Baudžiamoji byla Nr. 1A-79-875/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21273-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.4.4.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,
sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,
nuteistajam J. J.,
jo gynėjui advokatui Henrikui Oseckiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Pakruojo rūmų) 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo (Pakruojo rūmų) nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. balandžio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo J. J. sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Iš J. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), priteista 85,94 eurų (aštuoniasdešimt penkių eurų devyniasdešimt keturių euro centų) civilinis ieškinys Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 metų gegužės 5 dieną, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, tyčia, du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. B. į kairę veido pusę, po to jį pargriovė ant žemės ir V. B. tyčia sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip V. B. padarydamas dešinio peties raktikaulio petinio galo panirimą, savo veiksmais nukentėjusiajam V. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo (Pakruojo rūmų) 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio išdėstytų įrodymų vertinimo reikalavimų: atlikta kaltinimui palankių duomenų selekcija ir tik tokie duomenys vertinti, nutylint kaltinimo versijai neparankius, tačiau reikšmingus bylos duomenis, nepaisant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimo apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, t. y. nėra motyvų dėl įrodymų. Nurodo, kad apylinkės teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, nevertino jų visumos ir tai sąlygojo neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimą. Nuteistojo manymu, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nemotyvuotas, ydingas dėl akivaizdžių vidinių prieštaravimų. Šie baudžiamojo proceso pažeidimai, anot nuteistojo, sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalies nuostatos).
4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nuteistojo kaltę padarius nusikalstamą veiką grindė iš esmės nukentėjusiojo V. B., liudytojų A. R., G. B., D. V. parodymais, o jo parodymus vertino kaip pasirinktą gynybinę versiją, t. y. kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.
5. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje jis nurodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, V. B. nesumušė. Mano, kad jo parodymai yra nuoseklūs, o nukentėjusysis dėl anksčiau buvusių konfliktų dirbant kartu jį apkalba, kad jis jį sumušė. Akcentuoja, kad nukentėjusiojo atžvilgiu niekada jokių nusikalstamų veiksmų jis neatliko. Be to, nukentėjusysis V. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą 2018 m. gegužės 7 d. (1 t., b. l. 111-112) nurodė, kad 2018 m. gegužės 5 d., apie 20.00 val., kartu su A. R. nuėjo pas savo pažįstamą (pas nuteistąjį), kur kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, jis jį sumušė. Nuteistasis, priešingai nei apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad jis tuo metu namuose nebuvo, t. y. buvo išvykęs. Tuo tarpu kitoje apklausoje V. B. tikslina, kad nueiti pas jį galėjo apie 22 val..
6. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo įsitikinimu, nepasisakė dėl nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo A. R. parodymuose esančių prieštaravimų ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi jų parodymais, nors akivaizdu, kad nukentėjusiajam ir liudytojui aiškinant aplinkybes dėl įvykio eigos ir kitų aplinkybių skirtingai, kyla pagrįstos abejonės dėl jų parodymų patikimumo. Nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo A. R. parodymuose esantys prieštaravimai nėra pašalinti. Nuteistojo manymu, jie skirtingai nurodydami tas pačias aplinkybes galimai apie įvykį duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, nes įvykio vietoje kartu nebuvo, todėl apylinkės teismas, nuosprendyje remdamasis nukentėjusiojo parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, kad jis padarė nusikalstamą veiką.
7. Be to, nukentėjusiojo V. B. telefono išklotinėje fiksuotas tik vienas pokalbis su jam priklausančiu telefono abonentu. Nukentėjusysis V. B., liudytojai A. R., D. V., G. B. 2018-05-05 d. vartojo alkoholį, galimai buvo neblaivūs. Liudytojo A. R. ir liudytojos D. V. parodymai prieštarauja vieni kitiems. A. R. V. B. pokalbį su juo (nuteistuoju) girdėjo gatvėje, o D. V. pas G. B. namuose, fiksuotas vienintelis pokalbis, todėl nuteistojo manymu, jie galimai sako netiesą.
8. Teisiamajame posėdyje apklaustas medicinos ekspertas T. Š. parodė, kad „sužalojimas V. B. – nustatytas dešiniojo raktikaulio petinio galo panirimas galėjo atsirasti griuviminės traumos metu susikibus griūnant, atsiremiant ranka į žeme ar krentant ant to peties – t. y. vienas iš galimų šios traumos padarymo mechanizmų. Kai griuviminės – kritiminės traumos metu to peties sritimi, kuris yra sužalotas, atsitrenkiama į kietą buką paviršių arba daiktą, taip pat krentant ar griūnant ant ištiestos rankos. Tokiu būdu yra padaromas sužalojimas, kurio mechanizmas yra jėgai persiduodant per ranką arba per petį į raktikaulio mentės sąnarį, t. y. peties sąnarį. Tokiu būdu, vykstant jo paviršių paslankumui, veikiant jėgai, įvyksta pažeidimai. Tad toks mechanizmas tikrai galėjo būti. Griuviminės traumos metu pagrindiniai yra du mechanizmai – griūnant tiesiogiai ant peties, tokiu atveju yra užspaudžiamas sąnarys – žastikaulio ir mentės. Mentė yra dislokuojama, tuo pačiu yra pažeidžiami sąnariniai to pažeisto sąnario paviršiai, tokio mechanizmo metu yra didelis sąnario paslankumas ir neatlaiko raiščiai. Arba ant ištiestos rankos, griūnant ir plaštaka ar alkūne atsitrenkiant į kietą ar buką paviršių, tokiu būdu jėga taip pat persiduoda per žastą į tą patį sąnarį ir tolimesnis mechanizmas yra lygiai toks pats. Suduodant smūgi, jeigu smūgio jėga yra pakankamai stipri ir yra lokalizuota į tą sąnari, kuris yra sužalotas, tokiu atveju tiesiogiai veikiant toje srityje jėgai, įvyksta sąnarinių paviršiu paslankumas ir gali įvykti nustatytas V. B., petinio raktikaulio galo panirimas.
9. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis V. B. tyčia sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip V. B. padarydamas dešinio peties raktikaulio petinio galo panirimą. Apylinkės teismas tokias išvadas padarė, remdamasis išimtinai V. B. parodymais, kad jam sužalojimas padarytas nuo tiesioginių jo smūgių. Atkreiptinas dėmesys, kad medicininiuose dokumentuose, specialisto išvadoje nėra fiksuota jokių kitų sužalojimų, jokių mėlynių, o apylinkės teismas remiasi V. B. parodymais, kur jis teigia, kad buvo sužalotas nuo jo smūgių. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino neobjektyviai ir padarė, nepagrįstas išvadas, kad sužalojimas sukeltas nuo smūgių, nors specialistas paaiškino padarytos V. B. traumos mechanizmą, kad neatmetama ir griuviminės traumos galimybė. Tai, kad nukentėjusysis griuvo, jis nurodo savo parodymuose, tačiau ar jis nugriovęs jį ar buvęs pergriautas pasakyti negali. Taip pat, mano, kad V. B. visą dieną girtavo, todėl galimai ir „jo stovis buvo toks, kad galėjo griūti ir dėl girtumo“, nes suteikiant medicinos pagalbą VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninėje sekančią dieną buvo jaučiamas iš burnos stiprus alkoholio kvapas. Visos anksčiau paminėtos aplinkybės, nuteistojo manymu, kelia abejones dėl teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad trauma sukelta nuo tiesioginių smūgių. Jei trauma padaryta nukentėjusiajam pačiam griūnant, tai nėra tiesioginės tyčios ir galimai pats nukentėjusysis, virsdamas galėjo susižaloti.
10. Mano, kad pirmos instancijos teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepašalinęs prieštaravimų padarė nepagrįstą išvadą, kad jis padarė nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Nesant taip apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos veikos ir nusikaltimo sukeltų pasekmių traumos nėra priežastinio ryšio, o tai duoda pagrindą daryti išvadą, kad nėra nusikaltimo sudėties ir turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.
11. Atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.
12. Teismo posėdyje nuteistasis J. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
13. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuteistąjį J. J. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. ginčija nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, jo veiksmus, kaltę padarius nusikalstamą veiką, nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei priimtu jo atžvilgiu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo ir nuteistojo nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį
14. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014) Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis, jo gynėjas, teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, šiuo atveju, nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui, ar rodančios teismo šališkumą.
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų – įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, atlikdamas išsamų įrodymų tyrimą, tinkamai detalizuodamas nuteistojo kaltę pagrindžiančius įrodymus, juos motyvuodamas. Apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo J. J. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindė nukentėjusiojo V. B., liudytojų A. R., G. B., D. V., J. J., medicinos eksperto T. Š., parodymais, byloje esančia specialisto išvada bei kitais nuosprendyje aptartais duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo, liudytojų V. Z., G. S. ir A. E. parodymus dėl J. J. laukimo jam grįžtant namo lauke bei A. E. miegojimo įvykio metu. Dėl to teisingai konstatavo, kad J. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. nesunkiai sutrikdė V. B. sveikatą.
16. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, iš nuteistojo J. J. ir nukentėjusiojo V. B. ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra pakankamai išsamūs, nuoseklūs ir tarpusavyje vietomis yra sutampantys.
17. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju svarbu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQyLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-142-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-142-489/2018">2K-142-489/2018</a>)
18. Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis J. J. ir nukentėjusysis V. B. buvo vartoję alkoholio bei V. B. J. J. buvo paskolinęs savo nusipirktas dvi kolonėles ir stiprintuvą. Paskolinti daiktai, įvykio metu, buvo pas J. J., kurių jis negrąžino V. B.. (nukentėjusiojo V. B., nuteistojo J. J., liudytojų A. R. parodymai dėl dviejų kolonėlių ir vieno stiprintuvo buvimo pas J. J., alkoholio vartojimo) Nuteistasis apeliaciniu skundu kelia klausimus ar nurodytu laiku V. B. buvo atėjęs pas jį pasiimti kolonėlių ir stiprintuvo bei, ar nuo jo veiksmų nukentėjusiajam V. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Siekiant tinkamai įvertinti baudžiamosios bylos medžiaga, privalu įvertinti byloje esančias įrodymus, susijusius su minimu įvykiu, juos detalizuojant.
19. Nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusysis V. B. pirmos apklausos metu ikiteisminiame tyrime nurodė vieną nusikalstamos veikos padarymo laiką, t. y. 2018 m. gegužės 5 d. 20 val., vėlesnės apklausos metu jau nurodė visai kitą laiką: 2018 m. gegužės 5 d. 22 val., todėl mano, jog nukentėjusiojo parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs bei turi būti vertinami kritiškai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2018 m. gegužės 7 d. pranešimu buvo pradėtas 2018 m. gegužės 7 d. dėl nukentėjusiajam V. B. J. J. 2018 m. gegužės 5 d. 20.00 val. padarytų sužalojimų. (1 t., b. l. 1–2) Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomas nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2018 m. gegužės 5 d. (laikas nežinomas) (1 t., b. l. 6, 15), ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jam sužalojimai buvo padaryti 2018 m. gegužės 5 d., 20 val. (1 t., b. l. 111-112), vėlesnės apklausos metu (apklausiant po 18 d.) V. B. parodė, kad įvykis buvo 2018 m. gegužės 5 d. 22 val. (1 t., b. l. 118) Įvertinus nurodytas aplinkybes apygardos teismas pažymi, jog V. B. tuo laiku buvo vartojęs alkoholio ir buvo apklausiamas kelis kartus, todėl pasakodamas apie įvykį tyrėjui galėjo sąžiningai klysti dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko. Todėl minėti skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
21. Pažymėtina, kad iki išeinant pas J. J., V. B. buvo sveikas ir nesužalotas, gėrė kartu su liudytojais A. R., G. B., D. V., kurie šias aplinkybes apklausiami patvirtino (1 t., b. l. 144, 166; 2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 146, 147, 153) Pas juos atėjo liudytojas A. R., su kuriuo nukentėjusysis V. B. nusprendė kartu nueiti pas J. J. pasiimti kolonėlių ir stiprintuvo (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 153). 2018 m. gegužės 5 d. apie 22 val. V. B. kartu su pas jį atėjusiu A. R., išėjo pas J. J. pasiimti savo stiprintuvo ir kolonėlių. (patvirtina nukentėjusysis V. B., liudytojai A. R., G. B., D. V.).
22. Nuteistasis apklausiamas teisme, neigė, kad nukentėjusysis ir liudytojas A. R. buvo atėjęs pas jį pasiimti kolonėlių ir stiprintuvo. Jis teigė, kad nukentėjusysis su liudytoju A. R. buvo atėjęs iš jo pasiimti kolonėlių ir stiprintuvo balandžio mėnesį. Nukentėjusiojo nurodytu laiku, jie pas jį nebuvo atėję ir jis nukentėjusiojo nemušė (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 142-143). Tačiau priešingai nei teigia nuteistasis, nukentėjusysis V. B. nuosekliai ir detaliai parodė priešingas aplinkybes, nei nuteistasis. Liudytojui A. R. išėjus iš J. J. su „kolonėle“, pas J. J. kieme jie liko dviese, t. y. nukentėjusysis V. B. ir J. J.. Tokias aplinkybes patvirtina liudytojas A. R., kuris su V. B. kartu ėjo pas J. J., paėmė vieną kolonėlę iš J. J. ir parnešė iki V. B. namų. Anot nukentėjusiojo, J. J. jam (nukentėjusiajam) rūkant sudavė vieną smūgį į veidą, vėliau dar kartą. Jis metė į J. J. iš mažos kolonėlės. Ar jis J. pargriovė, ar J. jį – negalėjo pasakyti, bet abu kartu pargriuvo ant žemės. Jis gulėjo ir gavo į viršutinę kūno dalį keletą smūgių. Negali pasakyti, ar iš rankų ar iš kojų. Nukentėjusysis gulėjo ant kairio šono. Daugiausiai kentėjo galva. Jis užsidengė veidą, kad kuo mažiau kliūtų į veido sritį. Kiek buvo smūgių negali pasakyti. Dėl stipraus smūgio, kuris sukeltų didžiulį skausmą petyje, jis tvirtino, kad buvo gavęs keletą smūgių į peties sritį Ankščiau traumų su ta ranka, ar pečiu nėra turėjęs. (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 142-146).
23. Atmestini nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo V. B. ir liudytojo A. R. parodymuose esančių prieštaravimų. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigė, kad tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas A. R., apklausiami skirtingai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kolonėlių tikslią buvimo vietą, kas pirmas įėjo pas J. J. ir pan. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie apeliaciniame skunde nurodyti prieštaravimai nėra esminiai ir neturi jokios įrodomosios reikšmės vertinant įvykio aplinkybes, juolab, kad iš minėtų kolonėlių nebuvo suduoti smūgiai vienas kitam ar padaryti kaltinime inkriminuoti sužalojimai ir pan.
24. Pažymėtina, kad V. B. iš J. J. grįžo sužalotas. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai A. R., G. B., D. V.. Taip pat byloje esanti 2018 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 874/2018(04), kurioje nustatyta, kad V. B. nustatytas dešinio raktikaulio petinio galo panirimas. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas netiesioginės ar galimai tiesioginės traumos metu kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimas, nustatytas V. B., gali būti padaromas tiek griuviminės traumos metu krentant ant ištiestos rankos, tiek ir galimai tiesioginio trauminio poveikio į sužalotą sritį metu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 40-41) Be to, apklaustas teisme VĮ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Teismo medicinos ekspertas T. Š. patvirtino, savo išvadą, kad sužalojimas V. B., t. y. nustatytas dešiniojo raktikaulio petinio galo panirimas, galėjo atsirasti tiek griūviminės traumos metu, tiek suduodant smūgį, jeigu smūgio jėga yra pakankamai stipri ir yra lokalizuota būtent į tą sąnarį, kuris yra sužalotas, tokiu atveju tiesiogiai veikiant toje srityje jėgai, įvyksta sąnarinių paviršių paslankumas ir gali įvykti tas, nustatytas V. B., petinio raktikaulio galo panirimas. (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 168-169) Specialisto išvadoje nurodytos įvykio aplinkybės patvirtina, kad V. B. į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių dėl raktikaulio išnirimo kreipėsi sekančią dieną, t. y. 2018 m. gegužės 6 d. Kitų sužalojimų specialisto išvadoje nėra užfiksuota (1 t., b. l. 40-41)
25. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis prašo jį išteisinti, tačiau patikrinus byloje esančius duomenis, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, jog J. J. nesunkiai sutrikdė V. B. sveikatą. Atmestina apelianto keliama versija, kad jo veiksmai negalėjo sukelti nesunkaus sveikatos sutrikdymo nekentėjusiajam, jis pats galėjo kur nors nuvirsti. Nukentėjusysis nuosekliai nurodo, kad kartu su J. J. pargriuvo būnant pas J. J. kieme. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo argumentais ir laiko juos tik gynybine J. J. pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime nurodytomis aplinkybėmis. Be to, iš pačios baudžiamosios bylos medžiagos nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai, medicinos ekspertas, specialisto išvada. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, patvirtina liudytojai A. R., G. B., D. V. iš kurių parodymų matosi, kad nukentėjusiajam parėjus namo iš J. J., buvo matomi sužalojimai, o kad buvo išniręs dešinio pečio raktikaulis, liudytojai pamatė, kai nukentėjusysis nusivilko megztinį. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir 2018 m. birželio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 874/2018(04), kurioje nurodyta, kad V. B. nustatytas dešinio raktikaulio petinio galo panirimas. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas netiesioginės ar galimai tiesioginės traumos metu kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu. Sužalojimas, nustatytas V. B., gali būti padaromas tiek griuviminės traumos metu krentant ant ištiestos rankos, tiek ir galimai tiesioginio trauminio poveikio į sužalotą sritį metu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 40-41) Pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas T. Š. patvirtino, kad nustatytas dešiniojo raktikaulio petinio galo panirimas, galėjo atsirasti tiek griūviminės traumos metu, tiek suduodant smūgį, jeigu smūgio jėga yra pakankamai stipri ir yra lokalizuota būtent į tą sąnarį, kuris yra sužalotas, tokiu atveju tiesiogiai veikiant toje srityje jėgai, įvyksta sąnarinių paviršių paslankumas ir gali įvykti nustatytas V. B., petinio raktikaulio galo panirimas. (2018 m. lapkričio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 168-169) Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog nukentėjusysis dėl girtumo galėjo griuvinėti ar pats nugriuvo, nepatvirtinti kitais byloje esančiais objektyviais ir patikimais įrodymais, todėl atmestini.
26. Nesutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad nukentėjusysis yra suinteresuotas apkalbėti nuteistąjį ir taip jam keršyti. Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, nukentėjusysis V. B. parodė, kad pagrindo apkalbėti J. J. jis neturi. Jie buvę bendradarbiai, J. J. dirbo V. B. pagalbiniu darbininku, vėliau J. J. pats išėjo dirbti su pjūklu į mišką. Jis mano, kad J. iš jo išėjo ne dėl tos priežasties, kad jis gėrė – žmogus pats norėjo užsidirbti didesnių pinigų, savo pjūklą nusipirko. Jis J. J. padėjo, skatino jį, kad jis pereitų iš pagalbinio dirbti su pjūklu. Jis nepyko, kad neteko pagalbinio darbuotojo, jau turėjo susiradęs kitą darbuotoją. J. J. tapo pjūklininku kovo ar balandžio mėnesį, ir dirba iki šiol. Su J. J. juos siejo darbiniai santykiai, pykčių nebuvo. Jų bendravimas buvo kaip bendradarbių. (2018 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 143-144) Nuteistasis J. J. patvirtino, kad kai jie (su nukentėjusiuoju) dirbo kartu ir gerai sutarė. Su V. B. labai nesipykdavo, jei ir pradėdavo su juo ginčytis – išsiskirstydavo. (2018 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 142-143) Liudytojas R. J. apklausiamas parodė, kad V. anksčiau dirbo kartu su J., jie gerai sutarė. J. buvo V. padėjėjas, darbe pykčių ar nesutarimų nebuvo. Dėl alkoholio su V. B. problemų nebuvo, jis darbe būdavo blaivus. (2018 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 151) Be to, liudytoja A. E. patvirtino, kad tarp J. ir jo bendradarbio V. konfliktų nebuvo. (2018 m. lapkričio 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 152)
27. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
28. Pritartina apylinkės teismo skundžiamame nuosprendžio argumentams, kad iš kaltinimo pagrįstai turi būti pašalintos šios aplinkybės: nenurodant smūgių skaičiaus ir pašalinant aplinkybę, kad J. J. buvo suėmęs V. B. už rūbų, kadangi nukentėjęs V. B. teisiamajame posėdyje negalėjo tiksliai nurodyti, kiek kartų jam sudavė J. J., kai jis pargriuvo ant žemės, taip pat nukentėjęs V. B., apklausiamas teisme, nenurodė, kad J. J. buvo jį suėmęs už rūbų.
29. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nuteistajam J. J. tinkamai išspręsti kaltės, faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo klausimai, nepažeidžiant baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nuostatų, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Boleslovas Kalainis
Nerijus Masiulis
Laisvydas Zederštremas
