Baudžiamoji byla Nr. 2K-23-788/2018
Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00150-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1.1.; 2.1.7.4.; 2.8.4.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,
nuteistajam D. N.,
nuteistajam N. L.,
gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu N. L. ir D. N. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1–3 dalimis, paskirtų bausmių vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistuosius per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
N. L. ir D. N. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu:
iš dalies patenkinus N. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis dėl N. L. pakeistas, pašalintos kaip neįrodytos šios aplinkybės: „N. L., veikdamas bendrininkų grupe kartu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „V.“ generaliniu direktoriumi D. N.“; „Veikdamas bendrai su D. N., N. L. susitiko su pastaruoju 2010-02-18 d. 9 val. 14 min. UAB „V.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, poilsio kambaryje šalia D. N. darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), informavo D. N., kad iš UAB „K.“ gavo 8 tūkstančių Lt kyšį, tačiau su savimi nepasiėmė, jam (D. N.) atneš po pietų“; „Veikdamas bendrai su D. N., N. L. susitiko su pastaruoju 2010 m. vasario 19 d., apie 8 val. 30 min., UAB „V.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, poilsio kambaryje šalia D. N. darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė pusę iki 2010 m. vasario mėnesio 18 d. 9 val. 15 min. iš P. K. gautų pinigų, t. y. 4000 litų, informavo D. N. apie papildomai pareikalautus dar 4 tūkstančius Lt, o viso apie 20 tūkstančių Lt kyšį, po ko abu bendrai nutarė, kad toks kyšio dydis pakankamas“;
iš dalies patenkinus D. N. gynėjo skundą, panaikintas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. apkaltinamasis nuosprendis D. N. ir priimtas naujas nuosprendis: D. N. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Likusi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. N. ir N. L. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdami valstybės tarnautojams prilyginti asmenys, D. N. – UAB „V.“ generalinis direktorius, o N. L. – pardavimo ir rinkodaros direktorius, veikdami bendrininkų grupe, reikalavo ir priėmė dalį kyšio iš P. K. (K.) už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismo nustatytos šios faktinės aplinkybės:
1.1. N. L. 2010 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki mėnesio 18 d., kavinėje „Rene“, esančioje Vilniuje, M. Antokolskio g. 13, iš UAB „K.“ komercijos direktoriaus P. K. pareikalavo 16 000 Lt (4633,92 Eur) kyšio už tai, kad UAB „V.“ pasirašytų su šia bendrove serverinės virtualizavimo paslaugų sutartį, ir kad pusė šios sumos turi būti perduota iki sutarties pasirašymo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario mėn., tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki šio mėnesio 18 d. 9.15 val., N. L. susitiko su P. K. UAB „K.“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur priėmė dalį reikalaujamo kyšio, t. y. 8000 Lt (2316,97 Eur). Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010 m. vasario 18 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje Vilniuje, N. L. pareikalavo iš P. K. papildomai 4000 Lt (1158,45 Eur), t. y. padidinti kyšį iki 20 000 Lt (5792,40 Eur). 2010 m. vasario 18 d. 9.14 val. D. N. UAB „V.“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), poilsio kambaryje šalia jo darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), susitiko su N. L., pastarasis informavo jį, kad iš UAB „K.“ gavo 8000 Lt kyšį, tačiau su savimi nepasiėmė, ir kad jam (D. N.) atneš po pietų. D. N. ir N. L. veikiant bendrai, abiem susitikus 2010 m. vasario 19 d., apie 8.30 val., UAB „V.“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), poilsio kambaryje šalia darbo kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), D. N. priėmė iš N. L. pusę iki 2010 m. vasario 18 d. 9.15 val. pastarojo iš P. K. gautų pinigų, t. y. 4000 Lt (1158,45 Eur), taip pat aptarė su N. L. kyšio sumos padidinimą iki 20 000 Lt (5792,40 Eur), bendru susitarimu priėmė sprendimą, kad toks kyšio dydis pakankamas.
1.2. N. L., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 19 iki 23 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje Vilniuje, susitiko su P. K. ir pareikalavo, kad dalis reikalauto 20 000 Lt (5792,40 Eur) kyšio būtų perduota ne pinigais, bet jam ir dar vienam asmeniui nuperkant poilsinę kelionę į Egiptą. Vykdydama N. L. nusikalstamą reikalavimą, UAB „K.“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į UAB „V.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2010 m. vasario 23 d. sumokėjo 3838 Lt (1111,56 Eur) už N. L. ir kartu su juo vykusios J. J. nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2010 m. kovo 7 d. poilsinę kelionę į viešbutį „Coral Sea Holiday“ Šarm el Šeicho mieste Egipte.
I. A. instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistųjų ir jų gynėjų paduotus apeliacinius skundus:
2.1. panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. apkaltinamąjį nuosprendį D. N. ir priėmė jam išteisinamąjį nuosprendį konstatavęs, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje;
2.2. palikdamas galioti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl N. L. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, pašalino iš šios nuosprendžio dalies kaip neįrodytas aplinkybes, kad N. L. veikė bendrininkų grupe kartu su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „V.“ generaliniu direktoriumi D. N..
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį D. N., įvertino įrodymus atskirai ir selektyviai, nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, nepateikė motyvų, kodėl rėmėsi kaltinamąjį teisinančiais įrodymais, o kaltinančius atmetė, taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių, 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktų nuostatų pažeidimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. N., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes be pagrindo pašalino nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybę.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik D. N. neprisipažinimu padarius nusikalstamą veikimą, savo balso neigimu pokalbių fragmentuose (kuriais grindžiamas jam pareikštas kaltinimas) ir selektyviu tų pokalbių vertinimu, nepalyginęs jų su kitais kaltinančiais įrodymais ir dėl jų nepasisakęs. Viso proceso metu liudytojo P. K. parodymai (priešingai nei D. N.) buvo nuoseklūs. Šis liudytojas teigė, kad: kyšio buvo reikalaujama už sutarties dėl virtualizavimo programinės įrangos, jos įdiegimo ir techninio palaikymo trejų metų laikotarpiui paslaugos pirkimo pasirašymą; paslaugos kaina buvo apie 160 000 Lt be PVM; N. L. pirmą kartą padavė 8000 Lt ir tai buvo pusė reikalaujamo 16 000 Lt kyšio, o vėliau jam buvo pasakyta, kad šią sumą reikia padidinti iki 20 000 Lt.
3.3. P. K. nurodytos aplinkybės atitiko duomenis, gautus iš kitų šaltinių: 2010 m. vasario 18 d. pokalbyje vienas iš pašnekovų pasakė: „Su „K.“ buvo...lizacija. Yra šitaip: penkiolika štukų grynais, pusė iš karto. Aštuonis jau atnešė, tik aš dabar neturiu su savim“; 2010 m. vasario 19 d. pokalbyje vieno iš pašnekovų buvo pasakyta: „Čia yra keturi <...> Tiek ir tau, ir man, po to dar po tiek va bus. <...> Tai aš dar vakar su juo susitikau, sakau, klausyk, <...> mažoka, sakau, reikėtų pakelt biškį. Tai jisai sakė, kad dar kokius keturis dames ir dar po pora išeis. Nu tai dvidešimt štukų nuo šimto šešiasdešimt, tai daugiau nei dešimt procentų, <...> ten dvylika, penkiolika procentų bus.“ Sutarties tarp UAB „K.“ ir UAB „V.“ dėl virtualizavimo programinės įrangos, jos įdiegimo ir techninio palaikymo kaina – 198 887,70 Lt su PVM (be PVM – 164 370 Lt). Apeliacinės instancijos teismas P. K. parodymų neišanalizavo, jų nevertino kartu su kitais įrodymais. Vertinant P. K. parodymus jų pakankamumo aspektu, atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje pripažįstama, kad apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimas net iš esmės vieno asmens parodymais nėra pagrindas kvestionuoti proceso teisingumo, jeigu kaltinamasis turėjo galimybę pats ar padedamas gynėjo įgyvendinti savo gynybos teises dėl šių parodymų ir suteikiama pakankama bei tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus ir pateikti liudytojui klausimų parodymų davimo metu arba vėliau procese (Saidi v. France, no. 14647/89, judgement of 20 September 1993; S. N. v. Sweden, no. 34209/96, judgement of 2 July 2002, taip pat kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360/2007). Nagrinėjamu atveju gynyba turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises ginčydama P. K. parodymų patikimumą.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas D. N. parodymus nurodė selektyviai (tik tuos, kurie naudingi gynybai), neišdėstė jų chronologinės analizės, neįvertino jų nenuoseklumo ir prieštaringumo, santykio su kitais įrodymais loginio integralumo aspektu. P. K. (2010 m. balandžio 29 d. pareiškime, 2010 m. gegužės 4 d. apklausos protokole) nurodė, kad būtent D. N. dėl UAB „K.“ darbo profilio pakvietė jį į UAB „V.“ būstinę, jį supažindino su N. L. dėl šios bendrovės poreikių bei informacinių technologijų skyriaus problemų; po to N. L. pasakė, kad bendrovę „V.“ domina serverinės virtualizavimo paslaugos pirkimas. D. N. 2010 m. gruodžio 7 d. nurodė, kad iš bendrovės informacinių technologijų skyriaus atstovo sužinojo, kad bendrovės kompiuterių serverinė yra nesaugi, reikėtų atlikti apsaugos sustiprinimo darbus ir kad gali būti, jog tuo metu jis sužinojo apie serverinės virtualizaciją; 2010 m. balandžio 26 d. D. N. nepaneigė gavęs iš N. L. dalį P. K. perduoto kyšio; 2010 m. gegužės 7 d. jis nurodė, kad iš N. L. yra gavęs 4000 Lt kaip skolos grąžinimą, nors apklausiamas 2010 m. balandžio 26 d. nurodė, jog neprisimena, ar jis yra skolinęs pinigų N. L.; 2010 m. gruodžio 7 d. D. N. nurodė, kad iš N. L. yra gavęs 4000 Lt ir tai galėjo įvykti pranešime apie įtarimą nurodytoje vietoje, taip pat patvirtino, kad su N. L. yra kalbėjęs apie UAB „K.“. D. N. pasirašė 2010 m. vasario 19 d. sutartį tarp UAB „K.“ ir UAB „V.“ dėl virtualizavimo programinės įrangos, jos įdiegimo ir techninio palaikymo. Tyrimui reikšmingi pokalbiai (jų fragmentai) buvo įrašyti techninėmis priemonėmis, taikant BPK 158 straipsnyje numatytus procesinės prievartos veiksmus, įrengtomis prie D. N. darbo kabineto esančiame poilsio kambaryje. D. N., perklausęs pokalbių įrašus, pareiškė, kad atpažino savo balsą sakant: „Zachadi“. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo duomenis, patvirtinančius, kad D. N. žinojo apie poreikį atlikti serverinės virtualizavimo darbus dar iki tokių paslaugų pirkimo procedūrų organizavimo, kad UAB „K.“ buvo tokias paslaugas pasiūliusi įmonė, kad tyrimui reikšminguose pokalbiuose simboliu „D“ yra pažymėtos jo pasakytos frazės, kad jis gavo iš N. L. 4000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė visų nagrinėjant bylą surinktų įrodymų, o tik tuos, kurie yra palankiausi D. N., kuriais ir pagrindė savo išvadas, ir tai neatitinka BPK 331 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas garso įrašus įvertino selektyviai, nesusiedamas su įrodymų visuma, nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nors skundžiamame teismo nuosprendyje nurodoma, kad pokalbyje, vykusiame 2010 m. vasario 19 d., ne vienąkart vartojami žodžiai „štukos“, „procentai“, „kanalizacija“, tačiau iš 2010 m. birželio 3 d. ir 2012 m. vasario 20 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolų matyti, kad asmuo, padavęs pašnekovui 4000 Lt, tą padaro iš karto atėjęs, išėjus prieš tai buvusiam trečiajam asmeniui (D. N. priskiriama frazė: „Sveikas. Vieną paleidi, kitas atėjo“), o kitomis temomis (nesusijusiomis su pinigų perdavimo epizodu, tarp jų ir vartojant žodžius „štukos“, „procentai“, „kanalizacija“) kalbama jau perdavus pinigus ir abiem pašnekovams aptarus trečiojo asmens mokėtiną sumą iki 20 000 Lt. Nors skundžiamame nuosprendyje daroma išvada, kad kaltinimui reikšmingų frazių negalima susieti su UAB „K.“, tačiau vertinant pokalbio fragmentą, kuriuo grindžiamas kaltinimas (visas pokalbis truko ilgiau nei valandą, buvo kalbama apie įvairius viešuosius pirkimus), akivaizdu, kad tai yra tyrimui reikšmingo pokalbio, vykusio 2010 m. vasario 18 d., tęsinys tarp tų pačių asmenų, nes vienas iš pašnekovų, 2010 m. vasario 18 d. kalbėjusių apie „K.“ ir minėjusių, jog su šia bendrove buvo „...lizacija“ (išskyrus serverinės virtualizavimo paslaugų pirkimą, jokių kitokių sutarčių su šia bendrove tuo metu UAB „V.“ neturėjo, o su kanalizacijų įrenginėjimo darbais UAB „K.“ veikla nesusijusi), sakiusių, jog aštuonis jau atnešė, sako: „Čia yra keturi <...> tiek ir tau, ir man, po to dar po tiek va bus“ (tai atitinka ne tik P. K. parodymus, bet ir tų pačių pašnekovų dieną prieš tai aptartas sumas), taip pat pasako: „Tai aš dar vakar su juo susitikau, sakau, klausyk; <...> mažoka, sakau, reikėtų pakelt biškį.“ Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl D. N. iš dalies grindžiamas gynėjo prašymu nepriklausomo eksperto V. Makarevičiaus pateikta išvada, kurioje nurodoma, kad garso įrašo fragmentas yra netinkamas asmens, žymimo raide „D“, identifikavimui atlikti; Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) 2011 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3409(10) pateikiama tikėtina išvada, kad tas frazes pasakė D. N.. Kasatorius dėl prieštaravimų skirtingose išvadose pažymi, kad nepriklausomas ekspertas V. Makarevičius parodė, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro turima įranga yra techniškai pranašesnė už jo turimus kompiuterius ir įrangą. Be to, tiek V. Makarevičius, tiek LTEC išvadą pateikusios R. Konarskienė ir J. Devenson parodė, kad LTEC garso įrašai buvo tiriami visiškai nuo jų pradžios iki pabaigos, o V. Makarevičius tyrė tik trumpus epizodus.
3.6. Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Vilniaus valdybos 2010 m. vasario 19 d., 2010 m. birželio 3 d., 2012 m. vasario 17 d. ir 2012 m. vasario 20 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokoluose frazės ar garsai, pažymėti simboliu „D“, priskiriami D. N., LTEC 2011 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3409(10) daroma tikėtina išvada, kad tuos žodžius ar garsus pasakė D. N.; STT protokoluose kito pašnekovo pasakytos frazės priskiriamos N. L., o LTEC išvadoje – K. V.. Tačiau tokių neatitikimų priežastys yra pakankamai aiškios: STT pareigūnams D. N. ir N. L. balsai buvo pažįstami dėl ilgą laiką atliekamų neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų, o LTEC ekspertės savo išvadose suklydo, kitų frazes priskirdamos ne N. L., o K. V., nes nei N. L., nei K. V. balso pavyzdžių tyrimui nedavė. Kad D. N. pašnekovas buvo ne K. V., o N. L., patvirtina tai, jog pokalbio metu 2010 m. vasario 18 d. D. N. pašnekovas nurodo, kad „tai suderinta su K.“ (tiriamuoju laikotarpiu K. V. teikė teisines paslaugas UAB „V.“ ir bendrovės vadovams). Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytų protokolų, tiek LTEC specialisto išvados turinys patvirtina, kad juose kalbama būtent apie sutarties su UAB „K.“ pasirašymą (tai patvirtina šios bendrovės paminėjimas, taip pat suderinimų su Kęstu (K. V.) ir B. (su viešuoju pirkimu susijęs UAB „V.“ Aprūpinimo ir ūkio skyriaus viršininkas T. B.) paminėjimas) ir būtent dėl virtualizavimo paslaugos pirkimo (nes šios bendrovės prekiaujamais LED šviestuvais pristatymas vyko 2009 m. gruodžio mėn., o kitokių susitarimų tarp šių bendrovių tiriamuoju laikotarpiu nebuvo), apie sutartą kyšio dalį, jau gautą dalį, gautų pinigų ir pinigų, kurie dar bus gauti (pradžioje – 16 000 Lt, vėliau – 20 000 Lt), pasidalinimą tarp pašnekovų. Kadangi pokalbio turinys, jo fiksavimo vieta ir kitos aplinkybės analogiškos duomenims, gautiems iš kitų šaltinių, sutampa, šie duomenys gauti ir užfiksuoti teisėtomis BPK numatytomis priemonėmis, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai minėtų įrašų nepripažino įrodymais. Be to, teismas, neatlikdamas duomenų, užfiksuotų savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokoluose, analizės ir vertinimo duomenų, gautų iš kitų šaltinių, kontekste, padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą.
3.7. Neteisinga, prieštaraujanti ištirtiems įrodymams apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2010 m. vasario 19 d., 2010 m. birželio 3 d., 2012 m. vasario 17 d. ir 2012 m. vasario 20 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokoluose nurodyti duomenys gauti ne įstatymų nustatyta tvarka, t. y. nesilaikant BPK 179 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, nes protokolus surašė ne tie pareigūnai, kuriems leista atlikti BPK 158 straipsnyje nurodytus ir teismo sankcionuotus veiksmus. Savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai yra tyrimo veiksmo atlikimo faktą fiksuojantys ir to tyrimo veiksmo metu užfiksuotus duomenis atspindintys procesiniai dokumentai, kurie surašomi ne tyrimo veiksmo atlikimo metu, bet vėliau. Šiuose protokoluose nurodomi duomenys, kurie buvo užfiksuoti techninėmis priemonėmis. Dėl to nelaikytina BPK 179 straipsnio 2 dalies pažeidimu tai, kad išvestinį dokumentą surašė ne pareigūnas, dalyvavęs įrengiant technines priemones, bet kitas ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, dalyvaujantis tame ikiteisminiame tyrime (juos surašė arba D. P., atlikęs ikiteisminį tyrimą, arba kiti STT Vilniaus valdybos pareigūnai). LTEC 2011 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-3409(10) nurodyti bylai reikšmingi pokalbių fragmentai (su nežymiu koregavimu) iš esmės atitinka 2010 m. vasario 19 d., 2010 m. birželio 3 d., 2012 m. vasario 17 d. ir 2012 m. vasario 20 d. savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolų turinį. Šie įrodymai gauti teisėtais būdais (BPK 20 straipsnio 4 dalis), nes dėl leidimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti savo tapatybės neatskleidžiančius veiksmus į teismą buvo kreiptasi, toks leidimas buvo gautas, įrodymai – pokalbių įrašai (jų fragmentai) – gauti ir iš kitos baudžiamosios bylos į nagrinėjamą bylą perkelti nepažeidžiant BPK reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad bylos aplinkybių vertinimui reikšmingi pokalbių įrašai gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus, tai sutrukdė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
3.8. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą D. N. ir N. L.. Nors tyrimo metu negauta duomenų, kad D. N. pareikalavo kyšio iš P. K., nurodė jo dydį, tačiau iš bylai reikšmingų pokalbių turinio matyti, kad asmuo, kuriam priskiriamos simboliu „D“ pažymėtos frazės ar garsai, supranta, apie ką kalbama 2010 m. vasario 18 d., kai minimas „K.“, 15 000 Lt grynais ir jau pusės (t. y. 8000 Lt) sumokėjimas (pritaria tam garsu „Mhm“); 2010 m. vasario 19 d., perduodant 4000 Lt, tam pačiam asmeniui pasakoma, už ką tie pinigai, kad vakar dar buvo aptartas reikalaujamos sumos padidinimas, į tai „D“ atsako, jog jis taip pat mano, kad reikalaujama suma yra per maža. Byloje ištirti įrodymai, vertinami kaip visuma (D. N. atsisakymas komentuoti pokalbių turinį po jų perklausymo; jo pripažinimas, kad jis yra gavęs iš N. L. 4000 Lt ir pasakė „Zachadi“; tiek STT pareigūnų, tiek ekspertų priskyrimas simboliu „D“ pažymėtų frazių ir garsų tam pačiam asmeniui; D. N. pasirašymas sutarties ir jos priedų su UAB „K.“ ir kt.), yra pakankami konstatuoti, kad D. N., veikdamas bendrininkų grupe su N. L., padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie įrodymai patvirtina, kad kyšio iš UAB „K.“ reikalavimas, kyšio dydis, pastangos jį gauti ir gautos dalies pasidalinimas buvo nulemti N. L. ir D. N. bendros tyčios, todėl D. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už bendrininkų grupe padarytą kyšininkavimą, o padarydamas priešingą išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzc2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-376/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-376/2010">2K-376/2010</a>, 2K-89-693/2015, 2K-309-976/2015). Pašalindamas N. L. iš kaltinimo veikimą bendrininkų grupe, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą – 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro J. Lauciaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo
5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, tikrina apeliacinės instancijos teismas. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimus.
6. Susipažinus su argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, matyti, jog visais šiais argumentais bandoma pagrįsti teiginį, kad D. N. dalyvavimas reikalaujant ir imant kyšį iš P. K. įrodytas ir kad teismas, padaręs priešingą išvadą, įrodymus vertino neteisingai. Teisėjų kolegija pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo sutikti su šiuo kasatoriaus teiginiu.
7. Apeliacinės instancijos teismas išvadą dėl D. N. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje neįrodytumo padarė įvertinęs šias esmines aplinkybes:
7.1. Pirma, baudžiamojoje byloje nėra liudytojų, kurie patvirtintų D. N. pateiktus kaltinimus; pagrindinis kaltinimo liudytojas P. K. patvirtino, kad dėl kyšio tarėsi tik su N. L., pinigus perdavė ir poilsinę kelionę nupirko būtent jam, o apie D. N. dalyvavimą kyšininkavime nieko nežino.
7.2. Antra, vieninteliai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas D. N., yra dviejų pokalbių įrašų (2010 m. vasario 18 ir 19 d.) nedideli fragmentai, tačiau garso įrašai yra prastos kokybės ir neleidžia daryti vienareikšmių išvadų apie D. N. įsitraukimą į kyšininkavimą. Antai 2010 m. vasario 18 d. darytas garso įrašas objektyviam tyrimui netinkamas (tai tiesiogiai nurodyta 2011 m. sausio 21 d. fonoskopijos specialistų išvadoje), be to, jame D. N. nepriskiriamas nė vienas žodis ar frazė, o tik garsas „Mhm“. Iš 2010 m. vasario 19 d. įrašyto pokalbio garso įrašo turinio taip pat negalima daryti neabejotinų išvadų dėl to, kurios frazės priskirtinos konkrečiai D. N., be to, šio garso įrašo turinio nepakanka konkrečioms inkriminuojamoms aplinkybėms pagrįsti, t. y. kad tą dieną D. N. priėmė iš N. L. 4000 Lt ir aptarė su juo kyšio sumos padidinimą iki 20 000 Lt. D. N. priskiriamos bylai reikšmingos kelios frazės paimtos iš visą valandą trukusio pokalbio, kurio metu buvo nuolat šokinėjama nuo vienos temos prie kitos. Be to, iš stenogramos matyti, kad pokalbyje beveik nuo pradžios dalyvauja ne tik asmenys, kurių balsai priskiriami D. N. ir N. L., bet ir trečias neidentifikuotas asmuo. Kategoriškai priskirti konkrečių frazių kiekvienam iš trijų pokalbio dalyvių nėra galimybės dėl blogos garso įrašo kokybės. Kaltinimui reikšmingo pokalbio sąsaja su UAB „K.“ daroma iš to, kad N. L. priskiriama frazė „virtualizacija“, tačiau ekspertai fonologai, tyrę garso įrašą, nustatė, kad šioje pokalbio vietoje pasakytas žodis nėra suprantamas.
7.3. Trečia, minėtų garso įrašų bloga kokybė ir įrodomosios reikšmės nepakankamumas pripažintas ir prokuroro 2013 m. sausio 29 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-514-09.
8. Prokuroras savo kasaciniame skunde nepaneigia šių apeliacinės instancijos teismo pabrėžtų aplinkybių, tačiau, savaip interpretuodamas bylos įrodymus, gina kaltinimą atitinkančią išvadą, t. y. kad bylos duomenų pakanka D. N. kaltumui pagrįsti. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl D. N. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje neįrodytumo, priešingai nei teigia prokuroras, kruopščiai motyvuota, pagrįsta išsamia byloje esančių duomenų analize ir esminiu teisės principu, pagal kurį abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir jų vertinimo rezultatą prieštaraujančiu BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams.
9. Prokuroro skundo argumentai, kuriais ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolų neleistinumo, nebėra aktualūs. Pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir pasisakė, kad iš 2010 m. vasario 19 d. ir 2012 m. vasario 17 d. protokolų, kuriuose užfiksuotas 2010 m. vasario 18 d. pokalbio turinys, nėra galimybių nustatyti, koks operatyvinio tyrimo subjektas ir kokiomis aplinkybėmis atliko protokoluose nurodytą tyrimo veiksmą, todėl nurodyti duomenys gauti ne įstatymų nustatyta tvarka, tačiau gautus duomenis teismas vis dėlto kruopščiai ištyrė ir išsamiai pasisakė dėl jų nepakankamumo kaltinime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
10. Atmetus prokuroro skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, negali būti tenkinami ir argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Tokią išvadą prokuroras grindžia teiginiais dėl D. N. bendrininkavimo kyšininkaujant, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši faktinė aplinkybė byloje neįrodyta, ir nėra pagrindo daryti kitokią išvadą.
Dėl nuteistojo N. L. ir jo gynėjo prašymo
11. Teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą kasacine tvarka nuteistasis N. L. ir jo gynėjas prašė teismo neapsiriboti bylos nagrinėjimu pagal prokuroro paduotą skundą, bet įvertinti visą bylos medžiagą ir nutraukti bylą kasacinio skundo nepadavusiam N. L.. Toks pat prašymas suformuluotas ir teismui adresuotame 2018 m. sausio 11 d. rašte. Savo prašymą nuteistasis ir jo gynėjas grindžia teiginiais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo neteisėtumo, įrodymų neleistinumo, nepatikimumo ir nepakankamumo, taip pat kitos susijusios bylos išnagrinėjimo rezultatu, t. y. tuo, kad tiek D. N., tiek N. L. pagal kaltinimus kyšininkavimu išteisinti pripažinus operatyvinių ir procesinės prievartos priemonių taikymo metu gautus duomenis neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 16 d. nutartis).
12. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje nuteisti keli asmenys, kasacinės instancijos teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka iš naujo, iš esmės įvykdė reikalavimus, nustatytus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 3 d. nutartyje (bylos Nr. 2K-7-357/2015). Iš naujo apeliacine tvarka bylos išnagrinėjimo rezultatas yra toks, kad pagal pateiktus kaltinimus D. N. išteisintas dėl jo dalyvavimo kyšininkavime neįrodytumo, o N. L. – pripažintas kaltu ir nuteistas. Kasacinio skundo N. L. nepadavė. Byla kasacine tvarka nagrinėjama pagal prokuroro paduotą kasacinį skundą, kuriuo prašoma palikti galioti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį tiek N. L., tiek ir D. N.. Išnagrinėjusi prokuroro kasacinį skundą, teisėjų kolegija nenustatė jo tenkinimo pagrindų. Taigi aptarta situacija neatitinka BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų svarstyti kasacinio skundo nepadavusio nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos įrodytumo klausimą. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, nesant dėl N. L. paduoto kasacinio skundo, šio nuteistojo ir jo gynėjo teismo posėdyje pareikštas prašymas nutraukti jam bylą vis dėlto galėtų būti svarstomas, jeigu iš bylos duomenų kiltų rimtų abejonių dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo teisėtumo. Tokiu atveju kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi konstituciniais teisės principais, galėtų apibrėžti platesnes bylos nagrinėjimo ribas, nei išplaukia iš byloje paduoto kasacinio skundo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-183/2012). Tačiau bylos duomenys nesuteikia pagrindo tokioms abejonėms. Pažymėtina ir tai, kad kita byla, kurią savo paaiškinimuose minėjo nuteistasis N. L. ir jo gynėjas, dar nėra baigta, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi (bylos Nr. 2K-15-697/2018), iš dalies patenkinus prokuroro kasacinį skundą, bylos dalis dėl kaltinimo D. N. grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Be kita ko, šioje kasacinėje nutartyje nepritarta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadai dėl BPK 154 ir 158 straipsniuose numatytų veiksmų ir jų metu surinktų duomenų neteisėtumo.
14. Nuteistasis N. L. taip pat kelia klausimą, kad, skiriant bausmę, jam nebuvo įskaitytas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas (vienas mėnuo ir dvi dienos). Iš tiesų, 2010 m. balandžio 26 d. N. L. buvo surašytas laikino sulaikymo protokolas, o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas vienam mėnesiui. Šis laikas nebuvo įskaitytas į paskirtos, bet atidėtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Kita vertus, teisėjų kolegija, ištyrusi šį klausimą, nenustatė pagrindo priimti dėl to atskirą sprendimą. Pirma, N. L. buvo sulaikytas ir suimtas atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-514-09, iš kurio vėliau atskirta keletas bylų (ikiteisminiai tyrimai Nr. 10-9-150-10, 10-9-012-12), taigi klausimas, kurioje byloje turi būti įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas, reikalauja atskiro ištyrimo. Antra, BPK 361 straipsnyje įtvirtinta galimybė pašalinti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus, tarp jų ir išspręsti klausimą dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmės atlikimo laiką, jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai. Šį klausimą teismas nagrinėja ir išsprendžia BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi nuteistasis, siekdamas sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į bausmę, turi galimybę kreiptis į teismą BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo N. L. keliamas klausimas dėl neįskaityto sulaikymo ir suėmimo laiko kasacinėje proceso stadijoje nespręstinas.
15. Nuteistojo N. L. teigimu, jo byla apeliacine tvarka išnagrinėta tris kartus ir po kiekvieno apeliacinės instancijos teismo sprendimo nustatoma nauja (vėlesnė) probacijos pradžia. Pažymėtina, kad, pagal Probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną. Pagal to paties įstatymo 31 straipsnio 1 dalį probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo paskutinę dieną, jeigu nėra pagrindų pasiųsti probuojamą asmenį atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors įstatymas tiesiogiai nereguliuoja šio klausimo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo panaikinimas kasacinėje instancijoje, bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir naujai priimto apeliacinio sprendimo data, reiškianti ir naują teismo nuosprendžio įsiteisėjimo datą, neturi lemti bausmės vykdymo atidėjimo laiko dirbtinio pailginimo. Kasacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją negali priimti jokio procesinio sprendimo šiuo klausimu, kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, probacijos vykdymo procese vienaip ar kitaip turi būti užtikrinta, kad probacijos realaus vykdymo laikas neviršytų teismo nuosprendžiu paskirto bausmės vykdymo atidėjimo laiko.
16. Konstatuotina, kad pagal byloje paduoto kasacinio skundo argumentus pagrindas naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (BPK 369 straipsnis) nenustatytas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Justo Lauciaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Ridikas
Aurelijus Gutauskas
Olegas Fedosiukas
