Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-300/2019
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00008-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.2.26.2; 2.4.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio ir Zigmo Kavaliausko ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
sekretoriaujant Vilmai Armalytei, Rasai Jančauskienei,
dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,
nuteistajam D. M., jo gynėjui advokatui Vigintui Stričkai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2018 m. lapkričio 12 d. 20.00 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos bei bausmės dalis, atlikta pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. baudžiamąjį įsakymą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. M. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. S. ir M. J., kurie nuteisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pažeidė viešąją tvarką, tai yra 2015 m. gruodžio 26 d., apie 0.15 val., viešoje vietoje – Radviliškio m., prie kavinės „Savas kampas“, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, M. J. kumščiu sudavus vieną smūgį į veidą nukentėjusiajam R. J., E. S. vieną kartą kumščiu sudavus į veidą ir vieną kartą spyrus koja į pilvą nukentėjusiajam R. J., ir nukentėjusiajam po smūgių nugriuvus, kartu su E. S. ir M. J. gulinčiam nukentėjusiajam spyrė ne mažiau kaip 5 smūgius į galvą ir kitas kūno vietas, suplėšė 30 eurų vertės marškinėlius, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. J. fizinį skausmą ir padarė 30 eurų vertės turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, pritaikyti galiojančius įstatymus dėl amnestijos akto ir skirti švelnesnę galutinę bausmę.
2.1. Skunde nurodoma, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Pažymi, kad žala nukentėjusiajam yra atlyginta, akistatos metu jis nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiojo, kad veika nėra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kad jis turi darbą Anglijoje, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę jis neturės galimybės dirbti, keisti gyvenimo būdo.
2.2. Skunde pažymima, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo įstatymas dėl amnestijos akto, kuriame numatyta, jog ir teismai gali taikyti amnestiją, jei nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs arba jis skundžiamas kasacine tvarka.
3. Teismo posėdyje nuteistasis D. M. ir jo gynėjas advokatas Vigintas Strička prašė skundą tenkinti, o prokurorė Daina Songailienė – skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, tokių pažeidimų nenustatė, todėl nėra pagrindo viršyti apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. M. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimus.
5. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Minėtame straipsnyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio. (BK 61 straipsnio 1–2 dalys) Atsižvelgiant į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
6. Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodomas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę D. M., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnio 1 dalis), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 99–109), yra aštuonis kartus teistas (1 t., b. l. 58–69, 71–73, 74–75, 76–82, 83–87, 88–90, 91–94, 95–96; 3 t., b. l. 51–53), iš jų net tris kartus už viešosios tvarkos pažeidimą. Visa tai rodo, kad D. M. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimti bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pastebėtina, kad po to, kai baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, jis pasislėpė nuo teismo, išvyko į užsienį, todėl buvo paskelbta jo paieška (2 t. b. l. 123–124, 189–190), jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo išskirta (2 t., b. l. 140–141), tik išdavus Europos arešto orderį jis buvo surastas ir sulaikytas. (3 t., b. l. 26–30, 31) Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra viena D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes? kaltininkas nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pirmosios instancijos teismas D. M. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimą minimaliam. Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nustatęs, kad D. M. nėra atlikęs Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 20 parų arešto bausmės (3 t., b. l. 51–53), todėl vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis prie nuosprendžiu paskirtos bausmės teismas pridėjo visą bausmę, paskirtą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. baudžiamuoju įsakymu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitė laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (2 t., b. l. 189–190; 3 t., b. l. 31, 37–38). Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neįvertino, kad žala atlyginta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju žalą nukentėjusiajam atlygino E. S., t. y. D. M. padarytos nusikalstamos veikos bendrininkas. (3 t., b. l. 43–50) Atsižvelgiant į tai, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcyLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-272-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-272-976/2017">2K-272-976/2017</a>, 5.9 punktas), o nagrinėjamu atveju žalą atlygino ne pats apeliantas ar jo prašymu kitas asmuo, todėl nėra pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę ar kitaip švelninti jo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis dirbantis, o dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės negalės dirbti, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, nes individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Tai reiškia, kad išskirtinai sureikšminus apelianto D. M. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (jauno amžiaus, dirbantis) ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų? už padarytas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes.
8. Vadovaujantis BK 78 straipsnio 1 dalimi nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo visos ar dalies bausmės atlikimo Seimo priimtu amnestijos aktu. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymas Nr. XIII-1640 dėl amnestijos akto, kuriame numatyta galimybė atleisti nuteistuosius nuo paskirtos laisvės atėmimo, arešto bausmės. Tačiau minėto įstatymo 8 straipsnio 8 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, kad amnestija netaikoma recidyvistams. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl atskiro procesinio sprendimo nereikia priimti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS0zMDMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85-303/2017">2K-7-85-303/2017</a>, 5.1 punktas) Atsižvelgiant į tai, kad D. M. naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus teismui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), todėl jis laikytinas recidyvistu ir jam amnestija netaikoma.
9. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant D. M. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. D. M. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. (BK 41, 54 straipsnis), todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
atmesti nuteistojo D. M. apeliacinį skundą.
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis
Zigmas Kavaliauskas
Vidmantas Mylė
