Civilinė byla Nr. e2-5321-1195/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01150-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.10.6; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Olga Gružienė,
sekretoriaujant Julijai Butkutei,
dalyvaujant ieškovei J. S.,
atsakovui V. M. (V. M.), atsakovo atstovui advokatui Remigijui Rimkevičiui,
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Algaudui Martinkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą ir proceso dalyviams atvykus į teismo posėdžių salę) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir atsakovo V. M. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė J. S. kreipiasi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama:
1) Įpareigoti atsakovą V. M. mokėti išlaikymą jo nepilnametei dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 550 Eur. Šią sumą priteisti nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024 m. sausio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą?
2) reikalavimo dėl padidinto išlaikymo priteisimo nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 23 d., tenkinimo atveju, įpareigoti atsakovą sumokėti ieškovei susidariusią vaiko periodinių išmokų 602 Eur skolą;
3) tuo atveju, jei reikalavimas dėl padidintų periodinių išmokų priteisimo nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 23 d. nebus tenkintas, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei po 100 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. liepos mėn. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, atimant 98 Eur jau sumokėtą sumą (2023 m. birželio 3 d.).
2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu buvo nutraukta ginčo šalių santuoka, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o atsakovas įpareigotas teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį. Pastaruoju metu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ne tik augant vaikui L. M., tačiau brangstant pragyvenimui. Taip pat padidėjo dukros poreikiai, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomų priemonių poreikis, vaikas lanko būrelį, kasdien vykdoma popamokinė mokama veikla. Ieškovė su atsakovu dar 2022 m. rugsėjo 5 d. susitarė elektroniniu paštu dėl išlaikymo sumos padidinimo, kuomet atsakovas pasiūlė mokėti po 350 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui. Atsakovas šią sumą mokėjo iki 2023 m. birželio 12 d. kas mėnesį, tačiau vėliau vienašališkai nutraukė susitarimą ir dukrai mokėjo po 250 Eur į mėnesį. Atsakovas 2022 m. pradžioje leido dukrai lankyti „(duomenys neskelbtini)“ popamokinę veiklą (tai buvo jų susitarimas), įsipareigodamas už popamokinę veiklą mokėti, tačiau šiai dienai mokėjimai nevykdomi, o mokėjimų įsipareigojimo našta atiteko ieškovei. Ieškovė vaiko išlaikymui skiria 1162,63 Eur / mėn., todėl galutinai suformulavusi reikalavimą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 550 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui.
3. Atsiliepdamas į patikslintą ieškinį, atsakovas nurodo su juo sutinkantis iš dalies ir prašo nustatyti ne didesnį nei 350 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patikslintoje 2024 m. liepos 15 d. vaiko išlaikymo sąmatoje ieškovė nurodo tikslias išlaidų sumas, tačiau nepateikia šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Be to, kai kurios ieškovės vaiko išlaikymo sąmatoje nurodytos išlaidos yra tik numanomos, pvz., dailiojo čiuožimo būrelį dukra norėtų lankyti, tačiau jo faktiškai nelanko. Atsakovas sutinka, kad pragyvenimo lygis ir išlaidos Lietuvoje ir (duomenys neskelbtini), kur gyvena ieškovė su dukra, žymiai skiriasi, tačiau išlaikymo dydis nustatinėjamas pagal Lietuvos teisės aktus ir remiantis Lietuvos teismų praktika. Ieškovė pati pasirinko gyvenimą (duomenys neskelbtini), tačiau tai savaime nesuteikia jai teisės piktnaudžiauti teisėmis ir reikalauti iš atsakovo 550 Eur išlaikymo, kurio dydis būtų užtektinas pragyvenimui ir dukros išlaikymui (duomenys neskelbtini). Dukros poreikiams patenkinti pilnai užtektų vieno mėnesio išlaikymo orientacinio dydžio (iš abiejų tėvų bendrai), t. y. vienos minimalios mėnesio algos atskaičius mokesčius (nuo 2024 m. sausio 1 d. – 709,00 Eur). Atsakovo nepilnametė dukra yra sveika, neturi sveikatos problemų, jai nėra nustatyti specialūs poreikiai. Ieškovė nepaminėjo, ar dukros išlaikymui papildomai gyvenamosios vietos valstybėje gauna vaiko pinigus, todėl atitinkamai išlaikymas turėtų būti apskaičiuojamas atėmus gaunamus vaiko pinigus. Iš atsakovo atlikto išlaikymo už du mėnesius – 500 Eur, 2024 m. birželio 3 d. buvo sumokėta „(duomenys neskelbtini)“ (už (duomenys neskelbtini) stovyklą). Šią sumą atsakovas sumokėjo prieš dukrai atvykstant pas jį dviem mėnesiam (birželio ir liepos mėn.). Dabar ieškovė šią aplinkybę pateikia kaip išlaidas.
4. Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 papunktį bei papildyti 7 punktą 7.2 - 7.5 papunkčiais, išdėstyti juos taip:
„7.1. J. S. įsipareigoja kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d., pranešti V. M. elektroniniu paštu apie L. M. mokymosi pažangą.
7.2. J. S. įsipareigoja kasmet nuo mokymosi metų pradžios, ne vėliau kaip iki pirmojo mokymosi mėnesio pabaigos, pranešti V. M. elektroniniu paštu apie L. M. einamųjų mokymosi metų atostogas (rudens, žiemos, pavasario, vasaros ir pan.) nurodant tikslias atostogų pradžios ir pabaigos datas.
7.3. Tuo atveju, kai nepilnametė dukra išreikš norą laisvu nuo mokymosi laiku (žiemos ar vasaros atostogų metu) vykti ilsėtis pas tėvą į Lietuvą, J. S. įsipareigoja suteikti dukrai galimybę žiemos atostogų metų vykti ilsėtis pas tėvą į Lietuvą ne daugiau kaip dviem savaitėms, o vasaros atostogų metu – ne daugiau kaip vienam kalendoriniam mėnesiui. Tokiu atveju J. S. įsipareigoja leisti nepilnametei dukrai L. M. keliauti vienai be tėvų ar vieno iš tėvų, arba esant poreikiui, suteikti galimybę pasinaudoti skrydžio bendrovių teikiamomis nepilnamečių palydos paslaugomis. V. M. ir J. S. įsipareigoja lygiomis dalimis apmokėti dukters kelionės į Lietuvą išlaidas, įskaitant išlaidas nuo nepilnametės dukros L. M. išvykimo iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos iki jos atvykimo į V. M. gyvenamąją vietą. Tokiu atveju, žiemos ar vasaros atostogų metu nepilnametė dukra laikinai gyvens pas tėvą jo gyvenamosios vietos adresu. Šalys susitaria, kad dukros L. M. buvimo pas tėvą žiemos ar vasaros atostogų laikotarpiu, V. M. išlaikymo nepilnametei dukrai mokėjimas laikinai sustabdomas.
7.4. J. S. įsipareigoja prieš planuojant atvykti kartu su dukra į Lietuvą, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo dienos pranešti apie tai V. M. elektroniniu paštu, nurodant tikslią atvykimo ir išvykimo datą, bei planuojamos laikinosios gyvenamosios vietos adresą.
7.5. atvykus su dukrą į Lietuvą, J. S. įsipareigoja suteikti V. M. galimybę kuo dažniau matytis ir bendrauti su dukra.“
priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsakovo teigimu, nutraukdami santuoką, vaiko tėvai nenumatė detalios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Galimai dėl šios priežasties tarp šalių dažnai įvyksta nesusipratimai ir nesutarimai dėl atsakovo dalyvavimo nepilnametės dukros L. M. auklėjime ir bendravimo su ja klausimais. Tokiu būdu yra pažeidinėjamos nepilnametės dukros, o kartu ir atsakovo, kaip tėvo, teisės. Šiuo metu ieškovė kartu su dukra gyvena (duomenys neskelbtini) ir dėl šios priežasties atsakovo teisė matytis, bendrauti ir dalyvauti dukros auklėjime dar labiau apribota ir apsunkinta.
6. Ieškovė, atsiliepdama į priešieškinį, prašo iš dalies jį atmesti, t. y. įpareigoti atsakovą pasinaudoti savo, kaip tėvo, valdžia ir savarankiškai domėtis vaiko atostogų datomis, mokymosi rezultatais ir pan.; įpareigoti atsakovą bent 6 savaites per metus praleisti laiką su dukra, nepriklausomai nuo jo gyvenimo aplinkybių, tokių kaip ruošimasis statyti namą; įpareigoti mokėti pinigus, skirtus vaiko išlaikymui nenutrūkstamai; už kelionių išlaidų padengimą įpareigoti tiek atsakovą, tiek ieškovę susitarti „čia ir dabar“ principu; įpareigoti atsakovą apmokėti kelionės išlaidas tuo atveju, jei ieškovė neturės galimybės to padaryti.
7. Anot ieškovės, viename iš susirašinėjimų atsakovas aiškiai pasakė nenorintis kalbėtis su ieškove, todėl ji nesutinka su pareiga pranešti atsakovui apie dukros mokymosi rezultatus, atostogų laikus ir pan. Atsakovas pats privalo pasinaudoti savo tėvo valdžia ir rodyti iniciatyvą domėtis dukros mokslais. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini)išsilavinimą, yra raštingas ir intelektualus asmuo, todėl jam nereikia tarpininko ar pagalbos iš trečiųjų asmenų bendraujant su dukros mokymosi įstaiga, gaunant visą jam rūpimą informaciją apie dukrą. Jis geba naudotis viešomis, nemokamomis vertimo paslaugomis rašant užklausimą į mokymosi įstaigą. Ieškovė kartais pati nežino informacijos, kurią ji įpareigojama pateikti (dėl vaiko atostogų, apsilankymo Lietuvoje laikotarpio). Atsakovė prieštarauja reikalavimui dukrai vykti vienai, su lydimuoju, svetimu asmeniu, lėktuvu į Lietuvą iki kol dukra nebus psichologiškai tam pasirengusi. Išgirdusi tokią idėją, dukra sureagavo itin jautriai, išsigando. Atsakovas išreiškia norą matytis su dukra ne daugiau nei 1,5 mėn. per metus, tai yra 6 savaitės per metus (apie 10 proc.). Kadangi atsakovas 90 proc. savo atsakomybės dalies perleidžia ieškovei, ieškovės nuomone, būtų teisinga, jei mokėjimai, vaikui būnant su tėvu, nebūtų sustabdomi, o atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, dėl kelionių finansavimo klausimais susitarti „čia ir dabar“ principu. Atsakovė siūlo pakeisti dalį žiemos atostogų į kitas galimas dviejų savaičių ilgio atostogas, kitu metų laiku, pavyzdžiui pavasario atostogos, sporto atostogos arba prailginti vasaros atostogas dviem savaitėm.
8. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos iš įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodo, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl ieškinio reikalavimas pareikštas nepilnamečio vaiko interesais ir prašomas išlaikymo dydis, galimai patenkintų L. poreikius. Susipažinus su priešieškiniu, Tarnybos nuomone, bendravimo tvarka aiški, konkreti ir vykdytina, todėl neprieštarautų nepilnametės interesams.
9. Ieškovė teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė pilna apimtimi. Ji papildomai nurodė, kad auginant vaiką, jai tenka prisidėti ne tik finansiškai, bet ji turi nuolat rūpintis ir kitais dukros poreikiais. Augant vaikui, didėja vaiko poreikiai. Auginti dukrą ieškovei padeda ieškovės sugyventinis. Atsakovo pajamos yra 3500 Eur, todėl jis gali prisidėti prie vaiko išlaikymo ne tik minimaliai. Vaikams mokamų išmokų ieškovė negauna. Ieškovė vykdo individualią veiklą, jos gaunamos pajamos sudaro apie 536 Eur per mėnesį. Ieškovė turi butą (duomenys neskelbtini), sodo namelį. Ieškovė sudarė vaiko išlaikymo sąmatą, todėl patikslintu ieškiniu ji prašo priteisti iš atsakovo 550 Eur išlaikymą dukrai, mokant jį kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė patikslino, kad prašomas priteisti 602 Eur išlaikymo įsiskolinimas susiformavo nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2024 m. sausio mėn., kuomet pagal susitarimą atsakovas turėjo mokėti 350 Eur, atėmus atsakovo sumokėtus 98 Eur (septynis mėnesius skaičiuojant po 100 Eur; skirtumas tarp susitarimo iš atsakovo mokamo išlaikymo). Susitarimas su atsakovu dėl 350 Eur mokėjimo buvo sudarytas 2022 m. rugsėjo mėn. (šalių susirašinėjimas). Atsakovas šią sumą mokėjo iki 2023 m. birželio mėn.; nuo 2023 m. liepos mėn. jis jau sumokėjo 250 Eur. Todėl tarp sutartos (350 Eur) ir realiai mokamos sumos (250 Eur) susidarė 1102 Eur skola. 570 kronos (49,97 Eur) yra mokestis už „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, kurią atsakovas įsipareigojo apmokėti. Pasisakydama dėl priešieškinio, ieškovė nurodė, kad ji naudojasi tuo pačiu mokyklos internetiniu puslapiu, kur pateikiami duomenys apie atostogas; šiuos duomenis tėvas gali gauti ir iš vaiko, su kuriuo nuolat bendrauja. Atsakovas patvirtino, kad yra galimybė išversti internete esamą informaciją į anglų kalbą. Ieškovė pažymėjo nedraudžianti vaikui bendrauti su tėvu, pati prašė atsakovą paimti vaiką atostogoms, dažniausiai ji ir organizavo tokias keliones. Ieškovė patikino, kad neprieštaraus 7.3 punkto sąlygoms dėl vaiko noro važiuoti pas tėvą. Ieškovė nesutiko su įpareigojimu pranešti atsakovui apie dukros mokymosi pažangą, nes atsakovas kategoriškai atsisako su ja bendrauti. Be to, atsakovas, panaudodamas tėvo valdžią, pats turi domėtis vaiko pažanga, bendravimas su mokytojais gali vykti anglų kalba. Ieškovė tik vieną kartą į pusmetį gauna informaciją apie vaiko pažangą, todėl ji objektyviai negali teikti duomenų atsakovui kas mėnesį. Atsakovas gali prisijungti prie mokyklos sistemos ir pats domėtis šiuo klausimu. Atsakovas turi parašyti elektroninį laišką mokyklai, norėdamas gauti prisijungimus prie mokyklos sistemos. Informaciją apie atostogas ieškovė ieško internete, todėl atsakovas tai taip pat gali padaryti. Atsakovas du kartus davė sutikimą išvykti vaikui gyventi į užsienį, todėl jo atstovo teiginys, kad atsakovas neturi galimybės ar neprivalo užsienio valstybės mokykloje domėtis mokymosi procesu, nepagrįstas. Pagal priešieškinio 7.3 punktą ieškovė netenka galimybės būti su dukra. Iš esmės ieškovė sutiko dėl 7.3 punkto, tačiau būtų optimalu, jei atostogų dviejų savaičių laikotarpį galima būtų perkelti į kitą laikotarpį (pvz., Velykoms). Šiuo metu atsakovo ir vaiko bendravimas vyksta pagal susitarimą. Dukra nėra pasirengusi skristi pas tėvą viena, todėl ji negali sutikti su reikalavimu leisti jai vienai vykti į Lietuvą. Turėdama galimybę, ieškovė prisidėtų prie išlaidų, vaikui vykstant pas tėvą. Ieškovė nesutiko, kad vaikui būnant su tėčiu, būtų stabdomas išlaikymo mokėjimas dukrai. Aptardama priešieškinio 7.4 punktą, ieškovė nurodė, kad ji nežino kiekvieną kartą, kada vyks į Lietuvą, todėl negali objektyviai vykdyti šio punkto. Anot ieškovės, priešieškinio 7.5 punkto sąlyga nėra konkreti, nes ieškovei neaiškus įsipareigojimo pobūdis, iš esmės ji neprieštaravo šiam punktui.
10. Atsakovas teismo posėdyje palaikė jo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir patvirtino sutinkantis mokėti dukrai 350 Eur išlaikymą. Atsakovas papildomai paaiškino, kad sutiko sumokėti dukrai už būrelius manydamas, kad jie bus iki mokslo metų pabaigos. Mokslo metų pabaigoje jis nustojo teikti ieškovei 350 Eur išlaikymą, skirtą vaikui. Susitarimas dėl „(duomenys neskelbtini)“ veiklos apmokėjimo buvo sudarytas tarp jo ir vaiko. Ieškovė su atsakovu nederina vaiko stovyklų. Bendravimo tvarkos pakeitimą sąlygojo nesusitarimai su ieškove, atsakovas siekia konkrečios bendravimo su dukra tvarkos. Kadangi atsakovas dirba, vaiko atvykimo metu jis turi derinti atostogas, todėl ir yra suformuluotas toks priešieškinio reikalavimas (7.3 punktas). Atstovas paaiškino, kad 7.5 priešieškinio punktu siekiama, jog ieškovei atvykus į Lietuvą, ir tėvui nepasimačius su dukra, ieškovė negalėtų teisintis neturinti pareigos užtikrinti tėvo ir vaiko bendravimą. Atsakovas patvirtino pasidomėjęs, kad neturėdamas (duomenys neskelbtini) išduoto asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jis negalės būti prijungtas prie mokyklos sistemos. Tačiau mokykla užfiksavo jo elektroninį paštą ir dabar jis gauna sutrumpintas naujienas iš mokyklos. Be to, atsakovas susitarė su dukros mokytoja, kad ji informuos vaiko tėvą apie vaiko pažangą elektroninio ryšio priemonėmis. Atsakovas atsakymą iš mokytojos gavo po 2-3 savaičių. Anot atsakovo, mokytoja patvirtino ieškovės paaiškinimus, kad vaiko pažangos fiksuojamos kas pusę metų, yra tarpiniai įvertinimai žodžiais, mokytoja sutiko pateikti informaciją ir apie vaiko atostogas. Tačiau atsakovas negali įpareigoti mokytojų teikti informaciją, todėl atsakovas siekia ieškovės įpareigojimo. Atsakovas pripažino, kad viešai informacija apie atostogas yra pasiekiama, tačiau ji nėra aiški. Todėl atsakovas turi nuolat tikslinti ją su mokytojais. Atsakovas sutiko, kad priešieškinio bendravimo tvarkos 7.4 punktas gali būti koreguojamas, ir įpareigojimo terminas pranešti apie atvykimą gali būti sumažintas iki dviejų savaičių.
11. Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atstovaujamojo poziciją, prašė iš dalies tenkinti ieškinį ir visiškai palaikė priešieškinio reikalavimus. Priešieškinio reikalavimas dėl 7.3 punkto gali būti vykdomas tik pačiam vaikui sutikus, turi būti vaiko noras. Šio punkto formuluotė nėra tiksli. Jos esmė – įrašyti į sprendimą sąlygą, įpareigojančią ieškovę vaikui leisti, sudaryti galimybę vykti pas tėvą. Jei dukra nori skristi pas tėvą, ieškovė neturi tam prieštarauti, jei tai nekenkia mokslo procesui. Ieškovė turi sudaryti galimybę važiuoti pas tėvą (nupirkti bilietą, nuvežti į oro uostą), t. y. dėti pastangas rezultatui. Ieškovė neįrodė patikslinto ieškinio reikalavimų, nepateikė duomenų apie vaikui skiriamas realias išlaidas. Ieškovė nepateikė duomenų ir apie savo turtinę padėtį. Šalys tarėsi, kad atsakovas mokės 350 Eur išlaikymą, tačiau nesusitarė dėl to. Šalių susirašinėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad jos susitarė dėl padidinto išlaikymo mokėjimo. Šalių vaikas neturi specialių poreikių, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovės prašomą išlaikymą vaikui. Atsakovas sutiktų teikti vaikui 350 Eur išlaikymą. Vaikas nors ir norėtų vykti pas atsakovą, tačiau visad galutinis sprendimas priimamas ieškovės.
12. Tarnybos atstovas teismo posėdyje sutiko, kad 550 Eur išlaikymas kas mėnesį atitiktų vaiko interesus. Priešieškinyje numatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka taip pat pagrįsta. Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su vaiku, taip pat atsakovui reikalingas laikas pasiruošti vaiko atvykimui, tėvas turi pasirūpinti saugiomis gyvenimo sąlygomis prieš vaiko atvykimą, todėl vieno mėnesio terminas yra tinkamas. Priešieškinio reikalavimas įpareigoti teikti informaciją atsakovui apie vaiko pažangą taip pat turėtų būti tenkintinas, kadangi bendraudamas tik su vaiku, atsakovas gali iš jo gauti netikslią informaciją.
k o n s t a t u o j a :
Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindų
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
14. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, šis klausimas reguliuojamas teismui priėmus procesinį sprendimą (CK 3.194 straipsnis).
15. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).
16. Vaiko išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimai reglamentuojami CK 3.201 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtMzEzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-313/2018">3K-3-395-313/2018</a>). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>; 2006 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-341/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-341/2006">3K-3-341/2006</a>).
18. Teismas byloje nustatė, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą L. M., gim. (duomenys neskelbtini)d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. spendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29361-1102/2021 nutraukė šalių santuoką ir patvirtino jų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui mokėti po 250 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovės teigimu, šio išlaikymo, padidėjus vaiko poreikiams, nepakanka, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl priteisto išlaikymo padidinimo, prašydama priteisti iš atsakovo po 550 Eur per mėnesį periodinį išlaikymą.
Dėl nepilnamečio vaiko poreikių (ne)pasikeitimo
19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
20. Nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk1LTEwNzUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-495-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-495-1075/2020">e3K-3-495-1075/2020</a>, 40 punktas).
21. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 708,4 Eur). Todėl laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 708 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažiau nei 354 Eur.
22. Šio sprendimo 20 punkte cituotas kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad ieškovė atleidžiama nuo pareigos teikti detalius įrodymus dėl 354 Eur išlaidų, skiriamų dukrai. Tačiau ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma – 550 Eur – viršija orientacinį minimalų išlaikymo dydį. Tuo atveju, kai prašoma išlaikymo suma viršija nustatytą minimalų, orientacinį išlaikymo dydį, šalis turi pagrįsti vaiko poreikius. Atitinkamai tėvas (atsakovas), įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, taip pat turi pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.
23. Ieškovė reikalavimą dėl priteisto išlaikymo padidinimo argumentuoja pasikeitusiais nepilnamečio vaiko poreikiais; atsakovo teikiamas 250 Eur išlaikymas nėra pakankamas bei neatitinka realios situacijos. Grįsdama reikalavimą padidinti atsakovo mokamą išlaikymą nepilnametei dukrai iki 550 Eur, ieškovė pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, pagal kurią ieškovė išleidžia dukrai 1162,63 Eur per mėnesį. Atsakovas neginčija, kad 250 Eur išlaikymo nepakanka dukros išlaikymui ir priteistą išlaikymą reikia padidinti, tačiau, jo manymu, vaiko poreikių tenkinimui pakaktų 350 Eur iš kiekvieno tėvo, o vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos nepagrįstos, nerealios.
24. Ieškovė būtinumą didinti dukros išlaikymą negrindė dukros nuolatiniu gyvenimu (duomenys neskelbtini) ar šioje valstybėje egzistuojančiu pragyvenimo lygiu. Priešingai, anot ieškovės, kai kurios prekės ir paslaugos šioje valstybėje yra pigesnės, ar tokia pačia kaina, kaip Lietuvoje. Todėl vaiko poreikių lentelėje nurodytos išlaidos teismo vertinamos Lietuvoje esančių sąlygų ir kainų kontekste.
25. Ieškovė tiek teismui pateiktame procesiniame dokumente, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 258,05 Eur (2024 m. liepos 15 d. sąmatoje nurodytos kainos eurais; konvertavimas atliktas ieškovės, atsakovas jo neginčijo) per mėnesį skiriama dukros daliai mokant už buto nuomą (gyvenant trise), busto draudimą, elektrą, telefono numerį, internetą, dukros draudimą nuo nelaimės; maistui namuose ir kavinėse – 315,76 Eur; sveikatai ir higienai – 26,09 Eur; drabužiams – 103,96 Eur; aksesuarams, žaislams ir reikmenims mokyklai – 47,63 Eur; popamokinei veiklai, būreliams – 222,72 Eur; pramogoms – 85,12 Eur; kitoms išlaidoms – 103,30 Eur, viso 1162,63 Eur. Vaiko tėvo teigimu, dukros poreikių tenkinimui pakaktų pusė minėtų sumų, pramogoms – 100 Eur per mėnesį, o ne 315 Eur, kaip nurodo ieškovė. Todėl jo siūlomo mokėti 350 Eur išlaikymo, sudėjus jį su ieškovės skirtina išlaikymo dalimi, turi užtekti ne tik būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui.
26. Teismas pritaria atsakovui, kad ieškovė, prašydama priteisti nepilnametei dukrai 550 Eur, t. y. didesnę nei pusė minimalios mėnesinės algos sumą, išlaikymą, iš esmės nepateikė į bylą išlaidas patvirtinančių dokumentų, išskyrus PVM sąskaitas faktūras, išrašytas (duomenys neskelbtini)savivaldybės už vaiko laisvalaikio centro lankymą (570 kronų; vaiko poreikių lentelėje 49,97 Eur „(duomenys neskelbtini)“ popamokinė veikla). Atsakovas pripažino, kad dukra lanko popamokinę veiklą. Todėl nepaisant to, kad sąskaitose faktūrose yra nurodyti ieškovės sugyventinio duomenys, teismas pripažįsta, kad šie dokumentai patvirtina ieškovės išlaidas, skirtas dukros popamokinei veiklai.
27. Analizuodamas 2024 m. liepos 15 d. ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę, teismas vertina, kad ji yra netiksli. Ieškovė lentelėje nurodo ne tik galimai jau patirtas išlaidas, tačiau kurių patyrimas ateityje yra tik planuojamas (pvz., gimnastikos stovykla). Kadangi procesinis sprendimas, kuriuo bus nustatytas atsakovo mokėtino vaikui išlaikymo dydis, bus vykdomas ateityje, atsirasiančioms išlaidoms gali būti skirtos išlaidos, grafoje „kitos išlaidos“. Taip pat lentelėje yra dubliuojamos išlaidos, pvz., išlaidos vaistams, drabužiams nurodytos prie sveikatos ir higienos, drabužių, taip pat įtrauktos į kitų išlaidų skiltį. Be to, ieškovė atskirai skaičiuoja išlaidas už maistą namie ir pramogoms bei maistą parke, o tai, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrįsta, ypač, kad maistui ir maistui kavinėse ieškovė nurodė pakankamai didelę sumą – 315,76 Eur. Iš šios sumos 82 Eur kas mėnesį skirtini, ieškovės teigimu, dukros apsilankymui kavinėse. Teismo vertinimu, ši suma taip pat yra pakankamai didelė, kurios patyrimas priklauso tik nuo ieškovės valios ir nuostatos, kaip dažnai vaikas lankysis viešojo maitinimo įstaigose. Analogiškai pasisakytina ir dėl vaiko pramogų (85,12 Eur kas mėnesį), popamokinės veiklos, būrelių. Atsakovas, gyvendamas skyriumi ir neturėdamas galimybės daryti įtaką apsisprendimui dėl aptariamų išlaidų, neprivalo prisidėti prie kiekvieno būrelio, apsilankymo kavinėse ar pramogų parkuose išlaidų.
28. Apibendrinus ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą ir jos paaiškinimus spręstina, kad ji turimomis procesinėmis priemonėmis neįrodė, jog dukros poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia skirti apie 1162,63 Eur. Ieškovei nepateikus išlaidų pagrindimo, atsakovui taip pat tik hipotetiškai svarstant, koks turi būti vaikui skirtinas išlaikymas (jo vertinimu, ieškovės nurodytą 1162,63 Eur reikia dalinti per pusę), teismas neturi galimybės tiksliai apskaičiuoti vaikui skirtino išlaikymo dydžio. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus vaiko išlaikymo sąmatos ginčytinus punktus, sprendžia, kad šalių dukros poreikiams tenkinti reikia skirti apie 850-860 Eur per mėnesį (būsto, interneto dalis – apie 150-160 Eur, maistas – 300 Eur (apie 10 Eur per dieną), sveikata, higiena – 20 Eur, drabužiai – 100 Eur, aksesuarai, mokyklos reikmenys – 40 Eur, popamokinės veiklos, būreliai – 140 Eur (vidutiniškai du būreliai), pramogos – 50 Eur, kitos išlaidos – 50 Eur).
29. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
31. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).
32. Iš byloje esančių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu vykdo individualią veiklą; ieškovės teigimu, jos gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 536 Eur; auginti dukrą jai padeda sugyventinis. Ieškovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas su kitais statiniais, esantys (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registro duomenys).
33. Atsakovas teismui nurodė, kad jo pastovios pajamos yra apie 2700 Eur per mėnesį ir iki 500 Eur papildomos pajamos per mėnesį. Išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimas yra apie 4695 Eur (neatskaičius mokesčių, atskaičius mokesčius – 2800 Eur), iki 2024 m. gruodžio 6 d. jis vertėsi individualia veikla. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam taikoma hipoteka. Atsakovo vardu registruotas vienas automobilis – BMW X1 XDRIVE 18D, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)
34. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).
35. Lyginant nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas nenustatė akivaizdaus skirtumo, nors ieškovė ir nurodo gaunanti tik 500 Eur. Akivaizdu, kad neturėdama papildomos finansinės paramos, ieškovė negalėtų gyventi užsienio valstybėje, užtikrinti vaiko poreikių. Bylos dalyviai pripažįsta, kad ieškovė geba užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas. Todėl spręstina, kad vaiko tėvai lygiomis dalimis turi abu prisidėti prie savo vaiko išlaikymo. Ieškovė neprašė nukrypti nuo tėvų lygybės principo, nustatant įpareigojimą išlaikyti vaiką.
36. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovės (kuriai, kaip matyti iš PVM sąskaitos faktūros, ieškovės paaiškinimų vaiką išlaikyti padeda sugyventinis), tiek atsakovo turtinė padėtis yra gera. Atsakovas gauna nuolatines ženklias pajamas – 2800 Eur plius papildomos pajamos, siekiančios ir 500 Eur per mėnesį. Todėl šioje situacijoje būtų neteisinga priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą, atitinkantį tik minimalius, teismų praktikoje orientaciniu (puse MMA) kriterijumi laikomus vaiko poreikius, kaip prašo atsakovas – po 350 Eur. Toks išlaikymo dydis nėra proporcingas byloje nustatytai atsakovo turtinei padėčiai. Vaiko poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, gabumų ir pan., bet jų tenkinimo ribas apibrėžia, be kita ko, tėvų galimybės. Tai nereiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas privalo tenkinti prabangos poreikius, jei tai leidžia jo turtinės galimybės, tačiau taip pat tai nereiškia, kad tėvas, turintis didesnes galimybes, vaiko poreikius gali tenkinti tik minimaliose ribose.
37. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų dukros poreikius, tai, kad ieškovė iš esmės neįrodė, kokie yra tikslūs dukros poreikiai, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, padidinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu patvirtintą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir pripažįstant, kad atsakovas (kaip ir ieškovė) nepilnametei dukrai išlaikyti turi skirti po 430 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
38. Šalių nepilnametei dukrai išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
39. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).
Dėl kitų ieškovės keliamų reikalavimų
40. Ieškovė ieškinyje suformulavo prašymą, kad reikalavimo dėl padidinto išlaikymo priteisimo nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 23 d., tenkinimo atveju, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – 602 Eur; tuo atveju, jei reikalavimas dėl padidintų periodinių išmokų priteisimo nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 23 d. nebus tenkintas, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei po 100 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. liepos mėn. iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, atimant 98 Eur jau sumokėtą sumą (2023 m. birželio 3 d.).
41. Aiškindama šiuos reikalavimus, ieškovė nurodo, kad su atsakovu 2022 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu susirašinėjimu susitarė, jog jis vaikui mokės po 350 Eur padidintą išlaikymą; šio susitarimo atsakovas laikėsi iki 2023 m. birželio 12 d., kuomet vėl ėmė pervedinėti dukros išlaikymui po 250 Eur. Anot ieškovės, prašomas priteisti 602 Eur išlaikymo įsiskolinimas susiformavo nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2024 m. sausio mėn. (ieškinio padavimo), kadangi atsakovas pagal susitarimą turėjo mokėti 350 Eur, atėmus atsakovo sumokėtus 98 Eur (septynis mėnesius skaičiuojant po 100 Eur, t. y. skirtumas tarp sutarto ir atsakovo mokamo išlaikymo).
42. Ieškovės į bylą pateiktas šalių 2022 m. rugsėjo 5 d. susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad atsakovas sutiko mokėti vaikui išlaikymą po 350 Eur per mėnesį. Atsakovas laiške dėsto, kad sportą, būrelius, keliones tėvai apmoka per pusę, taip pat kol vaikai būna pas atsakovą, jis nemoka vaikams išlaikymą už tą laiką; atsakovas nepasirašo papildomų dokumentų, tai yra „tik ant mano ir tavo sąžinės“.
43. Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtMzEzLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-313/2018">3K-3-395-313/2018</a> 24, 34 punktus; 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDMyLTQyMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-432-421/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-432-421/2021">e3K-3-432-421/2021</a> 29 punktą). Šios taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai vaikų išlaikymo klausimas buvo išspręstas teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
44. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, pakeičiama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia paprastai laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. Kita vertus, kasacinis teismas nurodė, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių, – tai, jog CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant, šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-24/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-24/2013">3K-7-24/2013</a>). Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl to didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2014">3K-3-529/2014</a>).
45. Iš cituotų teisės normų, kasacinio teismo išaiškinimų matyti, kad teismo procesiniu sprendimu patvirtinus skyrium nuo vaiko gyvenančio tėvo prievolę mokėti išlaikymą vaikui, šis įpareigojimas gali būti modifikuojamas tik kitam tėvui pasikreipus dėl to į teismą, kas sąlygos naujo procesinio teismo sprendimo priėmimą. Dar daugiau, šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m spalio 27 d. sprendimu, 14 punktu susitarė, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinė buvusio sutuoktinio padėtis, nedarbingumas ir kt.), sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti peržiūrėta ir pakeista įstatymų nustatyta tvarka. Taigi pripažintina, kad atsakovas, mokėdamas nepilnametei dukrai padidintą išlaikymą nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. birželio mėn., tai darė gera valia, nesant tam teisinio pagrindo, kurio pažeidimas sukeltų atsakovui neigiamas pasekmes. Atsakovas patvirtino teisme, kad susitarė su dukra dėl popamokinės veiklos apmokėjimo; atsakovas manė, kad ši veikla, pasibaigus mokslo metams, pasibaigė, todėl jis 2023 m. liepos mėnesį nustojo mokėti papildomus 100 Eur. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovė negali reikalauti mokėti vaikui 350 Eur padidintą išlaikymą nuo 2023 m. liepos mėn. iki kreipimosi į teismą dienos ar iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Todėl patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2024 m. sausio mėn. (ieškinio padavimo) ar galutinio teismo sprendimo priėmimo skirtumą tarp atsakovo siūlyto ir realiai mokamo išlaikymo vaikui (350 Eur – 250 Eur = 100 Eur per mėnesį minus 98 Eur, sumokėtus 2024 m. birželio 3 d. (ieškovės banko sąskaitos išrašas)) nėra pagrįstas.
46. Šios išvados nepaneigia ieškovės teiginys, kad atsakovas, sutikęs mokėti papildomai 100 Eur (350 Eur) iškėlė sąlygą nesikreipti į teismą. Kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 5 d. elektroninio laiško, adresuoto atsakovui, ieškovė nurodė, kad dokumentų pasirašymas yra privalomas, kadangi atsakovo žodis nėra patikimas; atsakovas atsakė ieškovei, kad jis nesutinka, ieškovė gali kreiptis į teismą. Ieškovė turėjo elgesio pasirinkimą – ar kreiptis į teismą dėl išlaikymo padidinimo ar patikėti atsakovo siūlymu mokėti po 350 Eur per mėnesį. Ieškovė, laiku nesikreipdama į teismą, turi prisiimti su tuo susijusias, kilusias pasekmes.
Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pakeisti bendravimo tvarką su dukra
47. CK 3.156 straipsnio 2 dalis nustato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia, ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 dalys). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiai motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
48. Atsakovo reikalavimas iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką yra susijęs su dukros nuolatine gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini)ir konfliktiniais santykiais su ieškove. Atsakovas prašo pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Sprendimu, 7.1 papunktį, jį išdėstant taip: 7.1. J. S. įsipareigoja kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 15 d., pranešti V. M. elektroniniu paštu apie L. M. mokymosi pažangą. Taip pat papildyti 7 punktą 7.2 - 7.5 papunkčiais ir išdėstyti juos taip: 7.2. J. S. įsipareigoja kasmet nuo mokymosi metų pradžios, ne vėliau kaip iki pirmojo mokymosi mėnesio pabaigos, pranešti V. M. elektroniniu paštu apie L. M. einamųjų mokymosi metų atostogas (rudens, žiemos, pavasario, vasaros ir pan.) nurodant tikslias atostogų pradžios ir pabaigos datas; 7.3. Tuo atveju, kai nepilnametė dukra išreikš norą laisvu nuo mokymosi laiku (žiemos ar vasaros atostogų metu) vykti ilsėtis pas tėvą į Lietuvą, J. S. įsipareigoja suteikti dukrai galimybę žiemos atostogų metų vykti ilsėtis pas tėvą į Lietuvą ne daugiau kaip dviem savaitėms, o vasaros atostogų metu – ne daugiau kaip vienam kalendoriniam mėnesiui. Tokiu atveju J. S. įsipareigoja leisti nepilnametei dukrai L. M. keliauti vienai be tėvų ar vieno iš tėvų, arba esant poreikiui, suteikti galimybę pasinaudoti skrydžio bendrovių teikiamomis nepilnamečių palydos paslaugomis. V. M. ir J. S. įsipareigoja lygiomis dalimis apmokėti dukters kelionės į Lietuvą išlaidas, įskaitant išlaidas nuo nepilnametės dukros L. M. išvykimo iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos iki jos atvykimo į V. M. gyvenamąją vietą. Tokiu atveju, žiemos ar vasaros atostogų metu nepilnametė dukra laikinai gyvens pas tėvą jo gyvenamosios vietos adresu. Šalys susitaria, kad dukros L. M. buvimo pas tėvą žiemos ar vasaros atostogų laikotarpiu, V. M. išlaikymo nepilnametei dukrai mokėjimas laikinai sustabdomas; 7.4. J. S. įsipareigoja prieš planuojant atvykti kartu su dukra į Lietuvą, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo dienos pranešti apie tai V. M. elektroniniu paštu, nurodant tikslią atvykimo ir išvykimo datą, bei planuojamos laikinosios gyvenamosios vietos adresą. 7.5. atvykus su dukrą į Lietuvą, J. S. įsipareigoja suteikti V. M. galimybę kuo dažniau matytis ir bendrauti su dukra.
49. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašomais įtvirtinti 7.1, 7.2 bendravimo tvarkos papunkčiais, turinčiais įpareigoti ją kas mėnesį pranešti atsakovui elektroniniu paštu apie dukros mokymosi pažangą, ne vėliau kaip iki pirmojo mokymosi mėnesio pabaigos – apie einamųjų mokslo metų atostogas, nurodant tikslias jų datas. Ieškovės nesutikimas motyvuotas paties atsakovo atsisakymu bendrauti su ieškove, necenzūrinių žodžių vartojimu jos atžvilgiu. Ieškovės teigimu, šią informaciją atsakovas, pasinaudodamas tėvo valdžia, gali gauti pats, pasikreipęs į dukros mokymosi įstaigą. Vaiko motinos paaiškinimu, ji pati ieško informaciją internete apie vaiko atostogas, dukra gali informuoti tėvą apie atostogas; (duomenys neskelbtini) mokyklose nėra pažymių ir vaiko pažangumas nevertinamas kasdien, todėl ji objektyviai negali teikti duomenų atsakovui kas mėnesį.
50. Atsakovo teisė gauti informaciją apie dukrą iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su šalių dukra, yra įtvirtinta CK 3.170 straipsnio 5 dalyje.
51. Sutikdamas su ieškove, kad atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą domėtis vaiko pasiekimais, įgyvendinti vaiko auklėjimo pareigą, numatytą CK 3.165 straipsnyje, ginčo nagrinėjimo teisme metu teismas paprašė atsakovą savarankiškai imtis priemonių sužinoti reikiamą informaciją iš dukros mokymosi įstaigos, ieškovei suteikus būtinus, pirminius duomenis. Teisme atsakovas patvirtino pasikreipęs į dukros mokytoją, kuri sutiko teikti atsakovui informaciją apie dukros mokymosi pažangą, tačiau prisijungti prie elektroninio dienyno atsakovas, neturėdamas (duomenys neskelbtini) išduoto asmens identifikuojančio dokumento, negali; mokytoja atsakovui suteikė informaciją po daugkartinio kreipimosi į ją, po 2-3 savaičių; atsakovas internete rado informaciją apie vaiko atostogas, tačiau ji buvo paini, nesuprantama, nors kalbos barjero atsakovas neturi. Atsakovas taip pat patvirtino ieškovės teiginius, kad mokinių pažanga nėra nuolat fiksuojama, nerašomi pažymiai, kas tris mėnesius mokykla atsiunčia tėvams duomenis su apibendrintais rezultatais ir nurodymu, kokioje srityje mokiniui reikia gerinti pastangas.
52. Iš esmės atsakovas gali gauti tam tikrą informaciją apie dukros mokymosi rezultatus. Tačiau, visgi pripažintina, kad tokie duomenys gali būti riboti, nėra laisvai ir bet kada prieinami atsakovui, gyvenančiam Lietuvoje, priešingai nei ieškovei, bet kuriuo momentu galinčiai tiesiogiai pasikreipti į mokytojus. Kaip buvo aptarta, atsakovas negali prisijungti prie dukros mokyklos dienyno, o mokytojos pasižadėjimas informuoti vaiko tėvą gali būti ir nevykdomas dėl tam tikrų priežasčių. Be to, atsakovo paaiškinimu, grįžtamasis ryšys su mokytoja nebuvo operatyvus (po keleto laiškų siuntimo, gavo atsakymą po 2-3 sav.). Kaip teisingai pažymėjo Tarnybos atstovas, vaikui bendraujant su tėvu, dukra gali pateikti netikslią informaciją. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina esant pagrindui tenkinti atsakovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir papildymo 7.1 ir 7.2 punktais su minimalia 7.1 punkto korekcija, kuri darytina atsižvelgiant į paaiškėjusią informaciją, kad mokymosi rezultatai neteikiami kas mėnesį – įpareigojant ieškovę ne kas mėnesį, o kas tris mėnesius pranešti atsakovui elektroniniu paštu apie dukros mokymosi pažangą (CPK 376 straipsnis).
53. Nepaisant to, kad atsakovui pavyko rasti internete informaciją apie mokinių atostogas, tačiau, jo paaiškinimu, ji buvo sunkiai suprantama. Nors ieškovė paaiškino, kad ji naudojasi tuo pačiu interneto puslapiu, tačiau minėta, kad ji turi daugiau galimybių, nuvykus tiesiogiai į mokyklą, išsiaiškinti visus aspektus. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantis 2022 m. rugsėjo 23 d. elektroninis laiškas patvirtina, jog ieškovė informuodavo atsakovą apie vaiko atostogų tvarkaraštį. Nors ieškovė ir prieštaravo aptariamų reikalavimų tenkinimui dėl atsakovo netinkamo bendravimo, tačiau nustatomas įpareigojimas nesuponuoja ieškovės pareigos bendrauti su atsakovu; ji turi tik išsiųsti jam tam tikrą informaciją elektroninio pašto adresu, nereikalaujant grįžtamojo ryšio.
54. Aiškindamas 7.3 papunkčio įtraukimo į bendravimo tvarką motyvus, atsakovas akcentavo, kad jis būtų vykdomas tik esant dukros norui vykti į Lietuvą; šiuo metu galutinį sprendimą dėl dukros atvykimo priima ieškovė. Ieškovė iš dalies sutiko su 7.3 papunkčio formuluote, pabrėždama, kad dukra nėra psichologiškai pasirengusi vykti viena, be palydos, pas tėvą į Lietuvą. Taip pat, anot ieškovės, būtų tikslinga šiame papunktyje nurodytus atostogų laikotarpius paskirstyti ir į pavasario atostogas, kadangi per žiemos šventes pas ją susirenka visa šeima, todėl norėtųsi, kad ir dukra būtų šalia. Be to, ji kategoriškai nesutiko, kad vaiko buvimo pas tėvą metu, nebūtų mokamas vaikui priklausantis išlaikymas.
55. Teismo vertinimu, nėra pagrindo modifikuoti 7.3 papunktyje nurodytą atostogų laikotarpį ir dalį žiemos atostogų perkelti į pavasario atostogas. Šiame papunktyje yra kalbama apie maksimalų laiką, kurį vaikas galės praleisti pas tėvą, t. y. ne daugiau kaip dvi savaites žiemą ir mėnesį vasarą. Tai nereiškia, kad vaikas privalės būti su tėvu visas dvi savaites, nesuteikiant galimybės ieškovei praleisti dalį žiemos atostogų su dukra. Dar daugiau, kaip jau buvo akcentuota, šis papunktis negalės būti įgyvendinamas be vaiko sutikimo. Taigi, vaikas galės pasirinkti, su kuo jam praleisti žiemos šventes.
56. Teismas palaiko ieškovės poziciją, kad maksimalus atostogų laikotarpis pagal 7.3 papunktį, kuomet vaikas bus pas tėvą (šešios savaitės), sudaro tik 11 proc. per metus. Piniginiu ekvivalentu pagal priimamą sprendimą, tai apie 650 Eur. Tas iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, patiria ženkliai daugiau išlaidų, taip pat ir nenumatytų, užtikrinant kasdienius vaiko poreikius. Todėl šios lėšos gali būti skirtinos būtent nenumatytų, papildomų vaiko poreikių tenkinimui. Nesant nei teisinio, nei faktinio pagrindo tokios nuostatos įtvirtinimui, teismas eliminuoja ją iš 7.3 papunkčio, tenkindamas atsakovo prašymą jo ir vaiko bendravimo sąlygas papildyti 7.3 papunkčiu.
57. Ieškovės teigimu, ji ne visuomet iš anksto planuoja atvykimus su dukra į Lietuvą, atvykimai dažnai būna spontaniški, todėl ji dėl objektyvių priežasčių negalės vykdyti atsakovo siūlomo 7.4 papunkčio. Ieškovė taip pat atsisakė teikti šiuos duomenis ir dėl įtemptų santykių su atsakovu. Tarnybos atstovas teisme nurodė, kad toks įpareigojimas yra pagrįstas, kadangi atsakovas turi pasiruošti vaiko atvykimui, pasirūpinti saugia vaikui aplinka. Atsakovas tokį įpareigojimą motyvavo būtinybe jam suderinti atostogas darbovietėje. Teismo vertinimu, šis punktas nėra pakankamai tikslus, kadangi vieno mėnesio laikotarpis yra prasmingas dėl atsakovo nurodomų argumentų tik tuo atveju, jei vaikas atvyksta atostogoms ir turės ilgesniam laikui pasilikti su tėvu. Tačiau tuo atveju, kai tai yra trumpalaikiai motinos ir vaiko vizitai į Lietuvą, nereikalaujantys ilgo laiko praleidimo su tėvu, nurodytas vieno mėnesio terminas yra nepagrįstai ilgas. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 376 straipsniu, ieškovės išsakytais prieštaravimais, mano esant tikslinga 7.4 papunktį pakeisti, nurodant, kad ieškovė įsipareigoja prieš planuojant atvykti kartu su dukra į Lietuvą vaiko atostogoms, ne vėliau kaip prieš mėnesį, o atvykstant trumpalaikiams vizitams – ne vėliau nei prieš savaitę iki atvykimo dienos, pranešti apie tai V. M. elektroniniu paštu, nurodant tikslią atvykimo ir išvykimo datą bei planuojamos laikinosios gyvenamosios vietos adresą.
58. Ieškovė sutiko su 7.5 papunkčiu, pagal kurį atvykus su dukra į Lietuvą, ieškovė įsipareigoja suteikti atsakovui galimybę kuo dažniau matytis ir bendrauti su dukra. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Nesant ieškovės prieštaravimo, galiojant cituotam teisiniam reglamentavimui, atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka papildoma 7.5 punktu.
59. Taigi, atsakovo priešieškinis tenkintinas pilnai, su tam tikromis papunkčių korekcijomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
60. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
61. CPK 79
62. Ieškovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimą.
63. Atsakovas prašo atlyginti jam 3600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias grindžia 2024 m. kovo 18 d. sąskaita Nr. 24_03_18, Seb banko 2024 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (840 Eur), 2024 m. balandžio 10 d. sąskaita Nr. 24_04_10, Seb banko 2024 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (900 Eur), 2024 m. gegužės 26 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Seb banko 2024 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (480 Eur), 2024 m. rugpjūčio 8 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank banko 2024 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (360 Eur), 2024 m. rugpjūčio 9 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank banko 2024 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimo nurodymu (1020 Eur).
64. Atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio, t. y. 2023 m. III, IV, 2024 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis; Rekomendacijų 1, 2, 7, 8.2, 8.16, 9 punktai).
65. Byloje buvo pareikštas tiek ieškinys, tiek ir priešieškinis. Ieškinys tenkintinas 30 proc. (dėl dukrai atsakovo teikiamo išlaikymo padidinimo reikalavimas tenkintinas 60 proc. (ieškovė prašė jį padidinti nuo 250 Eur iki 550 Eur, teismas nustatė 430 Eur); reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestinas). Priešieškinis tenkintinas 100 proc. Kadangi atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos patirtos jo atstovui teikiant teisinę pagalbą, susijusią su pozicijos dėl pateikto ieškinio ir priešieškinio parengimu, spręstina, kad atsakovas turi teisę į 85 proc. šių išlaidų atlyginimo (pagal ieškinį – 70 proc., priešieškinį – 100 proc.). Atsakovui iš ieškovės pagal taikomą proporciją priteistina 3060 Eur bylinėjimosi išlaidų (85 proc.) už jam suteiktos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
66. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 48,60 Eur (skaičiuojama nuo anksčiau nustatyto išlaikymo ir šiuo sprendimu priteisto išlaikymo skirtumo ((430 Eur – 250 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kurio 15 proc. (7,29 Eur) turėtų atlyginti atsakovas į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
67. Teismas patyrė 7,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių 1,18 Eur kartu su žyminio mokesčio dalimi (7,29 Eur), viso 8,50 Eur, priteistina iš atsakovo valstybei.
68. Atsakovas už pateiktą priešieškinį sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į bylos procesinį rezultatą, iš ieškovės priteistina dalis šio žyminio mokesčio atsakovui (85 proc.). Šią sumą sudėjus su atsakovui priteistinomis teisinės pagalbos išlaidomis, viso iš ieškovės atsakovui priteistina 3153 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29361-1102/2021 patvirtinto atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamo išlaikymo nepilnametei dukrai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo V. M. po 430 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnametei dukrai L. M. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. sausio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29361-1102/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:,,J. S. įsipareigoja kas tris mėnesius pranešti V. M. elektroniniu paštu apie L. M. mokymosi pažangą“.
Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29361-1102/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą 7.2 papunkčiu, pagal kurį: „J. S. įsipareigoja kasmet nuo mokymosi metų pradžios, ne vėliau kaip iki pirmojo mokymosi mėnesio pabaigos, pranešti V. M. elektroniniu paštu apie L. M. einamųjų mokymosi metų atostogas (rudens, žiemos, pavasario, vasaros ir pan.) nurodant tikslias atostogų pradžios ir pabaigos datas“.
Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29361-1102/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą 7.3 papunkčiu, pagal kurį: „7.3. Tuo atveju, kai nepilnametė dukra išreikš norą laisvu nuo mokymosi laiku (žiemos ar vasaros atostogų metu) vykti ilsėtis pas tėvą į Lietuvą, J. S. įsipareigoja suteikti dukrai galimybę žiemos atostogų metų vykti ilsėtis pas tėvą į Lietuvą ne daugiau kaip dviem savaitėms, o vasaros atostogų metu – ne daugiau kaip vienam kalendoriniam mėnesiui. Tokiu atveju J. S. įsipareigoja leisti nepilnametei dukrai L. M. keliauti vienai be tėvų ar vieno iš tėvų, arba esant poreikiui, suteikti galimybę pasinaudoti skrydžio bendrovių teikiamomis nepilnamečių palydos paslaugomis. V. M. ir J. S. įsipareigoja lygiomis dalimis apmokėti dukters kelionės į Lietuvą išlaidas, įskaitant išlaidas nuo nepilnametės dukros L. M. išvykimo iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos iki jos atvykimo į V. M. gyvenamąją vietą. Tokiu atveju, žiemos ar vasaros atostogų metu nepilnametė dukra laikinai gyvens pas tėvą jo gyvenamosios vietos adresu.“
Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29361-1102/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą 7.4 papunkčiu, pagal kurį: „7.4 J. S. įsipareigoja prieš planuojant atvykti kartu su dukra į Lietuvą vaiko atostogoms, ne vėliau kaip prieš mėnesį, o atvykstant trumpalaikiams vizitams – ne vėliau nei prieš savaitę iki atvykimo dienos, pranešti apie tai V. M. elektroniniu paštu, nurodant tikslią atvykimo ir išvykimo datą bei planuojamos laikinosios gyvenamosios vietos adresą.“
Papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29361-1102/2021 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą 7.5 papunkčiu, pagal kurį: „7.5 Atvykus su dukra į Lietuvą, J. S. įsipareigoja suteikti V. M. galimybę kuo dažniau matytis ir bendrauti su dukra“.
Pavesti ieškovei J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko L. M. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.
Priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės J. S. 3153 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo V. M. į valstybės biudžetą 8,50 Eur (aštuonis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Olga Gružienė
