kad O. P. galėjo ir turėjo matyti motociklą, tai negalėjo numatyti motociklo vairuotojo daromų šiurkščių KET pažeidimų; jeigu Š. N. būtų važiavęs leistinu greičiu, labai tikėtina, kad jis eismo įvykio vietos iki manevro pabaigos nebūtų privažiavęs arba būtų sustabdęs savo motociklą, net ir neefektyviai stabdydamas, ir išvengęs susidūrimo. Taigi teismas nenustatė visų būtinųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, todėl O. P. išteisino.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, įvertinęs pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas, kad surinktų ir ištirtų įrodymų visuma yra nepakankama konstatuoti, jog O. P. matė ar objektyviai turėjo galimybę pamatyti dideliu greičiu, galbūt ne ta eismo juosta, artėjantį motociklą, ir net jei ir būtų neginčijamai nustatyta, kad O. P. matė ir objektyviai turėjo pamatyti dideliu greičiu artėjantį motociklą, tai negalėjo numatyti motociklo vairuotojo daromų šiurkščių KET pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad motociklo vairuotojo Š. N. leistinos greičio ribos viršijimas beveik du kartus, tikėtina – ir daugiau, apribojo išteisintojo O. P. galimybę numatyti BK 281 straipsnio 3 dalyje nurodytų padarinių atsiradimą bei galimybę jų išvengti, ir konstatavo, kad O. P. išteisintas pagrįstai.
Darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tinkamai įvertino įvykio mechanizmą, padarė teisiškai pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo bylose. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde akcentuojamos kasatoriui palankios teismų nustatytos aplinkybės bei įrodymai ir kritikuojamos, neigiamos arba nutylimos jam nepalankios aplinkybės bei įrodymai. Pažymėtina ir tai, kad visos byloje nustatytos aplinkybės yra įvertintos ir nėra pagrindo išvadai, kad BK 281 straipsnio 3 dalis byloje taikyta netinkamai. Taigi nėra ir teisinio pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiojo Š. N. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Artūras Pažarskis
Pranas Kuconis
